Key Lime Pie - Žaliųjų Citrinų Pyragas

Šiandien be didelių įžangų kviečiu Jus pasigaminti nuo-sta-bų žaliųjų citrinų (laimų) pyragą. Nors pažvelgę žemyn išvysite nemažai teksto - neišsigąskit. Šis pyragas itin lengvai ir greitai pagaminamas ir dar lengviau ir greičiau suvalgomas. Pa-tik-kė-kit.

Žaliųjų citrinų kremas:

4 kiaušiniai,
200 gramų cukraus + dar šiek tiek, jeigu paragavus atrodys, kad trūksta,
6 laimų sultys,
115 gramų gabalėliais pjaustyto sviesto,
1 arbatinis šaukštelis želatinos
2 valgomi šaukštai vandens,
1 laimo žievelė, smulkiai tarkuota.

Pagrindui*:

170 gramų paprastų sausainių,
3 valgomi šaukštai cukraus,
7 valgomi šaukštai lydyto sviesto.

Pirmiausiai pasigaminam pyrago pagrindą. Jis tikrai neįmantrus ir jeigu kada esat kepę tradicinį sūrio pyragą, iškart suprasit, apie ką kalba. Taigi sausainius sutrupinkit visiškai, nepalikdami stambių gabaliukų. Į šiuos trupinius suberkite cukrų ir lydytą sviestą. Gerai išmaišykite. Suberkite į apvalią kepimo formą, tolygiai paskirstykit šaukštu, išorėje palikdami kiek aukštesnį kraštelį. Viską gerai prispauskit prie formos dugno (tam galite naudoti pirštus, delną ar kokį puodelio dugną). Paruoštą pyrago pagrindą kiškit 175°C karštumo orkaitėn ir kepkit 9-10 minučių, kol ims švelniai ruduoti. Iškepusį pagrindą palikite atvėsti.

Lekiam gaminti kremo? 

Iš maždaug 6 žaliųjų citrinų išspauskite kiek įmanoma daugiau sulčių. Kremui jų reikės maždaug 3/4 puodelio, taigi vikas priklauso nuo citrinų sultingumo.

Į puodą įsipilkime vandens ir pastatykime virti. Į puodą įstatykite dubenį, kuriame ir gaminsime kremą. Svarbu, kad dubuo nesiliestų su verdančiu vandeniu, nes kremą gaminsime garuose, o ne virsime. Taigi Jums bus reikalingas indas, platesnis už puodą su vandeniu.

Želatiną užpilame 2 valgomais šaukštais vandens ir paliekame išbrinkti. Kai išbrinks, statome indą su želatina į karštą arba verdantį vandenį ir laukiam, kol ji visiškai ištirps. Ištirpusią paliekame atvėsti, kol gaminsim kremą.

Į dubenį nieko nelaukę pilam laimų sultis, beriame cukrų ir mušame kiaušinius. Viską nuolat maišom šluotele, kad sušilę kiaušiniai nenueitų gumbais, chi chi.

Kai bemaišydami pajusit, kad masė darosi tiršta, po gabalėlį sudėkite sviestą, kaskart išmaišydami, kol gabalėlis ištirps.

Kai visas sviestas jau bus sudėtas, supilkite tirpintą želatiną ir viską gerai išmaišykit. 

Belieka tik suberti tarkuotas žaliųjų citrinų žieveles ir viską dar kartą išmaišyti.

Viskas! Kremas paruoštas. Belieka supilti jį ant pyrago pagrindo ir dėti šaldytuvan sustingti (jeigu šaldytuve yra kokia prapjauta dešra ar, neduokdie, žuvis, pyrago formą apdenkit maistine plėvele, bo šis kremas labai linkęs sugerti kvapus). Po poros valandų jau galėsite skanauti nuostabų, gaivų, saldžiarūgštį žaliųjų citrinų pyragą. Prieš tai, žinoma, galit jį papuošti plakta grietinėle ir tarkuotomis laimų žievelėmis. Fantastiškas, be proto gražus ir skanus pyragas!

