Mėnesio kokteilis: kiaušininis likeris

Jau visai besibaigiančių Velykų proga - trumputis įrašas apie šio mėnesio kokteilį. Tiesą sakant, kokteiliu - ta įprastine šio žodžio prasme - jo vadinti gal ir nereikėtų, tačiau jam pagaminti būtinas plakimas, todėl tiek to.

Šį gėrimą, tiesa, pagal truputį kitokį receptą, gamindavo mano tėtis, todėl jo skonis man tikrai pažįstamas ir net kelia šiokią tokią nostalgiją...

400 mililitrų likerio pagaminti turėkit:

3 šviežių kiaušinių trynius,

60 gramų cukraus,

250 gramų saldaus kondensuoto pieno,

1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus,

300 mililitrų degtinės.

Dubenyje elektriniu mikseriu iki baltumo išplakite šviežius kiaušinio trynius ir cukrų.

Supilkite kondensuotą pieną ir vanilinį cukrų ir išmaišykite.

Supilkite degtinę ir dar kartą viską gerai išplakite.

Gautą likerį supilkite į sterilų butelį ir uždarytą palikite šaldytuve dvi dienas, kad subręsų.

Prieš ragaudami suplakite butelyje.

Patiks švelnaus ir saldaus skonio mėgėjams bei visiems tirštų likelių mėgėjams.

Tikiuosi, Jūsų Velykos buvo šviesios ir linksmos!

Kovo reikalai

Kovas laukia šviesus ir pilnas visko, todėl nekantrauju pradėti. TOP 5:

1. Šį mėnesį - mano vardadienis ir aš jau esu suplanavusi mažutį, bet labai skanų meniu savo svečiams, kurių, tikiuosi, sulauksiu net ir darbo dienos pavakarę.

2. Man tiesiog verkiant reikia pradėti mankštintis. Bent namuose, ant kilimėlio. Bent pusvalandį per dieną. Bet kasdien. Kasryt. Nebegaliu pakęsti tos sunkios savijautos, kai nepaisant paros meto jautiesi kažkoks mieguistas, pavargęs, tarsi įsijungęs energijos taupymo režimą. Teateina tam galas!

3. Iki Velykų būtinai noriu spėti prisidaiginsi visokių skanėstų: ridikėlių, saulėgrąžų, pipirnių, šiaip žolytės... Esu labai dėkinga Ugnės darželiui, kurio organizuotoje pavasario mugėje, vaikai prekiavo vazonėliais su daigintomis sėklytėmis. Gali mažieji, galiu ir aš!

4. Dar iki Velykų noriu spėti išblizginti namų langus. Štai ir atėjo užmokesčio už - didžiulius, nuo grindų iki lubų besitęsiančius - langus diena. Matyt, tiesiog vieną rytą praleisiu mankštą ir vietoj jos, pamojuosiu rankomis, kol išgausiu tikrai mane tenkinantį stiklo blizgesį.

5. Velykos šiemet tokios ankstyvos ir aš labai dėl to džiaugiuosi! Nes su jomis visuomet ateina tikrasis pavasaris. Šiemet ir vėl bandysim viską organizuoti dviese - tik mano sesė Eglė ir aš. Planas jau yra, beliko milijonas darbų darbelių ir... viskas!

Šilto, saulėto, darbingo ir šventiško kovo Jums visiems!

Gegužės buhalterija

Ši gegužė prasidėjo nuo mūsų draugų Viačeslavo ir Olesios vestuvių pajūryje. Buvo išties romantiška ir graži šventė, su daug linksmų svečių ir su mažai tokiems renginiams būdingos įtampos. Labai smagiai praleidom laiką, o kitą rytą dar spėjom ir prie jūros nueiti, po parką pasivaikščioti, nes oras pasitaikė tikrai puikus. Taigi nepaisant naktį šiek tiek susirgusios Ugnės, savaitgalis pavyko!

Mamyčių dienos sekmadienį praleidau važiuodama gražiais Žemaitijos keliais, o kaip ilgai šiemet švenčiau aprašiau štai čia.

Kalkit man prie kryžiaus, nes žadėtieji ledinukai taip ir liko nepagaminti... Gal pritrūko laiko, gal - įkvėpimo, bet šios minties tikrai neatsisakau, todėl ledinukai greitu laiku tikrai bus.

O štai dėl vaisiais ir žolelėmis gardinto vandens - visai kitas reikalas! Išbandžiau, paragavau, nufotografavau. Iš trijų gamintų tikrai skaniu pavadinčiau tik vieną (bet iškart sakau, kad tai absoliučiai skonio reikalas, tad primygtinai siūlau išbandyti visus), todėl mano šios vasaros TOP 3 sudaro ir naujai atrasti, ir seniai išmėginti skoniai:

1. šviežias agurkas+vanduo - neįtikėtina, bet tai išties stebuklingas derinys!

2. žaliosios citrinos+mėtos+gazuotas mineralinis vanduo - sesės pagamintas, intensyvaus skonio, toks, sakyčiau, su charakteriu!

3. braškės+žaliosios/paprastos citrinos+mėtos - labai vasariškas, labai gaivus ir ypač aromatingas!

O štai ir dar pora derinių, kuriuos išbandžiau:

greipfrutas+šilauogės+rozmarinas+vanduo - intensyvaus kvapo, patiks mėgstantiems kadagių ir pušų aromatus;

obuolys+kriaušė+cinamono lazdelė+vanduo - labai švenlnaus skonio ir kvapo, šilto ir malonaus aromato.

Žodžiu, bandykit įvairiausius derinius ir skonius ir būtinai - aš Jums pažadu - surasit savo mėgiamiausią, o vanduo taps Jūsų mėgiamiausiu gėrimu karštą vasaros dieną.

Na ir dėl to ankstyvo kėlimosi ir buvimo gamtoje. Pastarojo mano kasdienybėje tikrai netrūksta, bet va su ankstikėliu tai tikrai yra bėda... Žinoma, viskas būtų žymiai paprasčiau, jeigu sugebėčiau nueiti miegoti ne pusę pirmos nakties, kaip kad nutinka beveik kasnakt. Dar prieš vidurnaktį gulėti lovoje yra itin retas reiškinys mano gyvenime.

Visgi šiuo klausimu mane įkvepia pora puikių pavyzdžių. 

Viena mano buvusi kolegė buvo toks visiškas vyturys, kad pati be žadintuvo prabusdavo 6 valandą ryto ir iki darbo, kuris prasidėdavo 8 valandą, dar spėdavo ir vonioje pagulėti...Tiesa, maždaug dešimtą vakaro ji jau būdavo miegančioji gražuolė, bet vistiek, pagalvokit, kiek galima nuveikti kasdien keliantis su aušra!

Kitas pavyzdys - mano dabartinė kolegė Nijolė. Ji - dabar tikra mėgėja pamiegoti rytais - papasakojo man, kaip kažkada, kai su vyru gyveno Gruzijoje, name ant aukščiausio miesto kalno, keldavosi su aušra tikrąja šio žodžio prasme, mat iš vakaro labai jau nebūdavo ką veikti - nei televizoriaus, nei feisbuko - todėl miegoti juodu eidavo labai anksti, apie 8 ar 9 valandą vakaro. Suprantama, kad taip anksti gulęs tikrai gali be jokių problemų atsikelti tekant saulei vien tam, kad pamatytum ją kylančią virš kalnų ir pagurkšnotum kavos ar arbatos...

Labai graži istorija, kuri tik dar kartą priminė man, kad ir pati dabar gyvenu su vaizdu į upę ir miegamojo langus nutvieskiančiu įstabiu saulėtekiu, todėl pasiteisinimų verkšlenti dėl kiekvienos prarastos ryto miego minutės darosi kažkaip net truputį gėda...

Žodžiu, viskas juda geryn, man regis. O ir trumpiausios metų nakties mėnuo jau čia pat.

Gera buvo gegužė.

Birželi, lets kamon!

Gegužės reikalai

Regis, kuo toliau, tuo intensyvesni mėnesiai tampa... Todėl labai vėluodama ir jau net kai kuriems punktams spėjus įvykti pristatau Jums gegužės mėnesio TOP 5:

1. Labai lauktos mūsų draugų Viačeslavo ir Olesios vestuvės pajūryje! Pirmos, kuriose dalyvaujam kartu su Ugne. Labai įdomi patirtis.

2. Mamyčių diena, nuo kurios man visuomet prasideda tas pats tikriausias pavasaris, žydintis ir kvepiantis, šviesus ir geras...

