Pirmadienio septynetas

Pirmadienio septynetai grįžta ir tikisi nebepradingti tokiam ilgam laikui (laikau sukryžiavusi pirštus)!

1. Nors vasara kalendoriškai jau tarsi ir pasibaigė, šviežios daržovės visdar tęsiasi, todėl labai rekomenduoju išbandyti mano senų seniausiai žadėtą šaltą ispanišką gazpacho sriubą.

Jums reikės: 

didelio prinokusio pomidoro, 

tokio pat puikaus agurko, 

pusės arba mažiau raudonos paprikos, 

dviejų skiltelių česnako.

stiklinės vandens,

dviejų šaukštų sojos padažo,

dviejų šaukštų raudonojo vyno acto,

dviejų šaukštų alyvuogių aliejaus,

beigi druskos pagal skonį.

Imamės darbo. Šiek tiek susmulkinam pomidorą, nuluptą agurką (taip taip, žinau, kad visi vitaminai slepiasi odelėje, bet šiuo atveju mums dar ir estetika svarbi, todėl, jeigu nenorit bezdalavos spalvos sriubos, odelę tikrai patariu nulupti), papriką ir česnaką. Sudėję daržoves į puodą ar dubenį, sutriname elektriniu smulkintuvu. Supilame vandenį, skystuosius pagardus bei druską. Viską gerai išmaišom. Po keleto minučių paragaujam, ar nieko netrūksta ir - uždarom šaldytuvan, tegul vėsinasi. O kai būsim tikrai išalkę (ar ištroškę - kaip pažiūrėsi), skrudinam skrebutį, pilam sriubą į lėkštes ir mėgaujamės! Puiki, tiesiog fantastiška alternatyva šaltibarščiams.
2. Mama atseikėjo man litrą šviežių, tikrų kaimiškų aviečių! Aišku, buvo galima jas vienu ypu suvalgyti, bet aš nusprendžiau išsivirti aviečių uogienės. Na ir kas, kad gavosi vos 580 ml stiklainėlis. Užtat žiemą, kai kiti valgys pirktinę arba išvis jokios, aš galėsiu mėgautis pačios virta tikrai namine aviečių uogiene! (Kažkas man šiemet su tuo konservavimu, net nežinau. Tokia ūmi meilė užėjo, kad baisu...).

Aš dariau taip. Pusę kilogramo (arba vieną litrą) švarių aviečių užpyliau 250 gramų cukraus ir 25 gramais uogienių mišinio su pektinu. Viską gerai išmaišiau. Tada stačiau puodą su uogomis ant ugnies ir nuolat maišydama, laukiau, kol užvirs. Kai užvirė, toliau maišydama viriau 5 minutes, o tada - supyliau į švarų stiklainėlį ir tvirtai užsaukau dangteliu. Tada stiklainėlį apverčiau ir pastačiau žemyn galva penkioms minutėms. Viskas! Beliko tik susivaldyt neatidarius, chi chi. 

P.S. tas uogienių mišinys ir pektinas, tai ne kokie bjaurūs ar kenksmingi -ikliai. Tai natūrali vaisiuose randama medžiaga, kuri leidžia greičiau išvirti uogienę, išsaugo verdamų uogų ar vaisių spalvą bei skonį.

3. Prieš keletą dienų, visai be jokios ypatingos progos gaminau Napoleoną. Ačiū už komplimentus! Bet  ne, tai nebuvo tas tikrasis, tačiau savo skoniu - labai panašus, tik žymiai, na tiesiog žymiai, greičiau pagaminamas. Ir, kas ne mažiau svarbu, visai nedidelis - mums su Martynu jo užteko trims dienoms.

Kaip minėjau, viskas labai paprasta, Jums tiesiog reikės:

pakuotės šaldytos sluoksniuotos tešlos (500 gramų),

200 gramų tikro sviesto,

indelio saldaus kondensuoto pieno.

Visų pirma, iškepkit tešlos lakštelius (jeigu turit vieną didelį tešlos lapą, supjaustykit jį norimo dydžio gabalėliais). Kol jie keps, o paskui - vės, pasiruoškit kremą. Minkštą, t.y. kambario temperatūros sviestą išsukit su kondensuotu pienu. Trumpam pastatykit indą su kremų į šaldytuvą - bus maloniau tepti. Kai tešlos lakštai bus atvėsę, pertepkit juos kremu, viršų ir šonus apibarstykit nuo tešlos likusiais trupinėliais (patikėkit, jų tikrai liks) ir dėkit į šaldytuvą keletui valandų, o geriausia - visai nakčiai. Atėjus laikui, kai jau visiškai nebegalėsit kentėti neparagavę, pasiruoškit puodelį nesaldžios kavos ar arbatos ir, atsipjovę gabalĖLĮ netikro torto, pamirškit, kad laikotės dietos ar mėginat atsisakyti saldumynų. Taip, aš bloga. Labai bloga.

