Tortilla su batatais, pupelėmis ir avokadų bei rukolos padažu

Dar vienas labai paprastas, bet itin harmoningo skonio vegetariškas patiekalas, kurį nuoširdžiai rekomenduoju. Nepaprastai skaniai jame susijungia saldus, sūrus ir aštrus skoniai, vienas kitą papildydami ir išryškindami.

Saldžiosios bulvės arba batatai - pagaliau mano paragautas produktas - nustebino pačia geriausia prasme. Ji saldūs kaip morkos, gražūs kaip moliūgai, o savo konsistencija primena paprasčiausias bulves. Tikrai dar ne kartą ką nors iš jų gaminsiu! Avokadų ir rukolos padažas aštrus ir pilnas skonio, labai švelnios tekstūros. Pupelės... Na, jos čia tarnavo ne tik skonio, bet ir sotumo labui ir buvo tikrai labai vietoje.

 4 tortilla suktinukams (2-4 žmonių sočiam pavalgymui) turėkit:

pusę kilogramo kubeliais pjaustytų batatų (saldžiųjų bulvių),
1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus,
žiupsnelį maltų čili pipirų,
žiupsnelį druskos,

1 skardinę konservuotų raudonųjų pupelių (nukoštų ir nusausintų),
pusę mažo svogūno (smulkiai supjaustytą),
1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus,
žiupsnelį maltų čili pipirų,
80 mililitrų vandens,
1 arbatinį šaukštelį šviežių laimo sulčių,
druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį,

1 prinokusį avokadą,
didelę saują rukolos salotų,
2 valgomus šaukštus lukštentų moliūgo sėklų,
1 didelę skiltelę česnako,
1 valgomą šaukštą šviežių laimo sulčių,
1 valgomą šaukštą vandens,
žiupsnį jūros druskos,
šviežiai maltų pipirų pagal skonį,

4 vidutines kukurūzų miltų tortilla paplotėlius,
trupinto fetos sūrio.

Supjaustytus batatus apšlakstykit aliejumis, pabarstykit čili pipirais ir druska. Išmaišykit, kad gabalėliai tolygiai pasidenbgtų aliejumi ir prieskoniais. Vienu sluoksniu paskleiskite juos kepimo formoje. Kepkite 210°C karštumo orkaitėje apie 40 minučių, vidury kepimo laiko išimkite ir pamaišykite saldžiųjų bulvių gabalėlius.

Paruoškite pupeles. Keptuvėje įkaitinkite aliejų. Į keptuvę suberkite smulkiai pjaustytą svogūna, pabarstykite druska. Kaitinkite keletą minučių arba kol svogūno gabalėliai taps beveik skaidrūs. Suberkite čili pipirą ir maišydami pakaitinkite dar pusę minutės. Sudėkite nusausintas pupeles ir supilkite vandenį. Kaitinkite, kol ims virti, tuomet sumažinkit ugnį iki visai mažos ir vis pamaišydami kaitinkite viską dar keletą minučių. 

Nukelkite keptuvę su pupelėmis nuo ugnies, šakute sutrinkite maždaug pusę visų pupelių. Supilkite laimo sultis, pabarstykite druska bei pipirus, išmaišykite ir palikite uždengtą keptuvę kol patieksite.

Avokadų padažui pakepinkite moliūgo sėklas sausoje keptuvėje. Į nedidelį indą sudėkite išskobtą avokado minkštimą, rukolos salotas, laimo sultis, vandenį, česnaką ir druską. Viską sutrinkit blenderiu, kol masė taps vientisa. Suberkit skrudintas moliūgo sėklas ir dar šiek tiek viską patrinkit, kad sėklos susmulkėtų, bet liktų mažų gabaliukų.

Sausoje keptuvėje arba orkaitėje pašildykite tortilla paplotėlius. Dėkite juos į lėktę. Ant kiekvieno paplotėlio kraukit šaukštą keptų batatų, šaukštą pupelių ir šaukštą avokadų ir rukolos padažo, viską apibarstykit fetos sūrio trupiniais, susukti į paplotėlį ir valgyti.