3. Seniai norėjau pasigaminti ledinukų, tik vis neapsispręsdavau, kur ir kaip. Tai štai dabar viskas - pasiryžau. Būtinai pasidalinsiu ir su Jumis!

4. Jau porą metų atsigaivinimui gaminam vandenį su vaisiais, uogomis, žolelėmis. Man iki šiol pats skaniausias - su paprasčiausiais agurkais: tobulai gaivus, nepaprastai gražus... Iš šiemet ragautų labiausiai patiko sesės gamintas laimų, mėtų ir gazuoto vandens gėrimas, bet aš nusprendžiau dar pasidairyti bei pasidaryti derinių ir išsirinkti ateinančios vasaros skaniausiųjų trejetuką. Būtinai papasakosiu įspūdžius!

5. Noriu grįžti į gamtą. Pasivaikščioti pati viena, apmąstyti savo norus ir planus, apgalvoti būsimą dieną, pasportuoti. Turiu svajonę užsiimti tuo rytais, kurie šiuo metu yra nepaprastai gražūs ir gaivūs, papuošti nuostabiais saulėtekiais. Niekad nebuvau užkietėjusi pelėda, bet rytais branginu kiekvieną miego minutę ir tikrai nuoširdžiai nemėgstu žadintuvo... Kaip manot, įmanoma vietoj įprastos 6 ar 7 valandos, atsikelti pusvalandžiu anksčiau, tarkim, 05:30? O jeigu vietoj žodžio reikia panaudočiau žodį noriu? Gal būtų lengviau? Juk, geriau pagalvojus, tai tiesiog susitarimas su savimi...

Ši gegužė man lengvai sunki, šviesiai tamsi ir linksmai liūdna. Tokios dar niekada nebuvo.

Šviesaus ir laimingo Jums likusio mėnesio!

Ilgoji Mamyčių diena ir šokolado suflė

Mamyčių diena yra tokia šventė, kuri yra puiki pati savaime, nes ją gali švęsti visi, nepaisant to, kokioj šaly gyvena, kokią religiją išpažįsta. Visi mes ir/arba turim (turėjom) mamytę, ir/arba patys esam mamytės (čia tai bent sakinį sugalvojau!). Vadinasi, tai visų mūsų šventė! 

Mano pačios Mamytės diena prasidėjo gerokai iš anksto. O ir trūko toli gražu ne vieną dieną.

Pirmadienio rytą stovėjau stotelėje ir stebėjau tokią situaciją: berniukas, koks ketvirtokas ar penktokas, gražiai ir atsargiai (todėl ir susižavėjau) nusiskynė keletą baltai žydinčių kažkokio krūmo šakelių ir, visas paskendęs savo sumanyme žiūrėdamas į rankose laikomą puokštę, sušnabždėjo "Mamai.". Netrukus prie jo priėjo klasiokė ir paklausė, ką jis čia daro. Jis atsakė, kad ruošia dovaną savo mamai ir kad ji irgi TURI tą patį padaryti. "Leisk, aš tau padėsiu", - pasakė berniukas pamatęs, kad draugė nepasiekia gan aukštai esančių šakų. Tikra tyra stebuklinga situacija.

Tuomet maždaug antradienį suvokiau, kad dar nepasinaudojau per praėjusią Mamyčių dieną gauta dovana - masažu. Tai beveik paskutinę dovanų čekio galiojimo dieną spėjau užsirašyti procedūrai.

Atvykau į masažo saloną visa pikta, nes teko skubėti per didžiausią lietų. Bet vos tik įžengiau pro duris, apėmė tokia maloni ramybė... Visų pirma, masažuotoja atliko man viso kūno odos šveitimą skaniai kvepiančiu aliejumi su cukrumi (arba druska), tuomet liepė eiti po dušu ir grįžus vėl gultis ant stalo. Grįžus, visą kūną įtrynė labai švelniu moliu, suvyniojo į plėvelę, apklojo šimtu rankšluosčių ir išeidama pasiūlė ramiai pagulėti arba pasnausti, tai jau patikėkit, šitokios progos aš tikrai nepraleidau! Po dar vieno dušo man ir vėl buvo pasiūlyta atsigulti. Štai tada ir prasidėjo viso kūno masažas, kurio metu ypatingas dėmesys buvo skirtas nugarai... Nors procedūra visą laiką balansavo ant skausmo ribos, po visko aš jaučiausi tiesiog nepaprastai! Išeinu į gatvę, o ten - šviečia saulė! Supratau (ir Martynui leidau suprasti), kad jeigu dažniau mėgaučiausi tokiu masažu, tikrai tapčiau geru žmogumi. Ir maždaug 5 centimetrais aukštesnė. Ir kvepėčiau kokosais. It's your choise, honey.

Ketvirtadienį, prieš pat ilgąjį savaitgalį, manęs laukė Mamyčių diena Ugnės darželyje. Iki tol, žinoma, buvo stress overload  diena, su ėjimu į darbą, padangų keitimu, pasiruošimu draugų vestuvėms, daugybe vairavimo ir, be abejo, anksčiaubaigiudarbąirvažiuojuišVilniaus lygio kamščiais.

Taigi atlekiu į darželį beveik paskutinę minutę, iškart bėgu į aktų salę, kur jau sėdi nemažai mamyčių. Įsipatoginu (kiek tai įmanoma ant mažulytės dvimečiams skirtos kėdutės) ir laukiu, kada gi čia pasirodys mano pupulė ir prasidės koncertas. Staiga ateina darželio direktorė ir praneša, kad vaikučių kolkas nebus. Dabar visas dėmesys bus skirtas mamytėms, nes tai jų šventė, o joms labai būdinga save pamiršti ir daugiau galvoti apie kitus.

Tai štai mūsų laukė ne tik paskaitėlė apie įvairius aliejus, mankštą ir kitokius malonumus, bet ir dvi masažo (!) žinovės, kurios visoms norinčioms masažavo galvą arba pečius tiesiog čia ir dabar. Paskui degėm žvakeles ir iš rožių žiedlapių dėliojom mandalą, kiekviena garsiai pasakydama, ko šiandieną sau linkim. Aš, kaip kvailė (nu rimtai, visai nepasinaudojau proga ir savo fantazija) palinkėjau sau kantrybės, nes žinojau, kad dar laukia ne visai ramus vakaras. Bet kai viena iš mamyčių palinkėjo sau saldaus miego, pasigirdo ne tik plojimai, bet ir apgailestavimo dejonės "aaa, kodėl aš sau nepalinkėjau miego?!". Po beveik pusantros valandos pokalbių, masažų ir kitokių mamytiškų reikalų, pasirodė ir mūsų mažuliai su gėlėmis rankose. Toliau jau šventė tęsėsi grupėse, su šokiais, dainom, pyragu ir dovanėlėmis. Buvo puiki, tiesiog fantastiška diena!

Bet net ir šitokios puikios savaitės man pasirodė negana, todėl kai nugirdau, kad mano sesė Eglė, jos Julius ir jųdviejų draugų pora planuoja praleisti savaitgalį Aukštuojuose, nusprendžiau prisiplakti prie chebros ir tiesiog išsimiegoti, paskaityti knygą ir pabūti niekieno nejudinama. Todėl, kaip tikra metų motina, palikau visus namus, vaikus ir šunis Martynui ir išvažiavau į mišką. Svajojau dvi dienas nelipti iš lovos, bet planas neišdegė, nes mane pernelyg domino pokalbiai, mėsainių kepimas ir pasivaikščiojimai miške. Išsimiegojau, visą savaitgalį praleidau nieko ypatingo neveikdama, bet supratau seniai man žinomą tiesą: geriausiai aš pailsiu... bendraudama.

Grįžusi gavau geriausią dovaną, kokios tik gali norėti mama. Ugnė, išgirdusi, kad grįžau, metė visus savo pietus ir atbėgo manęs pasitikti. Apsikabino rankom ir kojom kaip mažytė koala, džiaugėsi, šypsojosi neužsičiaupdama, spygavo, rėkavo, bučiavo mane... Beveik apsiverkiau, sakau Jums. Taip retai suteikiu jai progą iš tikrųjų manęs pasiilgti, kad toks sutikimas tiesiog atima žadą...

Žodžiu, mano Mamyčių diena užtruko beveik dvi savaites ir tai buvo nuostabių nuostabiausias laikas!