* gaminau iš dvigubo, nei žemiau nurodyta, produktų kiekio. Mano tortinė forma yra 24 cm. Jeigu būtų kiek mažesnė, tikrai užtektų ir originalaus, viengubo pyrago pagrindo, todėl mėginkit ir raskit Jums tinkamiausią sprendimą.

Sėkmingo gaminimo ir dar sėkmingesnio ragavimo!
Lengvos savaitės visiems!

Idėjos meilės dienai. II dalis

Tęsiu meilės dienos temą.

Red Velvet pyragas/tortas jau seniai buvo mano planuose. Šiemet nusprendžiau, kad pagaliau reikia išdrįsti. Ir išdrįsau. Rezultatas nustebino. Visų pirma - spalva. Paskui - skoniu. Žodžiu, apie viską iš eilės.

Pyragui:

315 gramų miltų,

1 arbatinis šaukštelis druskos,

400 gramų cukraus,

230 gramų minkšto sviesto,

2 kiaušiniai

1 valgomas šaukštas kakavos miltelių,

pusantro valgomo šaukšto skystų raudonų valgomųjų dažų,

240 gramų pasukų,

pusė arbatinio šaukštelio sodos,

1 valgomas šaukštas obuolių acto.

Įkaitinkit orkaitę iki 175°C.  2 arba 3 kepimo formas (priklauso, kiek sluoksnių norėsite ir kiek lentynų Jūsų orkaitė turi. Aš kepiau per du kartus toje pačioje formoje - pirmiau vieną tešlos dalį, paskui kitą) patepkite aliejumi arba sviestu ir šiek tiek pabarstykite miltais.

Persijokite miltus ir druską.  Atskirame inde suplakite sviestą ir cukrų, kol masė bus vientisa, lengva ir puri. Po vieną įmuškite kiaušinius kaskart gerai išplakdami.  Suberkite dalį miltų ir druskos masės. Tuomet - supilkite dalį pasukų. Taip paeiliui berkit - pilstykit, užbaigdami miltais.

Mažame inde sumaišyite maistinius dažus ir kakavos miltelius, kol susiformuos vientisa košelė. Ją sudėkite į cukraus ir sviesto masę ir gerai išplakite. Mažame dubenėlyje suplakite sodą ir obuolių actą. Viskas turi gerokai suputoti ir iškart keliauti į prieš tai paruoštą tešlą. Vos sudėję šį putokšlį plakite tešlą tol, kol ji taps visiškai vientisa.

Šaukštu sudėkite tešlą į kepimo formą (-as) - ji bus gerokai tiršta, nenusigąskit. Išlyginkit tešlos paviršių šaukštu arba mentele.

Kepkite maždaug 25-30 minučių. Iškepę palikite visiškai atvėsti ant grotelių.

Kremui:

400 gramų švelnios naminės varškės arba ricotta'os,

50 gramų sviesto,

cukraus pudros.

Varškę kruopščiai išplakite arba sutrinkite su sviestu, kol masė taps tolygi ir kremiška. Berkit cukraus pudrą ir vis ragaukit, kol gausit norimą rezultatą. Gautą kremą palikite šaldytuve, kad sustandėtų.

Peiliu išpjaukite norimą pyrago formą (aš šįkart labai norėjau širdelės). Po pjaustymo likusias pyrago dalis sutrupinkite pirštais. Pertepkite pyrago lakštus kremu. Likusia varškės mase aptepkite torto viršų ir šonus. Kol kremas dar šviežias ir lipnus, puoškite tortą trupiniais.

Kaip suprantat, tortas pavyko ne red, o pink velvet. Nežinau, gal Amerikoje ir Lietuvoje skiriasi maistinių dažų ryškumas, bet, tiesą sakant, toks maloniai rožinis tortas man atrodė žymiai skaniau, nei originalus skaisčiai raudonas (na va, kaip puikiai pasiteisinau, chi chi).

