Šeimos paveldas: karšti apversti sumuštiniai su sūriu

Praėjęs savaitgalis man - tikra palaima, vėsus ir net lietingas, dievinu tokius! Liksiu nesuprasta ir net prarasiu keletą savo blogo skaitytojų, tikriausiai, bet vistiek nesusilaikiau nepasidžiaugusi. 

Šį - kaip daugelis turbūt liūdnai pavadintų - tikrą lietuvišką vasaros savaitgalį praleidom Aukštuojuose. Ir tai buvo dvi nuostabios dienos be uodų ir kitokio vasarinio brudo. 

Vėsiai, tingiai, sočiai. Štai trys žodžiai, geriausiai apibūdinantys praleistą laiką. Ir būtent jų įtakota prisiminiau vieną labai paprastą, greitą ir labai tokiam orui tinkantį patiekalą, kuris tikrai gali drąsiai vadintis mūsų šeimos paveldu. Tai - karšti apversti sumuštiniai su sūriu.

Būtų tai tiesiog eiliniai sumuštiniai, jeigu ne jų kepimo ypatumas. Galiu lažintis, kad pamėgsit juos iškart, vos tik paragavę, todėl skubu dalintis paslaptimis.

4-5 žmonėms pavaišinti turėkit:

1 didelį riekelėmis pjaustytą batoną (ar kitokios mėgiamos duonos, tinka net ir juoda),

350 gramų kokybiško fermentinio sūrio,

3 didelius kiaušinius,

3-4 (ar daugiau) česnako skilteles,

druskos ir pipirų po žiupsnelį,

mėgiamų džiovintų prieskonių (jeigu norisi),

aliejaus kepimui.

Visų pirma sutarkuokite sūrį. Į jį įmuškite kiaušinius, suberkite prieskonius, druską, pipirus, smulkintą česnaką. Viską kruopščiai išmaišykite.

Ant batono (arba duonos) riekelių šakute tepkite paruoštą sūrio masę plonu maždaug pusės centimetro storumo sluoksniu.

Keptuvėje įkaitinkite aliejų (užteks tokio kiekio, kokį naudotumėte kepdami blynus). Į gerai įkaitusią keptuvę dėkite keletą paruoštų riekelių sūrio masę į apačią. Kepkite and šiek tiek aukštesnės nei vidutinės ugnies porą minučių arba kol riekeles bus lengva atkelti nuo keptuvės dugno.

Kartokite procesą su visomis riekelėmis.

Patiekite su geru kečupu ar - kaip mes padarėm šįkart - su pilnu skonio bbq padažu.

Šiuos sumuštinius kepdavo mano tėvai, kartais kepu ir aš. Jie yra puikus sočių pusryčių, lengvų pietų ar vakarienės patiekalas, o kadangi skanūs ir būdami šalti - nuostabiai tinka ir vežtis į gamtą ar įsidėti į kelionę. 

Mano giliu įsitikinimu, geriausia šių sumuštinių dalis yra ne tai, kad jie yra tiesiog mega greitai pagaminami, ir ne tai, kad pilni iš išorės traškaus, o viduje minkšto ir tąsaus sūrio, o tai, kad juose yra nemažai česnako. Šiam prieskoniui jaučiu ypatingą meilę, nes vos jį užuodusi iškart nukeliauju į tėvų namus, kai sekmadienio pietums kepdavom vištą su kmynais ir česnakais, kai savaitgalio pusryčiams tėtis iškepdavo apverstų sumuštinių arba kurį nors rytą skanaudavom mamos paruoštą mišrainę su rūkyta skumbre ir... česnaku. Česnaką mėgstu taip, kad net netingiu jo smulkinti rankytėmis, niekada nesinaudoju spaudykle, nes nėra nieko gražiau už mažyčius česnako gabalėlius maiste.

Tai ta proga, kad jau surašiau šitokią tiradą česnakui, noriu pasidalinti ir žydinčių laiškinių česnakų nuotrauka, kuri tik dar kartą įrodo, koks nuostabus yra šis augalas.

Protingai gaivios savaitės!

Mėnesio šalis: Egiptas ir Falafeliai

Ir tuomet, kai mokiausi mokykloje, ir dabar - istorijos pamokos buvo ir visdar atrodo pačios įdomiausios, o ją dėsčiusi mokytoja - mylimiausia iš kada turėtų. Mėgstu istorinę dokumentiką, laidas ir visą tą senovės romantizmą plačiąją šio žodžio prasme.

Nuo tų pačių laikų Egiptas man atrodė nenusakomai patraukli ir įdomi vieta. Ir nors nesu jame buvusi, bėgant metams supratau, kad tas senovės ilgesys niekaip nesusijęs su dabartimi: dabar toji šalis visiškai kitokia nei buvo prieš keletą tūkstančių metų. Praeitis mums dažnai atrodo gražesnė, šviesesnė nei šiandiena ir tai yra viena pirmųjų kiekvieno suaugusio žmogaus pamokų - ne viskas gyvenime yra taip, kaip tikėjaisi. Sakau tai be jokio liūdesio ar nusivylimo, nes šiais nuostabiais laikais pasaulis mums pasiekiamas lengviau nei bet kada anksčiau ir net nebūdami, tarkim, Egipte, mes galim kad ir eilinį vasario sekmadienį trumpam ten nukeliauti.

Egiptas šio mėnesio šalimi tapo dėl to, kad vasario 28 dieną, 1922 metais, Didžioji Britanija suteikė šaliai nepriklausomybę. Šios valstybės gyvenimas niekada nebuvo ir nėra paprastas. Didžiulė teritorija, 90 milijonų gyventojų, išpažįstamos skirtingos religijos ir nenutrūkstantis turistų iš viso pasaulio srautas. Lėkčiau į Egiptą nors ir rytoj, jeigu žinočiau, kad galėsiu aplankyti įstabiuosius jo architektūros paminklus visiškai viena, o ne grūsdamasi tarp milijonų kitų žioplinėtojų.

Deja, kolkas toks mano noras nėra įmanomas, todėl kaip ir visuomet, ieškau greito ir netikėto būdo patirti įspūdžius, kurie dėl kokių nors priežasčių šiuo metu man nėra pasiekiami.

Falafeliai (prisiekiu, ieškojau, bet neradau oficialaus lietuviško atitikmens šiam pavadinimui) yra visame pasaulyje labai populiarus, o Egiptui ypač būdingas patiekalas, dažnai siūlomas kaip vadinamasis gatvės maistas. Paprastai tariant, tai -  avinžirnių paplotėliai.

4 žmonių vakarienei turėkit (man gavosi 25 vienetai):

250 gramų džiovintų avinžirnių,
1 valgomą šaukštą miltų,
1 nedidelį mėlynąjį svogūną,
3 vidutines česnako skilteles,
2 arbatinius šaukštelius malto kumino,
dosnią saują šviežių petražolių,
dosnią saują šviežių kalendrų,
1 arbatinį šaukštelį druskos,
1 1/2 arbatinio šaukštelio maltų aitriųjų paprikų,
rapsų aliejaus kepimui,
žaliųjų ir paprastų citrinų,
natūralaus jogurto.

Avinžirnius paruoškite iš vakaro. Supilkite džiovintus avinžirnius į dubenį ir užpilkite šaltu vandeniu, kad apsemtų. Palikite išbrinkti per naktį.

Kitą dieną išbrinkusius avinžirnius kruopščiai nukoškite. Ant jų suberkite miltus, smulkintą svogūną, česnaką, petražoles ir kalendrą, druską, kuminą ir aitriąsias paprikas. Viską sutrinkite maisto smulkintuvu arba blenderiu iki beveik vientisos masės.

