įkvėpimui: kava

Rodomi pranešimai su žymėmis kava. Rodyti visus pranešimus

2014-07-26

Greitoji pagalba karščio nualintiems

Greitas ir trumpas įrašas, kuris, tikiuosi, bent šiek tiek pagelbės Jums šį karštą savaitgalį.

Štai šalčiausi ir gaiviausi receptai iš Įkvėpimo blog'o:

Sumerkit kojas į šaltą vandenį, pasičiupkit vėduoklę, akinius nuo saulės ir...

Gaivinkitės, mėgaukitės, ilsėkitės!

2014-01-31

Sausio buhalterija

Kad jau pirmąją metų ir mėnesio dieną pasižadėjau visokių dalykų, sąžinė liepia prisipažinti, kuriuos iš jų pavyko išpildyti.

Visų pirma, apie naująją Beatos darbo knygą. Ją radom pirkti vargais negalais. Tiksliau, rado Martynas ir labai mane pradžiugino! Dabar toji knyga jau primarginta: planais, darbais, sumanymais, pažadais ir norais.

Visų antra, "Redirected" pažiūrėtas. Tai buvo vienas tų retų atvejų, kai dar filmui neįpusėjus pradėjo kirbėti mintis, kad gal jau laikas eiti namo... Pripažinsiu, nusivylėm. Oi, tik nepagalvokit, kad pabūgom keiksmažodžių ar nešvankybių - mes dar ne to matę ir girdėję. Bet, matyt, tai ir sutrukdė. Pernelyg daug tikėjomės iš šio filmo, ir, jeigu atvirai, pasigedom siužeto, ko nors, kas užkabintų ir nepaleistų. Bet nuoširdžiai džiaugiuosi, kad filmo rinkodara buvo kaip reta intensyvi ir apgalvota.

Dar šis tas prie visų antra. Nieko pernelyg nesitikėdami pasižiūrėjom "Kaip pavogti žmoną". Ir likom sužavėti grožiu, šiluma, puikiais dialogais bei juokeliais ir trim talentais (ta ketvirtoji pasirodė tik filmo pabaigoje ir didelio įspūdžio nepaliko), tilpusiais viename nedideliame bute. Kino teatro salę palikom išsišiepę iki ausų ir tokie laimingi...

Visų trečia, netradicinį medaus tortą iškepiau ir mintimis pasidalinau. Pavyko puikiai! Galbūt dar reiktų padirbėti torto estetikos prasme, bet šiaip rezultatas buvo labai labai neprastas.

Visų ketvirta, Ugnės pirmąjį gimtadienį atšventėm. Kaip? Galit paskaityti čia.

Visų penkta.

Khkhm.

Visų penkta, savo brangiųjų pumiukų nebuvau apsiavusi anei karto. Dėl to gėda ir nesmagu. Iš pradžių nebuvo kada (taip taip, kurgi ne), o paskui buvo netinkamos oro sąlygos (tikram bėgikui tai neturėtų tapti kliūtimi). Dar pats šaltis ne toks baisus, kiek išties slidūs miško takeliai. Bet šiaip jau kalta tik aš. Nes tik nevykėliai dėl visko kaltina aplinką.

Mėnesio pažadą susitikti su draugėmis išpildžiau tik iš dalies.

Su mylima Vitalija susitikom kavos (paragaukit ir Jūs - prašykit "Mikės Pūkuotuko" atėję štai čia), o viskas baigėsi puikiais karamelizuotais riešutais "Giedrės riešutėliuose" ir vakariene. Jeigu ne namuose laukiantys vyrai, vaikai ir šunys - būtumėm likę nakvoti su kavos puodeliais rankose... Nuostabi, tiesiog žodžiais sunkiai nusakoma ta būsena, į kurią pasineria dvi geros draugės kelias valandas pliurpdamos apie viską.

Deja, su brangiausia Kristina kalėdinėmis dovanėlėmis visdar neapsikeitėm, bet čia jau tikrai kalta aplinka ir nepalankios aplinkybės, kurioms nei aš, nei ji įtakos - kaip bebūtų gaila - neturim. Visgi aš neprarandu vilties, kad bent vasarį mudvi pasimatysim, nes jau pasiilgau tai nesvietiškai...

Sausis šiemet buvo pilnas, tiesiog sklidinas bendravimo ir sveikinimų, todėl, jeigu atvirai, to šalčio beveik ir nepastebėjau. Tik giedrą dangų ir žvaigždėtas naktis.

O ryt jau nauja diena, naujas mėnuo ir naujas puslapis, jeigu tik panorėsit!

2011-11-03

Apie antrąjį mėnesį, trimečių slibinų liūdesį ir chrizantemų mafiją

Praėjusi (taip taip, jau praėjusi!) savaitė buvo turininga ir rezultatyvi.

Ketvirtadienį paminėjom antrą vestuvių mėnesį. Kadangi pirmojo mėnesio sukakties proga buvau netikėtai pakviesta į Piccolo Canopi, šįkart nusprendžiau nustebinti aš. Išsirinkau Savičiaus gatvėje esantį prancūzų restoraną Balzac. Mus pasitiko jauki aplinka ir pilnutėlis restoranas. Kiek spėjom pastebėti ar nugirsti, dauguma svečių buvo užsieniečiai. Mums gi nuskilo atsisėsti netoli didelio ir - drįstu manyti - naujųjų rusų okupuoto stalo. Kodėl drįstu taip manyti? Nes prie šio stalo sėdintys žmonės kalbėjo rusiškai, apspitę atsineštą laptop'ą visu garsu žiūrėjo kažkokius jų nuomone juokingus filmukus, be to, link jų ciūgliais ėjo padavėjos, nešdamos didžiules lėkštes su didžiulėmis midijomis bei nuolat keisdamos tuščius vyno butelius pilnais. Be abejo, naujarusiškumą išdavė ir familiarus elgesys bei odinės striukės. Žavu žavu.