O šiai ir visoms kitoms puikioms progoms siūlau Jums desertą. Klasikinį, paprastą, bet tikrai labai vertą nuodėmės. Šokolado suflė, Jūsų dėmesiui.

6 žmonių desertui turėkit:

2 valgomus šaukštus kambario temperatūros sviesto,

60 gramų cukraus (+ šiek tiek kepimo indeliams pabarstyti),

3 didelius kambario temperatūros kiaušinius (atskirkit trynius nuo baltymų),

1/8 arbatinį šaukštelį obuolių arba baltojo vyno acto,

160 gramų tirpinto juodojo šokolado (ne mažiau 70% kakavos masės),

160 mililitrų riebaus pieno,

1 valgomąjį šaukštą + 1 1/2 arbatinį šaukštelį kukurūzų krakmolo,

mažą žiupsnelį druskos,

3 valgomus šaukštus grietinės.

Kepimo indelius dosniai ištepkit sviestu ir pabarstykit cukrumi.

Dubenyje išplakit baltymus. Išpradžių plakit,kol susidarys šiek tiek burbuliukų. Įpilkite acto. Plakite, kol ims formuotis lengvos putos. Suberkite cukrų ir plakit tol,kol masė taps išties standi, apie 5 minutes.

Nedideliame puode sumaišykit pieną, kukurūzų krakmolą ir druską. Kaitinkit viską iki užvirimo. Virkit pamaišydami apie 1-2 minutes, kol masė sutirštės. Nukelkit puodą nuo ugnies. Į dar karštą pieną sudėkite tirpintą šokoladą. Viską išmaišykit šluotele. Sukrėskit kiaušinių trynius ir grietinę. Viską maišykit šluotele, kol masė taps vientisa.

Mentele atsargiai įmaišykit išplaktus kiaušinio baltymus.

Gautą masę po lygiai išdalinkit į kepimo indelius (man gavosi 6).

Indelius statykit į kepimo skardą ir kepkit 200°C orkaitėje apie 14 minučių arba kol suflė išties smarkiai pakils, bet pats vidurys liks judantis, tarsi būtų neiškepęs. Praėjus pusei kepimo laiko apsukit kepimo formą, kad suflė keptų kaip įmanoma tolygiau.

Galite patiekti iškart, dar karštą su trupučiu ledų ar uogų. Arba valgyti tiesiog patį vieną. Šaltą. Ar net kitą dieną.

Šokolado ir klasikinių desertų mėgėjams. Ir visiems jų draugams. Vaikučiams ir jų mamytėms. Mamytėms.

Nuostabaus likusio pavasario visiems!

Balandžio reikalai

Šviesus ir visada labai laukiamas balandis jau prasidėjo, o aš nekantrauju dalintis norais ir planais su Jumis! Štai ir balandžio mėnesio TOP 5:

1. Visų pirma, be abejo, viso pavasario ašis - Velykos. Kaip ir praėjusiais metais, jų organizavimu užsiimam mudvi su sese. Esam beveik iki tobulybės įvaldžiusios darbų paskirstymo meną, chi chi. Kaip ir praėjusiais metais planuojam skirti daug dėmesio ne tik maistui ir dekorui, bet ir įvairioms veikloms, kad atsistojus nuo stalo netektų ridentis kaip margučiams nuo kalno. Labai laukiu Velykų! Iki jų pasidalinsiu su Jumis dar bent dviem labai velykiškais receptais.

2. Balandžio gale mano mažajam broliukui stuktels 25-eri. Tam nekalto veido baltapūkiui?! Ne, tam vešliabarzdžiui  Liepos tėčiui! Tikiuosi, kad orai tą savaitgalį mūsų nenuvils...

3. Noriu nepamesti jau beveik tradicija tapusio sekmadieninio pasivaikščiojimo gamtoje, lankant parkus ar istorinius objektus. Ir, žinoma, pietaujant arba vakarieniaujant vis kitoje vietoje. Pabandykit ir Jūs - gi pavasaris!

4. Neseniai teko paragauti labai skanaus šokolado suflė. Tai toks sodraus skonio desertas, užburiantis savo karščiu ir tekstūra. Būtinai gaminsiu ir būtinai su Jumis dalinsiuosi!

5. Pavasaris, manau, labai tinkamas laikas naujiems kokteiliams išbandyti. Alkoholiniams ir ne tik. Dar tik rašau, o burnoje jau jaučiu tą malonią gaivią kokteilių vėsą, nepaprastas spalvas ir skonius...

Marš džiaugtis pavasariu! 

Kovo buhalterija

Ilgasis kovas jau baigtas. Buvo toks pavasariškas ir daug žadantis, bet pabaigoje vistiek sugebėjo kaip reikiant pasišiukšlinti... Visgi aš pernelyg dėl to nesijaudinu, nes jau rytoj prasidės balandis - vienas gražiausių dalykų metuose.

Ir nors ne visi kovo tikslai įgyvendinti, mano širdis rami: gi pavasaris, reikia atsipalaiduoti ir žygiuot pirmyn su plačiausia šypsena!

Kaip ir minėjau, šiemet kovo 11-oji buvo ypatinga. Ne tik todėl, kad jubiliejinė, bet ir todėl, kad šią dieną šaulio priesaiką davė mano tėtis. Mano brangus Martynas tapo šauliu dar praėjusį rugsėjį ir, manau, savo poelgiu įkvėpė ir savo uošvį.

Buvo tokia graži ir iškilminga diena, tiek daug širdį pripildančio pasididžiavimo visais jausmo, tiek gumulų gerklėj ir šiurpų ant nugaros... Giedant valstybės himną man pradėjo tvenktis ašaros - taip fantastiškai jaučiausi! Tikri šaunuoliai tie mano vyrai!

Knyga "Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis" jau beveik beveik baigta. Dar pora vakarų ir bus viskas. Labai rekomenduoju dėl išties logiškai ir sistemingai aprašytų ir paaiškintų sveikos mitybos ir gyvensenos principų. Labai įkvepianti knyga!

Apie tai, kaip atšvenčiau vardadienį ir tuo pačiu papuošiau namus rašiau štai čia.

Saldainiai... Jie taip ir liko nepagaminti, bet formelės guli pasiruošusios, ingredientų pilnos lentynos, dabar dar netingėti ir užsinorėti ko nors išties saldaus reikia... Bet kai ta diena išauš, Jūs, pažadu, sužinosite apie tai pirmieji!

Kovas baigtas. Tegyvuoja balandis!

Trinta žirnelių sriuba ir kiti pavasarizmai

Sekmadienį su brangiais saviškiais sutikom pavasarį. Norėjosi ko nors lengvo, spalvingo, pavasariško ir gaivaus. Užkandžiams gaminau bruschetta, desertui - nuostabųjį citrininį tiramisu, o karštąja pietų dalimi tapo puikiai debiutavusi trinta žirnelių sriuba. Ji tokia lengva ir gaivi, bet tokia maistinga ir soti, kad tiesiog neįtikėtina! Jokių bulvių tirštumui, tik gražuoliai žalieji žirneliai ir vienas itin slaptas ingredientas... Sudominau?

Turėkit:

500 gramų šviežių arba šaldytų žirnelių,

3 vidutinio dydžio obuolius (tai ir yra slaptasis ingredientas!),

1 litrą sultinio,

pusę vidutinio svogūno,

2-3 skilteles česnako,

šaukštą sviesto,

druskos,

šviežiai maltų pipirų.

Smulkiai supjaustykite svogūną ir česnaką. Į puodą, kuriame virsite sriubą, įdėkite šaukštą sviesto. Į įkaitusį sviestą suberkite pjaustytą svogūną. Apkepkit, kol svogūnas įgaus gražią auksinę spalvą, tuomet suberkite česnaką ir dar truputį viską pakepkit.

Į puodą su svogūnais sir česnakais sumeskite nuluptus ir nedideliais gabalėliais supjaustytus obuolius. Viską užpilkite sultiniu. Kaitinkite, kol užvirs, o tuomet virkite dar keletą minučių, kol obuoliai ims minkštėti.

Suberkit žirnelius ir dar viską pavirkit kokias 7 minutes, įberkit druskos ir šviežiai maltų pipirų. Viską sutrinkit blenderiu, paragaukit, ar nieko netrūksta. Viskas, sriuba pasiruošusi būti valgoma ir giriama!

O kalbant apie pavasarišką orą, atsirandančias spalvas ir tokią sunkiai nupasakojamą įkvėpimo viskam nuotaiką, pačiu laiku tas mano vardadienis! Gavau nuostabių gėlių ir, beveik nė piršto nepajudinusi, turiu išpuoštus ir kvepiančius namus!