Nedideliame puode įkaitinkite keletą centimetrų rapsų aliejaus. Į įkaitusį aliejų po kelis dėkite rankomis suformuotus gražios žalios spalvos rutuliukus. Virkite ant vidutinės ugnies porą minučių, tuomet apverskite. Išimkite tiesiai ant popierinio rankšluosčio, kad jis sugertų aliejaus perteklių.

Paruoštus falafelius patiekite su jogurto padažu (natūralų jogurtą sumaišykite su žiupsneliu druskos, skiltele česnako ir keliomis petražolių ir/arba kalendrų šakelėmis) bei dviejų rūšių citrinos griežinėliais.

Patys vieni - sausoki, bet su jogurto padažu ir šviežiai užspaustomis citrinų sultimis - išties maloniai valgomi ir netikėtų skonių bei aromatų atveriantys falafeliai - puikus užkandis!

Nors itin nemėgstu kumino, petražolių ir kalendrų - visi kartu šie skoniai tikrai sukūrė malonų, gaivų ir dar niekad neragautą patyrimą, kurį mielai ragaučiau dar ir dar kartą.

Štai tokia trumpa, greita ir pigi šįkart buvo mano kelionė į Egiptą, nuostabią mano svajonių šalį, kuri, tikiu, kada nors tikrai manęs sulauks.

Dar kartą sakau - išdrįkit ragauti nemėgiamų dalykų, nes galit likti labai maloniai nustebę!

Moliūgų sriuba X 4

Jau tie moliūgai... Jie tokie visokie, kad trūksta žodžių. Spalvingi, įvairiaformiai, skirtingai kvepiantys, nuostabūs!

Bet vaikystėje ne itin juos mėgau. Su metais, žinoma, atėjau į protą, todėl dabar vis dairausi, kaip būtų galima įdomiau juos panaudoti.

Šįkart pasiūlysiu Jums tradicinį dalyką - trintą moliūgų sriubą. Tik... net keturis jos variantus.

Visų pirma, išsivirkite pačią elementariausią moliūgų sriubą, o paskui, naudodami skirtingus priedus, pasigaminkit visiškai kitokio skonio sriubos. Ir viskas tik tam, kad gyventumėm nenuobodžiai!

 Moliūgų sriubai turėkit:

1 kilogramą moliūgo,
3 valgomus šaukštus alyvuogių aliejaus,
1 vidutinio dydžio svogūną,
3 skilteles česnako,
450 mililitrų sultinio,
druskos,
šviežiai maltų juodųjų pipirų,
gabalėlį sviesto (jeigu norisi, bet šiaip nebūtina).

Moliūgą supjaustykite maždaug kumščio dydžio gabalais. Sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą. Apšlakstykite moliūgo gabalus alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Moliūgo gabalus išdėliokite žieve į viršų/minkštimu į apačią - taip moliūgo minkštimas išliks tikrai drėgnas ir sultingas. Kepkite 210°C karštumo orkaitėje 45 minutes arba kol moliūgai tikrai suminkštės. Iškepusius moliūgus palikite šiek tiek atvėsti, maždaug 10 minučių.

Kol aušta moliūgas, keptuvėje įkaitinkit šaukštą alyvuogių aliejaus ir jame ant mažos ugnies pakepinkit smulkiai pjaustytą svogūną. Kai svogūno gabalėliai ims skaidrėti, į tą pačią keptuvę suberkit ir smulkintą česnaką. Kepinkit viską dar apie minutę.

Atvėsusio moliūgo minkštimą šaukštu nugramdykit nuo žievės. Ant moliūgo minkštimo sukrėskite kepintus svogūnus ir česnakus. Viską trinkite blenderiu po truputį pildami sultinį (jo viso gali ir neprireikti) stebėdami sriubos konsistenciją. Kai bus tinkama, įmeskit gabalėlį sviesto ir išmaišykit. Paragaukit ir, jeigu trūksta, įberkit dar druskos ir/ar pipirų. 

Viskas, moliūgų sriuba paruošta! 1,2 litro, jeigu tiksliau.

Trintai moliūgų sriubai su trijų rūšių paprikomis turėkit:

1,2 litro trintos moliūgų sriubos,

4-5 puseles marinuotų paprikų,

1 dosnų valgomą šaukštą maltų rūkytų saldžiųjų paprikų,

norimo dydžio gabalėlį čili pipiro,

1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus.

Marinuotas paprikas ir čili pipirą susmulkinkit ir apkepkit aliejuje. Sukrėskite į moliūgų sriubos masę, suberkite maltas rūkytas saldžiąsias paprikas ir viską sutrinkite blenderiu iki vientisumo. Jeigu reikia, pašildykit ir patiekit.

Trintai moliūgų sriubai su pomidorais ir pėlėsiniu sūriu turėkit:

1,2 litro trintos molūgų sriubos,
10-12 vidutinio dydžio konservuotų pomidorų be odelių,
dosnios saujos mėlynojo pelėsinio sūrio.

Konservuotus pomidorus gerai nusunkite, kad juose liktų kuo mažiau sulčių. Susmulkinkite ir pakaitinkite keptuvėje, kad išgaruotų dar daugiau drėgmės. Pomidorų masę sukrėskite į trintą moliūgų sriubą ir viską dar kartą sutrinkite blenderiu. Pašildykite, jeigu reikia ir, pabarstę mėlynojo pelėsio sūriu, patiekite.

Trinta moliūgų sriuba su obuoliais ir cinamonu:

1,2 litro trintos moliūgų sriubos,
8 nedidelių obuolių,
cinamono.

Obuolius perpjaukit pusiau, išimkit sėklytes, sudėkit į kepimo popieriumi išklotą skadrą minkštimu į apačią/odele į viršų ir kepkit 210°C karštumo orkaitėje (kepiau kartu su moliūgais) apie pusvalandį.

Iškepusių obuolių minkšimą šaukštu atskirkit nuo odelės, sukrėskit į moliūgų sriubą, pagardinkit cinamonu ir sutrinkit blenderiu iki vientisumo. Jeigu reikia, pašildykit, pagardinkit žiužsneliu cinamono ar šaukšteliu grietinės ir skanaukit.

Trintai moliūgų ir imbiero sriubai turėkit:

1,2 litro trintos moliūgų sriubos,
maždaug nykščio didumo imbiero šaknies,
3-4 česnako skilteles,
alyvuogių aliejaus.

Imbiero šaknį ir česnako skilteles nulupkit ir susmulkinkit. Apkepinkit aliejuje, kol ims skleistis aromatai. Sukrėskite į moliūgų sriubą kartu su visu aliejumi ir sutrinkite blenderiu iki vientisumo. Pašildykit, jeigu reikia ir... viskas, sriuba paruošta!

Man asmeniškai labiausiai patiko dvi pastarosios: su obuoliais - gaivi ir saldžiarūgštė bei su imbieru - aromatinga ir šildanti.

Išbandykit, paeksperimentuokit ir Jūs!

Įvairovės visur ir visada!

Pyragų dienos kąsniai ir trupiniai

Užpraeitą penktadienį išaušo visiems gerai žinoma pyragų diena. Ši puiki šventė neaplenkė ir mūsų kolektyvo. Gamina mūsų tarpe absoliučiai visi, todėl derinant meniu teko nusibrėžti griežtas pyragų diametro ribas, kurių, kaip visuomet, niekas net negalvojo laikytis. Žodžiu, pietų stalas atrodė beveik kaip Kūčioms skirtas, vos užteko vietos lėkštėms, iš kurių valgysim.

Pirmąjį ragavom Gintarės gamintą sūrių pyragą su tortilijomis. Labai išraiškingo skonio, netikėtos tekstūros ir toks... na, labiau tortas nei pyragas. Puikiai tiktų lengvai vakarienei arba kaip šaltas užkandis Jūsų svečiams.