Iš visų keturių šį mėnesį gamintų vegetariškų patiekalų, šis man pasirodė paaats skaniausias. Mėsos jame ne tik kad nepritrūko, ji čia būtų tiesiog netikusi. 

Šios vegetariškos tortilijos gali kiekvieną mūsų įkvėpti dažniau fantazuoti ir gaminti maistą be mėsos, nes jų gerumas yra tiesiog ne tas žodis koks! Net jeigu esat didžiausi pasaulio mėsėdžiai, būtinai pamėginkit: skalsus, drėgnas, minkštas, sotus, lengvas - fantastiškas patiekalas, sakau Jums!

Nebijokit patirti naujų pojūčių ir išbandyti netikėtų skonių!

Tailandietiški kepti ryžiai su ananasais ir paprikomis

Ryžius su daržovėmis labai mėgstu, todėl gaminu gan dažnai. Čia gi nei recepto, nei proto didelio nereikia, o rezultatas visada būna lengvas ir skanus. Vis dėlto, pasirodo, ir aš turėjau progą šio to išmokti. Paragavusi šių ryžių supratau, kad atskirai apkepti prieš sumaišant juos su daržovėmis, jie įgauna visai kitokio skonio. Būtent todėl dalinuosi su Jumis šiuo, iš pažiūros labai paprastu ir kasdienišku receptu.

Maždaug 3 žmonių pamaitinimui turėkit:

2 valgomus šaukštus aliejaus,
2 lengvai išplaktus kiaušinius (su trupučiu druskos),
pusės kilogramo šviežio arba konservuoto ananaso, gabaliukais,
1 didelės raudonosios paprikos (smulkiai pjaustytos)
3 smulkintų česnako skiltelių,
2 puodelių virtų basmati ryžių (tinka ir kitokie, tarkim, rudieji, reikės maždaug 200 gramų sausų ryžių),
1-2 valgomų šaukštų sojų padažo,
1 valgomo šaukšto saldaus čili padažo (arba kito aštraus padažo pagal skonį),
1 nedidelio laimo,
druskos pagal skonį,
žalumynų (svogūno laiškų, smulkintų petražolių) papuošimui (paskutinę minutę susivokiau, kad jų neturiu...).

Į didelę įkaitusią keptuvę įpilkite šaukštelį aliejaus. Jam įkaitus, supilkite kiaušinius. Kai nuo karščio kiaušinių plakinys ims trauktis, pamaišykite juos mentele - mums reikia kuo daugiau tokių kiaušinių draiskanų. Iškepusius kiaušinius sudėkite į dubenėlį.

Į tą pačią keptuvę įpilkite dar šaukštelį aliejaus. Kai jis įkais, sudėkite ananaso gabalėlius ir smulkintą papriką. Kepkite vis pamaišydami, kol ananasai ims karamelizuotis, maždaug 3-5 minutes. Tuomet suberkite smulkintą česnaką (jeigu naudosit, dabar reikėtų suberti ir saują smulkintų svogūno laiškų) ir viską maišydami pakepinkit dar pusę minutės. Daržovių mišinį sudėkite į dubenėlį su kiaušiniais.

Į tuščią keptuvę supilkite likusį šaukštą aliejaus. Į įkaitusį aliejų sukrėskite virtus ryžius ir maišydami kepinkite, kol ryžiai taps karšti ir ims po truputį skrusti, maždaug 3 minutes.

Į keptuvę su ryžiais sukrėskite dubenėlyje esančias daržoves ir kiaušinius. Maišydami apkepkit, kol viskas kaip reikiant sušils. Nukelkit keptuvę nuo ugnies. Supilkit sojos ir saldų čili padažus. Išspauskit pusę laimo. Išmaišykit, įberkit druskos, paragaukit, jeigu ko nors trūksta - papildykit.

Puoškit smulkintomis petražolėmis ir laimo skiltelėmis ir patiekite.

