Rugsėjo buhalterija

Sumuoju rugsėjį:

Staigmena broliui pavyko! O viskas prasidėjo nuo to, kad pasirodžius naujos Vėžliukų ninzių ekranizacijos treileriui, iškart pagalvojau, kad būtinai reikės į šį filmą pasikviesti brolį, nes jis vaikystėje buvo didis animacinio filmo apie šiuos herojus gerbėjas. Mama net buvo numezgusi jam megztinį, kurio priekis ir nugara buvo papuošti stambiaplaniais šių vėžliukų portretais. 

Tai štai, su sese nutarėm, kad geriausia proga įgyvendint savo slaptą planą - rugsėjo pirmoji, mat tai buvo tarsi kokia šeimos tradicija, Mokslo ir žinių dienos proga visiems kartu eiti į kiną. 

Staigmena pavyko, brolis buvo labai maloniai ir labai nustebintas, nes iki paskutinės minutės nesuprato, ką esam sugalvojusios. O aš jaučiausi tokia super laiminga sėdėdama tarp savo mažių! Senokai nebuvom susitikę tiesiog trise, kaip tais laikais, kai dar nebuvom tėvai ir neturėjom antrų pusių bei kitokių įsipareigojimų.

Filmas, tiesą sakant, mane nustebino gerąja prasme, nes pasiūlė ir neprastų juokelių, ir gražių vaizdo efektų. Po visko, be jokios abejonės, ėjom valgyti... picos! Mėgiamiausio vėžliukų ninzių maisto. Ir žinot, ta vakarienė buvo smagiausia viso pasimatymo dalis. Kalbėjom ir žvengėm gal kokias dvi valandas, o paskui dar sukūrėm alternatyvų (ar geriau būtų sakyti paralelinį?) tarybinių vėžliukų ninzių scenarijų, pagal kurį jie visi dėvi vienodą - raudonos spalvos - raištį ir vietoj tradicinių japoniškų ginklų nešiojasi po kūjį ir pjautuvą... Žodžiu, inside joke, kaip sakoma. Suprasiu, jeigu nesuprasit.

Dar beveik valandą prašnekėję sankryžoje vidury nakties išsiskirstėm į priešingas puses, sutarę kiekvieno sezono pirmą dieną susitikti tik trise. Taigi gruodžio pirmą būtinai vėl pasimatysim - gi šiemet vėl keičiamės advento kalendoriais!

Ai, kaip aš myliu savo mažius!

Vasaros sezoną, kaip ir pridera uždarėm. Sakyčiau, net kokius du kartus, chi chi. Rinkom obuolius, grybavom, mėgavomės gamta ir puikiu oru. O aš eilinį kartą įsitikinau, kad rugsėjis yra tiesiog fantastiškas metas viskam!

Knygą apie netikėtai į šių dienų pasaulį pakliuvusį Adolfą Hitlerį "Jis ir vėl čia" jau turiu savo tab'e - padėjau skaityti ir laukti to vau, kurio iš jos tikiuosi. Bet kuriuo atveju, viršelis yra super vau, o aš kartais mėgstu spręsti apie knygą iš viršelio.

Rimtai pagrybauti šį mėnesį nespėjau, bet grybų prisiragavau tiek ir tiek. Grybuose man patinka viskas: jų išvaizda, kvapas, skonis, spalvos ir įvairovė, tai, kad jų nėra bet kada ir bet kur. Vadinu juos "skanėstu numeris vienas", nes tai išties nuostabi gamtos dovana mums, todėl reikia džiaugtis, kad gyvenam šalyje, kur grybų užtenka visiems, bet tie visi vistiek moka juos vertinti. Man nuoširdžiai gaila žmonių, kurių dėl kokių nors priežasčių nemėgsta ir nevalgo grybų, bet, tiesą pasakius, toks kai kurių apsisprendimas mane tik džiugina - kuo mažiau surenka ir suvalgo jie, tuo daugiau lieka man. Man. Man. Niam.