Pyrago padažui turėkit:
1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus,
1 nedidelį svogūną,
5 česnako skilteles,
700 gramų konservuotų pomidorų (smulkintų arba sutrintų iki tyrės),
1/2 arbatinio šaukštelio džiovintų bazilikų,
1/2 arbatinio šaukštelio džiovintų raudonėlių,
po žiupsnelį druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų ir cukraus.

Įdarui reikės:
360 gramų varškės,
80 gramų fetos sūrio,
100 gramų mocarelos sūrio,
100 gramų fermentinio sūrio,
2 česnako skiltelių,
1/2 arbatinio šauštelio džiovinto raudonėlio,
šviežiai maltų juodųjų pipirų.

"Pyrago" sluoksniams:
8 20 centimetrų skermens tortilijų paplotėlių.

Keptuvėje škaitinkite aliejų. Suberkite smulkintus svogūną ir česnaką. Kepinkit keletą minučių. Į keptuvę sukrėskit pomidorus, suberkite prieskonius. Kaitinkite viską uždengtoje keptuvėje ant mažos ugnies apie 15 minučių arba kol padažas sutirštės. Paragaukite, ar netrūksta prieskonių. Jeigu padažas rūgštokas - įberkite šiek tiek cukraus. Palikite padažą atvėsti.

Dubenyje trindami išmaišykite varškę, trupintą fetą, tarkuotą mocarelą bei fermentinį sūrį. Sudėkite trintą arba smulkiai kapotą česnaką, įberkite prieskonių. Viską išmaišykite.

Apvalią kepimo formą išklokite popieriumi. Ant jos dugno dėkite vieną tortilijos paplotėlį. Jį aptepkite sūrių įdaru. Užklokite kitu tortilijos paplotėliu. Taip sluoksniuokit iki paskutinio paplotėlio. Pastarojo viršų aptepkite atvėsusiu pomidorų padažu.

Kepkite viską 180°C karštumo orkaitėje maždaug 30 minučių.

Geriausia patiekti dar šiltą, bet labai skanus ir atvėsęs.

Antrasis buvo prapjautas Nijolės pyragas (kišas, jeigu jau visai tiksliai) su lašiša ir brokoliais. Labai švelnaus skonio ir konsistencijos, spalvingas ir lengvas. Nuostabus pietų arba vakarienės patiekalas.

Tešlai imkit:

170 gramų sviesto,
1 mažą kiaušinį,
1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių,
miltų.

Įdarui turėkit:

pusę didelio brokolio,
200 gramų žalios lašišos,
1 nedidelę raudonąją papriką,
3 kiaušinius,
200 mililitrų grietinėlės,
80 gramų tarkuoto kietojo Džiugo sūrio,
1 valgomą šaukštą krakmolo.

Smulkiai pjaustytą arba tarkuotą sviestą sumaišykite su lengvai išplaktu kiaušiniu. Suberkite kepimo miltelius. Po truputį berkit miltus ir maišykit. kai tešla taps pernelyg tiršta, kad ją būtų galima maišyti, pradėkit minkyti ją rankomis. Miltų berkit tiek, kad tešla nebeliptų prie rankų. Iš tešlos suformuokite rutulį ir palikite jį atvėsti.

Paruoškite įdarą. Brokolį išskirstykite žiedynėliais. Papriką supjaustykite juostelėmis. Abi daržoves dėkite į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite keletą minučių, kol imš šiek tiek minkštėti. Nukoškite ir palikite atvėsti.

Dubenyje išplakite kiaušinius ir grietinėlę. Įberkite krakmolo ir tarkuotą sūrį. Viską išmaišykite. Šviežią lašišą supjaustykite kąsnio dydžio gabaliukais.

Ant kepimo indo dugno ir kraštų pirštais tolygiai paskirstykit tešlą. Ant tešlos išdėliokit lašišos bei apvirtų daržovių gabalėlius. Viską užpilkite kiaušinių plakiniu.

Kepkite 180°C karštumo orkaitėje apie 30 minučių arba kol pyrago įdaras sutvirtės, o tešlos kraštai apskrus. Galite patiekti iškart arba jau atvėsusį - vienodai skanus, sakau Jums! 

Mano mama šįkart paruošė trapios tešlos pyragą su troškintų kopūstų ir rūkytų dešrelių įdaru. Puikus, sotus, daržovingas, sultingas... Kopūstai nėra labai jau dažnas pyragų įdaro variantas, bet čia jie tiko tiesiog idealiai!

Pyrago tešlai turėkit:

200 gramų šalto sviesto,
350 gramų miltų,
žiupsnelį druskos,
1 kiaušinį (+ dar vieną pyrago aptepimui, jeigu norisi),
160 mililitrų 30% riebumo grietinės.

Pyrago įdarui reikės:

1 kilogramo šviežio kopūsto,
2-3 vidutinio dydžio morkų,
parūkytų kiaulienos dešrelių,
10 vidutinio dydžio pievagrybių,
keleto valgomų šaukštų lydyto sūrelio be priedų,
keleto vyšninių pomidoriukų (nebūtina).

Šaltą sviestą sutarkuokite. Suberkite miltus ir druską ir viską trindami tarp pirštų paruoškite trupinius. Atskirame dubenėlyje išplakite kiaušinį ir grietinę. Plakinį supilkit į paruoštus trupinius ir rankomis išminkykit vientisą tešlą. Suformuokit rutulį ir dėkit jį į šaldytuvą.

Įdarui susmulkinkit kopūstą, sutarkuokit morkas ir stambiais griežinėliais supjaustykit dešreles. Viską patroškinkite keptuvėje, kol daržovės suminkštės.

Atskiroje keptuvėje pakepinkit griežinėliais pjaustytus pievagrybius, kol iš jų ims skirtis sultys. Iš keptuvės išimkite tik grybus, skysčio mums nereikės.

Atšaldytą tešlą iškočiokite. Padalinkite į dvi ne visai lygias dalis. Didesniąja dalimi išklokite atsegamą tortinę kepimo formą ir jos kraštus. Tešlos paviršių patepkite lydytu sūreliu. Sudėkite keptus pievagrybius. Ant viršaus sudėkite paruoštą daržovių ir dešrelių įdarą. Paviršiuje išdėliokite vyšninių pomidoriukų puseles (odele į viršų). Iš likusios mažesnės tešlos dalies iškočiokite kepimo formos skersmens skritulį. Juo apklokite paruoštą pyragą. Kruopščiai užspauskite tešlos kraštus.

Paruoštą pyragą aptepkite lengvai išplaktu kiaušiniu ir kepkite 190°C karštumo orkaitėje apie pusvalandį arba kol tešla gražiai paruduos.

Aš šiemet gaminau sūrio pyragą su obuoliais ir sūdytos karamelės padažu. Apie karamelę šįkart nekalbėsiu, nes ji gavosi ne visai tokia, kokia turėjo, šiam klausimui labai greitai paskirsiu atskirą blogo įrašą. Kalbant apie sūrio pyragą - šis minkštas, kremiškas, dėl obuolių šiek tiek gaivesnis nei įprasta. Ir, deja, ne itin fotogeniškas... Kita vertus, modelis juk nekaltas, kad fotografas nekoks.

Pyrago pagrindui turėkit:

90 gramų lydyto sviesto,
170 gramų trupintų nesaldžių sausainių,
3 valgomus šaukštus cukraus,
1/2 arbatinio šaukštelio cinamono.

Sūrio įdarui prireiks:

450 gramų kreminio kambario temperatūros sūrio (naudojau Philadelphia),
3 kiaušinių,
50 gramų cukraus,
žiupsnelio druskos.

