Mėnesio šalis: Egiptas ir Falafeliai

Ir tuomet, kai mokiausi mokykloje, ir dabar - istorijos pamokos buvo ir visdar atrodo pačios įdomiausios, o ją dėsčiusi mokytoja - mylimiausia iš kada turėtų. Mėgstu istorinę dokumentiką, laidas ir visą tą senovės romantizmą plačiąją šio žodžio prasme.

Nuo tų pačių laikų Egiptas man atrodė nenusakomai patraukli ir įdomi vieta. Ir nors nesu jame buvusi, bėgant metams supratau, kad tas senovės ilgesys niekaip nesusijęs su dabartimi: dabar toji šalis visiškai kitokia nei buvo prieš keletą tūkstančių metų. Praeitis mums dažnai atrodo gražesnė, šviesesnė nei šiandiena ir tai yra viena pirmųjų kiekvieno suaugusio žmogaus pamokų - ne viskas gyvenime yra taip, kaip tikėjaisi. Sakau tai be jokio liūdesio ar nusivylimo, nes šiais nuostabiais laikais pasaulis mums pasiekiamas lengviau nei bet kada anksčiau ir net nebūdami, tarkim, Egipte, mes galim kad ir eilinį vasario sekmadienį trumpam ten nukeliauti.

Egiptas šio mėnesio šalimi tapo dėl to, kad vasario 28 dieną, 1922 metais, Didžioji Britanija suteikė šaliai nepriklausomybę. Šios valstybės gyvenimas niekada nebuvo ir nėra paprastas. Didžiulė teritorija, 90 milijonų gyventojų, išpažįstamos skirtingos religijos ir nenutrūkstantis turistų iš viso pasaulio srautas. Lėkčiau į Egiptą nors ir rytoj, jeigu žinočiau, kad galėsiu aplankyti įstabiuosius jo architektūros paminklus visiškai viena, o ne grūsdamasi tarp milijonų kitų žioplinėtojų.

Deja, kolkas toks mano noras nėra įmanomas, todėl kaip ir visuomet, ieškau greito ir netikėto būdo patirti įspūdžius, kurie dėl kokių nors priežasčių šiuo metu man nėra pasiekiami.

Falafeliai (prisiekiu, ieškojau, bet neradau oficialaus lietuviško atitikmens šiam pavadinimui) yra visame pasaulyje labai populiarus, o Egiptui ypač būdingas patiekalas, dažnai siūlomas kaip vadinamasis gatvės maistas. Paprastai tariant, tai -  avinžirnių paplotėliai.

4 žmonių vakarienei turėkit (man gavosi 25 vienetai):

250 gramų džiovintų avinžirnių,
1 valgomą šaukštą miltų,
1 nedidelį mėlynąjį svogūną,
3 vidutines česnako skilteles,
2 arbatinius šaukštelius malto kumino,
dosnią saują šviežių petražolių,
dosnią saują šviežių kalendrų,
1 arbatinį šaukštelį druskos,
1 1/2 arbatinio šaukštelio maltų aitriųjų paprikų,
rapsų aliejaus kepimui,
žaliųjų ir paprastų citrinų,
natūralaus jogurto.

Avinžirnius paruoškite iš vakaro. Supilkite džiovintus avinžirnius į dubenį ir užpilkite šaltu vandeniu, kad apsemtų. Palikite išbrinkti per naktį.

Kitą dieną išbrinkusius avinžirnius kruopščiai nukoškite. Ant jų suberkite miltus, smulkintą svogūną, česnaką, petražoles ir kalendrą, druską, kuminą ir aitriąsias paprikas. Viską sutrinkite maisto smulkintuvu arba blenderiu iki beveik vientisos masės.

Nedideliame puode įkaitinkite keletą centimetrų rapsų aliejaus. Į įkaitusį aliejų po kelis dėkite rankomis suformuotus gražios žalios spalvos rutuliukus. Virkite ant vidutinės ugnies porą minučių, tuomet apverskite. Išimkite tiesiai ant popierinio rankšluosčio, kad jis sugertų aliejaus perteklių.

Paruoštus falafelius patiekite su jogurto padažu (natūralų jogurtą sumaišykite su žiupsneliu druskos, skiltele česnako ir keliomis petražolių ir/arba kalendrų šakelėmis) bei dviejų rūšių citrinos griežinėliais.

Patys vieni - sausoki, bet su jogurto padažu ir šviežiai užspaustomis citrinų sultimis - išties maloniai valgomi ir netikėtų skonių bei aromatų atveriantys falafeliai - puikus užkandis!