Jeigu rinksitės baltus ryžius, iš visos širdies rekomenduoju basmati. Jie nuostabūs! Labai ilgą laiką galvojau, kad ryžiai yra ryžiai ir nėra čia ką svarstyti. Bet paragavusi basmati supratau, kad skirtumas yra didžiulis! Pastarieji dar sausi būdami turi tokį švelnų aromatą, kurį užuodę, atpažinsit visur ir visada. Paragavau, užmerkiau akis ir atsidūriau kažkokioj egzotiškoj, tolimoj ir niekad nematytoj vietoj. Puikus - beveik nieko nekainuojantis - pojūtis!

Anksčiau, iš beveik identiškų ingredientų gamindama ryžius su daržovėmis, ką tik išvirusius ryžius suversdavau į keptuvę su ką tik apkeptomis daržovėmis ir dar šiek tiek patroškindavau. Ryžiai nespėdavo apkepti (priešingai, nei šįkart) ir prisigerdavo ananasų bei paprikos skonio. Tai nėra blogai, dievaži, bet skonis skiriasi visiškai! Šįkart labiau jautėsi atskirų ingredientų skonis ir, kas svarbiausia, visiškai netrūko jokios mėsos. Sotus, bet kartu labai lengvas patiekalas, puikiai tinkantis ir pietums darbe, ir vakarienei namuose.

Laukdami pavasario, pasigaminkit ko nors išties spalvingo!

Aštri vegetariška pilno grūdo bbq pica su ananasais, jalapeno pipirais ir feta

Oi, ta pica! Puikus pasaulio išradimas, kuris niekaip nepasiduoda nei mano vidiniam, nei rankose laikomam objektyvui... Regis, kas jau kas, bet pica visuomet atrodo skaniai, todėl perduoti savo pačios matomą vaizdą ir įspūdį kitiems neturėtų būti sunku, tačiau mano praktika byloja priešingai. Šiai situacijai pakeisti skaitau šią puikią knygą, o tuo tarpu vistiek skubu su Jumis dalintis labai skanios picos receptu, kuris, galima sakyti, susideda iš dviejų dalių: itin greitai paruošiamo pagrindo (kurį galėsite naudoti bet kokiai savo mėgiamai picai) ir viršaus, kuris visiškai vegetariškas ir nepaprastai skanus!

Visų pirma, apie picos pagrindą. Jis išskirtinis tuo, jog kepamas naudojant pilno (viso) grūdo kvietinius miltus, todėl yra sveikesnis ir mažiau nuodėmingas už įprastų miltų pagrindą. Tiesa, jo skonis taip pat skiriasi, bet - mano nuomone - tikrai nėra prastesnis, tiesiog kitoks ir tiek.

Dviem maždaug 30 centimetrų skersmens picos pagrindams turėkit:

240 mililitrų šilto, beveik karšto vandens (maždaug 45°C),

1 valgomą šaukštą cukraus,
1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus,
7 gramus sausų mielių,
360-400 gramų pilno grūdo kvietinių miltų,
žiupsnelį džiovinto česnako,
žiupsnelį druskos.

Nedideliame dubenėlyje sumaišykite šiltą vandenį, cukrų, aliejų ir sausas mieles. Leiskite mišiniui pastovėti 5 minutes, per tą laiką mielės turėtų pradėti kilti.

Kitame (dideliame) dubenyje sumaišykite miltus, druską ir džiovintą česnaką. Į gautą mišinį iš lėto supilkite pakilusias mieles. Minkykite keletą minučių, kol tešla sulips į vieną rutulį. Jeigu minkant tešlą vis limpa prie rankų, įberkite dar šiek tiek miltų.

Suminkytą rutulį dėkite ant miltais pabarstyto paviršiaus ir padalinkite į dvi lygias dalis. Vieną dalį dėkite ant kepimo popieriaus lakšto ir kočiokite kočėlu, kol pasieksite norimą picos dydį. Šiuo atveju svarbiausia yra ne simetrija, o kuo plonesnis picos padas, todėl skriestuvu naudotis tikrai nebūtina. 

Gauto picos pado kraštus (maždaug 2-3 centimetrus) patepkite alyvuogių aliejumi.

Kartokit viską ir su likusia tešla.

