Geras receptas, pakliuvęs į kreivas rankas

Turbūt esate girdėję apie nepaprasto grožio ir skonio saldumynus, vardu macarons. Tiesa, su makaronais jie neturi visiškai nieko bendro.

Tai štai man kažkodėl šovė į galvą juos išbandyti. Ir nors food blog'ai pilni nesėkmės istorijų, įtikinau save, kad man taip nenutiks ir tiesiog iš pirmo karto pavyks juos iškepti tokius, kokie ir turi būti: lygiu paviršiumi, su dailiu sijonėliu apačioje... Tikėjau pradedančiojo sėkme, kuri ne taip jau retai ištiesia man ranką.

Deja. Ne šį kartą.

Nors ir pavyko išgauti gal ir ne itin pasipūtusį, bet visgi sijonėlį, macarons'ai gavosi tikrai ne tobuli. Toli gražu. Netgi, sakyčiau, ne itin į macarons'us panašūs. Bet aš vistiek savimi didžiuojuosi. Išdrįsau, pabandžiau, pabandysiu ir dar šimtątrisdešimtšešis kartus jei reikės. Nuo šiol tai bus mano antrasis Everestas. Pirmasis yra morengai.

Po tokios neįkvepiančios istorijos vis dėlto drįstu dalintis receptu, nes jis, kaip ten bebūtų, yra geras. Ir paprastas. O kad maniškiai macarons'ai šįkart nepavyko, tai ne recepto kaltė. Čia kalta aš, šiek tiek orkaitė ir dar pusė pasaulio, chi chi.

Pradėsiu nuo to, kad šiam reikalui, Jums bus būtinai reikalingos tikslios svarstyklės, nes net ir pora gramų pro šalį gali sugadinti visą Jūsų darbą.

10 macarons'ų (20 puselių) reikės:

45 gramų migdolų miltų (saviškius gaminau pati: nuluptus migdolus tol maliau smulkintuvu, kol juos buvo galima persijoti sieteliu),

75 gramų cukraus pudros,

10 gramų cukraus,

35-36 gramų kiaušinio baltymo,

maistinių dažų, jeigu norisi spalvų.

Migdolų miltus persijokit su cukraus pudra ir labai gerai išmaišykit.

Atskirame inde pradėkite plakti kiaušinio baltymus. Kai jie pabals, suberkite cukrų. Toliau plakit, kol baltymai taps itin balti ir standūs, o apvertus indą visiškai nesijudins iš vietos. Jeigu naudojate, dabar įlašinkite maistinių dažų ir dar paplakit.

Į baltymus suberkite trečdalį migdolų ir cukraus pudros mišinio. Atsargiai išmaišykit. Suberkit dar trečdalį ir vėl atsargiai išmaišykit. Su likusiu trečdaliu padarykit tą patį.

Gautą masę sukrėskit į konditerinį maišelį. Į kepimo popieriumi išklotą skardą išspauskit 20 panašaus dydžio sausainių ir palikit maždaug 20 minučių pastovėti, kad apdžiūtų paviršius.

Kepkit macarons'us 140°C karštumo orkaitėj 14 minučių.

Išėmę juos iš orkaitės kartu su visu kepimo popieriumi padėkite ant vėsaus paviršiaus. Po keleto minučių atsargiai nuimkit macarons'us. Ant vienos puselės tapkit norimo kremo ir švelniai sukdami prigaluskit kitą puselę. Pati šįkart sujungiau juos paprasčiausiu išlydytu ir atvėsintu juoduoju šokoladu.

Nebijokit, mėginkit, ragaukit!

Kas kitiems yra banalybės viršūnė

Gali nugyventi visą amžių ir nežinoti kitiems tokių įprastų ir paprastų dalykų.

Būtent taip nutiko man, kai perskaičiusi šio pyrago receptą pagalvojau: "koks keistas". Tada perskaičiau skaitytojų komentarus ir sužinojau, jog pagal šį receptą pyragus kepė beveik kiekviena tarybiniais laikais gyvenusi mama ar močiutė, jeigu tik jai į rankas pakliūdavo skardinė kondensuoto pieno. Regis, aš ir pati dar spėjau šiek tiek pagyventi tais laikais, bet tokio pyrago nei ragavusi, nei mačiusi ar girdėjusi nebuvau.

Fantastiška, kad sulaukusi tokių metų dar šitiek visko nežinau!

