Vasaros belaukiant

Pagaliau nušvito saulė! Ta proga skubu kuo greičiau dalintis ledų receptu. Šiems ledams naudojau šaldytas braškes, bet kai maždaug po mėnesio prasidės (tikėkimės!) šviežių braškių metas, jos taip pat bus neskausmingai verčiamos ledais. Kad tik formelių nepritrūktų...

Jau esu kalbėjusi apie tai, kaip fantastiška būna, kai viskas pavyksta žymiai geriau nei tikėjaisi. Su šiais ledais nutiko būtent taip! Jie pavyko gerokai skanesni nei galėjau pagalvoti, o ir ledų formelės visai nėra tokios jau probleminės kaip įsivaizdavau (kažkodėl visuomet maniau, kad nepavyks gražiai ir tvarkingai tų ledų iš jų išimti).

Paskatinta Martyno čiupau šešių formelių rinkinį ikėjoj ir nuo pirmos naudojimosi jomis minutės supratau, kad viskas čia bus paprasta ir aišku. Ledai gavosi nuostabaus vientisumo (bet tikrai ne ledo luitas), labai ryškaus skonio ir kvapo, akimirksniu neištirpstantys. Tiesiog fantastiški!

6 porcijoms ledų turėkit:

330 mililitrų trintų braškių*,

2 kaupinus valgomus šaukštus graikiško jogurto,

1-2 arbatinius šaukštelius šviežiai spaustų citrinos sulčių.

Viską sumaišykit blenderiu ir išpilstykit į ledų formeles. Įkiškit ledų pagaliukus ir dėkit į šaldymo kamerą arba šaldiklį ilsėtis bent keletui valandų. Kai suprasit, kad jau tikrai labai norisi ledų, imkit formeles, keletą sekundžių palaikykit tarp delnų, o tuomet, suėmę už pagaliuko, ištraukit ledų porciją, atsikąskit arba lyžtelėkit, užsimerkit ir mintyse keliaukit pasitikti vasaros...

* naudojau savo mylimos anytos trintas ir šaldytas braškes, kurios jau buvo pasaldintos, todėl papildomai to daryti nereikėjo. Jeigu Jūs naudosit nesaldintas, į ledų masę galit įdėti cukraus pagal savo skonį.

Skanios likusios darbo savaitės!

Naujai įsižiebusi meilė arba trinta burokėlių ir krienų sriuba

Buvo laikas, kai burokėlį galėjau drąsiai vadinti viena mėgiamiausių savo daržovių. Mama dar dabar juokiasi prisiminusi, kaip mes, būdami maži, jai iš po rankų kniaukdavom virtus burokėlius ir valgydavom tiesiog cielus, kaip kokius obuolius. Paskui reikėdavo tik spėti sugaudyt tas raudonas rankas, lakstančias po namus. O ta proga pačiupti visą virtą burokėlį pasitaikydavo ne taip jau ir retai, nes tarkuotų burokėlių ir - pasirinktinai - raugintų agurkų arba raugintų kopūstų mišrainė, pagardinta trupučiu aliejaus ir druskos buvo visų mėgiamas, todėl dažnas patiekalas arba garnyras.

Bet štai vieną kartą, jau gyvendama atskirai nuo tėvų, bet dar neturėdama nei lašo patirties, sugalvojau išsikepti pyragą su burokėlių įdaru. Pyragas pavyko toks, koks ir turėjo pavykti, bet, matyt, labai jau burokėliškas, nes po jo aš net kelerius metus nenorėjau valgyti burokėlių. Jokiu pavidalu.

Bet užteko atsiversti vienos garsios Lietuvos kulinarės garsią knygą ir pamatyti šios sriubos pavadinimą bei nuotrauką ir viskas, man trūks plyš prireikė ją išbandyti. Išviriau, paragavom, patiko. Labai graži, skani, kitokia, nei įprasta ir maloniai soti. 

