Skanukai mylimam bičiuliui

Prieš penkerius metus šią dieną gimė Bartas - mūsų šuo, mūsų draugas, mūsų šeimos narys. 

Nebeprisimenu, kaip mes gyvenom iki jo, tik žinau, kad grynam ore būdavom žyyymiai rečiau, galima sakyti, apsiribodavom maršrutu namai - darbas - namai. Jis ištraukė mus iš namų, išvedė į puikų šalia namų esantį parką ir mišką, surikiavo mūsų dieną, išmokė atsakomybės, atpratino nuo ilgesnio miego savaitgalio rytais, privertė nebijoti prisiliesti prie erkės ir valyti įvairaus kalibro bei bjaurumo balas, suteikė progų iki ašarų nerimauti dėl jo sveikatos ir gyvybės, išmokė leisti vaistus ir ištraukti siūlus iš gydytojos susiūtos letenos... 

Bet kiek jis kasdien suteikia džiaugsmo, kaip dažnai prajuokina ir koks išdykęs vis dar yra! Regis, jau suaugęs, rimtas šuo. Bet viduje jis - tas pats jaunas pasiutęs labradoras, kuris tik ir ieško progų susidraugauti, palakstyt ar paplaukiot iki negalėjimo, kuris vis dar smalsus ir vis dar amžinai alkanas...

Įprasta, kad švęsdami žmogaus gimtadienį nuoširdžiai džiaugiamės, linkim ilgiausių metų ilgiausių, prisimenam smagiausius įvykius. Bet su šuns gimtadieniu, bent man, viskas yra priešingai. Galvon ima lįsti visokios liūdnos mintys. Gi šuns laikas tiksi kelis kartus greičiau ir man net užgniaužia kvapą pagalvojus, kad kažkada ateis ta diena... Kaskart apnikus tokioms mintims, prisimenu dažną ir, mano galva, išmintingą Martyno posakį, kad "kai bus problema, tada ir galvosim". Išties, reikia - tiesiog gyvybiškai svarbu! - gyventi šiandien, negaištant laiko visokiems jeigu, kas bus kai ir panašiai.

Štai ir dabar, metu šį įrašą ir einu apkabint, paglostyt ir pabučiuot savo kailiniuotojo draugo, gal dar ir paausį jam pakasysiu,

Grįžau. Slogių minčių kaip nebūta! 

O savo bičiulį šiandien ir daugybę kitų dienų vaišinsiu pačios gamintais skanėstais, kuriuos labai rekomenduoju išbandyti ir Jums, jeigu taip pat turit mylimą Jūsų visuomet laukiantį draugą.

Visam kalnui skanukų (man gavosi 46) turėkit:

300-500 gramų viso grūdo kvietinių miltų*,

85-100 gramų kukurūzų kruopų,

1 didelę arba 2 vidutines morkas,

2-3 vidutinio dydžio bananus,

1 kiaušinį,

1/3 puodelio augalinio aliejaus (naudojau rapsų),

1 valgomą šaukštą rudojo cukraus.

Dideliame dubenyje sumaišykite viso grūdo kvietinius miltus, kukurūzų kruopas ir rudąjį cukrų.

Morką(s) smulkiai sutarkuokit. Bananus kruopščiai sutrinkit šakute.

Kiaušinį lengvai išplakit.

Morkas ir bananus sukrėskit į miltų masę. Supilkit išplaktą kiaušinį. Išmaišykit. Supilkit aliejų ir viską maišykit tol  kol susiformuos nelipni, vientisa, kočiojimui tinkama tešla. 

* Iš pradžių miltų berkite 300 gramų, o kukurūzų kruopų - 85 gramus. Jeigu įmaišius visus likusius ingredientus tešla vistiek lips prie rankų ir bus panašį į tirštą košę, iberkit dar šiek tiek miltų ir kruopų. Išmaišykit. Jeigu reikia, įberkit dar miltų ir dar kruopų kol gausit norimą rezultatą.

Ant miltais pabarstyto paviršiaus iškočiokit tešlą iki maždaug 1 centimetro storio. Formele arba peiliu formuokit norimo dydžio sausainius. Dėkite juos į kepimo popieriumi išklotą skardą. Kepkit 175°C karštumo orkaitėje apie 35 minutes. Iškepusius skanukus palikite atvėsti. Sandariame inde arba šaldymo kameroje galite juos laikyti net keletą savaičių.

Su gimimo diena, mylimas gražuoli!