Obuolių įdarui:

2 didelių obuolių,
3 valgomų šaukštų cukraus,
1/2 arbatinio šaukštelio cinamono.

Dubenyje sumaišukite lydytą sviestą, cukrų, cinamoną ir sausainių trupinius. Gautą masę sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą formą. Spausdami pirštais arba stiklinės dugnu, suformuokit tvirtą ir tolygų pagrindą. Kepimo formą dėkite į 175°C karštumo orkaitę ir kepkit 10 minučių. Palikite atvėsti.

Kitame dubenyje iki vientisumo išplakite kreminį sūrį, kiaušinius, cukrų ir druską.

Trečiame dubenuje atsargiai sumaišykite plonomis skiltelėmis supjaustytus luptus obuolius, cukrų ir cinamoną. (Kitą kartą taip sumaišytus obuolius dar iršiek tiek pakaitinčiau keptuvėje, kad būtų minkštesni ir vėliau paruoštas pyragas patogiau pjaustytųsi.)

Paruoštus obuolius sukrėskite į dubenį su kreminiu sūriu ir švelniai išmaišykite mentele. Gautą įdarą sukrėskite ant atvėsusio sausainių pagrindo. Paviršių išlyginkit mentele.

Kepkite pyragą 175°C kartšumo orkaitėje apie valandą arba kol pyrago įdaras sutvirtės, o centras bus visdar labai liūlantis. Iškepusį pyragą palikite atvėsti, o paskui statykit į šaldytuvą bent keletui valandų. Patiekit vieną arba apšlakstytą sūdyta karamele.

Paskutinį ragavom Jūratės keptą pyragą su varške. Trapus pagrindas, baltutėlė varškė - tikra pyragų klasika! O jeigu dar netoliese turit šviežių, trintų uogų arba skystesnės saldžiarūgštės uogienės - pasaulis išgelbėtas!

Tešlai turėkit:

100 gramų cukraus,
1 kiaušinį,
250 gramų miltų,
150 gramų sviesto,
2 arbatinius šaukštelius kepimo miltelių,
2 arbatinus šaukštelius vanilinio cukraus.

Įdaryžui prireiks:
100 gramų cukraus,
100 gramų krakmolo,
4 kiaušinių,
600 gramų varškės.

Kambario temperatūros sviestą ištrinkite su vaniliniu ir paprastu cukrumi. Įmaišykite kiaušinį. Suberkite miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Užminkykite tešlą.

Į 26 centimetrų skersmens kepimo formą įtieskit popieriaus. Pirštais išklokit kelimo formos dugną ir kraštus tešla.

Įdarui skirtų kiaušinių trynius atskirkit nuo baltymų. 

Trynius išplakit su cukrumi ir įmaišykite į varškę. Suberkite krakmolą.

Baltymus ir žiupsnelį druskos išplakite iki beveik standžių putų. Atsargiai įmaišykit juos į varškės masę.

Sukrėskite varškę ant paruoštos tešlos. Kepimo formą uždenkite folija ir kepkit 1 valandą 180°C karštumo orkaitėje.

Buvo nuostabūs pietūs! Visi pyragai tokie skirtingi ir tokie mmm... Tikra laimė dirbti tarp tokių išradingų žmonių. Visgi pasaulyje apstu ir tokių, kuriems pasisekė kurkas mažiau. Tai vieniši, artimųjų ir draugų neturintys, dažnai ligų ir liūdesio slegiami senukai. Šiemet mūsų kolektyvo aukos ir geriausi linkėjimai keliauja būtent jiems. Paaukoti karšto maisto ir švelnaus savanorių dėmesio skambučio ar pavedimo pavidalu, galite užtrukdami vos porą minučių. Labai kviečiu ir Jus prisidėti prie gražaus ir labai prasmingo darbo. Detaliau - štai čia.

Linkiu, kad visuomet būtų, kas sušildo kūną ir sielą.

Lengvas šventinės vakarienės meniu

Šįvakar trumpai papasakosiu apie mūsų su Martynu ketvirtųjų - dar vadinamų vaisinėmis - vestuvių metinių šventinę vakarienę, kurią ruošiau prieš trejetą dienų. Norėjosi kažko lengvo ir gaivaus - visgi dar vasara, todėl meniu sudarė du labai lengvi (visomis prasmėmis) patiekalai: cukinijų spaghetti su krevetėmis ir arbūzo tortas.

Pastarasis pavyko puikiai! Lyg tyčia nusipirkti arbūzai buvo labai skanūs, puikiai laikantys formą ir gražiai nuaugę. Todėl beliko tiesiog juos supjaustyti norimo dydžio ratais, papuošti gėlėmis bei uogomis ir štai, prašom, dviejų aukštų vaisinis tortas paruoštas. Tiesa, iš pradžių ieškojau besėklių arba skirtingų spalvų (tarkim, geltonų ir raudonų) arbūzų, bet kai apvažiavusi net keletą didelių prekybos centrų radau tik įprastinius, nusprendžiau nesinervinti ir pasidžiaugti tuo, ką rasti pavyko - dviem skirtingo dydžio arbūzais raudonu minkštimu ir sėklytėmis. Ir viskas pavyko tiesiog nuostabiai! Vakarienė nuo stalo dingo akimirksniu!

Puikiai 2-3 asmenų vakarienei turėkit:

2 nedideles cukinijas (iš viso apie pusę kilogramo),

pusę valgomo šaukšto sviesto,

2 arbatinius šaukštelius alyvuogių aliejaus,

4 skilteles česnako,

12-16 didelių krevečių (atšildytų arba šviežių),

druskos,

šviežiai maltų juodųjų pipirų,

žiupsnelį tarkuotos citrinos žievelės,

pusės citrinos sultis.

Cukinijas supjaustykit pjaustykle arba mandolina plonais ilgais šiaudeliais, kuo panašesniais į spaghetti makaronus.

Keptuvėje įkaitinkite pusę sviesto ir pusę alyvuogių aliejaus. Suberkite pusę smulkiai supjaustyto česnako. Apkepkite jį ant vidutinės ugnies maždaug porą minučių. Tuomet į keptuvę sumeskite krevetes, pabarstykit druska ir maltais juodaisiais pipirais ir kepkite vis pamaišydami keletą minučių. Krevetes ir česnakus išimkite iš keptuvės ir padėkite netoliese.

Į tą pačią keptuvę sudėkite likusį sviestą, supilkite likusį aliejų. Kai ji įkais, į keptuvę sumeskite cukinijų šiaudelius. Vis vartydami cukinijas kepkite porą minučių, tuomet suberkite likusį česnaką, tarkuotą citrinos žievelę ir supilkite citrinos sultis, įberkit šiek tiek druskos maltų juodųjų pipirų., sudėkite apkeltas krevetes. Viską dar kartą greitai pamaišykit. Nukelkit keptuvę nuo ugnies.

Svarbiausia gaminant šį patiekalą, labai greitai suktis prie keptuvės, nes taip, kaip krevetėms nesveika pernelyg ilgai kepti, nes jos tampa kietos, taip cukinijoms nesveika, nes jos ima leisti lauk savo sultis ir nemaloniai minkštėti.

Nuostabus, lengvas, beveik vegetariškas patiekalas, kuris nustebins savo skoniu ir išvaizda. Būtinai išbandykit. Būtinai.

P.S. vienintelis šio puikaus patiekalo minusas yra tai, kad jo negali paruošti iš anksto arba kitą dieną neštis į darbą - taip paruoštos cukinijos visgi pernelyg lepios, bet kai norisi greitai arba greitai ir kitaip nei kasdien pavakarieniauti - šis sprendimas tikrai fantastiškas!