Kol mėgaujamės gaiviu ir lietingu pavasario oru, maloniai sušilti ir atsikvėpti po dienos darbų padės dubenėlis trintos burokėlių ir krienų sriubos. Išbandykit būtiniausiai!

Dideliam puodui (maždaug 2 litrams) reikės:

1 svogūno,

1 valgomo šaukšto alyvuogių aliejaus,

2 morkų,

1 didelio arba 2-3 mažesnių burokėlių,

1 bulvės,

1 obuolio,

pusantro litro sultinio (daržovių arba mėsos, svarbiausia, kad Jūsų pačių virto, o ne iš kubelio),

lauro lapo,

šviežių arba džiovintų krapų,

1 valgomo šaukšto balzaminio acto,

1 kupino valgomo šaukšto krienų,

druskos ir pipirų.

Smulkiais kubeliais supjaustytą svogūną pakepinkit aliejuje ant nedidelės ugnies.

Morką sutarkuokite ir meskite į keptuvę su svogūnu. Palikite troškintis maždaug 10 minučių, kol morkos suminkštės. Jeigu reikia, įpilkite šlakelį vandens.

Burokėlį (-lius), obuolį ir bulvę nulupkit ir supjaustykit kubeliais. 

Į didelį puodą sudėkite keptas morkas ir svogūnus, pjaustytus burokėlius, obuolį ir bulvę, supilkite sultinį, įmeskite lauro lapą ir statykite virti. Kai užvirs, šiek tiek sumažinkit ugnį ir virkit 15-20 minučių, kol daržovės suminkštės.

Nukėlę puodą nuo ugnies išimkit lauro lapą, įpilkite balzaminio acto, įdėkite krienų ir pabarstykit druska bei pipirais. Viską sutrinkite blenderiu.

Viskas, sriuba paruošta. Belieka tik įsidėti truputį grietinės arba graikiško jogurto, jeigu norisi ir skanauti.

Štai taip, pasižiūrėjus kiek kitu kampu, galima iš naujo įsimylėti. Ir kalbu ne tik apie sriubą.

Šilto ir jaukaus vakaro!

Žalia žalia ir rucola pesto

Prisiskynusi šviežių rucola lapelių savo anytos šiltnamyje, dalį jų jau spėjau suvartoti, tačiau liko nemažai kelionės per visą Lietuvą neatlaikiusių lapelių, kurie, nors ir nebegražūs bei apvytę, visdar skleidė tą nuostabų kvapą. Todėl man tiesiog nekilo ranka jų išmesti. Nusprendžiau prikelti juos naujam gyvenimui ir pagaliau išbandyti pesto. Originalųjį pesto padažą, gaminamą iš bazilikų jau buvau ragavusi ir, tiesą sakant, stogo jis man nenurovė. Tikriausiai dėl to, kad aš ir bazilikas - tikrai ne patys geriausi draugai. Mano skoniui jis pernelyg intensyvus, todėl jeigu jį ir ragauju, tai dažniausiai džiovintą ir protingais kiekiais. Štai ir dar viena priežastis išbandyti kiek kitokį, bet irgi labai populiarų pesto variantą. 

1 puodelio, kruopščiai prigrūsto rucola lapelių,

1/4 puodelio gliaudytų graikiškų riešutų,

1/4 puodelio smulkiai tarkuoto Džiugo sūrio,

1/4 puodelio itin tyro alyvuogių aliejaus,

3 neluptų česnako skiltelių,

pusės česnako skiltelės (nuluptos ir susmulkintos),

trečdalio arbatinio šaukštelio druskos.

Visų pirma, pasiruoškit česnaką: nenuluptas skilteles kepinkit sausoje keptuvėje ant vidutinės ugnies vis apversdami, kad apkeptų visi skiltelės šonai (tam prireiks maždaug 10 minučių). Apkeptas skilteles išimkit iš keptuvės, atvėsinkit ir nulupkit.