Obuoliai obuoliai, obuoliukai obuoliai! Pririnkom jų nesuskaičiuojamą galybę ir tai dar ne pabaiga. Tėtis prispaudė sulčių, mes jas geriam beveik vietoj vandens visai netaupydami, o iš to gero gyvenimo naudojau jas ne vien įprastai. Kepiau ir gaminau daug ką, bet mano atradimu tapo ši lašiša su obuolių sulčių glazūra, kurią visiems rekomenduoju išbandyti - tikras skonių fejerverkas buvo!

Skanus, sultingas ir saulėtas buvo rugsėjis, lekiam pasitikti spalio!

Vėjo malūnėliai su ricotta ir avietėmis

Paprastas ir greitas receptas, kuris Jus, tikiu, pradžiugins žymiai gražesniu rezultatu nei maniškis...

Turėkit:

šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos,

ricotta sūrio,

truputį cukraus,

tarkuotos citrinos žievelės,

šviežių arba šaldytų aviečių,

šlakelį pieno aptepimui.

Atšildytą bemielę sluoksniuotą tešlą supjaustykit norimo dydžio kvadratėliais. Kiekvieną kampą įpjaukit įstrižai link vidurio (pats vidurys turi likti nei kiek neįpjautas, kad nepradėtų tekėti įdaras).

Ricotta sūrį sumaišykit su cukrumi (pagal savo skonį) ir tarkuota citrinos žievele.

Į įpjauto tešlos kvadratėlio vidurį dėkit truputį ricotta sūrio masės, ant jos pasodinkit vieną kitą avietę. Kas antrą įpjovimo kampą lenkit link vidurio ir pirštais suspauskit, kad kampai suliptų. Patepkit tešlą pienu.

Paruoštus malūnėlius kepkit iki 180°C įkaitintoje orkaitėje 12-15 minučių arba kol tešla ims ruduoti. 

Atvėsusius pabarstykit cukraus pudra ir skanaukit!

Linkiu užbaigti šią savaitę su vėjeliu!

Saldi Programuotojų diena

Šiandien, 256-ąją metų dieną minima Programuotojų diena. "256 – skaičius, gaunamas 2 pakėlus 8-uoju laipsniu. Tokį skaičių reikšmių galima pateikti viename baite. Baitas yra dvejetainis skaičius, sudarytas iš 8 bitų. Bitas – mažiausias informacijos kiekio vienetas kompiuteryje." Kadangi esu ištekėjusi už gabaus ir patyrusio programuotojo, jaučiu pareigą ir malonumą minėti šią dieną.

Mano mylimas Martynas yra ne šiaip, o Android programuotojas, todėl man nėra labai jau sunku sugalvoti, kuo jį nustebinti. Android - tai mobiliųjų telefonų operacinė sistema, nuolat tobulinama ir atnaujinama jos kūrėjų. Tam, kad kaskart išleidus atnaujinimą, vartotojams būtų lengviau įsidėmėti jo versiją (1.5, 1.6, 4.4.4 ir t.t.), jai kaskart abėcėlės tvarka yra priskiriamas kokio nors deserto ar saldumyno pavadinimas. Android jau turėjo ir keksiuko (cupcake), ir spurgos (donut), ir eklero (eclair) ir dar keleto saldėsių pavadinimus. Naujausias - skirtas Kit Kat šokoladukams. Todėl šįkart dairiausi receptų būtent su jais. 

Receptų tikrai netrūksta, bet kai pamačiau šį - iškart nustojau ieškoti. Taigi pristatau Jums pyragą, kuris galėtų būti tobulos konditerinės simbiozės pavyzdžiu. Šokoladainis (brownie) ir sūrio pyragas (cheesecake) viename! Ta prasme, Jūs suvokiat?! Šitie nuostabūs, išraiškingo skonio pyragai susiglaudė tarsi kokie įsimylėjėliai vien tam, kad suteiktų mums papildomą laimės minutę! Sakau Jums, net jeigu šiandien nieko nešvenčiat arba tiesiog niekas nedžiugina, net jeigu po ranka neturit Kit Kat'ų, kepkit šitą nuostabų desertą, nes paragavę norėsit verkti iš laimės. Aš Jums pažadu. Prisiekiu. Garantuoju.