Skanių ir Jums šventinių vakarienių!

Pica su gervuogėmis ir ricotta

Tęsdama puikią gervuogių temą, siūlau Jums gražuolės picos, puoštos  šiomis uogomis ir skanintos net trimis sūriais receptą.

2 normalaus dydžio picom turėkit:

tešlos picų pagrindams*

pusę stiklinės šakute sutrintų gervuogių,

100 gramų smulkiai tarkuoto kietojo sūrio (naudojau Džiugą),

100 gramų tarkuoto mozzarella arba kitokio minkšto sūrio,

150 gramų ricota sūrio arba švelnios naminės varškės,

pusę stiklinės šviežių gervuogių,

saują smulkintų svogūno laiškų (kitą kartą naudočiau laiškinius česnakus).

* galit naudoti savo mėgiamą ir išbandytą picos tešlos receptą. Aš naudojau šį).

Įkaitinkite orkaitę iki 220°C.

Paruoštų picos pagrindų pakraščius patepkit alyvuogių aliejumi, kad jie skaniai apskrustų.

Kepkite picos pagrindus apie 10 minučių, kol jie ims gražiai ruduoti.

Išimkite pagrindus iš orkaitės. Ištepkite juos trintomis gervuogėmis tarsi tai būtų pomidorų padažas.

Ant picos pagrindų berkit kietąjį ir minkštajį sūrius, išdėliokit ricotą nedideliais žiupsneliais. Išbarstykit šviežias gervuoges. Pabarstykit smulkintais svogūno laiškais.

Kepkit paruoštas picas apie 10 minučių, kol sūris išsilydys ir ims burbuliuoti.

Viskas! Pjaustykit kol karštos ir skanaukit! Švelnaus skonio, maloniai gaivi, kontrastingai graži. Puiki ir tikrai privaloma visiems vegetarams ir ne tik jiems.

Dar tikrai spėtumėt pasimėgauti nuostabiosiomis gervuogėmis, todėl pirmyn!

Liepos reikalai

Prasidėjusi liepa žada būti karšta, todėl, kol dar neišsilydžiau, skubu pristatyti liepos mėnesio TOP 5:

1. Liepos 6 dieną su lietuviais visame pasaulyje tradiciškai giedosim Tautišką giesmę. Nuostabus bendrumo ir pasididžiavimo jausmas, šiurpas, bėgantis per nugarą... Kasmet mintyse dėkoju šios didingos idėjos autoriui.

2. Braškėms baigiantis į trasą grįžta vyšnios. Tikros gražuolės, kurių uogienė vaikystėje buvo pati skaniausia. Dabar gi norisi mėgautis jomis, kol šviežios, todėl, kaip ir su braškėmis, noriu vyšnioms suteikti kokias nors naujas ir netikėtas pareigas.

3. Jūs nepatikėsit: ledams gaminti turiu visas reikiamas priemones (net ir ledų gaminimo mašiną!), bet niekaip neprisiruošiu rimtai jų įdarbinti. Prognozuojami karščiai ir krūvos šviežių uogų, manau, pagaliau privers mane susiimti ir pasitaisyti ledų klausimu...

4. SAVO namuose gyvenam jau daugiau nei pusę metų, o mūsų dideli ir erdvūs balkonai visdar neišnaudoti. Noriu per šį mėnesį ne tik papuošti juos gėlėmis, bet ir pritaikyti juos ilgiems vasaros vakarams...

5. Kadaise, kai vieną vasarą dirbau viename didžiausių pasaulyje greitojo maisto restoranų ("po auksinėmis arkomis", if you know what I mean), jo meniu buvo ne tik mėsainis su sūriu ar vištiena, bet ir puikus variantas su žuvimi. Jį klientai užsisakydavo itin retai, bet aš vistiek nemėgau jo gaminti: kitaip, nei įprasto mėsainio, šio bandelė buvo ne skrudinama, o garinama specialiu būdu, todėl buvo lengva nusiplikyti rankas... Bet štai praėjo nemažai metų ir manyje staiga užgimė smalsumas pagaminti žuvies burgerį. Kiek teko matyti, vien nuotraukos yra seilėtekį varančios, tai jeigu pavyktų užuosti kvapą, atsilaikyti būtų išvis neįmanoma! Todėl šį mėnesį noriu išbandyti žuvainį. Visus šios temos reikalus būtinai aptarsiu bloge.

Linkiu visiems protingai karštos liepos!

Braškių užpilas salotoms su aguonomis

Tęsiu kitokių braškių temą ir pristatau Jums praėjusį savaitgalį išbandytą ir tikrai maloniai nustebinusį padažą, skirtą salotoms.

Tikrai labai skaniam ir kažkodėl net šiek tiek egzotiškam braškių užpilui salotoms Jums reikės:

didelės saujos šviežių pjaustytų braškių,

4 valgomų šaukštų balzamiko acto,

4 valgomų šaukštų tyro alyvuogių aliejaus,

2 valgomų šaukštų medaus,

2 arbatinių šaukštelių Dijon garstyčių,

1 arbatinio šaukštelio sojų padažo,

1 didelės česnako skiltelės,

druskos ir pipirų jeigu norisi*,

1 valgomo šaukšto aguonų.

Visus užpilo ingredientus (išskyrus aguonas) sudėkite į indą ir sutrinkite blenderiu. Paragaukit, ar nieko netrūksta. Suberkit aguonas iš išmaišykit.

* druskos berkit atsargiai, vis ragaudami, nes sojų padažas yra gana sūrus. Jeigu mėgstat ir norisi, galima įlašinti šiek tiek aštraus padažo (sriracha, chilli, tabasco ar panašaus).

Viskas, salotų užpilas paruoštas!

Visi ragavę labai gyrė, todėl labai kviečiu ir Jus - kol dar braškės nepasibaigė - išbandyti ir palaistyti juo savo mėgiamas salotas. Manau, kad dar ne kartą jį gaminsiu, naudodama vis kitas (o šaltuoju sezonu - gal net ir šaldytas) uogas.

Tegyvuoja braškės!

Pamiršta rizika ir Trinta žiedinių kopūstų ir kokosų pieno sriuba

Aš, kaip ir dažnas iš mūsų, esu tikra savo įpročių auka: dažniausiai užsisakau vis tą pačią picą, vos porą mėnesių pavairavusi automobilį nebenoriu iki darbo keliauti kitaip, net įprastą šuns vedžiojimo maršrutą sunku pakeisti. Nes gi atrodo, kad vos tik surizikuosi, tai iškart ir norėsis sakyti: reikėjo kaip visad imt tą su paprikom, o ne šitą neskanią su saliamiu, reikėjo važiuot su mašina, o tai dabar lietus nuplovė pusę blakstienų tušo ir aš atrodau kaip kokia panda, reikėjo su Bartu vaikštinėti įprastu takeliu, o tai dabar sutikau tą trenktą kaimyną, kuriam pusvalandis pokalbio apie nieką yra norma...

Taip nesinori rizikuoti ir sugriauti begalę savo įsivaizdavimų, savo kasdienių rutinų rutinėlių, nes gi pasaulis nustos suktis iškart kai tik žengsim žingsnį ne ten.

Tai noriu Jums pasakyt, kad nė velnio. Geriausi, labiausiai jaudinantys dalykai nutinka tuomet, kai pernelyg ilgai nesvarstydami drąsiai žengiam nežinion.

Tokių žingsnių esu žengusi ne vieną, bet jų vistiek yra žengta per mažai, o augant darosi vis sunkiau ir nedrąsiau jiems ryžtis.

Todėl ir primenu sau ir Jums, kad rastumėt būdų išklysti iš kelio. Kad ir mažų, visai nereikšmingų.