Graikiškus riešutus taip pat keletą minučių pakepinkit sausoje keptuvėje ant vidutinės ugnies, kol jie ims skleisti savo aromatą.

Toliau viskas gali vykti dviem būdais: naudojant grūstuvę arba paprasčiausią blenderį. Aš naudojau pastarąjį.

Į nedidelį dubenėlį sudedame rucola lapelius, kepintus graikiškus riešutus, tarkuotą Džiugo sūrį, kepintą ir šviežią česnaką bei druską. Viską triname blenderiu pamažu, plona srovele pildami alyvuogių aliejų. Darbuojamės tol, kol padažas taps vientisas, be didelių česnako, riešutų ar rucola gabalėlių. Paragaukit, ar Jūsų skoniui nieko netrūksta. Viskas, rucola pesto pagamintas! 

Padažu galit gardinti ne tik įvairias makaronų rūšis, bet ir picą arba bulves. Skonis, be abejo, yra skonio reikalas, bet ta spalva, ta nuostabi žalia spalva yra kažkas toookio, kam Jūs negalėsit atsispirti...

Žalio savaitgalio, kad ir kur būtumėt!

Gegužės reikalai

Štai, baisiausiai vėluodamas ir gegužės mėnesio TOP 5 apsireiškė:

1. Jau šį sekmadienį - Mamyčių diena. Kai sesė anądien manęs paklausė, ko norėčiau šia proga, kurį laiką nesupratau prie ko čia aš? Ir nors tai bus jau antroji mano Mamyčių diena, aš iki šiol neapsiprantu su šiuo statusu ir jaučiuosi pernelyg nerimta ir nesuaugusi, kad priklausyčiau mamų luomui... Kaip ten bebūtų, planuojam visos šeimos pasibuvimą ir pasivaikščiojimą parke, o paskui - pietus mano tėvų namuose. Man nuo šios datos visuomet prasideda tas tikrasis, šiltas ir žydintis pavasaris, todėl labai jos laukiu.

2. Artimiausiuose planuose (galbūt net rytojaus) yra kelionė į zoologijos sodą (tikriausiai Kauno, bet girdėjau, kad ir Rygos yra labai vertas dėmesio). Apie apsilankymą gyvūnų pasaulyjeeeee Martynas svajoja ir kalba turbūt nuo tada, kai namo parsivežėm Ugnę. Tačiau praėjusią vasarą ji dar buvo per maža, o šiemet jau galės pati lakstyti ir džiūgauti (jai dabar itin paūmėjusi meilė Bartui ir susidomėjimas visais knygos puslapiuose, televizoriaus ar kompo ekrane matomais gyvūnais).

P.S. pirmasis mano prisiminimas iš zoologijos sodo siekia maždaug penktus mano gyvenimo metus, kai su tėčiu lankėmės Kauno zoologijos sode. Tada man neišdildomą įspūdį paliko begemotas, kuris, atėjus jo pietų metui išnėrė iš tokio nemenko baseino ir vienu kąsniu (!) surijo visą prižiūrėtojo jam paduotą Palangos duonos kepalą. Paskui jis iškart surijo dar du ar tris tokius pačius kepalus, o mane stačiai ištiko šokas kaip šitaip įmanoma?! ir šį savo patyrimą dar ilgai pasakojau visiems, ką tik sutikdavau.

3. Šiemet tikra trisdešimtmečių epidemija! Supratau, kad visi artimiausi mano (o ir Martyno) draugai yra mūsų vienmečiai, todėl vienas balius veja kitą, o idėjos tai pamažu senka... Tikiuosi, kas nors liks galvoj iki mano pačios jubiliejaus lapkričio pabaigoj... Gegužės gale minėsim (o gal švęsim?) mano (nors reiktų sakyt mūsų) brangios, nuostabios draugės Vitalijos gimtadienį, todėl aš ir nekantrauju, ir nerimauju: keista ir neįprasta būti tiesiog viešnia, negalvoti apie jokius tortus, svečių suguldymą ar linksmybes. Tikiuosi ir linkiu, kad ši šventė būtų tik apie Vitaliją, kad ji tądien būtų pati svarbiausia visame pasaulyje, chi chi.