Dviem vegetariškoms picoms turėkit:

200 mililitrų (arba trečdalį šio recepto) bbq padažo,
230 gramų mozzarella sūrio (sutarkuoto ir palikto nusisunkti, nes šįkart svarbu, kad visi ingredientai būtų kuo sausesni),
170 gramų gabalėliais pjaustyto ananaso (šviežio arba konservuoto, bet būtinai gerai nusunkto),
1-3 marinuotų jalapeno pipirų (pjaustytų griežinėliais),

100 gramų trupinto fetos sūrio,

pusės mažo pusžiedžiais pjaustyto mėlynojo svogūno.

Ant paruoštų picos pagrindų po lygiai ir tolygiai paskirstykit bbq padažą, pabarstykit mozzarella sūrio, išdėliokit ananaso gabalėlius, jalapeno pipirus, suberkit trupintą fetos sūrį ir pjaustytą svogūną.

Picas (po vieną) kepkit 250°C orkaitėje 10-12 minučių arba kol picos kraštai taps nuostabiai rusvi, o sūris ims burbuliuoti. Išėmę iš orkaitės supjaustykite picą gabalėliais ir patiekit.

Pilna skonio ir kvapo, saldi dėl padažo ir ananasų, sūri dėl fetos ir aštri dėl pipirų bei svogūno, traškiu ir neįprastu pagrindu - puiki savo giminės atstovė! Būtinai išbandykit ir improvizuokit!

Smagios prasidėjusios savaitės ir skanių atradimų!

Trinta kepto sviestinio moliūgo sriuba

Niekad nebuvau didelė trintų sriubų entuziastė. Ir moliūgų - nepaisant jų fantastiškos išvaizdos - pernelyg nemėgau. Bet sugalvojusi sau šio mėnesio iššūkį - pagaminti bent keturis tikrai vegetariškus patiekalus - supratau, kad nuo sriubos neišsisuksiu. Ir tikrai negaminsiu kažko įprasto ir kasdieniško.

Kaip dažniausiai ir atsitinka, klydau dėl abiejų dalykų. Nors ir trinta, nors ir moliūginė, sriuba pavyko puikiai: soti, šildanti, aromatinga. Apie spalvą net nepradėsiu kalbėti...

Naudojau sviestinį moliūgą (butternut squash), kuris labai populiarus užsieniuose, naudojamas ne tik garnyro ar blynų gaminimui, bet ir įvairiausiems saldumynams (keksiuakms, kremams, pyragams). Kaip jau minėjau, nesu moliūgologė, todėl nepastebėjau ryškaus skonio ar kvapo skirtumų tarp mums įprasto ir sviestinio moliūgų. Bet sriuba, gaminama iš pastarojo, buvo daugiau nei skani.

2-3 žmonių sočiam pavalgymui turėkit:

300-400 mililitrų sultinio (naudojau daržovių),

500 gramų jau nulupto sviestinio moliūgo,

1 vidutinio dydžio morką,

pusę vidutinio dydžio svogūno,

1 didelį obuolį,

žiupsnelį cinamono,

žiupsnelį maltų čili pipirų (nebūtinai),

porą valgomų šaukštų alyvuogių aliejaus,

druskos,

šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Moliūgą, morką, svogūną ir obuolį supjaustykit kąsnio dydžio gabalėliais. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pabarstykit cinamonu, čili pipirais (jeigu norisi), druska ir pipirais. Išmaišykit, kad daržovės tolygiai pasidengtų prieskoniais ir aliejumi.

Paruoštas daržoves vienu sluoksniu paskleiskite kepimo inde. Kepkite 200°C karštumo orkaitėje apie 40 minučių, praėjus pusei kepimo laiko, daržoves pamaišykite, kad tolygiai iškeptų.

Iškepusias daržoves sudėkite į puodą, įpilkite 300 mililitrų sultinio, sutrinkite viską blenderiu. Jeigu sriuba per tiršta, įpilkite dar šiek tiek sultinio ir vėl sutrinkite. Kartokite, kol sriuba įgaus norimą konsistenciją.

Paragaukite ir, jeigu trūksta, įberkite dar prieskonių.