Tortas išties nuostabus! Drėgnas, sunkus, tirpstantis burnoje. Kremą sufantazavau pati, todėl ilgai stebėjausi, kad taip skaniai pavyko, cha cha. Žodžiu, nuveikti yra ką (daugiausiai laiko atima torto puošimas, jeigu ką), bet rezultatas, mano nuomone, išties vertas pastangų.

Kadangi meilės diena gali drąsiai būti ir torto diena, o, kaip išsiaiškinom vakar, kiekviena diena gali būti meilės diena, vadinasi, torto diena gali būti kiekviena diena. Įrodžiau matematiškai. Pabandykit pasiginčyt.

Nuostabu padovanoti gabalėlį savo širdies...

Padovanokit ir Jūs!

Idėjos meilės dienai. I dalis

Oi, galit nesakyt - vėluoju su tom meilės dienos idėjom visą mėnesį! Pati gi galvoju, kad meilės diena gali būti bet kuri metų diena, nebūtinai vasario 14-oji. Juk jeigu jau taip nuskilo, kad yra ką mylėti, reikia ne laukti kažin kokio tinkamo laiko, o rodyti meilę ir dėmesį tiesiog čia ir dabar! Sutinkat? 

Mes su Martynu ne itin mėgstam tą valentynkę ir, atvirai pasakius, nesam jos šventę anei karto. Tačiau! Neskubėkit baisėtis mumis. Ne tik atvirukai, gėlės ir saldainiai dėžutėse yra meilės įrodymas. 

Pabučiuoti kitam galvą praeinant pro šalį - meilė.

Pasiilgti kito vos per kelias valandas - meilė.

Spirgėti iš nekantrumo ruošiant kitam staigmeną - meilė.

Kalbėti su kitu net kai labai pikta - meilė.

Palaikyti kito sumanymus, idėjas, laisvalaikį - meilė.

Pirštu nupaišyti širdį ant apgaravusių dušo kabinos durų, kad kitam maudantis ir durims vėl apgaravus ji iškart pasimatytų - meilė.

Juoktis iš ne vietoje pasakytų, bet labai nuoširdžių kito pokštų - meilė.

Nustebinti kitą didesniu nei įprasta mėgiamos kelioninės kavos puodeliu - meilė.

Leisti kitam pamiegoti, kai pačiam iš nuovargio linksta keliai - meilė.

Laikytis už rankų ir kai sunku, ir kai lengva - meilė.

Kartu mylėti savo ridikutę Ugnę ir kriuksių bliaksį Bartą - meilė.

Nes meilė, mano galva, tai smulkmenos. Bet tuo pat metu ir dideli dalykai.

Štai kokia aš poetė/filosofė, cha cha.

A, tiesa, grįžtam prie idėjų. Taigi šiųmetė mano dovanėlė Martynui dienos, kurios nešvenčiame proga buvo norų dėžutė. Ir - ak! - kaip Jūs nustebsite sužinoję, kad norai visai ne mano, o Martyno. Žodžiu, toje dėžutėje - 12 kortelių su jau užrašytais norais, kurie, žinau arba nujaučiu, Martyno tikrai norimi. Dar, be abejo, dėžutėje yra 6 tuščios kortelės, kuriose norą jis gali įrašyti pats. Vos gavusi kortelę su noru, turiu jį išpildyti neatsikalbinėdama ir neatidėliodama. Patikėkit, tai nemenkas iššūkis (čia aš apie neatsikalbinėjimą ir neatidėliojimą šneku).

Nuotraukoje žemiau galite matyti, kaip viskas atrodo:

Ir pati visai džiaugčiausi tokią gavusi. Čia ne užuomina, aš tik šiaip sakau. Khkhm (atsikosėjau aš).

P.S. kitąmet, matyt, reikės dovanoti kokius nors meilės kuponus: na, žinot, "1valanda Akvilės meilės" ar panašiai... 

P.P.S. rytoj blog'e - antroji idėjų meilės dienai dalis. Be abejo, valgoma.

Tegul kiekviena diena būna verta meilės dienos vardo!

