Gruodžio reikalai

Gruodžio TOP 5 jau pasirodė!

1. Metai bėga, o tradicijos nesikeičia...  Tai, ką mano brolis pradėjo būdamas aštuntokas, labai gyva ir šiandien. Šiemet Advento kalendoriais keičiamės kaip ir kasmet, tik aš esu ta, kuri vėluoja... Gėda ir nesmagu, tačiau jau ryt planuoju turėti savąjį kalendorių, kuris keliaus į brolio rankas.  Būtiniausiai pasidalinsiu nuotraukomis ir mintimis.

2. Labai mėgstu žiemą ir tą nuostabų laukimą. Ir tą norą sušilti, pabūti jaukiai ir ramiai. Ir dar labai mėgstu arbatą. Tikrai nesu kokia šio gėrimo gurmanė ar žinovė, bet retkarčiais imu ir paragauju ko nors neįprasto ar net keisto. Tai štai šiam mėnesiui susigalvoja tikslą: pagaminti ir paragauti kokios ypatingos, žiemiškos arbatos. Su sausainiu. Arba be jo. Tiesiog šildantis rankas ir širdį.

3. Kalėdos... Tai, ko laukiu visus metus. Tarsi koks metų orientyras. Aš tiesiog dievinu laukti šios nepaprastos šventės, o dabar, kai mūsų Ugnė jau užtektinai sąmoninga, kad žavėtųsi stebuklais, Kalėdos vėl įgauna paskutiniu metu kiek prislopusią prasmę. Mintyse jau sukasi pavienės dovanų ir meniu idėjos. 

4. Prieššventinis laikotrapis senovėje buvo skirtas nusiraminimui ir apsivalymui. Tiesa, aš didžiai abejoju, kad Advento pasninkas buvo taip jau stipriai dvasingas. Manau, jį nulėmė tiesiog sunkios gyvenimo sąlygos ir sudėtingas metų laikas. Bet šiais laikais dažnam tikrai praverstų nurimti, pagalvoti, pagyventi lengviau tas keletą savaičių. Noriu ir aš išbandyti ką nors dietinio, pasninkiško, neragauto. 

5. Naujieji kaip visad atšuoliuos akimirksniu, todėl jau dabar renku mintis ir bandau nuspręsti jų šventimo būdus ir vietas... Darbas ne iš lengvųjų, ypač turint vaikų, bet misija tikrai įmanoma!

Linkiu fantastiškai užbaigti šiuos metus!

Lapkričio reikalai

Pagaliau atėjo lapkritis! Šis nuostabus, visą rudenį vainikuojantis mėnuo, kai rytinės ūkanos verčia svajoti ir žvelgti giliau, kai šaltos naktys kviečia glaustis ir sušilti, kai kiekviena saulėta diena vis labiau priartina prie gimtadienio. Dievinu lapkritį! Jūsų dėmesiui - TOP 5:

1. Šį mėnesį sueis aštuoneri metai nuo to puikaus sekmadienio, kai mes su Martynu nuėjom į pirmą pasimatymą. Buvo nuostabi diena! Ir tai buvo tik pirmas ilgos ir įdomios kelionės žingsnis. Negaliu patikėti, kad jau taip ilgai žingsniuojam...

2. Vieną kartą jau esu gaminusi puikųjį panna cota desertą, bet tuomet dar nerašiau savo blogo, todėl ir receptas iki jo neatkeliavo. Bet štai atėjo laikas, kai ėmiau ir pasiilgau to švelnaus, šilkinio, lengvo skonio, todėl gaminsiu, puošiu ir būtinai su Jumis dalinsiuosi!

3. Lapkričio gale aš pagaliau tapsiu trisdešimtmete moterim! Taip keista, bet jau kurį laiką labai laukiu šios datos tarsi kokios svarbios ribos. Ją peržengusi turiu vilties pagaliau tapti suaugusiu žmogumi (parašiau ir garsiai nusijuokiau). Žvaigždės mane myli, sakau Jums! Turiu viską, apie ką svajojau ar net nedrįsau norėti. Trūksta man tik to, ko pati galiu pasiekti. Todėl linkiu sau drąsos ir to beatodairiško dvidešimtmetės azarto, kai žinai, kad gali viską, ko tik nori.