Nors itin nemėgstu kumino, petražolių ir kalendrų - visi kartu šie skoniai tikrai sukūrė malonų, gaivų ir dar niekad neragautą patyrimą, kurį mielai ragaučiau dar ir dar kartą.

Štai tokia trumpa, greita ir pigi šįkart buvo mano kelionė į Egiptą, nuostabią mano svajonių šalį, kuri, tikiu, kada nors tikrai manęs sulauks.

Dar kartą sakau - išdrįkit ragauti nemėgiamų dalykų, nes galit likti labai maloniai nustebę!

Šeimos paveldas: vaflinis tortas su karameliniu kremu

Džiaugiuosi galėdama pristatyti šio mėnesio šeimos paveldo rubriką, kurioje šįkart - mano tėčio ir brolio Valentino dienai nei kartą gamintas vaflinis tortas. Toks paprastas, toks greitas ir toks saldumyniškas. Tikrai rekomenduoju jį išbandyti, ypač, jeigu turite vaikų - jie mielai įsitrauks į paprastą ir saldų gaminimo procesą.

1 torčiukui turėkit:

norimos formos vaflių lakštų (naudojau apskritus),
1 indelį karamelizuoto saldaus sutirštinto pieno,
180 gramų tikro sviesto,
1 plytelę gero juodojo šokolado.

Visų pirma, labai svarbu sviestą ir karamelizuotą sutirštintą palaikyti kambario temperatūroje bent keletą valandų - taip greičiau ir paprasčiau galėsite pagaminti kremą.

Taigi sviestą ir karamelizuotą sutirštintą pieną sukrėskite į dubenį ir gerai išmaišykite. Galite naudoti elektrinį mikserį arba, kaip aš šįkart - tiesiog šluotelę. Jeigu ingredientai bus kambario temperatūros - tikrai be vargo viską išmaišysite.

Ruoškite tortą: imkite vieną vaflio lakštą, jį ne itin gausiai, bet tolygiai aptepkite karameliniu kremu, uždenkite kitu vaflio lakštu, vėl aptepkite kremu. Taip sluoksniuokite, kol visas kremas bus sunaudotas. Toro viršaus nebūtina aptepti kremu, nes jį puošime kitaip.

Torto puošimui garų vonelėje ištirpinkite plytelę kokybiško juodojo šokolado. Dar karštu šokoladu apipilkite paruoštą tortą ir statykite į šaldytuvą sustingti bent porai valandų.

Jeigu norisi, porą torto sluoksnių galite pertepti ne kremu, o saldžiarūgščiu džemu - tarkim, raudonųjų arba juodųjų serbentų. Tai bus išties puikus akcentas!

Gražus, paprastas, skanus, maloniai sviestiškai karameliškas, puikiai tinkantis prie kavos, beveik netikėtiems svečiams pavaišinti ar šiaip savaitgaliui pasaldinti.

Ačiū tėčiui ir broliui, kad Valentino dienos proga šio skanėsto sulaukdavom beveik kasmet, nors aš, mama ir sesė nepajudindavom nė piršto! 

Saldaus ir lengvo savaitgalio visiems!

Mėnesio proga ir Smetoniškas Napoleonas

Kadangi abi Lietuvos Nepriklausomybės šventės minimos šaltuoju metų laiku, nėra paprasta sugalvoti, kaip įkomponuoti mūsų vėliavos spalvas į šventinius patiekalus nenaudojant dažų ir nepaverčiant visko keistu cirku (tikriausiai pamenat prieš keletą metų kažkieno sugalvotus trispalvius cepelinus?.. siaubas!). Todėl šiemet aš nusprendžiau pažvelgti į Vasario 16-osios šventę kitu kampu: kas tie žmonės, nulėmę šį svarbų mūsų valstybės žingsnį, tie drąsuoliai, nepabūgę nieko? Žinom Joną Basanavičių, žinom Mykolą Biržišką, Petrą Klimą, Aleksandrą Stulginskį ir daugybę kitų. Visam tam ilgam sąraše buvo ir Antanas Smetona, iki šiol labai prieštaringai vertinamas, dukart Lietuvos prezidentu tapęs politikas ir visuomenės veikėjas. Ir štai tada man šovė į galvą mintis! Juk tiek kartų esu girdėjusi apie įvairiausius patiekalus, kurių pavadinimai papildomi vienu bendru žodžiu smetoniškas. Pirmasis smetoniškas dalykas, kurį pavyko prisiminti - Napoleono tortas.  

Prisimenu, kad Napoleono tortą su sviestiniu kremu mano amžiną atilsį močiutė kepdavo gan dažnai ir su visa pagarba bei meile turiu pasakyti, kad nebuvau jo mėgėja: labai riebus ir gana sausas, jį ragaudavau tik iš mandagumo...