Deja, nors tarybiniai laikai jau seniai praeity, kondensuotas pienas mūsų namuose visdar yra deficitas. Esu priversta jo nepirkti (na, nebent prireikia kokiam desertui gaminti), nes vien mintis, kad kažkur spintelėje arba šaldytuve yra kokia vieniša skardinė gali išvaryti iš proto. Ir ne mane vieną, tiesą sakant. Todėl šiaip sau niekad šio pieno neperku. Kaip ten sakoma? "Kai akys nemato ir širdies neskauda"?

Pyragas ši yra daugiau nei paprastas. Greitas taip pat. Ir labai skanus!

Jam turėkit:

1 skardinę kondensuoto pieno,

1 kiaušinį,

1 arbatinį šaukštelį sodos,

1 valgomą šaukštą grietinės (sodai nugesinti),

7 valgomus šaukštus miltų,

8 vidutinio dydžio obuolius.

Stiklinėje sumaišykit grietinę ir sodą, tegul sau šniokščia. Į dubenį, kuriame gaminsite tešlą, supilkit kondensuotą pieną, įmuškit kiaušinį, viską išmaišykit. Sukrėskit grietinės ir sodos mišinį. Vėl išmaišykit. Suberkit miltus ir maišykit, kol masė taps vientisa.

Nuplaukit ir nulupkit obuolius. Supjaustykit juos nemažais gabalais. Sakyčiau, tokiais kąsnio dydžio. 

Sumeskit obuolius į tešlą ir išmaišykit, kad neliktų netešluotų obuolių gabalėlių.

Į sviestu pateptą arba kepimo popieriumi išklotą formą sukrėskit paruoštą tešlą. Kepkit iki 175-180°C karščio orkaitėje 45-60 minučių. Tikrinkit mediniu pagaliuku: ištrauktas iš bet kurios pyrago vietos jis turi būti sausas.

Iškeptą pyragą palikit atvėsti, nes pajudintas dar būdamas karštas gali prarasti savo formą - yra išties minkštas.

Tradiciškai: valgykit vieną, su ledais ar plakta grietinėle. Aš kitą kartą tikrai dar jį paskaninsiu - visgi negalima išskirti geriausių draugų: obuolio ir cinamono...

Dabar toks metas: mes visi norim būti išskirtiniai, nepakartojami ir tai labai labai gerai. Tik, jeigu geriau įsižiūtumėm, visi mes siekiam tų pačių dalykų: meilės, šilumos, įvertinimo, palaikymo ir... pripažinimo, chi chi.

Nebijokit kartais pasiduoti banalybės įtakai - galit likti maloniai nustebinti!

Sočioji Pyragų diena

Praėjusį trečiadienį su mylimiausia sese Egle sugalvojom paversti Pyragų diena. Bet tiesiog išsikepti porą pyragų ir dviese prisivalgyti pasirodė kažkaip nepadoru, todėl nusprendėm pakviesti prie mūsų prisijungti dar keletą žmonių. Štai taip staiga gimusi mintis pavirto labai netgi solidžia proga su visai neprastu rezultatu.

Kadangi šiuo metu atostogauju (taip, kurgi ne, tikros atostogos!), susimąsčiau, kur galėtumėm keliauti su visais tais savo pyragais. Ir tuomet pagalvojau, kad senokai lankiausi darbe, o ir kolektyvas labai mėgstantis skanų maistą ir smagius pokalbius, chi chi. (Turiu pridurti, kad dirbau šeimos medicinos klinikoje, kurią yra įkūrę mano tėvai.)

Kai buvo sutarta dėl vietos ir laiko, liko tik vienas klausimas: ar tiesiog susirenkam ir skaniai prikemšam pilvus ar nuveikiam ir ką nors naudingo visuomenei? Taigi vienbalsiai buvo nutarta, kad ragaudami pyragus rinksim ir aukosim pinigus nūdien tikrai aktualiam reikalui. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia.

Pyragų gavosi apsčiai, patikėkit...

Pradėsiu nuo to, kurį ragavom pirmą.

Štai tokį paprastą, bet visiškai neprastą pyragą sumeisravo mano labai mylima ir pasiilgta kolegė - slaugytoja Nijolė. Vis prisimenu, kaip mudvi svajodavom apie sūrio pyragą... Žinot, kaip kartais būna: imi, iš niekur nieko pagalvoji apie konkretų skanų patiekalą ir - viskas! - nebegali daugiau apie nieką galvoti? Tai štai sūrio pyragas dažnai šitaip okupuodavo mudviejų mintis. Ir, žiūrėk, penktadienį, be jokios progos jau vaišinamės naminiu, nuostabiu kurios nors iš mūsų gamintu, keptu arba nekeptu sūrio pyragu... Nuostabūs tie penktadieniai!