Bet neužsimirškime. Juk atėjom romantiškai pavakarieniauti dviese. Vakarienę nusprendėm pradėti nuo tradicinės prancūziškos soupe á l'oignon (svogūnų sriubos), kuri, turiu pripažinti, buvo išties puiki. Na, o suvalgius paskutinį šaukštelį ir prasidėjo... ilgas ir nuobodus karštojo patiekalo laukimas... Suprantama, juk visi esame girdėję posakį "kuo geresnis restoranas, tuo ilgiau reikia laukti", tačiau per tą laiką juk galima bent kartą prieiti prie staliuko ir nurinkti tuščias lėkštes? (Siaubas, kokia aš bumbeklė.)

Visgi galų gale sulaukėm! Mano mylimas vyras - boeuf bourguignon - raudoname vyne troškintos jautienos su daržovėmis, o aš - mille feuilles aux legumes - orkaitėje kepto baklažanų ir cukinijų bokštelio:

Restorano Balzac nuotraukos

Užsisakinėti ir dar taip pat ilgai laukti deserto jau nebenorėjom, todėl, pasimėgavę išties skaniu maistu ir ne tokiu skaniu aptarnavimu, patraukėm rudeniškomis Vilniaus Senamiesčio gatvelėmis. Atsitiktinai (o gal visiškai specialiai?..) atsidūrėm visai šalia Pilies kepyklėlės - nuostabios vietos, kur visada šilta, jauku ir niekada netrūksta skaniausių pyragų, tortų ir desertų. Tai viena mūsų pirmojo pasimatymo vietų, kelianti mielą nostalgiją...

Ilgai nesirinkdami čiupom po gabalą savo mėgiamiausių skanumynų (keptas sūrio pyragas man, tiramisu tortas - mylimam vyrui):

ir lėkėm namo - nes būti kartu namuose yra mūsų hobis. Chi chi.

Apibendrinant būtų galima pasakyti, kad:

Balzac'ui kadanors bus suteiktas antras šansas (juk visiems pasitaiko nekokių dienų).

Pilies kepyklėlė neturi jokių šansų... mūsų nuvilti!

Savo santuokos ir santykių šansu visdar kuo puikiausiai naudojamės, o juk tai ir yra svarbiausia antrojo vestuvių mėnesio dovana, arne?

Penktadienį su draugais apsilankėm labai ilgai lauktame grupės Liūdni Slibinai trečiojo gimtadienio koncerte. Atleiskit, negaliu jo aprašyti, kad ir kaip norėčiau... Tiesiog neturiu žodžių... Gėrio, grožio, nuotaikos, jėgų ir įkvėpimo pasikroviau ilgam. Po koncerto dar kurį laiką nuo plojimų degė delnai, o nuo dainų ir riksmų - užkimo balsas... BŪTINAI!!! BŪTINŲ BŪTINIAUSIAI apsilankykite jų koncerte vos tik pasitaikius tokiai galimybei. Na, bent jūtūbe pasižiūrėkit, apie ką kalbu, jeigu gyvas garsas Jums šiuo metu nepasiekiamas. Sakau, žodžiais jie neapibūdinami.

2 Liūdnų Slibinų gimtadienis (M.Nedzinsko nuotrauka)

O ilgaaajam savaitgaliui pagaliau išsiruošėm į taip ilgai lauktą kelionę. Ankstyvą šeštadienio rytą, apsirūpinę pusryčiais ir arbata, patraukėm į Smilgius. Ten - mano mylimo vyro namai. Šįkart važiavom ne tik dėl to, jog buvom labai visų pasiilgę. Dar ir todėl, kad, kaip ir priklauso Chrizantemų mafijos šeimai, reikėjo šventę švęst. Juk atėjo visų šventųjų beigi vėlinių dienos, kurios, kaip paaiškėjo mano nepatyrusiai galvai, galėtų būti pervadintos šių gražių gėlių garbei. Patikėkit, dabar jau žinau: visuotinio kapinių lankymo savaitgalį žmonėms nereikia nieko kito - tik chrizantemų. Žinau, nes ir pati buvau turguje, bendravau su žmonėmis. Buvo išties labai labai smagu! Tikiuosi, kitą rudenį bus proga pakartoti.

Atokvėpio ir šilumos minutė su gražiu puodeliu tikros mėtų arbatos ir kitu moterišku džiaugsmu iš "Ž" raidės...

Antradienį keliavome į Plungę. Aplankyti kapų ir pasisvečiuoti pas mylimo vyro močiutę. Kaskart vis džiaugiuosi išgirdusi tikrą žemaitišką kalbą ir net šiek tiek pavydžiu, nes, kad ir kaip didžiuojuosi būdama ant asfalto užaugusia vilniete, kartais būtų visai smagu mokėti kalbėti tarmiškai. Na, iš naujo negimsiu, tai bent ištekėjusi už tikrų tikriausio žemaičio bandysiu ko nors pramokt...