Sriubą kaitinkite ant vidutinės ugnies, kol ims kunkuliuoti. Pavirkite vieną minutę.

Patiekite sriubą vieną, apibarstytą kepintomis moliūgų sėklomis arba natūraliu jogurtu.

Nuostabiai kvepianti, soti ir aštri jeigu norisi, bet tuo pat metu gaivi ir lengva sriuba, kuri nušvies tamsų vakarą ir sušildys vėsiu oru.

Saulės ir šilumos!
Smagaus ir šventiško prasidėjusio ilgojo savaitgalio!

Bandelės su cinamonu = Meilė

Žadėjau pasidalinti su Jumis kuo nors, tinkamu meilės dienai. Dalinuosi, bet iškart perspėju, kad šis receptas toks labiau jaukus ir naminis nei romantiškas ar intriguojantis. Tiesiog pagalvojau, kad meilė - labai jau didelis dalykas ir būna ji visokia. Ir kad jeigu neturi poros, dar nereiškia, kad nieko nemyli ir negali švęsti meilės dienos laimės pilna širdimi. 

Šios bandelės buvo pirmasis saldumynas, kurį išmokau kepti dar būdama paauglė (labiau mėgau ruošti mėsą arba žuvį, o tortai ir pyragai buvo mamos sritis). Prisimenu, kad plušėdavau pusę šeštadienio, o šeima visas jas suvalgydavo per penkiolika minučių... Skaudu būdavo, neslėpsiu. Bet vistiek kepdavau norėdama palepinti saviškius. 

Jos tokios gražios, taip skaniai kvepia ir jas taip paprasta pagaminti, kad net juokinga. Be to, mane visada nugalėdavo trys su šiomis bandelėmis susiję argumentai:

• dievinu cinamoną,
• dievinu mielines bandeles,
• dievinu širdelės formą (mano sąsiuvinių paraštės ir paskutiniai puslapiai visuomet pripiešti būtent širdelių, čia kaip patologija kažkokia...).

Nebuvau jų kepusi jau daugybę metų, kažkaip ėmė ir pasimiršto, pasimetė tarp daugybės naujų receptų ir skonių. O artėjant šiųmečiam valentinui staiga jas prisiminiau ir nenusiraminau, kol neiškepiau. Jos tikrai nuostabios, tai ne jaunystės sentimentai. Jos tiesiog nuo-sta-bios!

20 įprasto dydžio bandelių turėkit:

500-550 gramų persijotų miltų,
30 gramų šviežių arba 11 gramų sausų mielių,
100 gramų cukraus,
60 gramų sviesto,
250 mililitrų pieno,
2 kiaušinius.

Įdarui:

minkšto sviesto,
cukraus,
cinamono.

Į stiklinę su pienu sudėkite sviestą ir viską šildykite garų vonelėje, kol sviestas visiškai ištirps. Palikite masę atvėsti iki malonaus šiltumo. Šiltą pieną supilkite į didelį dubenį. Suberkite cukrų ir sudėkite mieles. Maišykite, kol cukrus ištirps. Į gautą masę įberkite šiek tiek miltų ir vėl išmaišykite, kol gausite skystą tešlą. Dubenį su tešla uždenkite švariu rankšluostėliu ir palikite pastovėti šiltai, kol masė padvigubės.

Į pakilusią tešlą suberkite likusius miltus ir supilkite šakute išplaktus kiaušinius. Iš pradžių maišykite, o paskui minkykite, kol tešla taps vientisa, tarsi šilkinė ir visiškai nebelips prie rankų. Dubenį su išminkyta tešla dar kartą uždenkite ir maždaug valandai pastatykite šiltai, kad pakiltų.

Pakilusią tešlą dar kartą išminkykit ir padalinkit į 20 lygių dalių.

Imkite vieną tešlos dalį ir sukdami tarp delnų sufomuokit gražų tešlos kamuoliuką.

 

Gautą kamuoliuką dėkite ant miltais pabarstyto paviršiaus ir kočiokit, kol gausit ploną ovalo formos blyną.

 Šį blyną negailėdami aptepkit minkštu sviestu.

