Tęsiu nuostabaus rudens temą. Štai vakar radau ir paršinešiau pirmąjį šiemet kaštoną. Jau vaikystėje žinojau, kad kiekvieną rudenį tėtis nieko nesakęs vis įmeta mamai į kišenę ar į kokį rankinuką vieną kitą kaštoną, o ji kiekvienąkart iš naujo nustemba netyčia jį ten suradusi... Ar pastebėjot, kaip miela yra laikyti rankoje, visaip tarp pirštų sukioti ar tiesiog glostyti gražų rudą kaštoną? Jo švelnus ir blizgantis paviršius ramina ir visada praneša, kad ruduo jau artėja link vidurio. Nuostabus dalykas tie kaštonai!
Kitas nuostabus rudeniškas dalykas - kugelis (juk turėčiau sakyti bulvių plokštainis, arne?). Nors nesu didelė bulvinių patiekalų gerbėja, šį valgį mėgstu visokį ir visaip (tik kažkodėl be visokių ten grietinių ar spirgų). Šįkart nusprendžiau pasiskolinti ir modifikuoti puikią savo anytos (pirmą kartą rašau šį žodžių junginį!) mintį ir į kugelį įdėti keletą vištos blauzdelių - rezultatas buvo išties gardus! Karštas ir sotus maistelis - pats tas vėsiam rudeniškam sekmadieniui. Pamėginkit ir Jūs!
Gi prisiminti bulves įkvėpė ne kas kitas, o laida "Beatos virtuvė". Prisipažinsiu, nebuvau didelė Beatos blog'o gerbėja, todėl ir iš laidos nesitikėjau ko nors ypatingo, tačiau! Tai stilingiausia ir kartu paprasčiausia lietuviška kulinarinė televizijos laida. Nufilmuota tiesiog fantastiškai, bet net ir tai nublanksta, palyginus su nuoširdžiais Beatos komentarais, jos išradingais juokeliais ir super pozityviu požiūriu. Trečioje - obuoliams skirtoje - laidoje pasiūlyta obuolių sultyse troškinta kiauliena jau išbandyta (ir kaipgi neišmėginsi, jeigu vos paragavusi ką tik pagaminto patiekalo ji užsimerkia ir sako: "Tikras kiaulienos rojus... Ne! Tikras obuolių ir kiaulienos rojus!"?). Paprasta, bet nuostabu!
O kalbant apie nuostabius dalykus, nėra nieko geresnio nei vakaras kine su draugais. Ir, žinoma, po to vykstantis filmo bei naujausių naujienų aptarimas su ąsotėliu sangrijos ar bokalu alaus. Vakar būtent taip ir nutiko. Neslėpsiu, proga apsilankyti kine pasitaikė išties neeilinė - juk ilgai lauktasis "Tadas Blinda. Pradžia" pagaliau pasiekė didžiuosius ekranus. Likau sužavėta puikiu vaizdu ir garsu, įdomia siužetine linija ir... suktuoju Dainiaus Kazlausko vaidinamu Edmundu! Buvo ir smagių juokelių, ir beveik ašarą išspaudusių pabaigų, todėl vertinčiau šį filmą kaip išties neblogą (blogaisiais farais tegul būna kino kritikai, valgantys iš to duoną, chi chi). Visgi daugiausiai svorio filmui suteikė muzika, o ypač Ievos Narkutės atliekami "Raudoni vakarai". Buvo išties gražu.
Na, ir pabaigai. Ar esat girdėję apie nemokamus komplimentus? Jeigu ne, pasiskaitykit štai čia. Aš savuosius jau pakabinau. Dabar - Jūsų eilė! Tiesiog neįtikėtina, kiek laimės gali suteikti vienas nuplėštas lapelis! Pamatysit - negalėsit nustot šypsotis: )
Lengvos ateinančios savaitės!
