Kai naujam įrašui kaupiesi taip ilgai kaip aš, galiausiai lieki išvis nieko doro neparašęs... Todėl nevyniosiu į vatą ir tiesiog trumpai pristatysiu, kuo gyvenau paskutinius du savaitgalius.
Būkim teisingi, nors ruduo jau persirito antron pusėn, orai visdar puikūs. Juk jeigu nelyja - jau puiku, ar ne? Taigi gyvenam ilgais gaiviais pasivaikščiojimais po parkus ir miškus, sąžinę raminančiais krosiukais, grožėjimusi kybančiais, krentančiais ir jau nusileidusiais lapais bei savo gero draugo Barto džiaugsmu lekiant laukais drauge su senais ar naujais keturkojais bičiuliais.
Esam įsikūrę išties puikioje vietoje, todėl jaučiamės laimingi galėdami kada panorėję mėgautis didžiausio ir gražiausio Vilniaus parko siūlomais vaizdais ir erdvėmis.
Šįkart nuotraukos tikrai daug iškalbingesnės nei mano nerišli rašliava (matyt, mūzos pasiklydo pakeliui pas mane...). Būtent todėl daug nekalbėsiu, geriau pradžiuginsiu Jus pora nuostabių receptų, kurie suteikia sparnuuuuus!
Visų pirma, visiškai nieko nereikalaujančios, bet absoliučiai viską suteikiančios marinuotos alyvuogės,
kurioms reikės:
indelio žaliųjų alyvuogių (be kauliukų),
indelio juodųjų alyvuogių (be kauliukų),
poros didelių česnako skiltelių,
alyvuogių aliejaus,
vienos nedidelės citrinos sulčių,
žiupsnelio turimų ir mėgiamų prieskonių (šįkart naudojau džiovintą čiobrelį, bet tikrai puikiai tinka parduotuvėse randami Provanso žolelių mišiniai).
Nupylę skystį, kuriame mirksta alyvuogės, suberkite jas į užsukamą indą. Užpilkite alyvuogių aliejumi (pastarojo negailėkite. Pilti reikėtų tiek, kad gerokai daugiau nei trečdalis alyvuogių būtų apsemtos.). Išspauskite citrinos sultis, suberkite smulkintą česnaką bei prieskonius ir, užsukę indelį, gerai papurtykite.
Prisiekiu, nuostabiausias užkandis pasaulyje!!! Dingsta nuo stalo greičiau negu visa kita.
* Jeigu turite galimybę marinuoti alyvuoges per naktį - idealu. Tik nepamirškite karts nuo karto supurtyti stiklainėlį.
** Aliejaus šiukštu neišpilkite! Jis labai skaniai susivalgo dažant jį gabalėliu duonos (ciabatta, be abejo, tinka labiausiai).
Įkvėpęs receptas čia. Maniškis nuo jo šiek tiek skiriasi, bet rekomenduoju išbandyti ir vieną, ir kitą ir išsirinkit skaniausią!
O esant progai (ar tiesiog liūdesiui apėmus), gaminu šiuos labai šokoladinius keksiukus su vyšnių įdaru:
Keksiukams:
85 g juodojo šokolado (smulkinto)
355 g karštos kavos
675 g cukraus
310 g miltų
190 g kakavos
2 arbatinių šaukštelių sodos
3/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1 1/4 arbatinio šaukštelio drusko
3 didelių kiaušinių
160 g aliejaus
365 g raugintų pasukų
Įdarui:
400 šaldytų vyšnių
70 g cukraus (šiek tiek daugiau, ar šiek tiek mažiau - pagal skonį ir uogų rūgštumą)
2 valgomų šaukštų krakmolo
Užplikykite kavą (tinka ir tirpi). Suberkite smulkintą šokoladą į dubenį ir užpilkite dar karšta kava. Leiskite porą minučių pastovėti ir išmaišykite, kad šokoladas ištirptų.
Kitame (dideliame) dubenyje sumaišykite cukrų, miltus, sodą, kakavos bei kepimo miltelius ir druską.
Trečiame inde beveik iki baltumo išplakite kiaušinius. Lėtai supilkite aliejų, pasukas ir šokolado - kavos masę. Plakite iki vientisos masės, tuomet suberkite birių ingredientų mišinį ir išmaišykite, kol nebeliks miltų ar kakavos gumulėlių. Tešla turi būti ne itin tirštos grietinės konsistencijos.
Į keksiukų kepimo formą išdėliokite popierines formeles. Maždaug 3/4 formelių tūrio užpildykite tešla (keksiukai kepdami gerokai pakyla). Kepkite iki 175°C įkaitintoje orkaitėje 18-20 minučių (arba kol į patį keksiuko vidurį įbedus medinį pagaliuką, pastarasis išlįs švarus). Keksiukus išimkite ir palikite ataušti.
Kol keksiukai kepa, pasigaminkite vyšnių įdarą.
Atšilusias vyšnias sutrinkite smulkintuvu (blenderiu). Suberkite cukrų ir krakmolą. Nuolat pamaišydami kaitinkite gautą masę kol užvirs, o jai sutirštėjus, nukelkite indą nuo ugnies ir palikite atvėsti.
Kai VISI keksiukai bus iškepę ir atvėsę (pastaba: jų gausis nemažai - apie 36!), konditeriniu švirkštu arba maišeliu negailestingai durkite tiesiai keksiukui į širdį ir pripildykite jį vyšnių įdaro (pažadu, nuskriaustųjų čia neliks). Papuoškite keksiukus taip, kaip tik leidžia ar nori Jūsų vaizduotė ir mė-gau-ki-tės!!!
* Kadangi šie puikūs keksiukai išties turi gydomųjų galių (kaip mat pašaliną liūdesį bei savigailos ir depresijos simptomus), būkit geraširdžiai ir pavaišinkit jais bent keletą žmonių (nes jeigu mėgausitės jais vieni, depresija ir savigrauža gali tik dar labiau suvešėti (ne tik dėl suvartotų kalorijų...).
** Prieš vartojant keksiukus nėra jokio reikalo tartis su gydytojais ar vaistininkais. Juk net ir neišsilavinusiam arkliui aišku, kad vyšnios ir šokoladas buvo sukurti vienas kitam (kaip obuoliai ir cinamonas, kaip morkos ir žirneliai, kaip Akvilė ir Martynas).
*** Nesivarginkite ieškodami itin spalvingų ar įmantriais raštais papuoštų popierinių keksiukų formelių. Prilipusios prie šokoladinio keksiuko jos vistiek pasidarys tamsiai rudos spalvos...
Įkvėpęs receptas čia. Uogos pakeistos, dėl jau minėtos priežasties. Papuošimo šokoladiniu kremu irgi nenaudojau, nes dar nesijaučiu tam pasirengusi. Chi chi.
P.S. Kai kitą kartą pažadėsiu nevarginti Jūsų ilgomis kalbomis (įrašais), netikėkit.
Šviesios prasidėjusios savaitės!