Tuomet visą blyno paviršių kuo dosniau apibarstykit cukraus ir cinamono mišiniu (proporcijos yra visiškai Jūsų skonio reikalas, bet man asmeniškai cinamono dar nėra buvę perdaug, todėl jo aš tikrai neskaičiuoju...).

Visą tą cukruotą ir kvepiantį blyną susukite kaip kokį kilimą.

Sulenkite pusiau ir tvirtai užspauskit laisvuosius galus.

Aštriu peiliu įpjaukite maždaug 3/4 sulenkimo.

Ties įpjovimu atverskite tešlą tarsi knygą -  prieš akis iškart atsiras puiki širdelė.

Paruoštas bandeles dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite 200°C karštumo orkaitėje apie 20 minučių arba kol jos ims nuostabiai ruduoti.

Bandelėms iškepus, žinoma, galite laukti, kol jos atvės. Bet aš didžiai abejoju, ar pajėgsit ištverti nors minutę.

Aš pasikartosiu kaip kokia papūga, bet jos tikrai fantastiškos: minkštutės, saldžios, su traškia cinamono plutele paviršiuje... Atsikandi kąsnelį ir jauti, kaip visas pasaulis vėl tampa gražus, geras ir laimingas, todėl išvada viena:

Bandelės su cinamonu = Meilė.

Artėjančiai Valentino dienai, mielai dovanėlei ar tiesiog vėsiam vakarui - puikiosios bandelės Jūsų paslaugoms.

Meilės!!!

Vasario reikalai

Vasario mėnesio TOP 5:

1. Prieš porą dienų Martynas padovanojo man nuostabaus grožio knygą apie maisto fotografiją (akivaizdu, galvoja, kad dar turiu ko mokytis). Tai dabar man beliko susikaupt ir ją perskaityt, nes vos atsivertusi jau radau kelis auksinius patarimus, kaip priversti nufotografuotą maistą atrodyti skaniau, nei jis atrodo tikrovėje. Taip nekantrauju!

2. Kaip ir kasmet, vasario vidurys toooks intensyvus laukia! Pirmiausiai, galvoju šiemet irgi paminėti Ugnės vardadienį pakviečiant šeimą paskanauti fondiu. Labai tikiuosi, kad šįkart sūrio fondiu pavyks žymiai geriau (jau dabar šviečiuosi šia tema). Antra, vasario 17 dieną vyks visuotinis žiemos išvarymas, todėl blynų festivalis tiesiog neišvengiamas. Rezgu mintį išbandyti ką nors naujo.

3. Žinoma, irgi vasario vidury būna ir dar dvi svarbios progos: Meilės diena ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Abi svarbios ir abi vertos tikro šventimo. Konkrečių planų kolkas neturiu, bet jie tikrai bus. Mintimis ir sumanymais būtinai pasidalinsiu!

4. Vasario 20 dieną mūsų laukia kiek neįprastas Liūdnų Slibinų koncertas, kur gros ir dainuos tik jie patys. Labai įdomu pamatyti Juos kamerinėje aplinkoje. O ir tas pavadinimas Koncertas trise - toks intriguojantis, kaip tik po Valentino dienos... Ups, užsisvajojau čia kažkaip...

5. Metu sau iššūkį - vienas vegetariškas patiekalas per savaitę! Nebus paprasta, bet tikrai bus įdomu. Ir pažadu, jokių ten patiekalų tiesiog be mėsos. Šįkart mane domina real vegetarian stuff. Skaitau porą nemėsėdiškų food blogų, tai kaskart šluostausi seiles ir tiesiog verkiu dėl nuotraukų grožio... Damn it, užsinorėjau avokado dabar!

Rytai kasdien vis šviesesni, o vakarai - vis ilgesni, todėl mano nuotaika akivaizdžiai taisosi ir apima jausmas, kad galiu kalnus nuversti! Tai pradėsiu nuo Ugnės žaislų ir drabužių kalno tuomet...

Karšto ir ypatingo Jums vasario!

Sausio buhalterija

Atsiskaitymas už sausį Jūsų dėmesiui.