Pasakykit, ką iš tiesų galvojat, net jeigu bijot, kad aplinkiniams nuo to bus nejauku. Išbandykit tą sodriai raudoną lūpdažį, net jeigu manot, kad jis matysis ryškiau nei visi gatvės šviesoforai. Pasižiūrėkit bent vieną to keisto fantastinio serialo seriją, net jeigu tikitės, kad užmigsit jau po pirmųjų kadrų. Kandidatuokit į savo svajonių darbą, net jeigu neatitinkat pusės nurodytų reikalavimų. Prisipažinkit, kad mylit, net jeigu tai bus paskutiniai kitam žmogui ištarti Jūsų žodžiai.

Arba tiesiog išsivirkit keistai skambančios sriubos.

Sriubai turėkit:

ne mažiau nei 800 gramų žiedinio kopūsto,

1 litrą daržovių sultinio (šįkart naudojau vištienos),

200 gramų kokosų pieno,

2 valgomus šaukštus aliejaus,

žiupsnelį druskos,

šlakelį citrinos sulčių.

Žiedinį kopūstą supjaustykite nedideliais gabalėliais.

Puode, kuriame virsite sriubą, įkaitinkite aliejų. Suberkite smulkintus žiedinius kopūstus ir kaitinkit juos ant vidutinės ugnies vis pamaišydami apie keletą minučių, kol gabalėliai ims skrusti.

Į puodą supilkite sultinį ir palaukit, kol jis užvirs. Virkite apie 10 minučių, kol žiediniai kopūstai suminkštės. Įberkit šiek tiek druskos.

Viską sutrinkit blenderiu. Supilkit kokosų pieną ir citrinų sultis ir gerai išmaišykit. Porai minučių grąžinkit puodą ant ugnies.

Viskas - sriuba paruošta!

Tarsi paprasta ir žemiška, bet kartu ir egzotiška. Švelnios tarsi šilkas tekstūros, soti ir nekasdieniška.

Iki paskutinės minutės dvejojau, kaip gi čia derės tie du - žiedinių kopūstų ir kokosų pieno - skoniai, o jie suderėjo ir suskambėjo išties puikiai! Net Martynas sakė, kad mielai dar kartą valgytų tokią sriubą. Tai čia jau didis dalykas, žinokit.

Kartais iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje, regis, nieko bendro neturinti pora gyvena ilgai ir laimingai, todėl nebijokit rizikuoti. Nei gyvendami, nei gamindami. Štai kokia aš gili, pasirodo.

Linkiu Jums atradimų kupino laisvadienio!

Kodėl blogui ketveri ir tai, ką labai mėgstu: traški kinietiška vištiena saldžiarūgščiame padaže

Panašią dieną kaip šiandien, irgi birželio 22ąją tik prieš ketverius metus pradėjau rašyti Įkvėpimo blogą. Diena buvo niekuo neišskirtinė, gal todėl ir ryžausi pernelyg nemąsčiusi imti ir pradėti, nes, kai pagalvoji, nieko čia neprilauksi...

Tai buvo įvykis, tikrai neapvertęs gyvenimo aukštyn kojomis, bet bloginimas tapo mano hobiu, paskatinusiu daugiau fotografuoti ir dar labiau domėtis maistu. Ir nuolat ieškoti kad ir menkiausių dalykų, kurie įkvėptų, nes būtent jo - įkvėpimo - man dažniausiai ir pritrūksta: to jausmo, kuris ryte priverstų šokti iš lovos, lėkti, ieškoti, nuversti kalnus, išgelbėti pasaulį ir pačią save. Ar tiesiog pagaliau sėkmingai iškepti morengą. Arba nubėgti tuos nelemtus kilometrus ir pakeliui numesti tuos prakeiktus kilogramus. 

Praėjo jau ketveri metai, nemažai visko per tą laiką pasikeitė, net griežtieji kalbininkai leido naudoti žodį blogas, o aš tik dabar pagaliau supratau, kodėl išvis jį rašau.

Nuo pirmos sekundės iki šio vakaro Įkvėpimo bloge aš visiškai viską dariau pati! Oi, žinau, susikurti blogą tikrai ne orlaivių pilotavimas, bet pašonėj turint vyrą programerį, gali išties atsirasti pagunda prašyt pagalbos ir patarimų. Bet apie mano blogo egzistavimą Martynas sužinojo tik tada, kai dar tą pačią dieną nusiunčiau jam nuorodą į savo pirmąjį įrašą. Išsiunčiau ir sėdėjau drėgnais delnais kitoj skaipo pusėj...

Jausmas, kad aš čia tvarkausi visiškai pati - nuostabus! Niekas man neaiškina, nepatarinėja, pasikliauju tik savo pačios nuomone ir suvokimu. Su amžiumi kažkur praganiau savo savarankiškumą ir įpratau pernelyg gilintis į kitų norus ir įsivaizdavimus (nors apie juos turėčiau mąstyti gal kokį vieną kartą per rmetus - prieš Kalėdas, rinkdama dovanas, cha cha!). Todėl kiekvienas savarankiškai priimtas sprendimas man yra kaip papildomas ūgio centimetras - prideda svarumo ir pasitikėjimo savimi (nežinantiems, man natūralus ūgis yra 161 centimetras).

Blogas taip pat savotiškai išmokė fotografuoti. Ne, išties gerai to daryti aš dar tikrai nemoku, bet kad gerokai patobulėjau nuo pirmųjų savo įrašų, puikiai iliustruoja šį nuotrauka:

Kamon, Akvile, rimtai?! Fotkinai žalią, dar nepagamintą mėsą ir rodei savo skaitytojams?! Čia tikrai kažkas tokio. Žinoma, galėčiau ištrinti tuos senus įrašus ar bent pačias baisiausias nuotraukas, bet tyčia to nedarau. Kad matyčiau kaip patobulėjau. Štai, palyginkit kad ir su kadru, kuris, mano nekuklia nuomone, tikrai neprastas ir tikrai verčia mane savimi didžiuotis:

Be abejo, dar viena svarbi priežastis rašyti blogą - pats rašymas. Aš nuo mažens labai mėgstu tai daryti. Kai pabaigiau krūvą įvairių mokslų, kartu pasibaigė ir nuolatinio rašymo laikotarpis ir, matyt, atsirado kažkokia tuštuma.

Rašyti labai mėgstu ir man tai tikrai nesunkiai pavyksta (blogas, deja, to visiškai neiliustruoja, nes kartais čia rašau taip retai ir taip trumpai, tarsi varu būčiau pasodinta prie kompiuterio). Dažnai, matyt, pritrūksta tik  įkvėpimo.

Rašymas man iki šiol kažkokia mistika. Gi, regis, pati viską sugalvoju ir užrašau, bet kartais, skaitant senus įrašus, randu tokių pastraipų, kad... Netikiu ir neprisimenu, kad būčiau pati tai sukūrusi. Labai keistas jausmas. Tarsi būtum tik skaitytoja savo pačios gyvenime. Sakau, mistika kažkokia.

Tai štai Jums ir trys priežastys, dėl kurių pradėjau rašyti savo mylimą Įkvėpimo blogą:

• absoliutaus savarankiškumo pojūtis,
• tobulėjimas vaizduojamojo meno srity,
• galimybė čiulbėti, nes gi lakštingala negali to nedaryti.

Tęsdama tą savarankiškumo temą, nusprendžiau nepaisyti įprastų ir nedideliems gimtadieniams būdingų dalykų, todėl šiandien čia nebus nei torto, nei keksiukų. Bet bus tai, ką jau seniai gaminu ir labai mėgstu - traški kinietiška vištiena saldžiarūgščiame padaže.