Prisiminiau ir tai, kad buvau girdėjusi apie smetonišką Napoleono variantą su plikytu kremu, kuris yra nepaprastai skanus. Nebuvau jo ragavusi, bet žinojau, kad plikytą kremą tikrai mėgstu, todėl nusprendžiau nieko nelaukdama išbandyti.

Puikiai suprantu, kad Antanas Smetona su šiuo tortu susijęs tik tuo, kad abu buvo populiarūs ir žinomi tuo pačiu metu. Ir tikrai suprantu, kodėl tas laikotarpis - tarpukaris, kai Lietuva buvo nepriklausoma valstybė - daugeliui asocijuojasi su geru gyvenimu, pilnatve ir... skaniu maistu. Žiūrėdama filmus arba skaitydama ką nors apie tą laikotarpį įsivaizduoju, kad žmonės tuomet jautėsi laimingi ir laisvi. Įsimylėdavo, planuodavo, kūrė verslus, rašė knygas, politikavo - gyveno normalų baltiškai vakarietišką gyvenimą. Kas nutiko netrukus, visi mes žinom, bet šįkart gal apie tai nesiplėsiu.

Tai štai šiam tortui (24 centimetrų skersmens) Jums reikės:

Lakštams:

400 gramų sviesto,
4 stiklinių miltų,
1 stiklinės riebios grietinės,
1/3 arbatinio šaukštelio sodos.

Labai šaltą sviestą sutarkuokite burokine tarka arba sukapokite peiliu. Suberkite miltus ir gerai išmaišykite, kad kiekvienas sviesto trupinys apliktų miltais. Supilkite grietinę ir minkykite viską tol, kol tešla sulips į vientisą rutulį. Jį padalinkite į šešias lygias dalis (aš iš kiekvienos dalies rankomis suformavau rutulį) ir padėkite į šaldytuvą kaip riekiant atvėsti.

Kiekvieną atvėsusį tešlos rutuliuką ant miltais pabarstyto paviršiaus iškočiokite iki maždaug 24 centimetrų skersmens skritulio. Kiekvieną tešlos lakštą perkelkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir subadykite šakute - taip lakštai iškeps lygūs, nepūslėti.

Kepkite lakštus (aš kepiau po vieną per kartą) 185°C karštumo orkaitėje apie 15-20 minučių arba kol ims vos vos ruduoti. Palikite visiškai atvėsti.

Kremui:

300 gramų tikro sviesto,
1 stiklinės miltų,
1 1/2 stiklinės pieno,
2 stiklinių cukraus,
20 gramų vanilinio cukraus,
6 kiaušinių trynių.

Kremui paruošti reikės dviejų nedidelių puodų.

Viename puode kaitindami ant vidutinės ugnies išlydykite sviestą. Į jį suberkite miltus ir kaitinkite maišydami mediniu šaukštu tol, kol masė taps vientisa. Nukelkite nuo ugnies.

Kitame puode pakaitinkite pieną, cukrų ir vanilinį cukrų. Kaitinkite maišydami, kol masė beveik užvirs. Žodis beveik čia labai svarbus. Nukelkit nuo ugnies.

Maišydami supilkite pieno ir cukraus masę į puodą su sviesto ir miltų mase. Maišykit tol, kol masė taps vientisa ir be gumulėlių.

Į atvėsusią masę po vieną įmuškite kiaušinių trynius kaskart viską labai gerai išmaišydami. Kai masė taps vientisa ir maždaug grietinės tirštumo, viskas - plikytas kremas paruoštas!

Paruoškite tortą.

Torto lakštų kraštus apipjaukit peiliu, naudodami lėkštę ar kitą norimo skersmens skritulį. Nupjautus kraštus sutrupinkite pirštais.

Ant tortinės formos dugno ar tortinės, kurioje serviruosite, guldykite vieną tešlos lakštą. Jį aptepkite kremu. Ant viršaus dėkite kitą lakštą ir vėl aptepkite kremu. Taip kartokite iki paskutinio lakšto. Galiausiai torto viršų bei šonus (jeigu norite) aptepkite kremu ir pabarstykite trupiniais.

Smetoniškas Napoleonas paruoštas! Palikite jį šaldytuve per naktį, kad tinkamai įsigertų kremas ir tortas gebėtų išlaikyti formą.

Saldus, ne per riebus, nostalgija dvelkiantis, tradiciškas, šventinis - tikras, tikrų tikriausias tortas!

Būtinai gaminkit - reikės Jūsų laiko ir dėmesio, bet rezultatas tikrai to vertas!