Mažieji baltieji tinginiai

Turbūt prisimenat visai neseną įrašą apie tingėjimą. Tai štai šiandienos įrašas ir receptas - iš tos pat giminės, ale vistiek truputį kitoniškas.

Žinot, yra toks posakis "baltas pavydas"? Pasirodo, ir tinginys būna baltas. Reiktų suprasti, kad jeigu tingi baltai - tai nieko tokio, galima (padarysiu viską, kad rasčiau pasiteisinimą savo tingėjimui, chi chi). Tingėjimas, man atrodo, yra vienas didesnių malonumų gyvenime, todėl tikrai ne visuomet lengvai pasiekiamas. Būtent tokioms akimirkoms, kai tiesiog negalime sau leisti arba neturim laiko maloniai patingėti, šie mažyčiai baltieji tinginiai - puikiausia išeitis.

Imam:

2 pakelius (maždaug 360 gramų) paprastų sausainių,

saujelę aguonų,

1 indelį saldaus sutirštinto pieno,

150 gramų sviesto.

Sausainius susmulkinam taip pat, kaip ir įprastam tinginiui, gal tik paliekam mažiau tų stambiųjų gabalėlių. Į sausainių trupinius beriam aguonas ir viską tolygiai išmaišom.

Į puodą supilam sutirštintą pieną ir kaitinam ant vidutinės ugnies. Originalus receptas siūlo šildyti pieną tol, kol jis ims tirštėti ir keisti spalvą, bet aš tiesiog palaukiau, kol jis tapo karštas. Tuomet sudėkite sviestą ir intensyviai mašykite, kad masė pasidarytų vientisą ir prie puodo dugno nepradėtų kibti sušilęs piene esantis cukrus.

Kondensuoto pieno ir sviesto masę supilkite ant sausainių trupinių. Viską gerai išmaišykite ir palikite atvėsti, o tada dėkite į šaldytuvą sustingti. Kai masė pasidarys tikrai šalta ir standi, semkit jos po šaukštelį ir, sukdami tarp delnų, formuokit kąsnio ar dviejų rutuliukus.

Žinoma, galima tiesiog viską sukrėsti į vieną bendrą indą, o prieš valgant supjaustyti kaip įprastą tinginį. Tačiau mane maloniai nustebino toks tvarkingas rutulinis rezultatas: aptingai, nusprendei atsikvėpti nuo darbų, capt, įsimetei burnon ir ramu...

Linkiu Jums mažyčių malonių smulkmenų šią trumpą darbo savaitę! 

Vasario mėnesį matytieji

Argo

Na neveltui, neveltui jis buvo šitaip dosniai apdovanotas ir visaip kaip išgirtas! Sukurtas pagal tikrą istoriją, nuostabus Ben'o Affleck'o kūrinys! Be proto įtraukiantis. Antroje filmo pusėje buvo momentų, kai bijojau, kad nuo įtampos - pavyks ar nepavyks? - man per gerklę neiššoktų širdis... Puikus puikus puikus, tik tiek galiu pasakyti. Ir tai pirmas kartas, kai man iš tikrųjų patiko paties Ben'o Affleck'o vaidyba ir kuriamas personažas. Žodžiu, jį tikrai verta, netgi, sakyčiau, būtina pamatyti.

The River Wild

Senas filmas su dar jauna tobuląja Meryl Streep. Įtemptas, bet pakeliui atskleidžiantis nuostabią Amerikos gamtą, besikeičiančius žmonių santykius ir protingos moters stiprybę ir drąsą. Tinkamas kai norisi kažko lengvai sunkaus, chi chi.

The Impossible

Nors ne itin mėgstu visokias katastrofų ar postapokaliptines (čia tikras žodis?) temas filmuose, šiame gi viskas taip puikiai susipynę: didinga gamtos stichija ir tikra tikros šeimos drama, prigimtinis noras išgyventi ir pareiga padėti kitam... Įspūdingi cunamio vaizdai, puikūs aktoriai (ypač mažieji) ir ašarą spaudžiantys pabaigos įvykiai.
P.S. šis filmas tik dar kartą įrodo, kokia didžiulė vertybė yra tinkamai išauklėti vaikai.