Jis visam tam pyragų būryje buvo pats paprasčiausias, bet man pasirodė pats skaniausias: drėgnas, pilnas skonių ir sotus. Sluoksniuota tešla, paprikos, svogūnai ir grybai - išties puikus derinys!

Antrųjų ragavom gydytojos Gintarės keptų plikytų pyragėlių su lašiša ir krapais.

Tokie fainuoliai, dviejų kąsnių, puikiai tiktų prie alaus ar vyno. Tikrai mėginsiu kepti!

Trečiasis į trasą žengė mano sesės Eglės jau ne vieną kartą keptas - vadinasi, išbandytas, patikrintas, nenuvylęs - trapios tešlos pyragas su tunu ir žalumynais:

Labai sotus, labai skanus, tikras pietų patiekalas. Šį įrašą pažadu papildyti tuno pyrago receptu šiek tiek vėliau.

Tuomet atėjo eilė mano keptam kišui su pelėsiniu sūriu, moliūgais ir kriaušėmis:

Tešlai naudojau:

300 gramų miltų,

150 gramų labai šalto sviesto,

80 mililitrų labai šalto vandens,

žiupsnelį druskos.

Tešlą gaminau šiuo būdu. Turiu pridurti, kad pirmą kartą gyvenime man pavyko iškepti trapios tešlos pagrindą lygiai tokį, kokio ir norėjau (pastaroji nuotrauka to tikrai nebyloja, bet realybėje pagrindas tikrai atrodė idealus, sakau Jums!).

Įdarui naudojau:

maždaug 150 gramų orkaitėje kepto moliūgo,

150 gramų sūrio su mėlynuoju pelėsiu,

2 vidutinio dydžio kriaušes,

200 mililitrų pieno,

2 kiaušinius,

žiupsnelį druskos.

Į iškeptą pyrago pagrindą sudėjau gabalėliais pjaustytą moliūgą, peiliu sutrupintą pelėsinį sūrį ir plonais griežinėliais pjaustytas jau nuluptas kriaušes (lupti jas ar ne - Jūsų reikalas). Viską užpyliau pieno, kiaušinių ir druskos plakiniu. 

Kepame pyragą 170°C karšumo orkaitėje 30-40 minučių, kol kiaušinių plakinys užsitrauks, o pyrago paviršius ims rusvėti.

Pyragą prieš valgant atvėsinkit, toks jis žymiai skanesnis.

Dar reikia paminėti, kad šis pyragas tikrai ne kiekvienam skoniui. Tiesa, nė vienas jį ragavęs nesiraukė, bet nusprendėm, kad jį geriausia valgyti ne po prieš tai jau paragautų trijų rūšių pyragų, o tiesiog vieną, su taure putojančio vyno. Rekomenduoju jį suvartoti per parą.

Paskutinį skanavom vienintelį tąkart saldų pyragą - mano mamos keptą su dviejų rūšių slyvomis ir varške, puoštą plaktais baltymais:

Šiaip aš ne slyvų mėgėja, bet čia man viskas tiko ir patiko: gaivus ir pilnas skonių, maloniai saldžiarūgštis. Skanus!

Na, ir paskutinis Pyragų dienos dalyvis - nors ir virtualus - mano brangiausios svainės Agnės kitame Lietuvos gale keptas, ragautas ir fotografuotas pyragas su chalva:

Cituoju receptą:

1 stiklinė miltų,

1 stiklinė cukraus,

3 kiaušiniai,

100g žemės riešutų chalvos,

1 kaupinas arbatinis šaukštelis kepimo miltelių.

Cukrų ir kiaušinius gerai išplakit, tada įmaišykit miltus su kepimo milteliais (aš dar persijojau). Tada į kepimo skardą supilkit 2/3 tešlos kiekio, susmulkinkit ~80g chalvos, supilkit likusią tešlą ir viršų apibarstykit likusia chalva (tiesa, skardą pabarstykit kokiais džiūvėsiais ar išklokit kepimo popierium, kad neprikeptų; aš naudojau silikoninę formą). Kepti kol iškeps (juokiasi). Man prireikė ~40min, bet manau per mažą temperatūrą nustačiau, nes plutelė gan stora gavosi. Tai geriausia apie 190°C temperatūroje, kol šiek tiek pagels, iškils ir įdūrus pagaliuką šis išlips sausas iš pyrago (šypsosi).

Tai štai taip pirmą kartą atšventėm Pyragų dieną. Dabar planuojam kokį ledų festivalį susiorganizuoti, cha cha.

Labai ačiū visoms dalyvavusioms!

Kaip matot, net ir rudenį pyragas - nebūtinai su obuoliais, o ir nebūtinai saldus turi būti!

Bandykit, ragaukit, geru žodžiu minėkit!