Mėnesio kokteilis: Moscato float

Šio mėnesio kokteilis - labai gaivus ir mergaitiškas, puikiai tinkantis tokiam moteriškam ir neįpareigojančiam savaitgaliui, kokį ką tik praleidau su artimiausiomis ir labiausiai man patinkančiomis mergaitėmis šiame pasaulyje.

Originaliai jis vadinamas Moscato float, ką lietuviškai būtų galima vadinti Moscato plūduru. Pasaulyje yra sukurta nemažai panašaus plūduriuojančio tipo gėrimų receptų ir man visada buvo įdomu išbandyti bent vieną iš jų. Sumaišiau, patiko. Tikrai kartosiu. Ir Jums rekomenduoju.

Vienam kokteiliui turėkit:

1/2 puodelio gazuoto braškinio limonado,
1/3 puodelio balto saldaus Moscato vyno,
1-2 rutuliukus gero vanilinio plombyro.

Į kokteilinę taurę ar stiklinę įdėkite 1 ar 2 rutuliukus gerų riebių ledų. Užpilkite juos burbuliuotu braškiniu limonadu ir papuoškit saldžiu Moscato vynu. Net ir maišyti nėra būtina, nes limonado burbuliukai patys išjudins ledus būtent tiek, kiek reikia. Viskas. Čin čin ir ragaujam!

Sakiau, kad kokteilis mergaitiškas, bet ir jo paragavęs Martynas sakė "mhm" ir palinksėjo galva.

Lengvas, gaivus ir kažkoks pavasariškas - išmėginkit būtinai!

Vasario reikalai

Prabėgus pirmai vasario savaitei skubu dalintis mėnesio planais ir TOP 5:

1. Jau rytoj - visuotinė blynų diena ir mes tradiciškai keliausim pas mano tėvus ragauti blynų žudikų ir dar vešimės savo. Tikiuosi, šiemet pavyks dar ir kaukėm pasipuošti - taip norisi ne tik pavalgyti susirinkus...

2. Šį šeštadienį - Ugnės vardadienis, o tai, kaip žinia, mūsų giminėje yra visiškai normali ir švenčiama šventė. Tai ir šis kartas nebus išimtis.

3. Meilės diena artėja ir noras kaip nors šiltai ją sutikti didėja...

4. Priešpaskutinį vasario savaitgalį planuoju vien tik mergų vakarėlį be vaikų, vyrų, šunų ir visų kitų atsakomybių. Planas, kurio nei viena iš pakviestųjų nežino, jau dabar gadina joms nervus ir tai jau beveik pusė šventės man, muahahahaha!

5. Ačiū Martynui, dabar ir aš laukiu naujo superherojaus filmo, kuris žada būti visiškai kitoks, nei visi buvę iki šiol. Be to, Ryan Reynolds visada yra gerai. Visada.

Sausio buhalterija

Sausis iš tiesiog intensyvaus staiga tapo sugriuvusių planų mėnesiu. 

Kai pagaliau prisnigo ir kaip reikiant atšąlo, iškart paruošėm rogutes darbui ir... nespėjom jomis normaliai pasidžiaugti, nes mūsų mažė ėmė ir susirgo po ilgų ilgiausios pertraukos. Be abejo, Ugnės gimtadienį irgi teko praleisti guodžiant visai rimto gripo prispaustą, smarkiai karščiuojančią ir beveik nuolat verkiančią savo pupą. 

Visgi sulaukus savaitgalio pavyko visai neprastai atšvęsti trečiąjį gimtadienį būryje artimųjų. Tikiuosi rasti bent šiek tiek laiko ir pasidalinti trijų metų minėjimo idėjomis.

Poached eggs gaminau ne vieną kartą, bet taip ir nenufotografavau. Aš viešai pasižadu padaryti tai netolimoje ateityje.

Per visą tą švenčių ir ligų sukeltą chaosą nesugebėjau atsipalaiduoti ir ramiai apmąstyti kaip konkrečiai būtų galima atnaujinti Ugnės kambarį. Visgi tai neišvengiamai įvyks, todėl mažų mažiausiai fotoreportažas tikrai bus.

Galiausiai, vienintelis be jokių kliūčių ir streso įvykęs dalykas - mudu su Martynu išsiruošėm į kiną... net du kartus! 

Nepaisant visko, man pavyko įgyvendinti savo sumanymą atnaujinti blogą net keturiomis naujomis rubrikomis: šeimos paveldas, mėnesio proga, mėnesio kokteilis ir mėnesio šalis. Tikiuosi, kad tai jos bloge jos sėkmingai prigis ir įneš naujų vėjų bei temų.

Nelengvas buvo sausis, vasaris bus puikus!