Du kvadratiniai centimetrai obuolių pyrago

Mano tėtis yra didis visokių irisų gerbėjas. Kadangi šiandien jo vardo diena, o mes esam pakviesti pietų, jau prieš keletą mėnesių nuspendžiau - dovanosiu jam dėžutę pačios gamintų obuolių sulčių karamelinių saldainių. Berods, kažkurių praėjusių Kalėdų proga viriau ir dovanojau visą kalną paprastų pieniškų karamelių, bet nelikau itin sužavėta nei gamybos procesu, nei rezultatu, tad nusprendžiau išbandyti kiek įdomesnį variantą.

Mano santykiai su karamele niekad nebuvo patys geriausi: tai per sekundę viskas sudega, tai per staiga tampa nepataisomai skysta... Žodžiu, amžinas stresas ir nusivylimas. Bet verdant šiuos aš dar krūvą kitų darbų nudirbau: ir indus suploviau, ir parašiau, ir paskaičiau, ir filmą pažiūrėjau, ir kitą dieną susiplanavau...

Ir turiu pasakyti, kad šikart saldainiai pavyko tiesiog to-bu-lai! Šiek tiek saldžiarūgščiai (jau turbūt pastebėjot mano nesenkančią meilę šiam skoniui...), labai skanios spalvos ir tokie malonūs palietus... Geresni nei galėjau tikėtis - ar dažnai taip gyvenime būna?

Sakau Jums, įsidedi vieną burnon ir - tarsi valgytum savo mėgstamiausią obuolių pyragą! Obuoliai, cinamonas, sviesto švelnumas... Mmm... Ir, svarbiausia, niekas nemato!

Nemenkam kiekiui saldainių pagaminti reikės:

945 mililitrų obuolių sulčių,

115 gramų gabalėliais pjaustyto sviesto,

200 gramų cukraus,

110 gramų rudojo cukraus,

80 mililitrų riebios (35%-36%) grietinėlės,

1/2 arbatinio šaukštelio cinamono,

1 arbatinio šaukštelio stambios jūros druskos,

maisto termometro.

Obuolių sultis supilkite į nedidelį puodą ir užvirkite. Užvirus šiek tiek (bet tik šiek tiek) sumažinkite ugnį, kad sultys ir toliau kunkuliuotų burbuliuotų ir retkarčiais pamaišydami virkite, kol sulčių kiekis sumažės ir liks maždaug 1/2 - 1/3 puodelio (kalbu apie paprastą puodelį, ne apie puodą, kuriame verdate), o jų konsistencija primins tirštą sirupą (man šis procesas užtruko maždaug valandą, skaičiuojant nuo sulčių užvirimo).

Puodą su gautu sirupu nukelkite nuo ugnies. Sudėkite sviestą, suberkite paprastą ir rudąjį cukrų, supilkite grietinėlę. Grąžinkite puodą ant viryklės ir virkite ant vidutinės ugnies nuolat pamaišydami, kol masės temperatūra pasieks 122°C (jai nustatyti naudokite maisto termometrą, nes iš akies to padaryti tikrai nepavyks; aš savąjį radau čia).

Pasiekę reikiamą temperatūrą, nukelkite puodą nuo ugnies. Į gautą masę suberkite jūros druską (ji tarsi ir nebūtina, bet tas vos juntamas sūrumas ir kur ne kur neištirpę druskos kristalai pavers šiuos gabalėlius išties nepaprastais...)  bei cinamoną. Viską gerai išmaišykit.

20x20 centimetrų indą (būtų geriausia, kvadratinį, bet aš tokio neturėjau, todėl naudojau panašaus ploto apvalų) išklokite kepimo popieriumi. Ant jo išliekite gautą karamelės masę ir palikit atvėsti keletui valandų ar per naktį. Nebūtina dėti į šaldytuvą, kambario temperatūroje irgi kuo puikiausiai sustings.

Aštriu peiliu (jeigu reikia, sutepkite jį trupučiu sviesto ar aliejaus) supjaustykite sustingusią karamelę nedideliais gabalėliais. Jeigu planuojate juos kam nors dovanoti ar tiesiog vynioti kaip saldainius, supjaustę trumpai atvėsinkit šaldytuve - lengviau nusiims nuo kepimo popieriaus.

Kiek vienetų saldainių gavosi viešinti nenoriu. Tiksliau, gėdijuosi, kad sužinosit, koks yra skirtumas, tarp to, ką pagaminau ir to, kas pasiekė tėčiui skirtą dėžutę... Bet aš tik žmogus, prašau to nepamiršti. Ačiū.

Naminėms obuolių sultims būtų didžiulė garbė, netgi, sakyčiau, jų gyvenimo tikslas - būti panaudotoms šiems saldainiams!