4. Būkim teisingi - jau rugsėjis, vadinasi - ruduo. O ruduo - ne paslaptis - yra ne tik derliaus, bet ir grybų metas.Sunkiai žodžiais nusakomą meilę grybams man įskiepijo tėtis, nes pats būdamas aistringas grybautojas mėgėjas, mus miškan veždavosi kartu. Žinoma, vaikystėje pats grybavimas rūpėjo mažiausiai. Svarbiau buvo susitikti su bendraamžiais tėvų draugų vaikais (visdar sekat mano mintį?) ir gamtoje sukirsti sumuštinį bei pagurkšnoti termosinės arbatos. Žinoma, ir rasti grybą būdavo smagu, bet tai - antraeilis dalykas. Paaugus patikdavo anksti keltis ir dar su tamsa išvažiuoti iš namų (niekad nepamiršiu, kaip kartą, pažadinta apie trečią valandą ryto, eidama praustis sugebėjau kakta trenktis į vonios durų staktą). Dar vėliau (ir iki pat dabar) patikdavo vaikštinėti grynam ore, niekur neskubant šnekučiuotis apie gyvenimą, išbandyti samanų minkštumą, pamatyti žaltį, uosti miško kvapą, pagaliau savarankiškai atskirti tinkamą grybą nuo tik vieną kartą valgomo, valytis nuo veido prikibusius voratinklius ir... sukirsti sumuštinį bei pagurkšnoti termosinės arbatos! Grįžtant į nūdieną turiu pasakyti, kad šiemet grybavau jau cielus tris kartus, o grybus valgiau... Na, būkim mandagūs ir neskaičiuokim. Labai labai labai mėgstu grybus (kartais dar miške norisi imti ir atsikąsti kokio raudonviršio...), todėl galiu galėčiau juos valgyti dažnai ir įvairiausiais pavidalais. Tarkim šiemet, jau keletą kartų kepiau omletą su voveraitėmis, kuriame voveraičių buvo gerokai daugiau nei kiaušinio plakinio. Ir visai nesigailiu! O vakar tėtis įdavė apie du litrus jau nuvalytų ir išvirtų grybų, kurie savo eilės (nors kam čia tos eilės, gi ne tarybiniai metai!) laukia šaldymo kameroje. Jau esu ne kartą sakiusi, kad, mano galva, žmonės, nemėgstantys grybų arba bijantys juos valgyti - labai - labai! - daug gyvenime praranda... Taigi pirmyn į mišką!

5. Gal dar prisimenat kažkada ir lietuviškose televizijose rodytą serialą "Berniukas ir pasaulis" ("Boy meets world")? Jaukus, šiltas, pamokantis ir labai linksmas! O jau tos serijos, kuriose pasirodo ir mokyklos direktorius bei mokytojas ponas Feeny - dažniausiai ašarą spaudžiančios...

6. Labai naujas. Labai geras. Labai profesionalus. "Newsroom". Tai pasakojimas apie vienos naujienų tarnybos darbą, tikrų profesionalų darbo užkulisius, moralines dilemas ir asmenines dramas. Labai labai įdomus ir įtraukiantis. Pamatysit, visai kitomis akimis pažvelgsit į aktorius, iki šiol matytus tik labai nerimtam kontekste. Tikrai labai rekomenduoju.

7. Be visų jau perskaitytų ar dar tik žadamų skaityti knygų yra viena šiuo metu labai svarbi.. Tai bet kuri Jūsų namų lentynoje gulinti/stovinti/rymanti knyga, pageidautina, storesnių apimčių, puikiai tiksianti gražiems medžių lapams džiovinti. Išėję pasivaikščioti (apie tai, kaip malonu ir sveika yra vaikščioti, manau, priminti nereikia?) nepatingėkit pasilenkti, pamatę gražų, spalvingą, rudeniu alsuojantį klevo ar kokio kito medžio lapą, o grįžę namo - pamerkit jį stiklinėn arba guldykit tarp knygos puslapių - tegul ilsisi ir laukia savo dienos. Maža kas mums šaus galvon vėlyvą rudenį arba niūrų žiemos vakarą.

Šiltos paskutinės rugsėjo savaitės ir tikro mėgavimosi tikru rudeniu Jums!