4. Po ketvirtuoju numeriu paslėpiau labai laukiamą dalyką, kurio kolkas negaliu išduoti, nes nenoriu, kad kai kas perskaitęs šį įrašą susigadintų staigmeną. Pažadu Jums daug šviežių įspūdžių, o pati siaubingai laukiu šio reikalo!

5. Vis dažniau sulaukiu klausimų, kada mano blog'e atsiras mėsos. Pasakysiu atvirai, mėsą aš gaminu ir esu įgudusi žymiai labiau, nei gaminant saldumynus, tik... Nuo mėsos patiekalų viešinimo mane vis sulaiko baimė, kad nepavyks jos skaniai nufotografuoti, nes, pripažinkim, mėsa Jums ne koks tortas, o matyti tiesiog rudą gabalą (arba dar blogiau, daug mažų rudų gabaliukų plaukiojančių kažkame rudame) ne visuomet yra patrauklu. Tai štai vienas iš šio mėnesio pasiryžimų: pagaminti ir nufotografuoti mėsos patiekalą. Fingers crossed.

Gegužės mėnesio pažadas:

susitvarkyti savo drabužių spintą. Skamba paprastai, bet realybė visiškai kitokia. Tikiu, mane supras ne viena skaitytoja. Ir tikiu (aš tikrai tikiu!), kad šį savo pažadą įvykdysiu. Aš galiu! Tikrai galiu!

Šiltos, kvepiančios, linksmos gegužės visiems!

Balandžio buhalterija

Atsiskaitymo metas.

Pačioje balandžio pradžioje išaušo trisdešimtas Martyno gimtadienis. Buvo daug planų ir sumanymų ir, kaip bebūtų keista, beveik visus juos pavyko įgyvendinti. 

Buvo ir būrys artimų brangių svečių. Buvo ir šaudymas iš lanko, arbaleto bei orinio šautuvo. Buvo ir linksmi apdovanojimai bei trijų aukštų tortas. Buvo daug gražių žodžių bei šiltų prisiminimų. Buvo ir kalnas nuostabių - dažniausiai šmaikščių - dovanų. O tikrąją gimtadienio dieną buvo net ir Ugnės pasveikinimas tėčiui tiesiog darbe! Žodžiu, buvo visko, o tai, ko nepavyko įgyvendinti, sugulė patirtin.

Savo taip ilgai planuotą focaccia iškepiau ir likau labai patenkinta rezultatu. Tikra fantastika, kai realybė pranoksta lūkesčius! Kaip sekėsi kepti ir ragauti, aprašiau štai čia.

Velykos šiemet irgi buvo smagios. Su sese daug visko prigalvojom ir prisiruošėm, bet geriau už visas dekoracijas ir dovanėles buvo tai, kad eilinį sėdėjimą prie stalo sureguliavom griežtai ir įdomiai: iškart po pusryčių - žaidimai, po pietų - pasivaikščiojimas miške, o po desertų - apsikeitimas dovanėlėmis. Dabar jau galiu sakyti iš patirties: priverskit (švelniuoju būdu, žinoma) žmones bent retkarčiais atsikelti nuo stalo ir pamatysit, kad nei apsnūdusių nebeliks, nei apsivalgiusių. Ridenom kiaušinius, bėgiojom per kliūtis su didžiuliais mediniais šaukštais (kuriuose, beje, nešėm po kiaušinį) dantyse, vykdėm visokias juokingas užduotis, vaikščiojom miške, važinėjom dviračiu, šiek tiek šokom ir dainavom, todėl nebuvo nei kada snausti, nei persivalgyti. O man smagiausia, kad visose užduotyse dalyvavo visi, ypač seneliai, nustebinę savo lankstumu ir azartu.

