Kad jau pirmąją metų ir mėnesio dieną pasižadėjau visokių dalykų, sąžinė liepia prisipažinti, kuriuos iš jų pavyko išpildyti.
Visų pirma, apie naująją Beatos darbo knygą. Ją radom pirkti vargais negalais. Tiksliau, rado Martynas ir labai mane pradžiugino! Dabar toji knyga jau primarginta: planais, darbais, sumanymais, pažadais ir norais.
Visų antra, "Redirected" pažiūrėtas. Tai buvo vienas tų retų atvejų, kai dar filmui neįpusėjus pradėjo kirbėti mintis, kad gal jau laikas eiti namo... Pripažinsiu, nusivylėm. Oi, tik nepagalvokit, kad pabūgom keiksmažodžių ar nešvankybių - mes dar ne to matę ir girdėję. Bet, matyt, tai ir sutrukdė. Pernelyg daug tikėjomės iš šio filmo, ir, jeigu atvirai, pasigedom siužeto, ko nors, kas užkabintų ir nepaleistų. Bet nuoširdžiai džiaugiuosi, kad filmo rinkodara buvo kaip reta intensyvi ir apgalvota.
Dar šis tas prie visų antra. Nieko pernelyg nesitikėdami pasižiūrėjom "Kaip pavogti žmoną". Ir likom sužavėti grožiu, šiluma, puikiais dialogais bei juokeliais ir trim talentais (ta ketvirtoji pasirodė tik filmo pabaigoje ir didelio įspūdžio nepaliko), tilpusiais viename nedideliame bute. Kino teatro salę palikom išsišiepę iki ausų ir tokie laimingi...
Visų trečia, netradicinį medaus tortą iškepiau ir mintimis pasidalinau. Pavyko puikiai! Galbūt dar reiktų padirbėti torto estetikos prasme, bet šiaip rezultatas buvo labai labai neprastas.
Visų ketvirta, Ugnės pirmąjį gimtadienį atšventėm. Kaip? Galit paskaityti čia.
Visų penkta.
Khkhm.
Visų penkta, savo brangiųjų pumiukų nebuvau apsiavusi anei karto. Dėl to gėda ir nesmagu. Iš pradžių nebuvo kada (taip taip, kurgi ne), o paskui buvo netinkamos oro sąlygos (tikram bėgikui tai neturėtų tapti kliūtimi). Dar pats šaltis ne toks baisus, kiek išties slidūs miško takeliai. Bet šiaip jau kalta tik aš. Nes tik nevykėliai dėl visko kaltina aplinką.
Mėnesio pažadą susitikti su draugėmis išpildžiau tik iš dalies.
Su mylima Vitalija susitikom kavos (paragaukit ir Jūs - prašykit "Mikės Pūkuotuko" atėję štai čia), o viskas baigėsi puikiais karamelizuotais riešutais "Giedrės riešutėliuose" ir vakariene. Jeigu ne namuose laukiantys vyrai, vaikai ir šunys - būtumėm likę nakvoti su kavos puodeliais rankose... Nuostabi, tiesiog žodžiais sunkiai nusakoma ta būsena, į kurią pasineria dvi geros draugės kelias valandas pliurpdamos apie viską.
Deja, su brangiausia Kristina kalėdinėmis dovanėlėmis visdar neapsikeitėm, bet čia jau tikrai kalta aplinka ir nepalankios aplinkybės, kurioms nei aš, nei ji įtakos - kaip bebūtų gaila - neturim. Visgi aš neprarandu vilties, kad bent vasarį mudvi pasimatysim, nes jau pasiilgau tai nesvietiškai...
Sausis šiemet buvo pilnas, tiesiog sklidinas bendravimo ir sveikinimų, todėl, jeigu atvirai, to šalčio beveik ir nepastebėjau. Tik giedrą dangų ir žvaigždėtas naktis.
O ryt jau nauja diena, naujas mėnuo ir naujas puslapis, jeigu tik panorėsit!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą