Spalvinu dieną

Tiek to, nusižengsiu savo įsitikinimams ir truputį pabambėsiu dėl niekaip neateinančio pavasario. Tiksliau, ateinančio, bet ne iš pirmo karto. Ateina, pabeldžia į duris, sako "laba diena!", o tada, garsiai nusijuokęs pabėga. Vaikystėj dažnas iš mūsų taip išdykaudavom telefonu arba prie kaimynų durų.

Išmintingi žmonės teigia, kad kai negali pakeisti situacijos, visada gali pakeisti savo požiūrį į ją. Šiuos protingus žodžius prisimenu vis dažniau, ir, turiu pasakyti, jie labai gelbsti kai jau visai nusvyra rankos.

Štai ir su tuo pavasariu tas pats: galėčiau piktintis, sakyti "kas čia per nesąmonės dabar?! kodėl toj mūsų Lietuvoj visad taip? ir išvis man depresija ir vitaminų trūkumas... kokia aš vargšė nuskriausta...", bet žinodama, kad nei pavasaris, nei kiti metų laikai (kurių kaita, beje, mūsuose dar ganėtinai ryški) man nėra pavaldūs, aš renkuosi tiesiog to nesureikšminti ir smagiai leisti dienas nepaisant to, kas dedasi už (visdar neplauto) lango.

Tokiais atvejais man labai padeda keletas paprastų dalykų:

• sportas. Nesvarbu, ar tai tik paprasčiausia kelių minučių mankšta, poros valandų bėgimas ar prakaitavimas sporto salėje, neįmanoma, kad po to jaustumėtės prasčiau, nei prieš tai. Kasdien į aerobikos, kalanetikos ar pilateso treniruotes einu su džiaugsmu, bet grįžtu... grįžtu lyg ant sparnų!
• įdomi knyga. Knygos įtraukia ir įkvepia. Nepavykusiam pavasariui pamiršti to ir reikia!
• ryškios spalvos. Kai jaučiu dingstant gerą nuotaiką, imu ir ryškiai nusilakuoju nagus ar pasidažau lūpas (net jeigu neplanuoju niekur eiti iš namų), susirandu pačias ryškiausias kojines arba tiesiog pasigaminu ryškaus (ir skanaus, žinoma) maisto.

Dabar gi norėčiau ilgėliau apsistoti prie paskutinio sakinio. Guacamole yra tolimųjų meksikiečių išradimas populiarus visame pasaulyje. Jo pagrindą sudaro prinokę avokadai, o visa kita - tik gaminančiųjų reikalas. Man šis užtepas skaniausias su česnaku ir citrina, bet svogūnai ar net pomidorai čia taip labai pageidaujami dalyviai.

Valentino dienos proga nuo savo tėčio gavau mažą stiklainėlį šio skanėsto, kurį jis gamina jau ne vienerius metus. Kai už poros dienų jo paragavau ir nusprendžiau padėkoti už guacamole bei sužinoti, kodėl šįkart skonis būna kažkoks kitoks, tėčio reakcija buvo keista:

- Gvaka kas?!

- Guacamole.

- Kas tai yra?

Štai Jums ir kolektyvinė sąmonė. Išrandam kažką, kas, pasirodo, jau seniai išrasta kitame pasaulio gale...

Nedideliam stiklainėliui turėkit:

1 prinokusį avokadą (neprinokę kuo puikiausiai suminkštėja porą dienų pagulėję šalia kitų vaisių),

1-2 skilteles česnako,

pusės citrinos sulčių,

porą šakelių krapų (naujas slaptasis mano tėčio ingredientas),

druskos (ir pipirų, jeigu norisi).

Avokadą išskobkit šaukšteliu, šalia įpjaustykit česnako, išspauskit citrinos sultis, sudėkit smulkintus krapus ir suberkit druską. Viską sutrinkit blenderiu arba šakute. Tepkit ant duonos arba semkit tortilla traškučiu ir skanaukit!

Tokia nuostabiai žalia ir nepaprastai skani - tiesiog dievinu guacamole! Ir sulig kiekvienu kąsniu pavasaris man rūpi vis mažiau...

Šilto ir spalvingo trečiadienio visiems!

Receptas nedžiugumui gydyti

Pasauly egzistuoja toks pasakymas "comfort food". Visaip svarsčiau, kaip tinkamiausiai jį išvertus ir "paguodžiantis maistas" pasirodė tinkamiausias žodžių derinys.

Taigi tas paguodžiantis maistas - dažniausiai ne itin sveikas, bet retkarčiais žmogui baisiai reikalingas. Ir Jums turbūt yra buvę dienų, kai liūdna, sunku ar nekažką... Kaip tam anekdote.

