Ar tai jogurtas? O gal pistacijos? Ne, tai ledai.

Įrašas bus trumpas ir konkretus. Apie graikiško jogurto ledus su pistacijomis.

Ledams reikės:

500 gramų graikiško jogurto (tinka ir pirktinis, ir pačių gamintas, apie kurį plačiau - rytojaus įraše),

3/4 stiklinės cukraus,

100 gramų pistacijų.

Pistacijas išlukštenkit ir lengvai pakepinkit sausoje keptuvėje. Susmulkinkit iki norimo dydžio gabalėlių (pati kitąkart gamindama palikčiau daugiau stambių ir cielų pistacijų) ir sumaišykite su cukrumi. Gautus trupinius suberkite į jogurtą ir viską gerai išmaišykit. 

Ledų masę sukrėskite į vieną didesnį ar į keletą mažų indelių ir statykite į šaldymo kamerą ar šaldiklį keletui valandui arba visai nakčiai.

Prieš valgydami išimkite indą su ledais ir palikite lengvai atšilti šaldytuve maždaug 10-15 minučių.

Gaivumo visiems!

Pageidavimų koncertas

Turiu pasakyt, kad atsiradus Ugnei, užgimė ir kažkoks nenumaldomas noras tvarkytis, gaminti, skaityti, žodžiu, kartais pabėgti nuo kasdien besikartojančių dalykų. 

Dabar, kai ji jau paūgėjusi, laiko sau ir namams tikrai užtenka. Taigi kol Ugnė žaidžia, šneka arba užsnūsta, viena akim ją stebėdama galiu greitai greitai greitutėliai išpildyt kokią mažą savo svajonę, chi chi.

Šiandien kepiau duoną. Pilną sėklyčių, traškia plutele ir maloniai drėgnu vidumi. Kadangi paviešinus duonos nuotrauką facebook'e sulaukiau klausimo apie receptą, skubu juo dalintis.

Šiai skaniai duonelei naudojau šviežias mieles, ne raugą, kaip esu įpratusi. Rezultatas skanus, bet, žinoma, kiek kitoks, nei su raugu.  

Visgi siūlau išbandyti - vistiek bus geriau už pirktinę, chi chi.

Nemažam kepaliukui Jums reikės:

20 gramų šviežių arba 7 gramų sausų mielių,

350 mililitrų pieno,

2 arbatinių šaukštelių druskos,

500 gramų persijotų kvietinių miltų,

didelės saujos mėgstamų sėklų (naudojau moliūgų sėklas, linų sėmenis, saulėgrąžas ir aguonas),

maždaug 100 gramų virtų perlinių kruopų.

Mieles ištrinkite/išmaišykite maždaug 50 mililitrų pieno. Suberkite druską, supilkite likusį pieną ir gerai išmaišykite. Suberkite persijotus miltus, išmaišykit ir palikit pastovėti 5-7 minutes.

Iškrėtę tešlą ant miltuoto paviršiaus gerai ir negailėdami ją išminkykit. Suformuokit rutulį ir dėkit į aliejumi pateptą dubenį. Uždenkit maistine plėvele ar rankšluosčiu ir palikit maždaug 2 valandom saulėtoje vietoje pakilti. 

Į pakilusią tešlą sudėkit virtas perlines kruoas ir sėklytes, kurias naudosit ir dar kartą viską gerai išminkykit, kad viskas tolygiai pasiskirstytų tešloje. Suformuokit kepaliuką, dėkit jį į miltais pabarstytą kepimo skardą ar formą ir pakildykit dar 15 minučių.

Tuomet dideliu aštriu peiliu įpjaukit kepaliuką keliose vietose įstrižai (kad kepdamas žinotų, kur jam plyšti, chi chi). Lengvai pabarstykit miltais, uždenkit aliejumi patepta maistine plėvele ir palikit dar 1-1,5 valandos pakilti. Vėlgi saulėtoje vietoje.

Įkaitinkit orkaitę iki 220°C. Kepkit duoną maždaug 10 minučių. Tuomet sumažinkit karštį iki 195°C ir kepkit dar maždaug 35 minutes.

Iškepusią duonelę nedelsiant prapjaukit ir kriaukšlelę skubiai patepkit sviestu. Užsimerkit. Kąskit. Grįžkit į realybę. Vėl užsimerkit. Vėl kąskit. Kartokit, kol baigsis riekė. Tuomet atsipjaukit naują. Procedūrą kartokit.