4. Šiemet, po trumpos pertraukos į sceną grįžta Advento kalendoriai. Ši tarp manęs, brolio ir sesės egzistuojanti tradicija tokia miela, kad siaubingai nekantrauju ją pratęsti. Gali būti, kad šįkart dienas iki Kalėdų skaičiuojančių žmonių ratas netgi prasiplės. Dabar beliko tik išsirinkti, kurią iš galvoje tūnančių kalendoriaus idėjų šiemet įgyvendinti...

5. "Fury". Šitoj vietoj pasakysiu tik tiek: filmas gali būti sukurtas bet kuria iš manęs visiškai nedominančių temų - karą, zombius, kosmosą, apokalipsę ar kokias futuristines nuotaikas, bet jeigu jame vaidina Brad'as Pitt'as - aš su didžiausiu džiaugsmu jį žiūrėsiu ir manęs tikrai nereikės įkalbinėti. Nes net ir man egzistuoja šventų dalykų. Pavadinkim tai mažyte Akvilės silpnybe. Juk turiu tam teisę, ar ne?

Lapkriti, šiemet Tu būsi nuostabus, aš žinau!

Svajonės ir naujovės

Na ką, štai ir kovas atkeliavo... Prasidėjo jau trečias (!) šių metų mėnuo. Neįtikėtina! O kalbant apie pavasarį, tai man juo tikrai kvepia. Ir paukščiai čiulba, vadinasi, dalis šių emigrantų jau grįžo. Ir šiaip viskas šviesėja, pastebėjot?

Kovui esu patikėjusi net keletą svajonių. Visų pirma, noriu nusipirkti tikrus kedus (atleiskit, sportinius batelius) specialiai bėgiojimui. Turiu gėdingai prisipažinti, kad niekada gyvenime taip ir neturėjau tų tikrųjų kedų... Todėl labai tikiuosi, kad šįkart pavyks rasti patinkančius ir tinkančius. Visų antra, labai svajoju pradėti vėl bėgioti. Ir jau nebesvarbu, gryname ore ar prakaituotoje sporto salėje - kad tik galėčiau daugiau pasijudinti ir priversti smarkiau plakti savo aptingusią širdį. Įsivaizduokit, paskutinį kartą bėgiojau kažkada prieš šimtus metų, 2012-ųjų balandžio pabaigoje... Beveik prieš metus, o siaube! Trečia gi svajonė (o ir būtinybė kartu) - susiplanuoti Velykų meniu. Turiu keletą sumanymų šio pavasario šventėms, tačiau grožiui ir skoniui ribų nėra, juk taip? Ir ketvirta, sunkiausiai šiuo metu pasiekiama svajonė - pabaigti skaityti pradėtą knygą... Gal kaip nors.

Mes gi su Martynu rytoj einam į pasimatymą. Į kiną kaip senais laikais, chi chi. Žiūrėsim filmą. O gal ir visus du. Savo dukrytę paliksim vaikų auginimo ir priežiūros profesionalams - mano tėvams, visgi jau šešta savaitė suėjo tam mūsų gražiam vaikučiui - pats laikas išmėginti save naujame - anūkės - vaidmenyje. Tiesą sakant, stebiuosi, kaip tėvai ištvėrė tas ilgas savaites ir neišgrūdo mūsų kur nors žymiai anksčiau, kad patys galėtų pasimėgauti išskirtiniu Ugnės dėmesiu, chi chi. 

Ir blog'o reikaliukai. Tradiciškai, mėnesio prmą dieną atsiranda desktop'o kalendorius. Tradiciškai jis jau blog'o dešinėje - naudokit į sveikatą (už nuotrauką šįkart dėkoju savo brangiai sesei Eglei, pačios gi rankos buvo užimtos dideliu minkštučiu koldūnu, vardu Ugnė). O jeigu esat akyli, toj pačioj dešinėj blog'o pusėj rasit ir mažytį naują dalykėlį - nuorodą į Įkvėpimo puslapį Facebook'e. Tikiuosi, kad jame būsiu aktyvi ne tik aš pati, chi chi. Jeigu blog'as skirtas dideliems įkvepiantiems dalykams, tai veidaknygės puslapis bus skirtas kasdienio įkvėpimo paieškoms ir įkvepiančioms diskusijoms. Dabar toks laikas mano gyvenime, kai ilgiems ir įkvepiantiems įrašams kartais (beveik visada) neužtenka laiko, tačiau kas bebūtų, labai svarbu kasdien rasti bent mažulytę smulkmeną, kuri nušviestų visą dieną, pradžiugintų, sukeltų šypseną ar isterišką juoką, pametėtų gerą mintį gražesniam ar skanesniam gyvenimui. Tam ir bus skirtas Facebook'o puslapis. Labai lauksiu Jūsų atsiliepimų, nuomonių ar idėjų. Būtų tiesiog fantastiška žinoti, kad blog'as įkvepia ne tik mane vieną, chi chi.