"Knysliukas nuo Mikės Pūkuotuko gavo dovanų balionėlį. Kitą dieną Knysliukas baisiausiai nusiminęs ateina į parduotuvę ir sako:

- Norėčiau grąžinti balionėlį.

- Kodėl? Spalva netinka? - klausia pardavėjas.

- Ne.

- Tai gal forma ne ta?

- Nea.

- Netinkamai pripūstas gal?

- Ne.

- ??

- Na... Suprantat... Tiesiog... Nedžiugina ir tiek. - atsakė Knysliukas."

Tai štai, kai gyvenime niekas nebedžiugina (o taip būna net ir patiems stipriausiems), reikia nueiti į virtuvę ir išsikepti šių sausainių. Šokoladinių su šokolado gabalėliais.

Pažadu Jums, kad sulig pirmuoju kąsniu gyvenimas vėl taps šviesus ir įmanomas.

Pilnai skardai arba 15 didelių sausainių turėkit:

115 gramų šokolado (maišiau pienišką ir juodąjį per pusę),

2 valgomus šaukštus sviesto,

50 gramų miltų,

1/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,

1/4 arbatinio šaukštelio smulkios druskos,

1 didelį kiaušinį,

75 gramus rudojo cukraus,

85 gramus smulkinto šokolado (taip pat maišiau pienišką ir juodąjį).

Garų vonelėje ištirpdykit šokoladą ir sviestą. Išmaišykit, kol masė taps vientisa.

Į atskirą indą persijokite miltus ir kepimo miltelius, suberkite druską.

Dar viename atskirame inde išplakite kiaušinį ir rudąjį cukrų.

Į kiaušinio ir cukraus plakinį sudėkite šokolado ir sviesto masę ir švelniai išmaišykit (plakti nereikia). Suberkite miltų ir kepimo miltelių mišinį. Viską išmaišykite iki visiško vientisumo. Suberkite smulkintą šokoladą ir vėl išmaišykit.

Į kepimo popieriumi išklotą skardą šaukštu dėkite tešlą (vienam sausainiui - maždaug pusė valgomo šaukšto tešlos). Tarp sausainių būtinai palikite tarpus, nes kepdami jie pastebimai plėsis.

Kepkite 175°C karščio orkaitėje apie 12-15 minučių. 

Sako, kad šie sausainiai skaniausi dar beveik karšti, kol viduje esantys šokolado gabalėliai dar nesukietėję. Man gi jie labai skanūs ir visiškai ataušę, nes jų krašteliai sukietėja ir pasidaro traškūs, o vidus išlieka minkštas.

Puikūs sausainiai. Puikūs. Ir taškas.

Pavadinkit šiuos sausainius "namine priemone" nuo liūdesio ir vartokit atsakingai.

Prieš dozuodami ir vartodami nepamirškite pasitarti su sveiku protu.

Pirmadienio septynetas

1. Naujas skonis: visai neseniai atradom mums dar neragautą desertą - šaldytą jogurtą. Tikriausiai ne kartą užatlantiniuose filmuose ir serialuose girdėjote posakį "Lets have some frozen yoghurt!"? Tai štai visai naujai atsidariusi vietelė Vilniuje, pavadinimu "YoYo" ir siūlo paragauti šio lietuviams dar neįprasto dalyko. Prisipažinsiu, skonio tikėjausi visai kitokio - maniau, jausis švelni jogurtinė rūgštelė, bet nieko panašaus. Šaldytas jogurtas - tai tikri ledai, tik, žinoma, ne tokie riebūs, kokius esame įpratę ragauti. Visgi skanu ir pats jogurtinės modelis neįprastas: užėjęs vidun pats čiumpi indelį ir, eidamas palei daugiau nei 10 rūšių šaldyto jogurto siūlančią sieną, pats jų dediesi kiek ir kokių tik nori. Tada ateina eilė šokoladiniams pabarstukams/guminukams/įvairiems smulkintiems šviežiems ar džiovintiems vaisiams ir uogoms/karštai karamelei/šokoladui/braškių padažui... Tuomet visą šitą indelį su kaupu (abejoju, kad jame visko bus mažiau nei su kaupu) dedate ant svarstyklių ir mokate... už svorį. Žodžiu, tikras vaikų ir smaližių rojus - kaip kitaip pavadinsi vietą, kur ledai raitosi tiesiog iš sienos, vos palenkus rankenėlę...