P.S. reikia pasakyti, kad duonos kepimas labai panašus į dukrytės auginimą: ją reikia ir paminkyt, ir paglostyt, ir šiltai palaikyti, chi chi.

Drąsos išbandant!

Saldus alkoholis man ne brolis

Kartais, kai pritrūksta minčių, kokia dovana ar dovanėle pradžiuginti mielą žmogų, pagalbos ranką ištiesia... maistas! Štai mano sesė Eglė tikrai labai džiaugiasi, gavusi butelaitį pieniško likerio. Žinoma, mano gamybos.

Maždaug 750 ml buteliui reikės:

1 valgomo šaukšto karšto vandens,

2 arbatinių šaukštelių tirpios kavos,

1 indelio karamelizuoto sutirštinto pieno ("Rududu"),

1 stiklinės neriebios grietinėlės,

300-400 mililitrų brendžio.

Kaštu vandeniu užplikykit tirpią kavą.

Puode ant mažos ugnies nuolat maišydami ištirpdykit karamelizuotą sutirštintą pieną, kol jis pradės skystėti. Supilkite grietinėlę ir brendį (jo pilkit tiek, kad gautumėt norimo stiprumo gėrimą). Viską gerai išmaišykit.

Supilkit gautą likerį į švarų butelį. Laikykit šaldytuve.

Nors originalus receptas siūlo suvartoti viską per dvi savaites, mano patirtis rodo, kad ir per mėnesį tinkamai laikant, šiam saldumynui nieko nenutinka.

Įpylę į taurę, galite atvėsinti pora ledo kubelių.

P.S. atvirai sakant, sunkiausia šio darbo  dalis - paruošti butelį: žinot gi, kaip kartais neįmanoma nulupti etikečių. Toks įspūdis, kad jos buvo priklijuotos dar pučiant patį butelį, todėl tarsi įaugo stiklan...

P.P.S. pati tokių saldžių alkoholių nemėgstu (gėrimas turi būti arba saldžiarūgštis/rūgštus, arba kartus), bet džiuginti artimuosius man labai patinka...

Blaivios Jums darbo dienos!

Mamyčių diena, antras dublis

Mamyčių dieną šiais metais minėjom du sekmadienius iš eilės - nes taip jau išėjo. Ir puiku, kai pagalvoji - tortų ir pyragų prisiragavom net trijų skirtingų rūšių...

Mano mama yra tikra tortų ekspertė - čia jokia ne naujiena. Iš jos išmokau, kad tortas - tai ne kažkas neįmanomo, kaip daugelis mano. Tai - tiesiog kantrybės, patirties ir užsidegimo išbandyti ką nors naujo rezultatas.

Tai štai gaminti jogurtinį - iš pažiūros, visišką konditerinę banalybę - tortą išmokau būtent iš savo mamos. Jau nebepamenu, kada paskutinį kartą jos gimtadienis birželio pabaigoje būtų įvykęs be jogurtinio torto su braškėmis...

Visgi aš nebūčiau aš, jeigu nesugalvočiau papriešgyniauti savo mamai. Na, bentjau virtuvėje. Tai štai neseniai į mano rankas ir akis pakliuvo persikais dosnaus jogurtinio torto receptas ir staiga aš supratau - va, koks jogurtinis tortas man išties labai skanus. Gal net skanesnis, nei mamos gaminami... Na, ne, ne skanesnis. Lengvesnis kažkoks. Ir gaivesnis. Taip yra dėl keleto skirtumų. Mamos kepamas biskvitas reikalauja net trijų kiaušinių, kai tuo tarpu maniškis - vos vieno. Mama biskvito iškilumams pabrėžti naudoja truputėlį gesintos sodos, aš - kepimo miltelius. Šie du skirtumai išties pakeičia ne tik biskvito skonį, bet ir išvaizdą. Mamos kepamas būna gerokai storesnis, tačiau jame galima pajusti sodos ataskonį, o patį biskvitą būtina sulaistyti, kad netaptų guminis kaip dviračio padanga, chi chi. Maniškis gi, nors iškepa visiškai plonytis, yra visas toooks minkštutis... Be to, jis labiau atitinka mano torto filosofiją - kuo mažiau pyrago ir daugiau kremo, tuo skaniau.

