Kovo buhalterija

Ilgasis kovas jau baigtas. Buvo toks pavasariškas ir daug žadantis, bet pabaigoje vistiek sugebėjo kaip reikiant pasišiukšlinti... Visgi aš pernelyg dėl to nesijaudinu, nes jau rytoj prasidės balandis - vienas gražiausių dalykų metuose.

Ir nors ne visi kovo tikslai įgyvendinti, mano širdis rami: gi pavasaris, reikia atsipalaiduoti ir žygiuot pirmyn su plačiausia šypsena!

Kaip ir minėjau, šiemet kovo 11-oji buvo ypatinga. Ne tik todėl, kad jubiliejinė, bet ir todėl, kad šią dieną šaulio priesaiką davė mano tėtis. Mano brangus Martynas tapo šauliu dar praėjusį rugsėjį ir, manau, savo poelgiu įkvėpė ir savo uošvį.

Buvo tokia graži ir iškilminga diena, tiek daug širdį pripildančio pasididžiavimo visais jausmo, tiek gumulų gerklėj ir šiurpų ant nugaros... Giedant valstybės himną man pradėjo tvenktis ašaros - taip fantastiškai jaučiausi! Tikri šaunuoliai tie mano vyrai!

Knyga "Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis" jau beveik beveik baigta. Dar pora vakarų ir bus viskas. Labai rekomenduoju dėl išties logiškai ir sistemingai aprašytų ir paaiškintų sveikos mitybos ir gyvensenos principų. Labai įkvepianti knyga!

Apie tai, kaip atšvenčiau vardadienį ir tuo pačiu papuošiau namus rašiau štai čia.

Saldainiai... Jie taip ir liko nepagaminti, bet formelės guli pasiruošusios, ingredientų pilnos lentynos, dabar dar netingėti ir užsinorėti ko nors išties saldaus reikia... Bet kai ta diena išauš, Jūs, pažadu, sužinosite apie tai pirmieji!

Kovas baigtas. Tegyvuoja balandis!

Trinta žirnelių sriuba ir kiti pavasarizmai

Sekmadienį su brangiais saviškiais sutikom pavasarį. Norėjosi ko nors lengvo, spalvingo, pavasariško ir gaivaus. Užkandžiams gaminau bruschetta, desertui - nuostabųjį citrininį tiramisu, o karštąja pietų dalimi tapo puikiai debiutavusi trinta žirnelių sriuba. Ji tokia lengva ir gaivi, bet tokia maistinga ir soti, kad tiesiog neįtikėtina! Jokių bulvių tirštumui, tik gražuoliai žalieji žirneliai ir vienas itin slaptas ingredientas... Sudominau?

Turėkit:

500 gramų šviežių arba šaldytų žirnelių,

3 vidutinio dydžio obuolius (tai ir yra slaptasis ingredientas!),

1 litrą sultinio,

pusę vidutinio svogūno,

2-3 skilteles česnako,

šaukštą sviesto,

druskos,

šviežiai maltų pipirų.

Smulkiai supjaustykite svogūną ir česnaką. Į puodą, kuriame virsite sriubą, įdėkite šaukštą sviesto. Į įkaitusį sviestą suberkite pjaustytą svogūną. Apkepkit, kol svogūnas įgaus gražią auksinę spalvą, tuomet suberkite česnaką ir dar truputį viską pakepkit.

Į puodą su svogūnais sir česnakais sumeskite nuluptus ir nedideliais gabalėliais supjaustytus obuolius. Viską užpilkite sultiniu. Kaitinkite, kol užvirs, o tuomet virkite dar keletą minučių, kol obuoliai ims minkštėti.

Suberkit žirnelius ir dar viską pavirkit kokias 7 minutes, įberkit druskos ir šviežiai maltų pipirų. Viską sutrinkit blenderiu, paragaukit, ar nieko netrūksta. Viskas, sriuba pasiruošusi būti valgoma ir giriama!