Nedideliam (17 centimetrų skersmens apvaliai arba 10x10 centimetrų kvadratinei formai) pyragui turėkit:

šokoladainiui:

60 gramų sviesto,

25 gramus kuo juodesnio šokolado,

15 gramų kokybiškos kakavos,

125 gramus cukraus,

mažą žiupsnelį druskos,

1 kiaušinį,

50 gramų miltų,

8-10 Kit Kat šokoladukų.

sūrio kremui:

250 gramų kambario temperatūros kreminio sūrio (naudojau Philadelphia),

65 gramus cukraus,

1 didelį kiaušinį,

1 arbatinį šaukštelį citrinos sulčių.

Garų vonelėje maišydami ištirpinkit sviestą ir šokoladą. Į gautą masę suberkite kakavą, cukrų bei druską. Viską gerai išmaišykit. Į šokolado masę supilkite šakute išplaktą kiaušinį. Išmaišykite. Suberkite miltus ir maišykite tešlą, kol joje neliks miltų ar kakavos gumulėlių. Tešla turi būti išties tiršta. 

Sukrėskite tešlą į kepimo popieriumi išklotą arba sviestu išteptą kepimo formą ir mentele išlyginkit tešlos paviršių. Ant viršaus švelniai paspausdami išdėliokite Kit Kat šokoladukus. Man tilpo 8, bet galima naudoti ir daugiau, chi chi.

Dubenyje iki purumo išplakit kreminį sūrį ir cukrų. Įmuškite kiaušinį, įpilkit šaukštelį citrinos sulčių ir viską išplakit iki vientisumo.

Gautą kremą supilkit ant anksčiau paruoštos šokoladinės tešlos ir Kit Kat'ų ir išlyginkit paviršių mentele.

Kepkit 175°C karštumo orkaitėje 35-40 minučių, t.y. kol pajudinus kepimo indą pyragas šiek tiek siūbuos, bet iš kepinio vidurio ištrauktas medinis pagaliukas bus sausas. 

Palikit ataušti kambario temperatūroje, paskui dėkit į šaldytuvą keletui valandų arba nakčiai.

Supjaustykit pyragą gabalėliais ir patiekit. Pasikvieskit svečių ir juos pavaišinkit. Arba ne. Suprasiu, jeigu to nepadarysit.

Saldžios Programuotojų dienos visiems šios profesijos atstovams ir jų šeimų nariams!

Lašiša su obuolių sulčių glazūra

Greitai ir įdomiai penktadienio vakarienei - lašiša su obuolių sulčių glazūra. Obuolių sulčių šiuo metu mūsų namuose - daugiau nei įmanoma išgerti sveiko proto žmogui, todėl naudojuos proga pagaminti iš jų ką nors neįprasto. Nesu didelė žuvies valgymo ar gaminimo žinovė - kažkaip nepavyksta man jos pamilti. Bet karts nuo karto mėginu tai daryti, o lašiša man beveik visuomet patinka.

Dviejų asmenų vakarienei turėkit:

2 lašišos filė gabalėlius po 150 gramų,

700 mililitrų obuolių sulčių,

porą valgomų šaukštų itin tyro alyvuogių aliejaus,

porą arbatinių šaukštelių šviežių arba džiovintų žolelių (naudojau džiovintus krapus),

druskos ir pipirų.

Visų pirma, pasigaminsim glazūrą. Obuolių sultis supilkit į nedidelį puodą. Kaitinkit, kol užvirs ir ims burbuliuoti, tuomet sumažinkit ugnį ir vis pamaišydami virkit, kol sulčių kiekis itin sumažės, o konsistencija iš skystos taps sirupine - tiršta ir lakia. Nukelkit puodą nuo ugnies.

Lašišos filė gabalėlius dėkit į kepimo popieriumi išklotą indą oda žemyn. Apšlakstykit alyvuogių aliejumi ir pabarstykit druska bei pipirais. Tuomet visą žuvies gabalėlių paviršių padenkit žolelėmis. 