Sočiai 4-5 asmenų šeimos vakarienei turėkit:

1 didelę vištienos krūtinėlę (arba 2 filė gabalėlius) - apie 300-400 gramų,

kukurūzų arba bulvių krakmolo,

vandens,

aliejaus kepimui.

Padažui:

9 valgomus šaukštus paprasto kečupo,

2-3 skilteles česnako,

2-3 valgomus šaukštus cukraus,

2 valgomus šaukštus ryžių arba obolių acto,

šaukštelį kukurūzų arba bulvių krakmolo,

vandens.

Vištienos krūtinėlę supjaustykit plonais vieno kąsnio dydžio gabalėliais, pabarstykit druska ir pipirais. 

Nedideliame dubenėlyje sumaišykit kelis valgomus šaukštus krakmolo ir keltis valgomus šaukštus šalto vandens. Proporcijas derinkit tol, kol gausit šiek tiek už kefyrą skystesnę masę.

Keptuvėje (kuo gilesnėje, tuo geriau) įkaitinkit maždaug pusę litro rapsų arba saulėgrąžų aliejaus. Kai jis bus įkaitęs, ugnį sumažinkit iki šiek tiek didesnės nei vidutinės.

Vištienos gabalėlius mirkykite/voliokite krakmolo ir vandens masėje ir dėkit į įkaitintą aliejų. Kepkit kol ims vos vos ruduoti (krakmolas - ne miltai, todėl ryškaus ir vientiso rudumo tikėtis nereikia), tuomet apverskit ir iki tokio paties atspalvio kepkit kitą pusę. 

Patarimas iš patirties: nesudėkit kepti visų vištienos gabalėlių iškart, nes dėl krakmolo, jie visi tarpusavyje sulips į vieną didelę vištienos mozaiką. Standartinio dydžio (didelėje) keptuvėje vienu kartu kepiau maždaug 10-12 vištienos gabalėlių, palikdama tarp jų nemažus tarpus.

Iškepusius gabalėlius įšimkit iš keptuvės ir dėkit į lėkštę, išklotą popieriniais rankšluosčiais, kurie sugers aliejaus perteklių.

Kai visi vištienos gabalėliai jau bus iškepę, paruoškite padažą.

Nedideliame puode sumaišykit kečupą, cukrų ir actą. Kaitinkit ant nedidelės ugnies. Atskirame indelyje sumaišykit šaukštelį krakmolo ir kokius 3-5 šaukštelius šalto vandens. 

Kai padažas puode ims burbuliuoti, maišydami supilkit krakmolo ir vandens mišinį ir palaukit, kol visas padažas ims tirštėti. Nukelkit puodą nuo ugnies. Į padažą suberkit smulkintą česnaką ir išmaišykit. Viskas, padažas paruoštas.

Patiekit traškius vištienos gabalėlius aplietus saldžiarūgščiu padažu su mėgiamais ryžiais.

Tikrai labai kiniečiųrestoraniškas patiekalas, sotus ir pilnas skonių. Puikiai tiks šeimos pietums ar vakarienei.

Ramios nakties.

Veiklios dienos prieš laisvadienį.

Ir puikių ateinančių metų Įkvėpimo blogui!

Braškės kitaip: agurkų ir braškių salotos su fetos sūriu

Nors braškių sezonas yra labai trumpas, visgi dažnai mes tarsi užstringam ties keletu jų panaudojimo būdų ir gyvenam taip daugybę metų. Todėl šią vasarą nusprendžiau braškes įdarbinti netradiciškai, derindama jas su netikėtais ingredientais ir skoniais.

Skubu dalintis pirmuoju deriniu - agurkų ir braškių salotomis su fetos sūriu.

Turėkit:

5-6 trumpavaisius agurkus,

2 dideles saujas braškių,

80 gramų fetos sūrio.

Padažui sumaišyti reikės:

1 valgomo šaukšto Dijon garstyčių,

1 valgomo šaukšto medaus,

1 valgomo šaukšto citrinos sulčių,

1 valgomo šaukšto alyvuogių aliejaus.

Agurkus supjaustykite plonais griežinėliais.

Braškes supjaustykit griežinėliais, padalindami braškę į 4-5 dalis.

Fetos sūrį susmulkinkite arba sutrupinkite pirštais.

Nedideliame indelyje sumaišykite visus padažo ingredientus, kol gausit vientisą padažą. Paragaukit ir, jeigu ko nors trūksta, pakoreguokit pagal savo skonį.

Agurkus ir braškes berkite į dubenį, atsargiai išmaišykit. Apibarstykit trupintu fetos sūriu. 

Paruoštas salotas apšlakstykit padažu prieš patiekiant.

Itin gaivios, vasariškos, puikiai tarpusavyje derinančios skonius salotos, kurios puikiai tik prie keptos mėsos ar tiesiog, kaip lengvas vakarienės patiekalas.

Gaivaus birželio savaitgalio!

Kaip dar vienas fu fu fu tapo niam niam ir Kruvinoji Meri vakarienei

Yra tokių skonių, kurių nemėgstu nuo vaikystės: petražolės, anyžiai, salieras...

Kad ir kaip vengčiau šių produktų, retkarčiais susiklosto situacijos, kai nebėra kur trauktis ir tenka jų ragauti. Paskutinis toks atvejis buvo darbe sugalvoti eiliniai teminiai pietūs, skirti vegetariškam maistui. Mano kolegė gydytoja Gintarė, gabi ir išradinga gamintoja ir ragautoja, vaišino mus trinta sriuba, kurios pagrindinis ingredintas buvo... salierai. Sužinojusi tai pagalvojau, kad šįkart liksiu alkana, bet, tiesą sakant, praleisti vienus kitus pietus man išties nepakenktų. Ir kas antrą vakarienę. Bet ne apie mane pasikalbėti susirinkom.

Tai štai visa išbadėjusi lipu į viršų tikėdamasi tiesiog pasižiūrėti, kaip pietaus visi kiti ir staiga vidury laiptų mano nosį pasiekia nuostabus kvapas, intensyvus, bet itin viliojantis... Taip kvepėjo žadėtoji salierų ir pomidorų sriuba!

Nuo pirmo šaukšto supratau, kad ją ne tik kad įmanoma valgyti, ji išties labai skani! Ir aš būtinai ją gaminsiu. 

Nors paties saliero kvapas bei skonis man visdar nėra labai malonus, jis tampa puikus susimaišęs su pomidorais ir prieskoniais. Avinžirniai suteikia sriubai sotumo, o aštrus padažas - ugnies. Labai greita, lengva ir itin gardi sriuba, kurią išties rekomenduoju.

Čia viskas taip panašu į legendinį bloody Mary kokteilį, kad būtų keista nepasigaminti ir neparagauti. Žinot, po sunkios darbo dienos ar tiesiog savaitgalį...

2-4 žmonių pietums arba vakarienei turėkit:

2-4 saliero stiebus,
1 vidutinį arba pusę didelio svogūno,
1 mažą skardinę konservuotų pomidorų,
1 mažą skardinę avinžirnių,
100 mililitrų vandens,
2-3 valgomus šaukštus balzaminio acto,
2-3 valgomus šaukštus vorčesterio padažo,
druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį,
tabasco ar kito aštraus padažo pagal skonį.

Puode, kuriame gaminsite sriubą, įkaitinkite truputį aliejaus. Suberkite smulkintą svogūną. Palaukit, kol svogūnas pasidarys skaidrus ir suberkite smulkiai pjaustytus saliero stiebus. Keletą minučių pakepinkit. Sukrėskit konservuotus pomidorus ir avinžirnius su visomis sultimis. Įpilkit maždaug 100 mililitrų vandens. Kaitinkit, kol viskas ims kunkuliuoti. Virkit 5-7 minutes.