O kalbant apie pavasarišką orą, atsirandančias spalvas ir tokią sunkiai nupasakojamą įkvėpimo viskam nuotaiką, pačiu laiku tas mano vardadienis! Gavau nuostabių gėlių ir, beveik nė piršto nepajudinusi, turiu išpuoštus ir kvepiančius namus!

Kvapų ir spalvų visiems!

Kovo reikalai

Jau tuoj įpusės mėnuo, o mano kovo mėnesio TOP 5 viešinamas tik dabar:

1. Jau rytoj - didinga ir džiaugsminga šventė - jubiliejinė kovo 11-oji! Per šiuos du su puse dešimtmečio mes tikrai labai paaugom, tapom sąmoningi ir laisvi. Gali būti, kad kasdienybėje retai tą pastebim, bet juk čia tas pats, kaip žiūrėti į veidrodį: kasdien matydamas savo atvaizdą pradedi nepastebėti pokyčių. Bet jeigu pažvelgtumėm į save kaip visuomenę, kaip valstybę iš šalies, pasikeitimai yra neginčijami: esam dideli, drąsūs ir visuomet laisvi pasirinkti, kas ir kokie norim būti. Tai tiesiog nuostabu. Nuostabu ir nepaprastai vertinga. Linkiu visiems to nepamiršti.

Beje, mūsų šeimai ši kovo 11-oji bus išskirtinė ir dėl dar vienos priežasties. Bet apie viską išsamiai - kovo buhalterijoje.

2. Prisipažįstu, pasidaviau ir aš šios knygos kerams. Dažnai vadovaujuosi nuomone, kad net ir tarp labai profesionaliai išsuktų produktų pasitaiko išties dėmesio vertų dalykų (asmeniškai man, puikus to pavyzdys yra knygos ir filmai apie Harį Poterį - popsas kartais irgi būna kokybiškas). Kokia šios knygos meninė vertė, kolkas negaliu pasakyti, bet kad joje daug naudingos ir puikiai susistemintos informacijos - aišku jau perskaičius pirmuosius jos skyrius. Be to, kai toks viršelis...

3. Pavasaris kasdien vis garsesniais ir šviesesniais žingsniais žirglioja šaligatviais ir miške užsilikusiu purvynu, todėl norisi ne tik ryškiai puoštis ir giliau kvėpuoti, bet ir kuopti namus, valyti langus ir merkti viską į vazas. Tai šį mėnesį tikiuosi ne tik pradžiuginti namus naujom spalvom, bet ir po truputį ruoštis Velykoms, nes kitą mėnesį jau bus vėlu pradėti...

4. Niekad nebuvau ir visdar nesu didelė šokoladinių saldainių mėgėja, valgau juos laaabai retai ir tik tam tikrus. Bet man visuomet rūpėjo pabandyti pačiai jų pasigaminti. Ir kadangi jau turiu tam darbui skirtas formeles, jos tiesiog gulėdamos stalčiuje šnairuoja į mane, klausdamos, kada gi bus panaudotos... Todėl kažką būtinai pradžiuginsiu rankų gamybos šokoladiniais saldainiais ir su Jumis, be abejo, įspūdžiais pasidalinsiu.

5. Tradiciškai kovo 23-čią planuoju paminėti savo vardo dieną. Kas bus? Gal tiramisu, gal koks avietinis torčiukas, kas čia gali žinot, kai net aš pati dar nežinau. Reportažas apie tai irgi būtinai pasirodys.

 Labai šviesaus ir šventiško Jums likusio mėnesio!

Laisvės kvėpuojant ir gyvenant!

Vasario buhalterija

Tas trumputis vasaris pralėkė kaip vėjas. Gal todėl, kad toks trumpas, gal todėl, kad pilnas veiklos, baigiasi šis mėnuo įvykdžius ne visus planus, bet užtat su krūva naujų.