Kvapų ir spalvų visiems!

Kovo reikalai

Jau tuoj įpusės mėnuo, o mano kovo mėnesio TOP 5 viešinamas tik dabar:

1. Jau rytoj - didinga ir džiaugsminga šventė - jubiliejinė kovo 11-oji! Per šiuos du su puse dešimtmečio mes tikrai labai paaugom, tapom sąmoningi ir laisvi. Gali būti, kad kasdienybėje retai tą pastebim, bet juk čia tas pats, kaip žiūrėti į veidrodį: kasdien matydamas savo atvaizdą pradedi nepastebėti pokyčių. Bet jeigu pažvelgtumėm į save kaip visuomenę, kaip valstybę iš šalies, pasikeitimai yra neginčijami: esam dideli, drąsūs ir visuomet laisvi pasirinkti, kas ir kokie norim būti. Tai tiesiog nuostabu. Nuostabu ir nepaprastai vertinga. Linkiu visiems to nepamiršti.

Beje, mūsų šeimai ši kovo 11-oji bus išskirtinė ir dėl dar vienos priežasties. Bet apie viską išsamiai - kovo buhalterijoje.

2. Prisipažįstu, pasidaviau ir aš šios knygos kerams. Dažnai vadovaujuosi nuomone, kad net ir tarp labai profesionaliai išsuktų produktų pasitaiko išties dėmesio vertų dalykų (asmeniškai man, puikus to pavyzdys yra knygos ir filmai apie Harį Poterį - popsas kartais irgi būna kokybiškas). Kokia šios knygos meninė vertė, kolkas negaliu pasakyti, bet kad joje daug naudingos ir puikiai susistemintos informacijos - aišku jau perskaičius pirmuosius jos skyrius. Be to, kai toks viršelis...

3. Pavasaris kasdien vis garsesniais ir šviesesniais žingsniais žirglioja šaligatviais ir miške užsilikusiu purvynu, todėl norisi ne tik ryškiai puoštis ir giliau kvėpuoti, bet ir kuopti namus, valyti langus ir merkti viską į vazas. Tai šį mėnesį tikiuosi ne tik pradžiuginti namus naujom spalvom, bet ir po truputį ruoštis Velykoms, nes kitą mėnesį jau bus vėlu pradėti...

4. Niekad nebuvau ir visdar nesu didelė šokoladinių saldainių mėgėja, valgau juos laaabai retai ir tik tam tikrus. Bet man visuomet rūpėjo pabandyti pačiai jų pasigaminti. Ir kadangi jau turiu tam darbui skirtas formeles, jos tiesiog gulėdamos stalčiuje šnairuoja į mane, klausdamos, kada gi bus panaudotos... Todėl kažką būtinai pradžiuginsiu rankų gamybos šokoladiniais saldainiais ir su Jumis, be abejo, įspūdžiais pasidalinsiu.

5. Tradiciškai kovo 23-čią planuoju paminėti savo vardo dieną. Kas bus? Gal tiramisu, gal koks avietinis torčiukas, kas čia gali žinot, kai net aš pati dar nežinau. Reportažas apie tai irgi būtinai pasirodys.

 Labai šviesaus ir šventiško Jums likusio mėnesio!

Laisvės kvėpuojant ir gyvenant!

Gegužės reikalai

Štai, baisiausiai vėluodamas ir gegužės mėnesio TOP 5 apsireiškė:

1. Jau šį sekmadienį - Mamyčių diena. Kai sesė anądien manęs paklausė, ko norėčiau šia proga, kurį laiką nesupratau prie ko čia aš? Ir nors tai bus jau antroji mano Mamyčių diena, aš iki šiol neapsiprantu su šiuo statusu ir jaučiuosi pernelyg nerimta ir nesuaugusi, kad priklausyčiau mamų luomui... Kaip ten bebūtų, planuojam visos šeimos pasibuvimą ir pasivaikščiojimą parke, o paskui - pietus mano tėvų namuose. Man nuo šios datos visuomet prasideda tas tikrasis, šiltas ir žydintis pavasaris, todėl labai jos laukiu.

2. Artimiausiuose planuose (galbūt net rytojaus) yra kelionė į zoologijos sodą (tikriausiai Kauno, bet girdėjau, kad ir Rygos yra labai vertas dėmesio). Apie apsilankymą gyvūnų pasaulyjeeeee Martynas svajoja ir kalba turbūt nuo tada, kai namo parsivežėm Ugnę. Tačiau praėjusią vasarą ji dar buvo per maža, o šiemet jau galės pati lakstyti ir džiūgauti (jai dabar itin paūmėjusi meilė Bartui ir susidomėjimas visais knygos puslapiuose, televizoriaus ar kompo ekrane matomais gyvūnais).

P.S. pirmasis mano prisiminimas iš zoologijos sodo siekia maždaug penktus mano gyvenimo metus, kai su tėčiu lankėmės Kauno zoologijos sode. Tada man neišdildomą įspūdį paliko begemotas, kuris, atėjus jo pietų metui išnėrė iš tokio nemenko baseino ir vienu kąsniu (!) surijo visą prižiūrėtojo jam paduotą Palangos duonos kepalą. Paskui jis iškart surijo dar du ar tris tokius pačius kepalus, o mane stačiai ištiko šokas kaip šitaip įmanoma?! ir šį savo patyrimą dar ilgai pasakojau visiems, ką tik sutikdavau.

3. Šiemet tikra trisdešimtmečių epidemija! Supratau, kad visi artimiausi mano (o ir Martyno) draugai yra mūsų vienmečiai, todėl vienas balius veja kitą, o idėjos tai pamažu senka... Tikiuosi, kas nors liks galvoj iki mano pačios jubiliejaus lapkričio pabaigoj... Gegužės gale minėsim (o gal švęsim?) mano (nors reiktų sakyt mūsų) brangios, nuostabios draugės Vitalijos gimtadienį, todėl aš ir nekantrauju, ir nerimauju: keista ir neįprasta būti tiesiog viešnia, negalvoti apie jokius tortus, svečių suguldymą ar linksmybes. Tikiuosi ir linkiu, kad ši šventė būtų tik apie Vitaliją, kad ji tądien būtų pati svarbiausia visame pasaulyje, chi chi.

4. Po ketvirtuoju numeriu paslėpiau labai laukiamą dalyką, kurio kolkas negaliu išduoti, nes nenoriu, kad kai kas perskaitęs šį įrašą susigadintų staigmeną. Pažadu Jums daug šviežių įspūdžių, o pati siaubingai laukiu šio reikalo!

5. Vis dažniau sulaukiu klausimų, kada mano blog'e atsiras mėsos. Pasakysiu atvirai, mėsą aš gaminu ir esu įgudusi žymiai labiau, nei gaminant saldumynus, tik... Nuo mėsos patiekalų viešinimo mane vis sulaiko baimė, kad nepavyks jos skaniai nufotografuoti, nes, pripažinkim, mėsa Jums ne koks tortas, o matyti tiesiog rudą gabalą (arba dar blogiau, daug mažų rudų gabaliukų plaukiojančių kažkame rudame) ne visuomet yra patrauklu. Tai štai vienas iš šio mėnesio pasiryžimų: pagaminti ir nufotografuoti mėsos patiekalą. Fingers crossed.

Gegužės mėnesio pažadas:

susitvarkyti savo drabužių spintą. Skamba paprastai, bet realybė visiškai kitokia. Tikiu, mane supras ne viena skaitytoja. Ir tikiu (aš tikrai tikiu!), kad šį savo pažadą įvykdysiu. Aš galiu! Tikrai galiu!

Šiltos, kvepiančios, linksmos gegužės visiems!

Pavasariška bruschetta arba greitas maistas skaniai

Pavasaris jau kaip reikiant įsibėgėjo, todėl ir valgomas maistas pamažu keičiasi. Vis labiau norisi ko nors lengvo, skanaus, gaivinančio, dar - būtų gerai - spalvingo ir pilno kvapų. Ir dar šviežio. Manyčiau, kad visus šiuos kriterijus puikiausiai atitinka bruschetta (brusketa). Tai toks Italijoje gimęs užkandis, leidžiantis improvizuoti ir bandyti vis naujus derinius. Atvirai pasakius, viskas čia taip paprasta ir greita, kad net gaminimu to pavadinti negalėčiau.