2. Filmas: kalbu apie "Prometėją". Nors tai režisieriaus Ridley Scott sukurtas filmas, esą paaiškinantis prieš daugybę metų jo kurto filmo "Svetimas" atsiradimą, mane labai maloniai nustebino, kad visų tų šlerpsinčių-seilestekinančių-šliužiškosišvaizdos ateivių šiame filme buvo visai nedaug. Beveik nebuvo, galima sakyti. Ir jeigu net man, pernelyg nesižavinčiai moksline fantastika šis filmas patiko, vadinasi...

3. Joninės: šiemet trumpiausią metų naktį šventėm Aukštuojuose. Gėda prisipažinti, bet pirmą kartą gyvenime per Jonines buvau netoli laužo ir leidau upelin degančias žvakeles... Kažkaip vis praleisdavau šią gyvenimo šventę. Buvo labai gražu... Žvaigždėta, šilta ir... nelijo!

Dievinu vasarą Aukštuojuose: vakarienė, pietūs ir net pusryčiai valgomi lauke, tiesiog kieme pasidengus stalą - be proto romantiška, mano galva...

4. Nakvynė kitaip: praėjusį savaitgalį pagaliau išbandėm nakvynę palapinėje su Bartu. Tiksliau, aš sau patogiausiai miegojau lovoje, kol Martynas ir Bartas patogiai (bent man taip sakė) įsitaisė mūsų dvivietėje palapinėje. Pasirodo, Bartu galima pasitikėti. Visą naktį niekur iš palapinės nesitraukė, o miegojo būdraudamas. Šaunuolis, mūsų draugas! Ir šaunuolis Martynas!

5. Pamirštos vietos: užpraeitą savaitgalį pas mus svečiavosi mano beveik šešerių metų (tai tikrai svarbu) krikšto sūnus Kristupas. Sulaukiau daugybės gėlių, piešinių, apkabinimų. Kadangi jis su tėvais gyvena Rukloje, Vilniuje būna ne taip jau dažnai, todėl pakilom į Vilniaus televizijos bokštą,

papietavom Wok to Walk'e, pasimėgavom ledais, aplankėm Gedimino bokštą,

kartu su Bartu pasivaikščiojom miške ir prie upės

- žodžiu, buvo puiki, saulėta diena ir nebloga proga pabuvoti vietose, kur ir patys senokai lankėmės.

6. Gimtadienis Nr. 1: šį trečiadienį - mano mamos gimimo diena. Tikiuosi, kad pavyks rasti rugiagėlių - jos tokios birželiškos man... Dar tikiuosi, kad bus mamos gimtadienio simboliu jau tapusių braškių...

7. Gimtadienis Nr. 2: šiandien savo gimimo dieną mini paauglystėje mano baisiai mylėtas ir iki skausmo klausytas George Michael. Šia proga klausom:

Puikios paskutinės birželio savaitės, brangieji!

Apie išgyventi padedančius dalykus

Nepasakysiu nieko naujo ar tokio, ko Jūs dar nežinojot. PAVASARIS! Taip taip, būtinai atsiras burbančių, kad "koks čia pavasaris, dar gi sniego pilna", bet visi, kiek dažniau būnantys lauke man pritars: paukščiai čiulba neužsičiaupdami, sniegas, nors ir iš lėto - visgi tirpsta, vis dažniau pasirodo saulė ir sausi šaligatvių ploteliai, atsiranda nenumaldomas noras kažką veikti, ko nors imtis ir svajoti, svajoti, svajoti!

Pasidalinsiu dalykais, kurie man padeda išgyventi, mano galva, keisčiausią ir ilgiausią metų mėnesį:

• sportas. Apie kroso bėgiojimą jau esu ne kartą rašiusi (laukiam laukiam, kol dar truputį sumažės sniego!). Bet kadangi šis užsiėmimas ne visiems patinka (deja!) ar yra lengvai prieinamas (nors, manau, reikia tik noro), rekomenduoju vos trupinėlį Jūsų laiko užimsiančią mankštą - 5 Tibeto (-iečių) pratimus. Štai lietuviškas, o štai - angliškas video, kuo puikiausiai iliustruojantys ir paaiškinantys kas ir kaip. Išmėginkit - pažadu, iškart pajusit energijos antplūdį.
• naujos idėjos ir sumanymai. Žinau žinau, kartais trūksta jėgų net iššliaužti iš lovos, ką jau kalbėti apie įkvėpimą nuveikti ką nors daugiau, negu verčia aplinkybės ar įsipareigojimai. Ir vis dėlto. Yra būdų kūrybiškumui skatinti. Tiesą sakant, cieli 29 net. Spaudžiam čia.
• botai. Tai turbūt dėkingiausia paskutinių metų mada - kai net labai suaugę žmonės nesigėdija išeiti į gatvę avėdami guminiais gražuoliais. Su jais nešlapia, neslidu ir šiaip žaisminga. Juk dar visai neseniai gražiais botais galėjo džiaugtis tik maži vaikai, nes suaugusiems reikėjo tenkintis sodo reikmenų parduotuvėse įsigytais tamsiai žalios spalvos ilgaauliais.
• grožis. Šįkart turiu galvoje naują, bet daug žadantį (patikėkit, žinau, ką sakau) Justinos blog'ą Dolce Vita.
• pasiruošimas Velykoms. Taip, jos dar tik užšimtomilijonųmetų, bet niekas netrukdo jau dabar pradėti galvoti apie šventinį meniu, siunčiamus sveikinimus ar net mažytes dovanėles savo artimiausiems. Pažadu dalintis idėjomis.
• skanus maistas. Jaučiu, kaip darosi silpna vien pagalvojus apie tai, kad netrukus bus galima džiaugtis visokiais šviežumynais. Ir kad pagaliau nebesinorės tik karšto ir sotaus maisto.
• tvarkingi namai. Taip taip, tvarkytis patinka tik vienam kitam pasaulio gyventojui, tačiau gyventi tvarkinguose ir švariuose namuose - turbūt visų mūsų svajonė. Paskirkim vieną savaitgalį namų tvarkymui nuo iki po visko apdovanodami save kuo nors itin mėgiamu: gurkšniu saldžios pieniškos kavos, žurnalo skaitymu ar tiesiog pietų miegu. Esu pastebėjusi, kad susitvarkius namus, susitvarko ir visa kita. Tarsi savaime.
• buvimas gryname ore. Ir nėra čia ką daugiau pridurti.
• knygų skaitymas. Čia taip pat viskas pasakyta.
• na ir žinoma, Modern Family. Tobulas serialas, kuriam visiškai nieko netrūksta. Profesionali vaidyba, charakteringi personažai, suprantami siužetai, labai juokingi juokai ir dar tas apibūdinimas... pseudodokumentika. Tobula!
• P.S. skaičiuojantiems dienas po arba iki ko nors - nemokamas kovo mėnesio desktop'o kalendorius. (Kaip visuomet: dešinėje blog'o pusėje.)

Ką gi, šioks toks mėsenio planas papaišytas, todėl - pirmyn! Džiaugtis, grožėtis, laukti!

Greito ir šilto kovo, Jums visiems!

Apie savaitgalinį geros nuotaikos maistą

Kai savaitgalis toks beveik arba iš tikrųjų lietingas, gerą nuotaiką gali sugrąžinti ne tik įdomi knyga ar geras filmas, bet ir skanus maistas. Kalbu, žinoma, apie gardžią, gražiai atrodančią bei - būtinai! - namie gamintą vakarienę. Pavyzdžiui, orkaitėje keptas kalakutų blauzdeles. Kalakutiena, kaip žinia, liesa, skani, ir, žmonės kalba, sveika mėsytė, todėl galima ja iš širdies pasimėgauti, pamirštant visus sąžinės priekaištus.

Sočiai dviejų žmonių vakarienei reikėtų:

2 kalakuto blauzdelių (gali būti ir abi kairiosios, ir abi dešiniosios - skirtumo nėra)

2 skiltelių česnako

poros žiupsnelių druskos 

raudonėlio, baziliko, čiobrelio, rozmarino - tiek, kiek turit ir mėgstat (galima naudoti ir tik kurį nors vieną iš jų)

2-3 šaukštų alyvuogių aliejaus

mažesnės pusės citrinos (sulčių ir to, kas lieka jas išspaudus)

Blauzdeles sudėti į kepimo indą. Gerai įtrinti druskos, česnako ir prieskonių mišiniu, pašlakstyti aliejumi, citrinos sultimis ir palikti bent pusvalandžiui pasimarinuoti. Likusią citrinos žievelę ir minkštimą perpjauti į keletą dalių ir padėti šalia blauzdelių. 

Indą uždengti folija, dėti į iki 200°C įkaitintą orkaitę ir kepti pusantros valandos. Likus 10 minučių iki kepimo pabaigos, nuimti foliją ir leisti blauzdelėms šiek tiek paskrusti.

Iškepusias blauzdeles patiekti su keptomis bulvių skiltelėmis ar virtais ryžiais bei rūgštesne (spanguolių/bruknių) uogiene.

Taip taip, tai tik maistas, bet...

Skanaus ir lengvo likusio savaitgalio!

P.S. vakaro nuotaiką diktuoja Luca Guadagnino "Io sono l'amore" ("I Am Love")