Nukelkit puodą nuo ugnies ir sutrinkit viską blenderiu, kol masė taps vientisa. Supilkite actą ir padažus, įberkit druskos ir šviežiai maltų pipirų. Prieskonius, actą ir padažus rekomenduoju dėti po truputį, vis maišant ir ragaujant, kol sriuba taps Jums tinkamo skonio ir aštrumo.

Patiekit su žalia saliero šakele ir skrudinta duona.

Dabar mąstau, kaip čia savo mėgiamus kokteilius pavertus vakariene...

Nenustokit ragauti, nes kartais po įprastu fu slepiasi nuostabus niaaam!

Trinta žirnelių sriuba ir kiti pavasarizmai

Sekmadienį su brangiais saviškiais sutikom pavasarį. Norėjosi ko nors lengvo, spalvingo, pavasariško ir gaivaus. Užkandžiams gaminau bruschetta, desertui - nuostabųjį citrininį tiramisu, o karštąja pietų dalimi tapo puikiai debiutavusi trinta žirnelių sriuba. Ji tokia lengva ir gaivi, bet tokia maistinga ir soti, kad tiesiog neįtikėtina! Jokių bulvių tirštumui, tik gražuoliai žalieji žirneliai ir vienas itin slaptas ingredientas... Sudominau?

Turėkit:

500 gramų šviežių arba šaldytų žirnelių,

3 vidutinio dydžio obuolius (tai ir yra slaptasis ingredientas!),

1 litrą sultinio,

pusę vidutinio svogūno,

2-3 skilteles česnako,

šaukštą sviesto,

druskos,

šviežiai maltų pipirų.

Smulkiai supjaustykite svogūną ir česnaką. Į puodą, kuriame virsite sriubą, įdėkite šaukštą sviesto. Į įkaitusį sviestą suberkite pjaustytą svogūną. Apkepkit, kol svogūnas įgaus gražią auksinę spalvą, tuomet suberkite česnaką ir dar truputį viską pakepkit.

Į puodą su svogūnais sir česnakais sumeskite nuluptus ir nedideliais gabalėliais supjaustytus obuolius. Viską užpilkite sultiniu. Kaitinkite, kol užvirs, o tuomet virkite dar keletą minučių, kol obuoliai ims minkštėti.

Suberkit žirnelius ir dar viską pavirkit kokias 7 minutes, įberkit druskos ir šviežiai maltų pipirų. Viską sutrinkit blenderiu, paragaukit, ar nieko netrūksta. Viskas, sriuba pasiruošusi būti valgoma ir giriama!

O kalbant apie pavasarišką orą, atsirandančias spalvas ir tokią sunkiai nupasakojamą įkvėpimo viskam nuotaiką, pačiu laiku tas mano vardadienis! Gavau nuostabių gėlių ir, beveik nė piršto nepajudinusi, turiu išpuoštus ir kvepiančius namus!

Kvapų ir spalvų visiems!

Tortilla su batatais, pupelėmis ir avokadų bei rukolos padažu

Dar vienas labai paprastas, bet itin harmoningo skonio vegetariškas patiekalas, kurį nuoširdžiai rekomenduoju. Nepaprastai skaniai jame susijungia saldus, sūrus ir aštrus skoniai, vienas kitą papildydami ir išryškindami.

Saldžiosios bulvės arba batatai - pagaliau mano paragautas produktas - nustebino pačia geriausia prasme. Ji saldūs kaip morkos, gražūs kaip moliūgai, o savo konsistencija primena paprasčiausias bulves. Tikrai dar ne kartą ką nors iš jų gaminsiu! Avokadų ir rukolos padažas aštrus ir pilnas skonio, labai švelnios tekstūros. Pupelės... Na, jos čia tarnavo ne tik skonio, bet ir sotumo labui ir buvo tikrai labai vietoje.

 4 tortilla suktinukams (2-4 žmonių sočiam pavalgymui) turėkit:

pusę kilogramo kubeliais pjaustytų batatų (saldžiųjų bulvių),
1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus,
žiupsnelį maltų čili pipirų,
žiupsnelį druskos,

1 skardinę konservuotų raudonųjų pupelių (nukoštų ir nusausintų),
pusę mažo svogūno (smulkiai supjaustytą),
1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus,
žiupsnelį maltų čili pipirų,
80 mililitrų vandens,
1 arbatinį šaukštelį šviežių laimo sulčių,
druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį,

1 prinokusį avokadą,
didelę saują rukolos salotų,
2 valgomus šaukštus lukštentų moliūgo sėklų,
1 didelę skiltelę česnako,
1 valgomą šaukštą šviežių laimo sulčių,
1 valgomą šaukštą vandens,
žiupsnį jūros druskos,
šviežiai maltų pipirų pagal skonį,

4 vidutines kukurūzų miltų tortilla paplotėlius,
trupinto fetos sūrio.

Supjaustytus batatus apšlakstykit aliejumis, pabarstykit čili pipirais ir druska. Išmaišykit, kad gabalėliai tolygiai pasidenbgtų aliejumi ir prieskoniais. Vienu sluoksniu paskleiskite juos kepimo formoje. Kepkite 210°C karštumo orkaitėje apie 40 minučių, vidury kepimo laiko išimkite ir pamaišykite saldžiųjų bulvių gabalėlius.

Paruoškite pupeles. Keptuvėje įkaitinkite aliejų. Į keptuvę suberkite smulkiai pjaustytą svogūna, pabarstykite druska. Kaitinkite keletą minučių arba kol svogūno gabalėliai taps beveik skaidrūs. Suberkite čili pipirą ir maišydami pakaitinkite dar pusę minutės. Sudėkite nusausintas pupeles ir supilkite vandenį. Kaitinkite, kol ims virti, tuomet sumažinkit ugnį iki visai mažos ir vis pamaišydami kaitinkite viską dar keletą minučių. 

Nukelkite keptuvę su pupelėmis nuo ugnies, šakute sutrinkite maždaug pusę visų pupelių. Supilkite laimo sultis, pabarstykite druska bei pipirus, išmaišykite ir palikite uždengtą keptuvę kol patieksite.

Avokadų padažui pakepinkite moliūgo sėklas sausoje keptuvėje. Į nedidelį indą sudėkite išskobtą avokado minkštimą, rukolos salotas, laimo sultis, vandenį, česnaką ir druską. Viską sutrinkit blenderiu, kol masė taps vientisa. Suberkit skrudintas moliūgo sėklas ir dar šiek tiek viską patrinkit, kad sėklos susmulkėtų, bet liktų mažų gabaliukų.

Sausoje keptuvėje arba orkaitėje pašildykite tortilla paplotėlius. Dėkite juos į lėktę. Ant kiekvieno paplotėlio kraukit šaukštą keptų batatų, šaukštą pupelių ir šaukštą avokadų ir rukolos padažo, viską apibarstykit fetos sūrio trupiniais, susukti į paplotėlį ir valgyti.

Iš visų keturių šį mėnesį gamintų vegetariškų patiekalų, šis man pasirodė paaats skaniausias. Mėsos jame ne tik kad nepritrūko, ji čia būtų tiesiog netikusi. 

Šios vegetariškos tortilijos gali kiekvieną mūsų įkvėpti dažniau fantazuoti ir gaminti maistą be mėsos, nes jų gerumas yra tiesiog ne tas žodis koks! Net jeigu esat didžiausi pasaulio mėsėdžiai, būtinai pamėginkit: skalsus, drėgnas, minkštas, sotus, lengvas - fantastiškas patiekalas, sakau Jums!

Nebijokit patirti naujų pojūčių ir išbandyti netikėtų skonių!