Šiandien priešpiečiams pagaminau trijų rūšių bruschetta.

Visų pirma sausoje keptuvėje paskrudinau ciabatta duonos riekeles (galite naudoti ir kitokią duoną, tačiau šviesi leis aiškiau pajusti įdaro skonį). Kiekvieną riekelę įtryniau česnako skiltele ir pašlaksčiau itin tyru alyvuogių aliejumi.

Vieną riekelę puošiau labai plonai pjaustytu vytintu kumpiu, šviežia rucola (gražgarste, jeigu lietuviškai) ir apibarsčiau džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis.

Antrą skaninau smulkintu ir su trupučiu druskos bei alyvuogių aliejaus sumaišytu pomidoru (jo sėklytes išimkite, kad viskas nebūtų pernelyg šlapia), apibarsčiau džiovintais krapais (šviežių tiesiog neturėjau).

Trečią riekelę papuošiau grūdėta varške ir plonai pjaustytais ridikėliais bei pabarsčiau aguonomis.

Kelios minutės darbo ir trys skirtingi skoniai gali būti Jūsų lėkštėje.

Žinoma, jeigu mėgstate greitą ir skanų maistą.

Žinoma, jeigu, kaip ir aš, turite nuostabią anytą, kurios šiltnamiai jau dabar pilni traškiausių šviežių ridikėlių ir aromatingiausių delno dydžio gražgarstės lapų.

Jau dabar jaučiu, koks dieviškas bus bruschetta skonis, kai jai gaminti naudosiu šviežią, kvepiantį, dar šiltą pomidorą...

Puikių įspūdžių šią trumpą darbo savaitę!

Pavasariškas pyragas su citrinų ir grietinės kremu

Pastaruoju metu citrinos mane tiesiog persekioja... Vos pamatau ką nors su jomis, iškart užsimanau gaminti. Tai va su šiuo citrinų pyragu taip pat: užmačiau Pinterest'e ir viskas, negalėjau nurimti. Vakar vakare ilgai negalvodama ėmiau ir sumeistravau labai paprastą ir ganėtinai greitą pyragą, kuris išėjo tiesiog... fantastiškas! Atitinka visus mano kriterijus: mažai pyrago, daaaug kremo ir nuostabus saldžiarūgštiškumas. Man iš skanaus deserto daugiau nieko ir nereikia. Tiesa, net Martynui labai patiko, o tai nutinka tikrai ne kiekvieną kartą.

Labai rekomenduoju išbandyti. Be to, labai gali būti, kad visko, ko reikia šiam pyragui tiesiog dabar rasite savo namuose, todėl atidėlioti tikrai nevalia!

Reikės:

Jūsų mėgiamos trapios tešlos (aš naudojausi šiuo receptu)*.

Kremui:

200 gramų cukraus,
4 valgomų šaukštų kukurūzų krakmolo,
245 mililitrų pieno,
2 citrinų sulčių,
1 citrinos žievelės, smulkiai tarkuotos,
3 lengvai išplaktų kiaušinio trynių,
70 gramų šalto sviesto,
240 gramų grietinės.

* Viską dariau taip pat, kaip parašyta recepte, tik keičiau kepimo laiką: monetomis prispaustą  tešlą kepiau 15 minučių, paskui, nuėmusi svorį - dar 20 minučių, kol pradėjo gražiai ruduoti.

Gaminame kremą.

Į nedidelį puodą suberkite cukrų ir kukurūzų krakmolą, išmaišykit. Pradėkite kaitinti puodą ant vidutinės ugnies ir pamažu supilkit pieną bei citrinos sultis. Vis pamaišydami virkite, kol masė pradės tirštėti ir ims burbuliuoti. Pavirkit dar 2 minutes ir nukelkit puodą nuo ugnies.

Į dubenėlį su lengvai išplaktais kiaušinio tryniais įdėkite keletą šaukštų ką tik išvirtos masės ir gerai išmaišykit. Gautą mišinį pilkit atgal į puodą, o patį puodą statykit atgal ant vidutinės ugnies ir nuolat maišydami šluotele kaitinkit, kol masė ir vėl pradės burbuliuoti.

Nukelkit puodą nuo ugnies, maišydami po gabalėlį sudėkit šaltą sviestą ir tarkuotą citrinos žievelę.

Gautą masę palikit atvėsti kambario temperatūroje maždaug 45 minutėms.

Į atvėsusį kremą sukrėskit grietinę. Maišykit, kol kremas taps visiškai vientisas.

Į iš anksto iškeptą pyrago pagrindą sukraukit citrinų ir grietinės kremą. Pyragą statykit į šaldytuvą bent trims valandoms (arba nakčiai).

Puoškite citrinų griežinėliais, pjaukit ir ragaukit. Labai gaivus, turtingo skonio ir, kažkodėl, labai pavasariškas pyragas.

Saulėtos ir darbingos savaitės visiems!

Balandžio reikalai

Galbūt man kokia tai paranoja, bet ar Jums neatrodo, kad šiemet sulig kiekvienu nauju mėnesiu vis daugiau švenčių, progų įvairiausių, darbų? Negali būti, kad čia visiems taip. Matyt, bus tik man.

Bet gal geriau daugiau nei išvis nieko? Daug klausimų man kyla, kaip matot. Kol ieškau atsakymų, pristatau

(žinau, vėluoju. Priežastys nurodytos sakiniu aukščiau) Jums ir sau balandžio  mėnesio TOP 5:

1. Lai niekas neįsižeidžia, bet man šį mėnesį pats svarbiausias užsiėmimas - mylimo Martyno trisdešimtojo gimtadienio reikalai ir planai. Nėra lengva patikėti, kad štai, lyg iš niekur, jau ir cieli trisdešimt. Bet kas jau kas, o Martynas tikrai gali savimi didžiuotis - jis toks, koks, mano galva, ir turi būti tikras trisdešimtmetis: daug pasiekęs profesionalas, visdar gražus ir jaunas vyras, kuriam itin pasisekė meilės srity (apie jo nepaprastą žmoną šįkart nesiplėsiu), kurio kasdien bėga pasitikti pasiutus dukrytė ir visada nuoširdžiai laukia bičiulis Bartas. O dar būrys draugų ir artimųjų... Bet žinot, jis visdar turi milijoną neįgyvendintų svajonių, norų ir planų, o tai yra svarbiausias dalykas, nesvarbu, kelintą jubiliejų ar gimtadienį šventi.

Be to, dabar iki lapkričio pabaigos aš būsiu jauniausias suaugęs žmogus mūsų šeimoje. Tai taip guodžia, Jūs net nenumanot.

2. Kalbant apie žemiškus dalykus, mane jau ilgą laiką vilioja focaccia - tokia itališka duona, įdaryta kuo nors skaniu: alyvuogėmis, šviežiais arba džiovintais pomidorais, česnakais ir kvapniausiais prieskoniais. Nežinau, kas mane iki šiol sulaikė, bet daugiau priežasčių atidėlioti šio grožio kepimą nebesugalvoju, todėl tikrai mėginsiu.

3. Šiemet Velykos vėlyvos, ir tai tiesiog nuostabu, nes tikimybė, jog būtent tą sekmadienį ne(be)bus sniego yra išties didelė! Todėl labai jų laukiu ir jau renku idėjas bei seku šiųmetes velykinių madų tendencijas. Su mylimiausia sese Egle planuojam skirti daug dėmesio dekorui, nes su metais pradeda išties atsibosti tas šventinis tiesiog apsivalgymas ir tiek. Norisi tikros šventės, apsuptiems gražios aplinkos, jaukios atmosferos ir smagių užsiėmimų. Sesės to the resque!

4. Pilateso treniruotėje yra daugybė įvairių pratimų su vadinamuoju gimnastikos kamuoliu. Ir man jie patinka (beveik visi). Bet yra vienas toks, man iki šiol sunkiai įveikiamas. Reikia vidinėmis blauzdų pusėmis ir pėdomis suspausti kamuolį, jį laikant pakelti per kelius ištiestas kojas aukštyn ir nepaleidžiant kamuolio kryžiuoti kojas tarpusavyje. Žodžiu, kojos kryžiuojasi, kamuolys sukiojasi - smagumėlis! Tačiau smagu tik žiūrint į trenerę, nes kas per siūlai siūlai susivykit, siūlo galo nepavykit vyksta su mano kojomis ir kamuoliu, tai net ir nupasakot sunku. Tai štai pasižadu sau, kad iki mėnesio galo aš vistiek šitą pratimą įveiksiu. O tada garbingai mirsiu tiesiog ant mankštos kilimėlio. Juokauju, žinoma.