Eiti į lietuvišką filmą visdar būna kiek nedrąsu, o neturėtų būti. Lietuvoje sukurtų filmų ženkliai daugėja ir jų kokybė išties darosi vis geresnė. Į "Nepatyręs" užsinorėjom eiti vos tik pamatę jo anonsą, bet buvo neramu, ar lietuviams, kaip byloja legendos kukliems iš prigimties, pavyks susidoroti su intymiomis temomis ir dar iš visko pasijuokti. Ir žinot, filmas tikrai pavyko! Kaip mėgstu sakyti, gal ir ne šedevras, bet ne viskas šiame gyvenime turi būti rimta ir sutaurinta. Kita vertus, kartais kalbant juokais galima pasakyti labai daug gilių ir svarbių dalykų. Tikrai rekomenduoju pamatyti šį filmą, nes jau vien Audriaus Bružo sukurtas nepatyrusio Ramūno personažas yra tiesiog fantastiškas! O dar tie jo ūsiukai...

Vyšninius antrojo Ugnės gimtadienio pasirinkimus ir pasisekimus aprašiau štai čia.

Galiu savimi didžiuotis, nes praėjo dar tik vienas šių metų mėnuo, o aš jau pradėjau skaityti trečią knygą! Kaip ir planavau, perskaičiau "F**k it. Idealus dvasinis kelias" ir tik dar kartą įsitikinau, kokie mes visi (aš ypač) esam įsitempę net dėl menkiausių smulkmenų, kaip labai ta įtampa mus vargina ir trukdo gyventi... Vienas nerašytų mano šių metų tikslų yra išmokti atsipalaiduoti iš esmės, nes, dievaži, pradedu manyti, kad niekada to ir nemokėjau.

Baigusi šią, pasidovanojau sau dar vieną knygą. Tai "Antroji Evangelija pagal Užkalnį", kurią kikendama perskaičiau per keletą vakarų, nes taip smagiai ir įdomiai parašyta, kad vos pavyko atsiplėšt. Mėgstu Andrių Užkalnį, jo požiūrį ir rašymo stilių. Jo mintims pritariu ne absoliučiai visada (visgi dažniausiai), bet gerbiu jo, mano nuomone, sveiką požiūrį ir nepataikavimą kvailumui. Rekomenduoju šią ir ankstesnę jo knygą visiems, kuriems pritrūksta argumentų, kodėl laisvoje Lietuvoje mes gyvename nepalyginamai geriau, nei tais supuvusiais tarybiniais laikais. O tiems, kam panašių argumentų užtenka, siūlau perskaityti vistiek. Dėl smagių palyginimų, įdomių faktų, o gal net sužadintų prisiminimų.

Sausį mano mylimai močiutei iš mamos pusės - kurią mes visi jau turbūt amžinai vadinam tiesiog Mamule - suėjo aštuoniasdešimt. Tiek daug visko esu kartu su ja patyrusi! Atėjusi į svečius visada galėdavau naudotis jos kosmetika (tai jau patikėkit, progos nepraleisdavau), žaisti su visais jos turimais papuošalais (jų kiekis, įvairovė ir stilius - tikrai ne močiutiški), drabužiais ir net batais. 

Man vis iškyla vienas itin ankstyvos vaikystės prisiminimas: kai mama ir tėtis išvažiavo į ligoninę parsivežti mano sesės (taip, aš šventai tikėjau, kad kūdikėlius ligoninėse tiesiog parduoda kaip parduotuvėje: atvažiuoji, išsirenki ir vežiesi namo - tuo metu buvau trejų metų ir aštuonių mėnesių amžiaus), mudvi sėdėjom jos svetainėje ir raudonai lakavomės nagus. Kalbėjomės apie kažką. Bet staiga mano Mamulė pradėjo verkti (matot, ji jau tada žinojo, koks nepaprastas yra tas naujų vaikučių pirkimas). Aš, be abejo, iš paskos  apsiverkiau, nors tada net nesupratau, kodėl. Taip ir verkėm abidvi apsikabinusios ir gražios (minėjau gi, kad vyko nagų lakavimas...) ir tai man visada buvo ir bus viena moteriškiausių akimirkų gyvenime. 