A Young Doctor's Notebook

Keistas, juokingas, bet vistiek įdomus. Visiškai netikėti įvykiai ir aplinkybės. Ir ponaitis Haris Poteris, pasirodo, gali būti visai kitoks. Pagal rusų rašytojo Michailo Bulgakovo kūrybą sukurtas keturių dalių mini serialas apie dar visai jaunutį gydytoją ir jo... haliucinacijas. Nors ne rusų kurtas, XX amžiaus pradžios Rusijos atmosferą nuostabiai atspindintis serialas (kalbu kaip tikra rusųatmosferologė). Vertas visų skaitančių žmonių dėmesio.

The Twilight Saga: Breaking Dawn - Part 2

O štai ir pora visiškai veltui praleistų valandų. Pasakysiu visai neįkvepiančiai: neįsivaizduoju, kokiu atsidavusiu šios sagos gerbėju reikia būti, kad nuoširdžiai galėtum pasakyti, jog šis filmas vertas dėmesio. Mano nuomone, pati prasčiausia viso šio reikalo dalis. Na, buvo gražių vaizdo efektų, bet, man rodos, tik tiek gero ir pastebėjau...

Dexter

Ach... O štai ir mūsų atradimas bei apsėdimas! Fantastiškas, be galo įdomus ir mąstyti verčiantis. Pabandykit pažiūrėti ir neįsimylėti šio negailestingo serijinio žudiko! Ir pagaukit save bemąstančius, gerai ar blogai jis elgiasi. O kaip elgtumėtės Jūs? Serialas, kurį norisi žiūrėti be sustojimo. Panašiai ir darom, chi chi.

Tikiuosi, mano pastebėjimai bus Jums vertingi ir bent truputėlį pagelbės renkantis su kuo praleisti vakarą.

Ir vėl keksiukai, kurių negana

Pasikalbėkim apie keksiukus apskritai. Tai kepinys, kuris tiesiog negali nepavykti. Ir net jeigu jų išvaizda Jus nuviltų, skonis - praktiškai niekada. Man keksiukai ypač patinka dėl to, kad tai toks, kaip čia pasakius, porcijinis maistas. Tai, kad juos kaskart galima kepti vis kitokiuose popierėliuose arba išvis be jų, tai, kad galima juos puošti kaip tik širdis geidžia arba valgyti tiesiog plikus, tai, kad jie tokie asmeniški: paimi į rankas, apžiūri iš visų pusių ir pagalvoji: "tu toks nuostabus ir skirtas būtent MAN - niam!". Be viso to, keksiukus galima skanauti ne tik kaip desertą, bet ir kaip pusryčius ar pavakarius (čia, be abejo, kalbu apie mus, nuodėminguosius). Esu išbandžiusi daugybę keksiukų receptų ir jau turiu savo favoritus - patikrintus ir įvertintus. Šie - nors bandyti vos vieną kartą - pasiteisino su kaupu! Taigi, ponios ir ponai, pristatau: jų skanumybės - Varškės Keksiukai su Konservuotais Persikais,

kuriems sukurpti Jums prireiks:

250 gramų varškės,

3 kiaušinių,

150 gramų cukraus,

50 gramų lydyto sviesto,

200 gramų miltų,

pusantro arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,

keleto konservuotų persikų puselių.

Varškę (originalus receptas rekomendavo naudoti ricotta varškę, tačiau aš naudojau paprastą - pavyko puikiai) pertrinkit per sietelį arba sutrinkite blenderiu. Įmušame kiaušinius, suberti cukrų ir viską gerai išmaišome. Supilame lydytą sveistą ir dar kartą išmaišome. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir persijoję suberiame į varškės masę. Persikų puseles supjaustome riekelėmis.Į keksiukų kepimo formą sudedame popierines formeles (jeigu jų nenaudojate, nepamirškit patepti skardos sviestu ar aliejumi), į jas dedame po keletą šaukštų tešlos, nuo formelės viršaus palikdami maždaug 1 centimetrą. Į tešlą panardiname po keletą skiltelių persikų. Keksiukus kepame 180°C karštumo orkaitėje apie 30 minučių.