5. Vakar pradėjau skaityti Gilbert Keith Chesterton "Tėvą Brauną". Labiausiai, prisipažinsiu, akį patraukė ne detektyvinių apsakymų žanras (nors ir jį labai mėgstu), bet paties autoriaus biografija, galiniame viršelyje bylojanti, jog ponas Chesterton'as "ketino tapti dailininku, o tapo stebėtinai produktyviu literatu". Šis sakinys mane netikėtai paguodė ir priminė, jog galimybė tapti tuo, kuo iš tiesų nori, o ne tuo, ką esi baigęs, yra didelė, o lakštingala negali nečiulbėti.

Balandžio mėnesio pažadas:

pranokti pačiai save. Atleiskit, kolkas negaliu išduoti detalių, bet būsit pirmieji, kurie sužinos, kas ir kaip.

Šventiško, pavasariško, šilto ir įkvepiančio balandžio visiems!

Kovo buhalterija

Paskutinė mėnesio diena, vadinasi, laikas atsiskaityti už duotus pažadus. Normalūs žmonės tokiu metu (ypač pirmadienį) jau ilsisi, bet aš pasidariau puodelį karštos kakavos ir sėdau prie klaviatūros.

Pirmiausiai, apie Algimantą Čekuolį ir jo knygas. Kaip ir nemaža dalis lietuvių, žaviuosi šiuo žmogumi ir gerbiu jo žinias bei patirtį. Nesvarbu, ar skaityčiau jo knygą, ar žiūrėčiau popietę, jo žodžiai ramina ir suteikia optimizmo. Net jeigu kalbama apie karą ar pasaulio pabaigą. Jo tekstai šviesūs ir lengvai skaitomi, todėl bent keletą skyrių būtinai perskaitau prieš miegą. Geresnius sapnus sapnuoju. Sakau Jums.

Naujausia Algimanto Čekuolio knyga jau beveik mano rankose, o kol laukiu - baigiu skaityti senesnę. Ir Jums labai rekomenduoju.

Antriausiai, Katie Melua taip ir nepamatėm. Paskutinę akimirką nusprendėm parduoti bilietus ir vietoj šio koncerto keliauti į Keistuolių teatro 25-erių metų renginį. Ir žinot, labai džiaugiamės savo pasirinkimu. 

Prieš prasidedant koncertui man šmėkštelėjo mintis, kad nebuvau ta tikroji Keistuolių teatro gerbėja, aplankiusi visus jų spektaklius, bet kai į sceną įžengė pirmieji keistuoliai Sigutis Jačėnas, Ilona Balsytė bei Aidas Giniotis ir uždainavo "Valio valio Australijai...", per nugarą net šiurpas perbėgo, o ašaros kaip pupos skruostais nuriedėjo... Toks ilgesys pagavo, tarsi kokiu stebuklingu nepaprastai greitu būdu kas būtų tiesiai į vaikystę nuskraidinęs. Ir dainų tekstus, ir melodijais mintinai mokėjom, pasirodo. Ir tuomet supratau, kad esu pati tikriausia keistuolių gerbėja: būdama maždaug penkerių klausiausi "Mėlyno autobusiuko", "Dviejų mažų pingvinų" ir jau minėtos "Australijos", paskui - visą gyvenimo išmintį savyje talpinančio "Geltonų plytų kelio", tuomet atėjo laikas "Vogtoms dainoms" (niekada nepamiršiu, kad kokioj penktoj klasėj, kol mes su draugėmis kūrėm klasės himną ir panašius dalykus, mūsų klasės bernai dainuodavo "Šalia kelio"...), paskui - "Dūkstantmečio kurmiui" ir "Keistuolių pasauliui" savaitgalio popietėmis, dar vėliau, jau studijuojant, visai nevaikišku "Taisyklė Nr. 1 arba Sapnuoti Vilnių draudžiama", "Jūreivio daina" legendiniame Nidos festivalyje ir, be abejo, "Paskutiniais Brėmeno muzikantais", kurie išvis nemirtingi visomis žodžio prasmėmis... O kur dar keistuolių dalyvavimas įvairiose televizijos laidose: kaip laukdavau, kada žaidime "Taip ir ne" pasirodys Jeronimas Gvazdikas ir Placidas Domingas arba Naujųjų metų naktį išgirsiu "Ačiū, kad žiūrėjot"... Mes buvom vaikai, paaugliai ir suaugę žmonės, o keistuoliai visad buvo netoliese. 

Jubiliejinis koncertas buvo tikrai nepaprastas. Juokingas, jautrus, graudus ir net rimtas. Ir vėl juokingas. Katie Melua vistiek dar sugrįš į Lietuvą, o keistuoliams 25-eri stukteli tik vieną kartą.

Trečiausiai, vardadienį paminėjau būtent taip, kaip norėjau ir tikėjausi - su ereliu ir tiramisu, o kas ir kaip bei prie ko čia tas erelis - aprašiau štai čia.

Ketvirčiausiai, Užgavėnes atšventėm puikiai: buvo ir šešios rūšys blynų, ir Kanapinis su Lašininiu (pastaruoju buvau aš po vakarienės), ir smagių pokalbių. Ypatingaisiais (ir kuo jie tokie ypatingi) morkų blyneliais irgi pasidalinau.

Penkčiausiai, pirmąją žibutę aptikau tiesiog Verkių parke prie namų kovo 13 dieną. Anksti. Bet iškart tapo ramu, kad pagrindinis pavasario darbas nudirbtas.

Na ir žinoma, mėnesio pažadas. Man ir pačiai sunku patikėti, bet langus visgi išvaliau/išploviau. Pati. Viena. Ir sulig kiekvienu rankos mostu svarsčiau, ar ta didžiulių langų siūloma šviesa ir estetika tikrai verta viso šito mano prakaito. Bet tada suvokiau, kad verta, nes tai irgi sportas, o kitą rytą saulės po namus pasklido dar daugiau nei įprastai. Vadinasi, buvo tikrai verta blizgint tuos maždaug 157628349254 m² stiklų.

Turiu pasakyt, kad jau pastebiu tendenciją: kiekvienas naujas šių metų mėnuo ateina atsinešdamas dar didesnę švenčių, progų, darbų, tikslų krūvą. Kolkas dar neapsisprendžiu, ar tai gerai. Matyt, kad taip.

Tikiuosi, kad ir Jūsų kovas buvo aktyvus ir pilnas šviesos.

Mėnuo baigėsi. Teprasideda mėnuo! 

Spalvinu dieną

Tiek to, nusižengsiu savo įsitikinimams ir truputį pabambėsiu dėl niekaip neateinančio pavasario. Tiksliau, ateinančio, bet ne iš pirmo karto. Ateina, pabeldžia į duris, sako "laba diena!", o tada, garsiai nusijuokęs pabėga. Vaikystėj dažnas iš mūsų taip išdykaudavom telefonu arba prie kaimynų durų.

Išmintingi žmonės teigia, kad kai negali pakeisti situacijos, visada gali pakeisti savo požiūrį į ją. Šiuos protingus žodžius prisimenu vis dažniau, ir, turiu pasakyti, jie labai gelbsti kai jau visai nusvyra rankos.

Štai ir su tuo pavasariu tas pats: galėčiau piktintis, sakyti "kas čia per nesąmonės dabar?! kodėl toj mūsų Lietuvoj visad taip? ir išvis man depresija ir vitaminų trūkumas... kokia aš vargšė nuskriausta...", bet žinodama, kad nei pavasaris, nei kiti metų laikai (kurių kaita, beje, mūsuose dar ganėtinai ryški) man nėra pavaldūs, aš renkuosi tiesiog to nesureikšminti ir smagiai leisti dienas nepaisant to, kas dedasi už (visdar neplauto) lango.

Tokiais atvejais man labai padeda keletas paprastų dalykų:

• sportas. Nesvarbu, ar tai tik paprasčiausia kelių minučių mankšta, poros valandų bėgimas ar prakaitavimas sporto salėje, neįmanoma, kad po to jaustumėtės prasčiau, nei prieš tai. Kasdien į aerobikos, kalanetikos ar pilateso treniruotes einu su džiaugsmu, bet grįžtu... grįžtu lyg ant sparnų!
• įdomi knyga. Knygos įtraukia ir įkvepia. Nepavykusiam pavasariui pamiršti to ir reikia!
• ryškios spalvos. Kai jaučiu dingstant gerą nuotaiką, imu ir ryškiai nusilakuoju nagus ar pasidažau lūpas (net jeigu neplanuoju niekur eiti iš namų), susirandu pačias ryškiausias kojines arba tiesiog pasigaminu ryškaus (ir skanaus, žinoma) maisto.