Mielinės spurgos su obuoliais ir traškia karamele arba svarainių glaistu

Vaikystėje, prisimenu, šeimoje vyko diskusija dėl gruzdintuvės pirkimo. Žinoma, smagu, būtų galima greitai išsivirti varškės spurgų ar išsikepti duonos su česnaku... Bet geriau pagalvoję vienbalsiai nusprendėm, kad jeigu tik šis patogus prietaisas atsiras mūsų namuose, labai greitai patys atrodysim kaip spurgos. Taigi, kaip suprantat, šios minties buvo atsisakyta. O mes visi taip ir netapom aliejuje virto maisto vergais ir, atvirai pasakius, nė neprisimenu, kada ir ar išvis toks maistas mūsų namuose buvo gamintas... 

Tačiau meilė spurgoms... Čia jau kitas klausimas. Varškės ir mielines spurgas visada mėgau ir mėgstu (galbūt ir dėl to, kad laaabai retai tenka jų ragauti). Pati spurgas esu virusi tris kartus gyvenime, tačiau mielines pabandžiau gaminti pirmą kartą ir, Jūs nepatikėsit, pavyko išties gerai!

Ir dar, staiga man šovė mintis aplieti jas ne įprastu, o iš cukraus pudros ir svarainių sirupo sumaišytu glaistu. Nes - labai noriu pasigirti - šiemet pirmą kartą svarainiais ir jų sirupu, kuriuos be proto mėgstu, rūpinausi pati. Anyta įdavė man solidų maišą svarainių, kuriuos pjausčiau plonytėmis skiltelėmis gal pusę dienos, tuomet dosniai užpyliau cukrumi ir kantriai laukiau, kol puodas prisipildys sirupu, o užvakar pagaliau išdrįsau jo paragauti. Nerimavau, kad gal būsiu ką nors sufeilinus, bet ne - sirupas nuostabus, svarainiai - fantastiški! O aš - labai savim didžiuojuos!

Skubu dalintis ir su Jumis, nes tai paprastų, greitų ir labai skanių mielinių spurgų receptas.

10 didelių spurgų žiedų ir 10 spurgų skylučių turėkit:

7 gramus sausų arba 21 gramą šviežių mielių,

75 gramus sviesto,

250 mililitrų pieno,

30 gramų cukraus,

žiupsnelį druskos,

450 gramų miltų,

aliejaus virimui.

Obuolių masei:

1 didelį arba 2 mažus obuolius,

gabalėlį sviesto,

1 valgomą šaukštą cukraus,

pusę arbatinio šaukštelio cinamono.

Traškiai karamelei:

85 gramus cukraus,

1 valgomą šaukštą vandens,

Svarainių glaistui:

3-4 kaupinus valgomus šakštus cukraus pudros,

1-2 valgomus šaukštus svarainių sirupo (jį galima keisti citrinos sultimis).

Visų pirma, paruoškite obuolius. Nulupkit juos ir išimkit sėklytes. Supjaustykit obuolius smulkiais kubeliais. Sudėkite juos į nedidelį puodą, užberkite cukraus ir cinamono, įdėkit gabalėlį sviesto. Kaitinkit vis pamaišydami ant vidutinės ugnies, kol obuoliai ims minkšėti. Nukelkit nuo ugnies ir palikit atvėsti.

Mieles suberkite arba sudėkite į dubenį. Garų vonelėje arba mikrobangų krosnelėje pašildykit pieną ir sviestą, kol pastarasis ištirps. Supilkite ant mielių, išmaišykit ir palikit keletą minučių pastovėti.

Į mielių ir pieno masę suberkite cukrų ir druską, išmaišykit. Po truputį, dalimis, suberkite miltus. Sukrėskite iš anksto paruoštus obuolius. Minkykite tešlą tol, kol ji taps švelni ir nebelips prie rankų, maždaug 5 minutes. Jeigu reikia, įberkit dar šiek tiek miltų. 

Iš gautos tešlos iškočiokit maždaug centimetro storio blyną. Plačiu arbatos puodeliu arba stikline išspauskit skritulius, o mažesne taurele kiekvieno jų viduryje - nedidelę skylutę. Palikite spurgas maždaug 10 minučių - tegul pakyla.

Į nedidelį puodą dosniai pilkite aliejų (naudojau rapsų), priklausomai nuo puodo dydžio, gali prireikti ir viso butelio.

Virkite spurgas (ir jų skylutes, chi chi) įkaitintame aliejuje* vis apversdami, kol abi pusės taps gražios rudai auksinės spalvos. Iškepusias spurgas guldykit ant popierinio rankšluosčio - geriau jau aliejaus perteklius lieka ten, o ne nusėda Jums ant klubų, ar ne?

* virkite po 1-2 spurgas vienu kartu, nes priešingu atveju aliejus gali pernelyg atvėsti. Geriausias rezultatas aliejų kaitinant ant vidutinės ugnies.