Lengvo ir šviesaus mėnesio visiems! 

Idėjos Kalėdoms. I dalis

Kadangi prieššventiniu laikotarpiu, t.y. beveik visą gruodžio mėnesį, abu su Martynu sirgom, kosėjom, negalavom, jėgų vos užteko pasiruošti Kalėdoms ir dovanėlėms surasti. Bet kažkokiu stebuklingu būdu, visus sumanymus pavyko sėkmingai įgyvendinti be didelio streso. Nežinau, kaip, neklauskit. Todėl, gal ir vėluodama, norėčiau su Jumis pasidalinti kalėdiniais sumanymais, kuriuos savo kailiu išbandėm ir likom patenkinti patys beigi dar ir artimuosius nustebinom ir pradžiuginom.

Ir nors puikiai suprantu, kad šventės jau praėjo, džiaugsiuosi, jeigu šis įrašas Jums pasitarnaus prieš ar per kitas Kalėdas.

Pradėsiu nuo to, kad šiemet praėjusiais metais, kaip ir daugelį metų prieš tai, prieš Kalėdas su broliu ir sese keičiamės Advento kalendoriais. Brolis Vytas yra pagaminęs nuostabią eglutę (nuo kurios, beje, viskas ir prasidėjo), kurią kasmet belieka tik papildyti saldainiais, sausainiais, rašteliais ar dar kuo ir dvidešimt keturioms dienoms perleisti gero žmogaus globon. Gi mes su sese Egle kiekvienais metais iš naujo sukam savo protingas galveles ir gaminam vis naujus kalendorius. Deja, ir šiame fronte likau viena - sesė rado puikią išeitį:

Visa krūva gražių medinių segtukų skalbiniams sunumeruoti ir išpuošti rankiniu būdu. Jais prie puikios kalėdinės juostelės prisegami saldainiai. Girlianda kabinama kur tik norisi. Sakau, ir labai patogu, ir paprasta, ir puošnu. Dar kartą ačiū, sese. Mua.

Kadangi pati, kaip minėjau, neturiu daugkartinio naudojimo kalendoriaus, kasmet kurpiu ką nors naujo. Šiemet Šįkart nusprendžiau kepti meduolinį dalyką dienoms skaičiuoti.

Visų pirma, kepiau didžiausią eglutės formos meduolį. Tuomet - visą krūvą paprastų apskritų meduoliukų ir vieną kalėdinio medelio viršūnę - žvaigždę.

Naudojausi šiuo receptu, kuriam reikėjo:

3 kiaušinių,

500 gramų miltų,

200 gramų cukraus pudros,

pusės arbatinio šaukštelio gesintos sodos (gesinkit lašeliu citrinos sulčių arba acto),

3 valgomų šaukštų medaus,

1 arbatinio šaukštelio prieskonių meduoliams.

Kiaušinius išplakti su cukraus pudra. Suberti prieskonius, medų, gesintą sodą. Po stiklinę berti persijotus miltus, kol užmaišysite ne kietą tešlą. Indą su tešla statyti į šaldytuvą keletui valandų ar net visai nakčiai. Per tą laiką tešla medaus dėka sutvirtės.

Kai jau būsit nusiteikę darbuotis toliau, darbo stalą pabarstykite miltais, kočiokit tešlą norimu storumu ir formelių ar peilio pagalba formuokit meduolius.

Visą šį grožį kepkite 190°C karštumo orkaitėje 10-15 minučių arba kol meduoliai ims gražiai ruduoti.