Kepkit lašišą 175°C orkaitėje apie 20 minučių. Išėmę palaistykit obuolių sulčių glazūra. Patiekit su rudaisiais ryžiais ir virtomis mažomis morkytėmis.

Sultinga ir skani lašiša, kurios skonį tobulai išryškina prieskoniai ir rūgšti obuolių sulčių glazūra. Buvo tikrai labai skanu. Net man, nelabai didelei žuvies mėgėjai. Būtinai pabandykit ir Jūs!

Saulėto ir malonaus ateinančio savaitgalio!

Rugsėjo gerumas ir pasislėpę obuoliai

Rugsėjis yra toks fantastiškas laikas! Dažniausiai saulėtas ir šiltas, bet jau rudeniškas ir pamažu spalvingas. Vienas geriausių mėnesių metuose! Toks daug žadantis ir įkvepiantis, kad net šiurpas per nugarą nueina.  O dar tie obuoliai...

Tiek daug visko jau yra gaminta iš obuolių. Ir dar tiek visko nebandyta! Tiesa, vienas neįmantrus, greitas ir skanus receptas iki šiol taip ir nepasiekė blogo. Todėl šiandien skubėdama pristatau Jums obuolius tešloje! 

Jums prireiks:

keleto didesnių obuolių,

kelių sluoksniuotos bemielės tešlos lapelių,

mėgiamos uogienės (kuo tirštesė, tuo geriau),

šlakelio pieno aptepimui.

Visų pirma, išimkite ir atšildykite sluoksniuotą bemielę tešlą. Naudokite tiek lapelių, kiek turite obuolių. Arba svečių, chi chi.

Specialiu įrankiu arba tiesiog aštriu peiliu išimkite sėklytes, obuolio viduryje padalydami skylę. Tuomet nulupkite obuolius.

Imkite vieną atšilusios tešlos lapelį, jį kočiokite, kol išgausite kvadrato formą. Į tešlos vidurį statykit obuolį, į jame esančią skylę šaukšteliu iki pat viršaus pridėkite turimos uogienės. Vienu tešlos lapu užklokit obuolį, jį šiek tiek patepkit pienu, tuomet lygiai taip pat lenkit priešingą tešlos kampą. Vėl patepkit pienu. Kartokit viską su likusiais dviem kampais. Tešlos perteklių nupjaukit ir iš jo išpjaukit obuolio lapelius (tai nebūtina, bet labai gražu ir rudeniška!). Lapelius priklijuokit prie jau suvynioto obuolio viršūnės. Viską aptepkit pienu ir dėkit į kepimo formą. Kartokit viską su likusiais obuoliais ir tešla. 

Kepkite 180°C karštumo orkaitėje 20-30 minučių arba kol tešla gražiai apskrus.

Valgykite dar karštus su ledais arba jau atvėsusius su karšta arbata. Saldu, rūgštu, minkšta, trašku... Tikras rudeniškas desertas!

Lengvos ir saulėtos savaitės visiems!

Kviečiu ragauti: Butadon

Akvilės blogas vėl pakvipo kepintų sezamo sėklų aliejumi, imbieru ir česnakais. Aišku česnakai tai nieko naujo čia... 

Anyway... Žinau, kad kitą kartą žadėjau gaminti Miso, bet taip jau susiklostė, kad pirmiau teko išmėginti Butadon - buta-don - 豚丼 arba tiesiog dubuo kiaulienos.

Nesenai Kamikadzė teko išbandyti labai gardų Butadon, tai nusprendžiau pasigaminti ir pats. Pasirodo, nieko labai sudėtingo, nereikalauja išankstinio pasiruošimo ir ingredientai nėra labai egzotiški.

