Sūrūs keksiukai gimtadieniui?!.. Taip!

Įrašas šįkart bus trumpas, bet, tikiuosi, naudingas ir skanus.

Šiandien mano mažajam broliukui Vytukui sueina dvidešimt treji, todėl visi susitinkam jo pamatyti pasveikinti, paskanauti mamos gaminto torto, gal dar kokį žaidimuką sužaist... 

Nusprendžiau ir aš kaip nors prisidėti, todėl gan ekspromtiškai sugalvojau iškepti ne saldžių, kaip įprasta, o sūrių keksiukų su svogūnais. Rezultatas - išties neprastas ir tikrai išvaizdus, o veikti beveik nėra ką!

Taigi dvylikai įprasto dydžio keksiukų Jums reikės:

2 kiaušinių,

2 puodelių miltų,

1 puodelio kefyro ar jogurto (naudojau raugintas pasukas),

pusės puodelio aliejaus,

2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių,

pusės didelio/viso mažo smulkinto ir trumpai pakepinto svogūno,

poros skiltelių česnako,

saujos smulkiai tarkuoto fermentinio sūrio, (nebūtina)

saujos smulkiai pjaustytos rūkytos dešrytės, (nebūtina)

krapų,

saulėje džiovintų pomidorų.*

Į suplaktus kiaušinius suberkite persijotus miltus bei kepimo miltelius, supilkite kefyrą/jogurtą/pasukas, aliejų, suberkite svogūną, česnaką, sūrį ir dešrą (jeigu naudosite), krapus, saulėje džiovintus pomidorus. Viską gerai išmaišykite. 

Tešlą išdalinkite keksiukų kepimo formoje ir kepkite 190°C karštumo orkaitėje maždaug 35 minutes arba kol keksiukai taps gražiai rusvi, o medinis pagaliukas ištrauktas liks visiškai sausas.

* Svarbu laikytis tik tešlos sudedamųjų dalių. Tai, kuo gardinsit ir įdarysit keksiukus priklauso tik nuo Jūsų. Manau, būtų skanu su mocarela, baziliku ar vytintu kumpiu.

Skanaus artėjančio savaitės vidurio!

Įkvėpimas viešnios akimis

Sveiki, Skaitytojai, į svečius atėjo Moša, arba kitaip - Įkvėpėjos vyro sesuo.  Už lango vaizdas jau po truputį juda į gerąją pusę, pats tas įgauti jėgų ir teigiamų minčių kažko imtis, tiesa? Kadangi turiu garbę pasidalinti tuo, kas mane įkvepia, tai imamės šio malonumo.
Mane įkvėpimas dažnai aplanko staigiai ir netikėtai. Imk, mesk viską ir daryk  kaip tau reikia tą akimirką. Aišku, kartais tas degtukas greit užsižiebęs greit ir užgęsta, bet kai kurie rusena. Mano nuomone, kiekvienas gali įžvelgti pozityvumo ir įkvėpimo kiekvieną dieną, kiekvienoje smulkmenoje. Vienam pakanka saulėtos dienos, o kitam Senekos citatos.

O pagrindiniai mane įkvepiantys dalykai yra gana abstraktūs:

1. Fotografija. Tokia sritis, kur tą patį objektą matai begale kampų ir kiekvieną dieną vis kitokiu. Gali daiktus pavaizduoti kitaip, nei jis iš tikrųjų atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ir tas džiaugsmas, kai pasiseka užfiksuoti teisingai, gražų kadrą. Ir kritika, kuri visad duoda motyvacijos taisytis, mokytis. Ir tas apmaudas, kai pamatai super-duper puikų kadrą ir aišku palikai fotoaparatą namie...

   

   Sparnuočiai jau aktyviai kuriasi naujuose nameliuose

2. Muzika. Ar kada pagalvojote, koks pasaulis būtų be muzikos? Pilkas, šaltas... Muzika tarsi nuspalvina pasaulį, gali į jį žiūrėti pro rožinius akinius. Na, man muzika padeda linksmai įveikti net pačius nemaloniausius darbus. Ir dulkės greičiau pranyksta jas šluostant smagiu ritmu. Taip pat man labai svarbu ir kas tą muziką atlieka. Koks atlikėjas, kokia jo gyvenimo istorija, pakilimai, nuopuoliai, kaip jis pasiekė muzikos industrijos Olimpo viršūnę. Ir dar smagiau mėgautis ja, kai žinai, kad tą viršūnę jis pasiekė dorai, savo dideliu darbu, savo pastangomis. O žemiau pasidalinu viena labiausiai šiuo metu mane įkvepiančių asmenybių, lietuviško kraujo turinčios, originaliosios P!nk daina:

3. Žmonės. Draugai, priešai, artimieji, įžymybės ir nepažįstamieji. Visi. Visi, kurie yra ryžtingi, drąsūs, sumanūs ir atkaklūs. Visi tie, kurie savo gyvenime turi išsikėlę tam tikrų tikslų, kad ir kokie jie būtų – nušokti su parašiutu, nuvykti prie Niagaros krioklių, ar pasodinti medį – ir žingsnis po žingsnio artėja prie jų, jau parodo, kad jie gali tapti bet kurio žmogaus įkvėpėjai. Kiekvienam iš mūsų kartais ateina tokios dienos, kad nesinori niekuo užsiimti, ar esi niekam tikęs. Ir tada išgirsti, kad kažkoks šimtametis lengvai įveikia pilną maratono trasą ir tarsi atsibundi: „Jei jis gali, kodėl aš negaliu?!“. Tada įvyksta grandininė reakcija: tu įkvėpei draugą, draugas – kaimyną ir t.t., ir visi vienas nuo kito užsikrečia įkvėpimo virusu.

Žinoma, kiekvienas turi savo įkvėpimo šaltinį. Tie, kurie jį jau atrado, Jums linkiu jos neprarasti, o tiems, kuriems jo trūksta tikiuosi, kad įkvėpimo sulauksite iš pagaliau atėjusio pavasario, aplinkinių, muzikos, prasmingų ir įkvepiančių knygų, istorijų ar šio blog'o.
Saulėtų ir džiugių Jums pavasario dienų!

Ledai už lango, ledai ant stalo, visur ledai

Kol žinovai mus gąsdina, kad jau savaitės pabaigoje sulauksim tikros šilumos ir tikro pavasario, siūlau pasidžiaugti žiema. Arba tuo, kas iš jos liko. Pasigrožėkim ledais gatvėse, ant šaligatvių ir miško takelių. Pasiskonėkim ledais namuose, svečiuose, balkone ar net lovoje!

Nuostabūs naminiai ledai su šokoladinių sausainių gabaliukais - nuodėmingi, kaloringi, bet... žinot mano nuomonę šitais klausimais, chi chi.

Ledams Jums reikės:

400 ml riebios grietinėlės,

maždaug pusės indelio kondensuoto pieno (daugiau ar mažiau - Jūsų sąžinės reikalas),

mėgiamų šokoladinių (arba ne) sausainių.

Grietinėlę išplakite iki standumo. Supilkite kondensuotą pieną. Išmaišykite arba trumpai paplakite mikseriu. Suberkite norimu stambumu sutrupintus sausainius ir dar kartą viską išmaišykite. Gautą masę sukrėskite į indą, kuriame šaldysite ir keletui valandų statykite į šaldymo kamerą.

Viskas - ledai paruošti!

Tokiu skanėstu bus fantastiška save palepinti, o ir svečiui pasiūlyti negėda, todėl pirmyn!