Taaaaip... Dėl to pratimo su kamuoliu... Aš jo visdar nepadarau. Ir ne todėl, kad nepavyksta, o todėl, kad visą mėnesį nebuvau pravėrusi sporto klubo durų. Tai didžiausia viso balandžio mėnesio gėda ir ją išspręsti yra vienintelis būdas. PAGALIAU NUEITI Į SPORTO KLUBĄ! Lengva, ane?

Knyga, kurią pradėjau, įdomi ir savotiška. Trumpos detektyvinės istorijos, kurios skaitosi visai paprastai, todėl rekomenduočiau visiems šio žanro mėgėjams.

Ir, žinoma, dėl to pažado pranokti pačiai save. Sumanymas "keturi tortai per dvi dienas taip, kad Martynas nepastebėtų" pavyko be jokių problemų. Deja, pojūčio, kad pranokau pati save nėra. Matyt, pernelyg lengva buvo užduotis. Reikės sugalvoti kažką išties toookio...

Taigi, o dabar apie tą trijų aukštų tortą.

Pats mažiausias, bet aukščiausiai įsikūręs yra daugybę kartų gamintas ir niekad nenuvylęs gaivusis jogurtinis persikų tortas. Po juo guli nuostabusis ir labai greitai pagaminamas biskvitinis medaus tortas. 

Na, o pačioje apačioje atsidūrė didžiausias ir tvirčiausias iš trijų - pirmą kartą keptas Ferrero Rocher tortas,

kuriam reikėjo:

Biskvitui:

5 didelių kiaušinių,

5 valgomų šaukštų cukraus pudros,

200 gramų maltų kepintų lazdyno riešutų,

2 valgomų šaukštų kakavos,

2 valgomų šaukštų miltų,

2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių.

Kremui:

200 gramų labai minkšto sviesto,

100 gramų juodojo šokolado,

100 gramų pieniško šokolado,

maždaug 200 gramų Nutella kremo,

85 gramų riešutų skonio perteptų vaflių.

Biskvitui išplakite kiaušinius ir cukraus pudrą. kol jie taps puria mase. Atskirame dubenyje sumaišykite sausus produktus: miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Vis maišydami dalimis suberkite miltų  mišinį į kiaušinio plakinį. Suberkite maltus lazdyno riešutus ir išmaišykite.

Gautą tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą atsegamą torto kepimo formą ir kepkite 25-30 minučių 180°C karštumo orkaitėje. Mediniu pagaliuku patikrinkit, ar pyrago vidurys iškepęs - ištrauktas pagaliukas turi būti sausas.

Iškeptą pyragą maždaug 10 minučių vėsinkit kepimo formoje, paskui išimkite ir palikite visiškai atvėsti ant grotelių.

Kremui garų vonelėje ištirpinkit juodąjį ir pienišką šokoladą ir palikite šiek tiek atvėsti. Atskirame inde mikseriu išplakite kambario temperatūros sviestą iki purumo. Į išplaktą sviestą sudėkite dar šiltą šokoladą, Nutella kremą ir išmaišykit. Suberkit ganėtinai stambiai supjaustytus riešutinius vaflius.

Atvėsusiį biskvitą perpjaukit į dvi dalis. Vieną dalį dėkit ant lėkštės ar kito patogaus paviršiaus ir aptepkit maždaug trečdaliu kremo Ant viršaus dėkit kitą biskvito pusę ir lengvai paspauskit. Aptepkit dar trečdaliu kremo. Likusiu kremu aptepkit torto šonus. Jeigu norit, papuoškit tortą riešutais arba šokoladiniais saldainiais ir keletui valandų dėkit į šaldytuvą. Prieš patiekdami, palaikykit tortą kambario temperatūroje, kad truputį suminkštėtų.

Balandis baigtas, laukiam, ką atneš gegužė!