Kol spurgos aušta, pasigaminkit traškios karamelės. Į nedidelį puodą suberkite cukrų ir įpilkit šaukštą vandens. Kaitinkit ant nedidelės ugnies nemaišydami. Jeigu reikia, tiesiog pajudinkit puodą. Kai tik karamelė pradės tamsėti ir įgaus auksinę spalvą, nedelsiant nukelkit puodą nuo ugnies. Nieko nelaukdami puoškite spurgas karamele, nes ji itin greitai stingsta ir kietėja. Jeigu prireiktų ją vėl suskystinti, atsargiai pakaitinkit ant itin mažos ugnies, tik saugokit, kad nesudegtų - karamelę nuo anglies skiria vos pora sekundžių!

Svarainių glaistui sumaišykit cukraus pudrą ir svarainių sirupą (jo neturėdami naudokit citrinos sultis - irgi bus labai skanu). Maišykit, kol masė taps vientisa ir ne pernelyg skysta, tokia nagų lako tirštumo. Paruoštu glajumi puoškit atvėsiusias spurgas ir palikit apdžiūti.

Purios, minkštos, drėgnos... Nuostabios spurgos! Traški ir skaidri tarsi gintaras karamelė, kaip bebūtų keista, puikiai papildo spurgos skonį ir tekstūrą, o nepaprastas saldžiarūgštis svarainių glaistas tarsi muzika gomuriui...

Kurią nors rudens dieną, kai jausitės išties nusipelnę - pasilepinkit viena kita spurga ir iškart apie tai pamirškit. Esu girdėjusi, kad labiausiai storėjama ne nuo maisto, o nuo savigraužos kupinų minčių apie jį.

Ramaus sekmadienio vakaro ir puikios ateinančios savaitės visiems!

Lapkričio reikalai

Pagaliau atėjo lapkritis! Šis nuostabus, visą rudenį vainikuojantis mėnuo, kai rytinės ūkanos verčia svajoti ir žvelgti giliau, kai šaltos naktys kviečia glaustis ir sušilti, kai kiekviena saulėta diena vis labiau priartina prie gimtadienio. Dievinu lapkritį! Jūsų dėmesiui - TOP 5:

1. Šį mėnesį sueis aštuoneri metai nuo to puikaus sekmadienio, kai mes su Martynu nuėjom į pirmą pasimatymą. Buvo nuostabi diena! Ir tai buvo tik pirmas ilgos ir įdomios kelionės žingsnis. Negaliu patikėti, kad jau taip ilgai žingsniuojam...

2. Vieną kartą jau esu gaminusi puikųjį panna cota desertą, bet tuomet dar nerašiau savo blogo, todėl ir receptas iki jo neatkeliavo. Bet štai atėjo laikas, kai ėmiau ir pasiilgau to švelnaus, šilkinio, lengvo skonio, todėl gaminsiu, puošiu ir būtinai su Jumis dalinsiuosi!

3. Lapkričio gale aš pagaliau tapsiu trisdešimtmete moterim! Taip keista, bet jau kurį laiką labai laukiu šios datos tarsi kokios svarbios ribos. Ją peržengusi turiu vilties pagaliau tapti suaugusiu žmogumi (parašiau ir garsiai nusijuokiau). Žvaigždės mane myli, sakau Jums! Turiu viską, apie ką svajojau ar net nedrįsau norėti. Trūksta man tik to, ko pati galiu pasiekti. Todėl linkiu sau drąsos ir to beatodairiško dvidešimtmetės azarto, kai žinai, kad gali viską, ko tik nori.

4. Šiemet, po trumpos pertraukos į sceną grįžta Advento kalendoriai. Ši tarp manęs, brolio ir sesės egzistuojanti tradicija tokia miela, kad siaubingai nekantrauju ją pratęsti. Gali būti, kad šįkart dienas iki Kalėdų skaičiuojančių žmonių ratas netgi prasiplės. Dabar beliko tik išsirinkti, kurią iš galvoje tūnančių kalendoriaus idėjų šiemet įgyvendinti...

5. "Fury". Šitoj vietoj pasakysiu tik tiek: filmas gali būti sukurtas bet kuria iš manęs visiškai nedominančių temų - karą, zombius, kosmosą, apokalipsę ar kokias futuristines nuotaikas, bet jeigu jame vaidina Brad'as Pitt'as - aš su didžiausiu džiaugsmu jį žiūrėsiu ir manęs tikrai nereikės įkalbinėti. Nes net ir man egzistuoja šventų dalykų. Pavadinkim tai mažyte Akvilės silpnybe. Juk turiu tam teisę, ar ne?

Lapkriti, šiemet Tu būsi nuostabus, aš žinau!