Paragavę nenusigąskit - keksiukai bus savotiškai purūs, bet tuo pat metu ir sunkūs bei gerokai varškiniai. Dėl savo tešlos sudėties jie bus linkę kietėti, todėl jeigu Jums pavyks jų nesuvalgyti vos iškepus, kitą ar dar kitą dieną atgaivinkite juos minutei įmetę mikrobangų krosnelėn - bus tiesiog kaip nauji!

Savaitgalis ilgas - raskit laiko pasmaližiauti!

Kaip aš išdrįsau iškepti bananus

Svarstau, ar ir Jums taip būna: išleidi mylimą vyrą į parduotuvę su pirkinių sąrašu, o jis grįžta ir parneša ne tik tai, kas buvo tame sąraše, bet ir krūvą papildomų dalykų, dažniausiai visokių skanumynų, aišku. Oi, tik nepagalvokit, jau aš tai tikrai tuo nesiskundžiu. Labai mėgstu išpakuoti Martyno parneštus maišus, nes ten būtinai randu ką nors džiuginančio. Tai štai vakar rytą jam grįžus viename iš didžiulių krepšių pamačiau visą kalną bananų. Kadangi šiuo metu šviežių vaisių ir daržovių valgymą riboja tokia viena įnoringa mūsų namų damutė, bananai yra vienintelis vaisius, kurį galiu drąsiai valgyti šviežią arba... arba keptą! Niekuomet nebuvau nei kepusi, nei ragavusi bananų pyrago arba bananų duonos, o štai vakar staiga užėjo toks noras, todėl nenusiraminau, kol neradau skaniausiai skambančio  ir atrodančio recepto. Vakarop šis pirmakartis  jau garavo ant mūsų stalo, o aš su nekantrumu laukiau pirmojo kąsnio. Taigi štai pristatau - bananų pyragas, kuriam turėkit:

170 gramų minkšto, kambario temperatūros sviesto,

150 gramų cukraus,

2 didelius kiaušinius,

3 didelius bananus,

230 gramų miltų,

2 arbatinius šaukštelius kepimo miltelių.

Sviestą gerai išsukit su cukrumi. Po vieną, viską gerai išmaišant įmuškit kiaušinius. Sutrinkit bananus ir sumaišykit juos su ankstesne mase. Galiausiai suberkit persijotus miltus ir kepimo miltelius. Viską dar kartą gerai sumaišykit.

Įkaitinkit orkaitę iki 170°C ir, sukrėtę tešlą į kepimo indą ar formą, kepkite maždaug apie valandą arba tol, kol pyragas gražiai paruduos, o į jį įbestas ir ištrauktas medinis pagaliukas liks sausas ir švarus.

Šis pyragas stačiai nuostabus! Netikėjau ir nesitikėjau, kad man taip patiks jo skonis. Galvojau, kad arba bananai jausis pernelyg intensyviai, arba išgaruos kepdami... Bet kur tau! Pyragas, vos ištrauktas iš orkaitės, švelniai kvepėjo bananais, o paragavus - tiesiog ištirpo burnoje... Svarstau, galbūt jis patiktų net mano mamai, kuri absoliučiai nemėgsta bananų? Yra tik vienas būdas sužinoti: iškepti dar vieną (nes, būkim atviri, stebuklas, kad pyragas išgyveno nesuvalgytas per naktį) ir pasikviesti mamą arbatos. Arba kavos. O gal net stiklinės pieno, chi chi.

P.S. žinau, jo pavadinime yra žodis "pyragas", bet jis kuo puikiausiai tiktų tiesiog pusryčiams arba vakarienei, tik būkit atsargūs - nuo jo - ypač dar karšto - labai labai sunku atsitraukti... Man pavyko tik todėl, kad turiu geležinę valią, o ne dėl to, kad norėjau nufotografuoti jį natūralioj saulės šviesoj kitos dienos rytą. Visai ne dėl to.