Vėliau, kai visi kepiniai jau bus atvėsę ir sukietėję, beliks tik juos papuošti ir suklijuoti. Ir puošybai, ir klijavimui naudojau paprastą, bet itun kibų glajų iš vieno kiaušinio baltymo ir maždaug 250 gramų cukraus pudros. Baltymą lengvai paplakit šakute ir išmaišykit su pudra, kol masė taps tiršta, balta ir vientisa. Jeigu norite išties skanaus glajaus, įpilkite šiek tiek citrinos sulčių. Žinoma, tuomet reikės ir daugiau cukraus pudros.

Tai štai, pirmosios kalėdinės idėjos pristatytos. Rytoj - apie imbierinius sausainius.

Gražaus ir jaukaus vakaro!

Apie lapkritį, šventes ir progas

Galbūt vertėtų neskubinti įvykių ir ramiai laukti pirmos naujo mėnesio dienos, tačiau nesu tikra, jog rytoj turėsiu noro ir galimybių naudotis internetu, todėl tarararamtaram! - lapkritis jau čia!

Neslėpsiu, mėgstu šį mėnesį. Nors ir žinau, kad jis tamsus, niūrus, šventėmis nedosnus. Bet! Prasideda jis nuo Visų šventųjų progos, minimos visame pasaulyje. Ir kaip mums, lietuviams, bebūtų keista, lapkričio pirmoji išties yra šventė, o ne beveik juodojo kaspino diena. Rimties ir susikaupimo gi reikalauja visai ne pirma, o antra lapkričio diena, dar vadinama Vėlinėmis, kai mūsų dėmesys ir mintys skiriami tarp mūsų nebesantiems. Galbūt liksiu nesuprasta, bet man nuo pat mažumės patikdavo važiuoti lankyti kapus: apžiūrinėti senus antkapius, stebėti tamsoje tyvuliuojančią degančių žvakių jūrą, o senose ir mažulytėse kaimo kapinėse ieškoti giminystės ryšių tarp tokias pačias ar panašias pavardes turinčių žmonių. Visa tai man atrodo labai romantiška. Visgi su laiku atėjo suvokimas, kad tam, jog prisimintum brangų, bet jau iškeliavusį žmogų, visai nebūtina laukti lapkričio pradžios. Geroms mintims ir geriems darbams laikas ir taip visada tinkamas.

Lapkričio devynioliktąją mūsų šeimynoje yra net dvi svarbios progos, apie kurias papasakosiu kai ateis laikas, chi chi.

Paskutinę lapkričio savaitę kasmet miniu savo gimimo dieną (hmm, gal todėl ir mėnuo taip patinka?..). 

Dar gi, kasmet vis pasvajoju apie Padėkos dieną. Nors ši šventė visiškai nemūsiška, neturim jai nei tradicijos, nei istorinių priežasčių (indėnai mūsų tikrai nemokė gaudyti ungurių ar auginti kukurūzų), tačiau Padėkos diena kildinama ir iš paprasčiausių bei lietuviams puikiai pažįstamų derliaus nuėmimo pabaigtuvių (tik jau nesakykit, kad bulviakasis ar rugiapjūtė Jūsų gyvenime niekada nesibaigė dainomis šokiais estrada). O filmų bei serialų suformuotas šios šventės vaizdas man visada atrodė labai patrauklus: prie didelio, išradingai padengto stalo susėda patys artimiausi ir širdžiai ypač mieli žmonės, kepamas normalios avies dydžio kalakutas, visi dėkoja už patirtus gerus dalykus ir maloniai leidžia laiką. Manau, kad nepaisant viso Padėkos dienos nelietuviškumo, mums tokia proga tikrai nepakenktų: pripažinkim, kad nesam pratę dėkoti ir beveik viską, kas mūsų gyvenime nutinka gero, esam linkę matyti kaip savaime suprantama.

Taigi, ar mėnuo bus šviesus ir šiltas - priklauso tik nuo mūsų pačių. 

Linkiu po kojomis traškančių lapų, šviesių rytų, daug gryno oro, kelionių ir puikių įspūdžių!

P.S. lapkričio mėnesio desktop'o kalendorius jau savo vietoj - dešinėje blog'o pusėje, o mes baigiam darbus ir pradedam ilgąąąjį savaitgalį - važiuojam į Smilgius, woohoo!