Dabar gi norėčiau ilgėliau apsistoti prie paskutinio sakinio. Guacamole yra tolimųjų meksikiečių išradimas populiarus visame pasaulyje. Jo pagrindą sudaro prinokę avokadai, o visa kita - tik gaminančiųjų reikalas. Man šis užtepas skaniausias su česnaku ir citrina, bet svogūnai ar net pomidorai čia taip labai pageidaujami dalyviai.

Valentino dienos proga nuo savo tėčio gavau mažą stiklainėlį šio skanėsto, kurį jis gamina jau ne vienerius metus. Kai už poros dienų jo paragavau ir nusprendžiau padėkoti už guacamole bei sužinoti, kodėl šįkart skonis būna kažkoks kitoks, tėčio reakcija buvo keista:

- Gvaka kas?!

- Guacamole.

- Kas tai yra?

Štai Jums ir kolektyvinė sąmonė. Išrandam kažką, kas, pasirodo, jau seniai išrasta kitame pasaulio gale...

Nedideliam stiklainėliui turėkit:

1 prinokusį avokadą (neprinokę kuo puikiausiai suminkštėja porą dienų pagulėję šalia kitų vaisių),

1-2 skilteles česnako,

pusės citrinos sulčių,

porą šakelių krapų (naujas slaptasis mano tėčio ingredientas),

druskos (ir pipirų, jeigu norisi).

Avokadą išskobkit šaukšteliu, šalia įpjaustykit česnako, išspauskit citrinos sultis, sudėkit smulkintus krapus ir suberkit druską. Viską sutrinkit blenderiu arba šakute. Tepkit ant duonos arba semkit tortilla traškučiu ir skanaukit!

Tokia nuostabiai žalia ir nepaprastai skani - tiesiog dievinu guacamole! Ir sulig kiekvienu kąsniu pavasaris man rūpi vis mažiau...

Šilto ir spalvingo trečiadienio visiems!

Kovo reikalai

Kovas kaip visada ilgas ir keistas. Bet, manau, labai norint pavyks kuo puikiausiai pasimėgauti ir juo, nes šio mėnesio kovo TOP 5 atrodo štai taip:

1. Algimantas Čekuolis parašė ir išleido dar vieną knygą. Šįkart tai autobiografinis romanas, todėl tikiuosi pamatyti šį rašytoją visai kitokį, negu esam įpratę. Pasakysiu visiškai atvirai: net nesidomėjau, apie ką ši knyga, ką apie ją galvoja visokie ten kritikai ir panašiai. Algimantas Čekuolis yra vienas tų rašytojų, kuriais pasitikiu tiesiog aklai ir man užtenka tik matyti jo pavardę ant knygos viršelio - galiu būti tikra, kad skaitymas neprailgs, o gal netyčia beskaitydama dar vieną aukštąjį išsilavinimą įgysiu...

2. Lyriškoji ir, drįstu sakyti, egzotiškoji tyro kaip kalnų krištolas balso savininkė ir tarsi iš pasakos nusileidusi gražuolė Katie Melua atvyksta į Vilnių ir mudu su Martynu, lyg ir nebūdami tie tikrieji jos gerbėjai, atsiradus netikėtai galimybei, mielai keliausim į jos koncertą. Turiu pasakyti, kad tikrai nuoširdžiai laukiu.

3. "Erelis?" klausiat Jūs? Taip, erelis. O kodėl ir kaip - išsamiau (ir, tikiuosi, su receptu) šio mėnesio pabaigoje. Ach, kaip aš mėgstu intrigas...

4. Kovo 4 dieną visoje Lietuvoje siautės Užgavėnės. Savotiškai mėgstu šią šventę (dėl blynų, aišku), o šiemet jau esam suplanavę kepti penkių rūšių blynus (keičiantis aplinkybės rūšių įvairovė gali didėti - aut. past.) ir smagų pasibuvimą mano tėvų namuose. Irgi labai laukiu!

5. Žibutės... Kaskart einant mišku (o tai nutinka kiekvieną dieną) mano akys tiesiog nevalingai ieško žibučių, tarsi tik jų ir trūksta iki visiškai pavasariško miško. Sklando gandai, kad kažkur Lietuvoje laimingiesiems jau pavyko jų rasti, todėl aš irgi nekantrauju.

Kovo mėnesio pažadas:

išvalyti/išplauti visus aštuonis didžiulius nuo lubų iki grindų namų langus.

Neprailgstančio kovo Jums, mielieji!
Linkiu šiemet pažvelgti į ni8rias kovo balas kitaip - galit pamatyti neįtikėtino grožio dalykų! 

Ledai už lango, ledai ant stalo, visur ledai

Kol žinovai mus gąsdina, kad jau savaitės pabaigoje sulauksim tikros šilumos ir tikro pavasario, siūlau pasidžiaugti žiema. Arba tuo, kas iš jos liko. Pasigrožėkim ledais gatvėse, ant šaligatvių ir miško takelių. Pasiskonėkim ledais namuose, svečiuose, balkone ar net lovoje!

Nuostabūs naminiai ledai su šokoladinių sausainių gabaliukais - nuodėmingi, kaloringi, bet... žinot mano nuomonę šitais klausimais, chi chi.

Ledams Jums reikės:

400 ml riebios grietinėlės,

maždaug pusės indelio kondensuoto pieno (daugiau ar mažiau - Jūsų sąžinės reikalas),

mėgiamų šokoladinių (arba ne) sausainių.

Grietinėlę išplakite iki standumo. Supilkite kondensuotą pieną. Išmaišykite arba trumpai paplakite mikseriu. Suberkite norimu stambumu sutrupintus sausainius ir dar kartą viską išmaišykite. Gautą masę sukrėskite į indą, kuriame šaldysite ir keletui valandų statykite į šaldymo kamerą.

Viskas - ledai paruošti!

Tokiu skanėstu bus fantastiška save palepinti, o ir svečiui pasiūlyti negėda, todėl pirmyn!

Svajonės ir naujovės

Na ką, štai ir kovas atkeliavo... Prasidėjo jau trečias (!) šių metų mėnuo. Neįtikėtina! O kalbant apie pavasarį, tai man juo tikrai kvepia. Ir paukščiai čiulba, vadinasi, dalis šių emigrantų jau grįžo. Ir šiaip viskas šviesėja, pastebėjot?

Kovui esu patikėjusi net keletą svajonių. Visų pirma, noriu nusipirkti tikrus kedus (atleiskit, sportinius batelius) specialiai bėgiojimui. Turiu gėdingai prisipažinti, kad niekada gyvenime taip ir neturėjau tų tikrųjų kedų... Todėl labai tikiuosi, kad šįkart pavyks rasti patinkančius ir tinkančius. Visų antra, labai svajoju pradėti vėl bėgioti. Ir jau nebesvarbu, gryname ore ar prakaituotoje sporto salėje - kad tik galėčiau daugiau pasijudinti ir priversti smarkiau plakti savo aptingusią širdį. Įsivaizduokit, paskutinį kartą bėgiojau kažkada prieš šimtus metų, 2012-ųjų balandžio pabaigoje... Beveik prieš metus, o siaube! Trečia gi svajonė (o ir būtinybė kartu) - susiplanuoti Velykų meniu. Turiu keletą sumanymų šio pavasario šventėms, tačiau grožiui ir skoniui ribų nėra, juk taip? Ir ketvirta, sunkiausiai šiuo metu pasiekiama svajonė - pabaigti skaityti pradėtą knygą... Gal kaip nors.

Mes gi su Martynu rytoj einam į pasimatymą. Į kiną kaip senais laikais, chi chi. Žiūrėsim filmą. O gal ir visus du. Savo dukrytę paliksim vaikų auginimo ir priežiūros profesionalams - mano tėvams, visgi jau šešta savaitė suėjo tam mūsų gražiam vaikučiui - pats laikas išmėginti save naujame - anūkės - vaidmenyje. Tiesą sakant, stebiuosi, kaip tėvai ištvėrė tas ilgas savaites ir neišgrūdo mūsų kur nors žymiai anksčiau, kad patys galėtų pasimėgauti išskirtiniu Ugnės dėmesiu, chi chi. 