Puikųjį maisto fotografijos vadovėlį pradėjau ir sėkmingai tęsiu. Deja, kadangi šiuo  metu skaitau dar ir šią, o savo eilės labai laukia dar dvi ar trys, skaitosi viskas gal ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Bet baigiu jau ketvirtą knygą šiais metais, o tai nemažai, todėl pernelyg savęs negraužiu ir nebaudžiu. Labai džiaugiuosi, kad turiu šią patarimų pilną knygą šalia, tai tarsi kokie patogūs konspektai. Pasižadėjau sau perskaityti bent po skyrių per dieną.

Kalbant apie šio mėnesio šventes, jos, tarsi koks maratonas, užgriuvo vienu metu. Ugnės vardadienis su fondiu liko neatšvęstas, bet, žinot ką? Kažkaip visoj toj krūvoj iš eilės ėjusių švenčių dar vienos papildomos beveik ir nepritrūko. Smagiai ir iškilmingai paminėjom vasario 16-ąją, skaniai ir sočiai - Užgavėnes (deja, jokių naujų blynų receptų neišmėginau - banalu, bet tiesiog fiziškai pritrūko laiko). Visgi švento Valentino diena pasiūlė bajerį, leidusį dar kartą suprasti, kad kai šeimoje atsiranda vaikų, net dėl elementarios romantikos reikia pasistengti.

Tai štai labai iš anksto sugalvojau ir nupirkau Martynui dovanų kvepalus (tokius, kokių, tikrai žinau, norėjo). Ramia širdim laukiau Valentino dienos (šeštadienio), tik patingėjau tą gražią dėžutę supakuoti iš vakaro. Pamaniau, kad padarysiu tai prieš įteikdama. Galit suprast, kaip nustebau, kai prabudusi pamačiau minėtą kvepalų dėžutę jau praplėštą ir sau ramiai stovinčią ant spintelės šalia lovos Martyno pusėje. 

Kadangi Ugnė prabudo ir atsikėlė anksčiau už mus, turėjo užtektinai laiko surasti viskam, kas ne jai skirta. Martynas, dar miegodamas, viena ausim išgirdęs, kad čia šalia kažkas šnara, automatu (mane supras visi mažų vaikų tėvai) ir per daug nesigilindamas paėmė iš Ugnės tą kažką ir padėjo aukščiau, kad ji nepasiektų.

Kaip jau minėjau, dėl romantikos reikia pasistengti. Kitaip netyčia gali likti antra eilėje, tikėdamasi pasveikti savo nuosavą vyrą.

Su brangiais draugais smagiai aplankėm intymų ir visai kitokį Liūdnų slibinų koncertą ir tik dar kartą įsitikinom, kad jie yra multi talentų žmonės, kuriuos matant ir girdint ne tik smagu ir gera, bet ir ima šioks toks pavydas.

Nemenku iššūkiu man tapęs pažadas pagaminti keturis visiškai vegetariškus patiekalus, pavyko kuo puikiausiai. Vienintelis viso reikalo trūkumas - nuotraukų kokybė, kuria esu nelabai patenkinta. Kartais teko fotografuoti gaudant paskutinius saulės spindulius, nes, kaip žinia, maisto fotografija naudojant dirbtinį apšvietimą man visdar juodas juodas miškas. Visgi, jeigu galvočiau paprastai, ne nuotraukos šiuo atveju svarbiausios, o tie keturi puikūs skoniai, kuriuos išdrįsau pagaminti, paragauti ir atrasti. Dabar sakau kaip labai patyrusi: vegetariškas maistas gali būti ne tik valgomas, bet ir neįtikėtinai skanus! Ir tam, kad juo pasimėgautumėt, visai nebūtina tapti vegetaru. Iš visos širdies siūlau ir Jums pabandyti, neabejoju, kad liksit labai nustebę ir sužavėti.

Trumpiausias metų mėnuo baigtas. Tegyvuoja kovas!