Apie arbūzišką rugpjūtį

Įrašas bus trumpas, skirtas tik pačioms svarbiausioms naujienoms.
Taigi tradiciškai:

• naujas nemokamas rugpjūčio mėnesio desktop'o kalendorius - jau dešinėje pusėje. Laukia Jūsų.
• trumpa arbūzo kitaip pamokėlė  ↓:

arbūzas, didelis ir aštrus peilis, šaukštelis melionui

arbūzą pjaunam į tris dalis

viduriniąją daliname į norimą skaičių riekelių

iš likusių dalių šaukšteliu gaminame rutuliukus

puošiam tortą ir skanaujam - tuoj pat arba atšaldę

• arbūziškiausią metų mėnesį planuojam atostogas, tačiau iki jų dar laukia nemažai darbų: mažojo Martyno pusbrolio krikštynos, mylimos sesės Eglės gimtadienis, karštų dienų džiaugsmai, ir ne vienas - kartoju - ne vienas didžiulis ir prinokęs arbūzas. Atlaikyk, Antanai! ar kaip ten sakoma.

Raudono ir saldaus Jums paskutinio vasaros mėnesio, mielieji!

Apie pasikeitusį požiūrį į liepą

Mokyklos laikais, liepos mėnuo buvo vienas mano nemėgiamiausių. Kadangi vasaros atostogos, mano galva, ir taip visada būdavo per ilgos, liepa, tas ilgas - o varge! - net trisdešimt vienos dienos mėnuo, rodos, tęsdavosi visą amžinybę... 

Šiandieną gi liepa kelia kur kas malonesnius jausmus: pats vasaros vidurys, žydinčios pievos, mūsų valstybės gimimo šventė, mano šešuro (suprask, vyro tėčio) gimtadienis, uogos, pirmieji grybai, arbūzai, persikai, nors ir ne atostogos - mažiau darbų ir atsakomybių... Žodžiu, nemažai gerų dalykų!

Ir dar. Tiesiog жопoй чюю, kad ši liepa bus nepakartojama!

Jums taip pat linkiu nepamirštamo mėnesio, paliekančio puikių prisiminimų, džiuginančio įvairiais orais ir smagiomis progomis!

Kad skaičiuoti dienas būtų paprasčiau - nemokamas kalendorius jau dešinėje blog'o pusėje, o jeigu kada užkluptų lietūs ar liūdesys - nuodėmingo nuostabaus šokoladainio receptas ↓:

Jums reikės:

300 g kokybiško juodojo šokolado (pati gi dėjau ir šiek tiek pieniško)
250 g sviesto
5 kiaušinių
200 g cukraus
3 šaukštų tamsios kakavos
180 g miltų
žiupsnelio druskos
saujos mėgiamų riešutų (naudojau lazdyno)
100 g pieniško šokolado (trupinau perpus mažiau)

Juodąjį šokoladą ir sviestą sudėkite į indą ir ištirpinkite virš verdančio vandens puodo (garų vonelėje, kitaip tariant). Kol skanumynai lydosi, kitame inde išplakite kiaušinius, cukrų ir druską. Trečiame gi inde sumaišykite miltus ir kakavą. Kai šokolado ir sviesto masė taps visiškai vientisa, nukelkite ją nuo verdančio puodo ir palikite šiek tiek praaušti. Kai jau nebebus labai labai karšta, supilkite ją į kiaušinių ir cukraus plakinį. Išmaišykit. Tada suberkit persijotus (arba ne) miltus ir kakavą. Maišykite, kol masėje nebeliks miltų ar kakavos gumuliukų, o ji pati taps skystos grietinės konsistencijos. Kepimo indą išklokite sviestiniu (kepimo) popieriumi arba dosniai patepkite sviestu. Pilkite nuostabią - mmm - tamsią masę į kepimo indą. Berkit smulkintus arba cielus riešutus ir prismaigstykit pieniško šokolado gabalėlių. (Asmeniškai aš, ne itin mėgstu riešutus pyraguose, tačiau mylimam Martynui jie labai tinka ir patinka, todėl jais padabinau tik pusę viso pyrago - visi liko laimingi ir patenkinti.)

Visą šią šokoladinę pelkę stumkit 180°C karštumo orkaitėn ir kepkit - griežtai! - 30 minučių ir nė sekunde ilgiau! Iškepęs šokoladainis turi turėti stilingai suskilinėjusį ir sausą paviršių ir nepadoriai drėgną (ne žalią) vidų.