Ir dar kremai bei mažytis skirtumas tarp jų: maniškiame visiškai nėra kondensuoto pieno, todėl tortas būna išties maloniai saldžiarūgštis ir gaivus. Mamos jogurtiniai tortai tokie labiau nuodėmingi, sotesni... Bet visada primena gyvenimą tėvų namuose ir tai, kad mes, išlepėliai, iki pat dabar nemėgstam pirktinių tortų...

Tai štai imkit ir bandykit - tikrai rekomenduoju! Mano ne kartą stingdytas ir dingstantis beveik iškart:

2 mažų arba 1 didelio kiaušinio,

70 gramų cukraus,

80 gramų persijotų miltų,

pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,

1 valgomo šaukšto aliejaus,

1 valgomo šaukšto pieno.

1 didelės skardinės konservuotų persikų,

400 gramų/mililitrų persikų jogurto,

250 mililitrų riebios (35%-36%) grietinėlės,

50 gramų cukraus.

30 gramų želatinos,

100 gramų/mililitrų šalto vandens.

1 pakelio persikų želė,
keleto konservuotų persikų puselių.

Biskvitui kiaušinį (-ius) išplakite su cukrumi, kol masė pradęs šviesėti, o jos kiekis beveik padidės. Tuomet suberkite persijotus miltus bei kepimo miltelius, supilkite po šaukštą apiejaus ir pieno. Viską gerai išplakite iki  visiškai vientisos masės. Kepimo formą išklokite sviestiniu popieriumi, sukrėskite biskvito tešlą mir kepkite 12-15 minučių 180°C karštumo orkaitėje. Neišsigąskit, biskvitas nebus labai iškilęs ar išsipūtęs - tai nieko blogo, jis vistiek labai skanus, nors ir itin plonas... Palikite jį atvėsti.

Želatiną užpilkite vandeniu ir palikite išbrinkti. Kai išbrinks, statykit ją karšto (verdančio) vandens vonelėn ir maišydami šildykit, kol ji visiškai suskystės. Išimkit ir palikite atvėsti.

Kremui susmulkinkite pusę skardinės persikų (šįkart supjausčiau penkias skilteles) norimo dydžio gabalėliais ir, meskite juos į jogurtą. Išmaišykit. Plona srovele vis plakdami pamažu supilkite jau ištirpusią ir praaušusią želatiną. Kitame inde iki standžių putų išplakite grietinėlę su cukrumi. abar šias dvi mases sumaišykit. Originalus receptas siūlo grietinėlę "atsargiai įmaišyti į jogurto masę". Aš gi viską dal porą kartų prasuku mikseriu - pavyksta kuo puikiausiai!

Indą su kremų statykite į šaldytuvą, kad pradėtų stingti (užtruks maždaug 15-20 minučių). Išėmę sukrėskite kremą į kepimo formą, kurioje jau laukia pailsėjęs biskvitas. Viską stumkit atgal šaldytuvan maždaug porai valandų.

Nuo kremo gamybos likusias persikų puseles (man buvo likusios dar penkios) supjaustykite riekelėmis ar gabalėliais - jas naudosime torto puošimui. Paruoškite persikų želė: nors ant pakuotės bus nurodyta užpilti puse litro verdančio vandens, iš savo asmeninės patirties siūlau mažinti vandens kiekį iki 400 mililitrų - taip būsite visiškai ramūs, kad želė tikrai sustings.

Ant visiškai sustingusio torto norimais raštais arba neraštais išdėliokite persikų skilteles ar gabaliukus. Nebijokite šiek tiek įspausti į kremą. Tuomet po truputį šaukštu supilkite visiškai ištirpusią ir atvėsusią želė. Dar kartą dėkit viską į šaldytuvą ir laukit - keletą valandų arba per naktį.

P.S. mano sena svajonė - išmokti gaminti paukščių pieno tortą. Kai mama klausia (o ji, ačiū dievui, visdar klausia), kokio torto šiemet noriu gimtadieniui, mano atsakymas visada toks pat - paukščių pieno! Jis man pats skaniausias iš visų mamos gaminamų. Nors ne, skaniausias iš visų kadanors gyvenime ragautų!

Nors ir lietingos, bet saulėtos savaitės Jums!