Mamulė visą mano vaikystę ir paauglystę buvo visokių paslapčių patikėtinė: meilės seilės, draugių reikalai ir visokie kitokie gyvenimiški klausimai - dėl visko guosdavausi būtent Mamulei. Ji, kaip ir aš, buvo vyriausias vaikas šeimoje, todėl visada mane suprasdavo: jeigu užstoji savo mažius - lieki kalta, jie kuo nors prasikalsta - lieki kalta. Žodžiu, pirmagimio dalia. Buvo smagu turėti kam papasakoti net ir tokias dabar juokingai skambančias problemas.

Nemažai visokių smagių dalykų buvę. Tarkim, jeigu mes su broliu ir sese ko nors prisidirbdavom, mūsų mama, be abejo, pasipasakodavo savo  mamai. O pastaroji, pasitaikius progai, mus švelniai paauklėdavo. Kai nustebę klausdavom, iš kur gi ji viską sužinojo, atsakydavo "man žvirbliai pačirškėjo". Dar dabar prisimenu, ką tuomet įsivaizdavau: į jos balkoną penktame aukšte atskrenda būrys triukšmingų žvirblių ir viską jai raportuoja...

Prisimenu, kad mus su sese ji vadindavo saulutėmis, o mūsų brolį ir pusbrolį - sūnyčiais. Ir kaip prieš miegą mums sekdavo Salomėjos Nėries "Senelės pasaką", kurią ir šiandien be problemų mintinai prisimenu... Prisimenu, kiek žaidėm su didžiuliais mediniais skaitliukais, o vėliau - su didelėmis skaičiavimo mašinėlėmis (juk bet kas tokių neturėdavo). Bet kai Mamulės namuose atsirado elektroninė spausdinimo mašinėlė (!), mano džiaugsmui ir entuziazmui nebuvo ribų: spausdindavau viską, ką tik galėjau, net žurnalą esu kažkokį išleidusi (jau ta patologinė mano meilė kanceliarijos priemonėms...). Prisimenu, kaip ji mus skraidindavo pasisodinusi ant kojų, kaip kartą apgavo mane vaišindama konservuotomis cukinijomis pasakiusi, kad tai ananasai... Ir kaip kuriam nors (arba visiems) iš mūsų susirgus, iškart ateidavo aplankyti atnešdama sultyčių (tokių, kokių dabar pilnos parduotuvės: mažuose pakeliuose su mažu šiaudeliu)...

Aš kaskart vis džiaugiuosi pagalvojusi apie savo senelius, nes jiems nebūdingas nuskriaustų pensininkų sindromas: jie bendraujantys ir jaunatviški, domisi pasauliu ir aplinka, todėl, tikiu, jaučiasi laimingi. 

Nors minint šį jubiliejų didelių iškilmių nebuvo, visi patys artimiausi susitikom restorane ir skanavom Pekino anties, kalbėjomės, linkėjom. O mudvi su sese (kaipgi aš be jos?) sugalvojom dar ir tokį prisiminimų stiklainį suorganizuoti (kas man su tais stiklainiais?): visi dalyvavę ant nedidelio popieriaus lapelio tiesiog ekspromtu užrašė po vieną pirmiausiai į galvą šaunantį prisiminimą apie Mamulę. Visus juos sudėjom į tą minėtą stiklainį ir atidavėm Mamulei, kad galėtų ramiai sau namuose pasidžiaugti. 

Kaip dažnai mes pamirštam, kad jau esam suaugę, o vis dar turim senelius. Prisiminkim!

Na, ir paskutinis mėnesio planas pagaliau pagaminti vyniotinį su varškės kremu pavyko puikiai! Kaip ir tikėjausi, jo skonis ir mano darbas buvo įvertinti ir apaikčioti, chi chi. Plačiau apie viską rašiau štai čia.

Sausis buvo toks, koks ir turi būti: pošventinis, bet labai šventiškas. Puikus.

Pilna minčių ir planų pasitinku vasarį!