Lengvo pirmadienio ir puikios prasidėjusios savaitės!

Nepamirškit - priešaky ilgas Nepriklausomybės atkūrimo savaitgalis!

Svajonės ir naujovės

Na ką, štai ir kovas atkeliavo... Prasidėjo jau trečias (!) šių metų mėnuo. Neįtikėtina! O kalbant apie pavasarį, tai man juo tikrai kvepia. Ir paukščiai čiulba, vadinasi, dalis šių emigrantų jau grįžo. Ir šiaip viskas šviesėja, pastebėjot?

Kovui esu patikėjusi net keletą svajonių. Visų pirma, noriu nusipirkti tikrus kedus (atleiskit, sportinius batelius) specialiai bėgiojimui. Turiu gėdingai prisipažinti, kad niekada gyvenime taip ir neturėjau tų tikrųjų kedų... Todėl labai tikiuosi, kad šįkart pavyks rasti patinkančius ir tinkančius. Visų antra, labai svajoju pradėti vėl bėgioti. Ir jau nebesvarbu, gryname ore ar prakaituotoje sporto salėje - kad tik galėčiau daugiau pasijudinti ir priversti smarkiau plakti savo aptingusią širdį. Įsivaizduokit, paskutinį kartą bėgiojau kažkada prieš šimtus metų, 2012-ųjų balandžio pabaigoje... Beveik prieš metus, o siaube! Trečia gi svajonė (o ir būtinybė kartu) - susiplanuoti Velykų meniu. Turiu keletą sumanymų šio pavasario šventėms, tačiau grožiui ir skoniui ribų nėra, juk taip? Ir ketvirta, sunkiausiai šiuo metu pasiekiama svajonė - pabaigti skaityti pradėtą knygą... Gal kaip nors.

Mes gi su Martynu rytoj einam į pasimatymą. Į kiną kaip senais laikais, chi chi. Žiūrėsim filmą. O gal ir visus du. Savo dukrytę paliksim vaikų auginimo ir priežiūros profesionalams - mano tėvams, visgi jau šešta savaitė suėjo tam mūsų gražiam vaikučiui - pats laikas išmėginti save naujame - anūkės - vaidmenyje. Tiesą sakant, stebiuosi, kaip tėvai ištvėrė tas ilgas savaites ir neišgrūdo mūsų kur nors žymiai anksčiau, kad patys galėtų pasimėgauti išskirtiniu Ugnės dėmesiu, chi chi. 

Ir blog'o reikaliukai. Tradiciškai, mėnesio prmą dieną atsiranda desktop'o kalendorius. Tradiciškai jis jau blog'o dešinėje - naudokit į sveikatą (už nuotrauką šįkart dėkoju savo brangiai sesei Eglei, pačios gi rankos buvo užimtos dideliu minkštučiu koldūnu, vardu Ugnė). O jeigu esat akyli, toj pačioj dešinėj blog'o pusėj rasit ir mažytį naują dalykėlį - nuorodą į Įkvėpimo puslapį Facebook'e. Tikiuosi, kad jame būsiu aktyvi ne tik aš pati, chi chi. Jeigu blog'as skirtas dideliems įkvepiantiems dalykams, tai veidaknygės puslapis bus skirtas kasdienio įkvėpimo paieškoms ir įkvepiančioms diskusijoms. Dabar toks laikas mano gyvenime, kai ilgiems ir įkvepiantiems įrašams kartais (beveik visada) neužtenka laiko, tačiau kas bebūtų, labai svarbu kasdien rasti bent mažulytę smulkmeną, kuri nušviestų visą dieną, pradžiugintų, sukeltų šypseną ar isterišką juoką, pametėtų gerą mintį gražesniam ar skanesniam gyvenimui. Tam ir bus skirtas Facebook'o puslapis. Labai lauksiu Jūsų atsiliepimų, nuomonių ar idėjų. Būtų tiesiog fantastiška žinoti, kad blog'as įkvepia ne tik mane vieną, chi chi.

Lengvo ir šviesaus mėnesio visiems!