Taigi 2 porcijom Jums reikės:

• 200g kiaulienos nugarinės
• ~150g svogūno
• 1 vidutinės paprikos
• keleto salotos lapų
• 2 arbatinių šaukštelių trinto česnako
• 2 arbatinių šaukštelių trinto/tarkuoto šviežio imbiero
• 2 valgomų šaukštų sojos padažo
• 2 valgomų šaukštų sake (ryžių degtinės)
• 2 valgomų šaukštų Mirin padažo (jo sunkoka rasti, tai galima pakeisti 2 valgomais šaukštais sake ir 2 arbatiniais šaukšteliais cukraus)
• pakepintų sezamo sėklos, džiovintų saldžiųjų paprikų prieskoniams
• kepintų sezamo sėklų (rekomenduočiau) arba kitokio aliejaus
• šiek tiek miltų
• ryžių

Pradedam!

Supjaustykite svogūną pusžiedžiais. Taip pat ir papriką, sutrinkite česnaką, imbiero šaknį.

Į sojos padažą supilkit sake, Mirin (arba jo pakaitalą), česnaką ir imbierą. Įberkite pusę šaukštelio cukraus. Viską gerai išmaišykite.

Išvirkite ryžius. Sudėkit į dubenėlius, ant viršaus išdėliokite smulkiai paplėšytų salotos lapų.

Kiaulieną supjaustykite plonais griežinėliais. Šiek tiek apibarstykite miltais ir apkepkite kol šiek tiek apskrus. Kiaulieną išimkite ir (arba į kitą keptuvę) sudėkite svogūnus bei papriką. Uždenkite, kad šiek tiek pasitroškintų. Tada supilkite anksčiau paruoštą padažą. Vėl uždenkit ir patroškinkit kol svogūnai suminkštės, bet ne per ilgai, kad visas padažas neišgaruotų.

Su kiaurasamčiu išimkite daržoves, kad padažas liktų keptuvėje. Sudėkite kiaulieną ir toliau kaitinkit, kol visas padažas sutirštės ir padengs kiaulieną.

Viską sudedam ant ryžių ir salotų. Pabarstom prieskoniais, sezamo sėklomis ir skanaus! 

Rugsėjo reikalai

Mano taip lauktas rugsėjis pagaliau apsireiškė. Su savim atsinešė ir TOP 5:

1. Jau šiandieną, rugsėjo pirmąją, su sese nusprendėm maloniai nustebinti savo brolį, kuris paskutiniu metu yra ne tik nuolat užimtas menininkas, bet ir rūpestingas tėtis. Eisim kartu paminėti mokslo metų pradžios (nors šiuo metu nei vienas jau nebesimokom) ir prisiminti senų laikų. Detalių pasakoti kolkas negaliu, bet labai tikiuosi, kad broliui patiks.

2. Šį arba kitą savaitgalį visi susirinksim Aukštuojuose jau tradiciniu tapusiame sezono uždaryme. Palydėsim vasarą, pasitiksim rudenį ir pasimėgausim gamta, maistu, vieni kitais. Pažadu išsamų įrašą apie tai ir jau dabar nekantriai laukiu.

3. Mano need to read  sąraše yra nauja knyga "Jis ir vėl čia". Apie ją girdėjau įvairiausių atsiliepimų, bet jau vien viršelio subtilumas traukia kuo greičiau ją atsiversti.

4. Grybai yra viena didžiausių  mano meilių. Tiesiog dievinu juos! Tikiuosi, pavyks ir pačiai pagrybauti, nes pernai taip ir nepatyriau šio džiaugsmo... Prisigrybausiu, prisigaminsiu, o tada - būtinai su Jumis pasidalinsiu įspūdžiais ir patiekalais. Mmm, jau jaučiu tą stebuklingą grybų kvapą...

5. Vakar rinkom obuolius Aukštuojuose. Surinkom didžiausią kalną, daugiau nei dešimt maišų! Ir tai tik koks trečdalis, matyt, rinksim dar ne kartą. Namo parsivežėm tik vieną dėžę, iš kitų tėtis spaus sultis. Suprantu, kad skanu, bet tikrai neįmanoma jų tiesiog suvalgyti, todėl jau dabar suku galvą, ką dar be obuolių pyrago iš jų pagaminti. Norisi ko nors įdomaus ir neįprasto. Manau, Jūsų laukia bent pora obuolinių receptų.

Teprasideda nuostabus ruduo!