Ir blog'o reikaliukai. Tradiciškai, mėnesio prmą dieną atsiranda desktop'o kalendorius. Tradiciškai jis jau blog'o dešinėje - naudokit į sveikatą (už nuotrauką šįkart dėkoju savo brangiai sesei Eglei, pačios gi rankos buvo užimtos dideliu minkštučiu koldūnu, vardu Ugnė). O jeigu esat akyli, toj pačioj dešinėj blog'o pusėj rasit ir mažytį naują dalykėlį - nuorodą į Įkvėpimo puslapį Facebook'e. Tikiuosi, kad jame būsiu aktyvi ne tik aš pati, chi chi. Jeigu blog'as skirtas dideliems įkvepiantiems dalykams, tai veidaknygės puslapis bus skirtas kasdienio įkvėpimo paieškoms ir įkvepiančioms diskusijoms. Dabar toks laikas mano gyvenime, kai ilgiems ir įkvepiantiems įrašams kartais (beveik visada) neužtenka laiko, tačiau kas bebūtų, labai svarbu kasdien rasti bent mažulytę smulkmeną, kuri nušviestų visą dieną, pradžiugintų, sukeltų šypseną ar isterišką juoką, pametėtų gerą mintį gražesniam ar skanesniam gyvenimui. Tam ir bus skirtas Facebook'o puslapis. Labai lauksiu Jūsų atsiliepimų, nuomonių ar idėjų. Būtų tiesiog fantastiška žinoti, kad blog'as įkvepia ne tik mane vieną, chi chi.

Lengvo ir šviesaus mėnesio visiems! 

Pirmadienio septynetas

1. Praėjusį pirmadienį iš viešnagės Landane grįžo mano mylima sesė Eglė. Ir nors šiemet nebuvau labai gera mergaitė, vistiek sulaukiau puikių dovanų!

Papuošalų keksiukams, pyragams ir sausainiams bei kokiam karštam šokoladui:

Ir, žinoma, papuošalų MAN:

Dabar, kaip suprantat, svajoju tik apie du dalykus: saldumynų kepimą ir važiavimą prie jūros.
2. Dar ji parvežė pačių geriausių scottish shortbread sausainių:

Bet kadangi jų visada maža, jau kelintą kartą kepu juos pati. Esu išbandžiusi trejetą receptų, bet tie, kuriuos kepiau vakar - mano favoritai, nes skoniu išties panašiausi į originalus. Išvaizda - ne, bet čia jau ne sausainių kaltė...

Receptas iš čia. Paprastas ir greitas kaip du kart du, o rezultatas - kaip... Nenusakoma žodžiais tiesiog!

3. Ar prisimenat tokį vieną puikų serialą "Home Improvement"? Mes prisiminėm ir dabar kaifuojam. Jaukus, išmintingas, juokingas. Geras!

4. Miškas pavirtęs tikromis džiunglėmis: viskas žalia, tiršta, čiulba pačiais įvairiausiais balsais... 

Nežinau, toks jausmas, kad dar niekada gyvenime nemačiau toookio pavasario. Matyt, neatidžiai žiūrėdavau, chi chi.

5. Jau ketvirtadienį, iškart po darbų lėksim į Smilgius! Švęsim mano mylimos anytos gimimo dieną - žinau, bus smagu. Negaliu sulaukt!

6. Praėjusį antradienį buvau susitikime su buvusiais kolegomis iš telekomunikacijų bendrovės "B". Kažkada ne metus ir ne dvejus visi kartu dirbome labai svarbų ir smagų klientų aptarnavimo darbą, todėl kalbų ir bendrų temų niekada nepritrūkstam. Taip miela buvo visus pamatyti! P.S. Mindaugai ir Juliau, jeigu skaitot šitas eilutes, pažadu greitu laiku sukurpti blog'o įrašą būtent Jums apie naudojimąsi Google Reader'iu ir kitais modernaus technologijų pasaulio atradimais (sakinys, kurio niekad nesitikėjau parašyti, chi chi).

7. Rytoj su Martynu lekiam į susitikimą su Algimantu Čekuoliu. Visiems norintiems - dar nevėlu prisijungti!

Nuostabios Jums savaitės, pupuliai ir pupulės!

Apie išgyventi padedančius dalykus

Nepasakysiu nieko naujo ar tokio, ko Jūs dar nežinojot. PAVASARIS! Taip taip, būtinai atsiras burbančių, kad "koks čia pavasaris, dar gi sniego pilna", bet visi, kiek dažniau būnantys lauke man pritars: paukščiai čiulba neužsičiaupdami, sniegas, nors ir iš lėto - visgi tirpsta, vis dažniau pasirodo saulė ir sausi šaligatvių ploteliai, atsiranda nenumaldomas noras kažką veikti, ko nors imtis ir svajoti, svajoti, svajoti!

Pasidalinsiu dalykais, kurie man padeda išgyventi, mano galva, keisčiausią ir ilgiausią metų mėnesį:

• sportas. Apie kroso bėgiojimą jau esu ne kartą rašiusi (laukiam laukiam, kol dar truputį sumažės sniego!). Bet kadangi šis užsiėmimas ne visiems patinka (deja!) ar yra lengvai prieinamas (nors, manau, reikia tik noro), rekomenduoju vos trupinėlį Jūsų laiko užimsiančią mankštą - 5 Tibeto (-iečių) pratimus. Štai lietuviškas, o štai - angliškas video, kuo puikiausiai iliustruojantys ir paaiškinantys kas ir kaip. Išmėginkit - pažadu, iškart pajusit energijos antplūdį.
• naujos idėjos ir sumanymai. Žinau žinau, kartais trūksta jėgų net iššliaužti iš lovos, ką jau kalbėti apie įkvėpimą nuveikti ką nors daugiau, negu verčia aplinkybės ar įsipareigojimai. Ir vis dėlto. Yra būdų kūrybiškumui skatinti. Tiesą sakant, cieli 29 net. Spaudžiam čia.
• botai. Tai turbūt dėkingiausia paskutinių metų mada - kai net labai suaugę žmonės nesigėdija išeiti į gatvę avėdami guminiais gražuoliais. Su jais nešlapia, neslidu ir šiaip žaisminga. Juk dar visai neseniai gražiais botais galėjo džiaugtis tik maži vaikai, nes suaugusiems reikėjo tenkintis sodo reikmenų parduotuvėse įsigytais tamsiai žalios spalvos ilgaauliais.
• grožis. Šįkart turiu galvoje naują, bet daug žadantį (patikėkit, žinau, ką sakau) Justinos blog'ą Dolce Vita.
• pasiruošimas Velykoms. Taip, jos dar tik užšimtomilijonųmetų, bet niekas netrukdo jau dabar pradėti galvoti apie šventinį meniu, siunčiamus sveikinimus ar net mažytes dovanėles savo artimiausiems. Pažadu dalintis idėjomis.
• skanus maistas. Jaučiu, kaip darosi silpna vien pagalvojus apie tai, kad netrukus bus galima džiaugtis visokiais šviežumynais. Ir kad pagaliau nebesinorės tik karšto ir sotaus maisto.
• tvarkingi namai. Taip taip, tvarkytis patinka tik vienam kitam pasaulio gyventojui, tačiau gyventi tvarkinguose ir švariuose namuose - turbūt visų mūsų svajonė. Paskirkim vieną savaitgalį namų tvarkymui nuo iki po visko apdovanodami save kuo nors itin mėgiamu: gurkšniu saldžios pieniškos kavos, žurnalo skaitymu ar tiesiog pietų miegu. Esu pastebėjusi, kad susitvarkius namus, susitvarko ir visa kita. Tarsi savaime.
• buvimas gryname ore. Ir nėra čia ką daugiau pridurti.
• knygų skaitymas. Čia taip pat viskas pasakyta.
• na ir žinoma, Modern Family. Tobulas serialas, kuriam visiškai nieko netrūksta. Profesionali vaidyba, charakteringi personažai, suprantami siužetai, labai juokingi juokai ir dar tas apibūdinimas... pseudodokumentika. Tobula!
• P.S. skaičiuojantiems dienas po arba iki ko nors - nemokamas kovo mėnesio desktop'o kalendorius. (Kaip visuomet: dešinėje blog'o pusėje.)

Ką gi, šioks toks mėsenio planas papaišytas, todėl - pirmyn! Džiaugtis, grožėtis, laukti!

Greito ir šilto kovo, Jums visiems!