Sutinku, paprasčiausiai siaubinga tiesiog šaukštu kabinti dar karštą pyragą nesinaudojant net lėkšte, bet... Juk ne paslaptis, jog "Viskas, kas gyvenime malonu - yra nepadoru, nelegalu arba storina.", todėl mažiau galvojimo negalima, baisu, ką kiti pagalvos ir daugiau nuoširdaus ir tikro mėgavimosi paprastais ir lengvai pasiekiamais dalykais!

Atvėsęs šis saldumynas taip pat labai skanus, todėl karštą ar šaltą ragauti - tik Jūsų pasirinkimas.

Nuostabios liepos, Jums, mano mielieji!

Apie vyšnių žiedlapius nubalusius

II

Kol nesutikau tavęs, aš niekad

Šito dar patyrus nebuvau

Kad ateina meilė, ir palieka

Žemėj ir širdy šviesiau.

Dideliam pasauly mažą kelią

Aš radau pakilus su diena

Ir ėjau, o vyšnių žiedlapiai nubalę

Man ant veido snigo. Aš buvau viena,

Paprasta ir nežymi niekuo,

Savo paslapties ir galios nepažinus,

Lyg tamsus ir snaudžiantis vanduo,

Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas,

Ir nesitikėjau, kad lemtis atves

Mano mažą kelią lig tavęs.

Vytautas Mačernis

* * *

Gegužė!
Kalendorius jau paruoštas, laukia Jūsų dešinėje blog'o pusėje.
Linkiu gražaus, žydinčio ir smagaus mėnesio!

Apie legalius melus ir keturiasdešimtmargučių

Štai, dar tik ką laukėm naujųjų, o jau trečdalio metų - kaip nebūta! Ir nors orų prognozės ne iš puikiųjų, pavasaris vistiek jau čia. Ir joks sniegas, ir joks minusas to nepakeis! 

Atėjusio (jau beveik beveik) balandžio proga - tradiciniai reikaliukai:

• ryt būtinai pasinaudokite legalaus melo diena ir būtinai kaip nors super išradingai apgaukit bent vieną žmogų, sutarėm?
• taip pat nuo ryt pradedam skaičiuoti balandį, o tam Jums reikalingas nemokamas desktop'o kalendorius, kurį rasite dešinėje blog'o pusėje.
• pirmadienį nepamirškit išsiųsti velykinių sveikinimų TIKRU paštu. Aš pati žadu nustebinti savo gražųjį krikštasūnį, todėl šįvakar eisiu darbuotis ir gaminti atviruko.
• dar vienas šio vakaro darbas darbelis - nuo 20:30 valandą nesinaudoti jokia elektra, taip leidžiant Žemei bent trumpai atsikvėpti. Pabandom?
• pats metas ruoštis Velykoms. Kadangi šiais metais Velykas minėsim svečiuose, man nereikės rūpintis penkiomsilkėmirketuriasdešimčiamargučių, todėl žadu marinuoti alyvuogių, pagaminti majonezo, iškepti duonos, sausainių bei paspalvinti kiaušinių. Ir pagaminti dar kai ką (bet dėl to - tššššš, niekam nesakykit).

Gero Jums melagių ir kiaušinių mėnesio!

Apie išgyventi padedančius dalykus

Nepasakysiu nieko naujo ar tokio, ko Jūs dar nežinojot. PAVASARIS! Taip taip, būtinai atsiras burbančių, kad "koks čia pavasaris, dar gi sniego pilna", bet visi, kiek dažniau būnantys lauke man pritars: paukščiai čiulba neužsičiaupdami, sniegas, nors ir iš lėto - visgi tirpsta, vis dažniau pasirodo saulė ir sausi šaligatvių ploteliai, atsiranda nenumaldomas noras kažką veikti, ko nors imtis ir svajoti, svajoti, svajoti!

Pasidalinsiu dalykais, kurie man padeda išgyventi, mano galva, keisčiausią ir ilgiausią metų mėnesį:

• sportas. Apie kroso bėgiojimą jau esu ne kartą rašiusi (laukiam laukiam, kol dar truputį sumažės sniego!). Bet kadangi šis užsiėmimas ne visiems patinka (deja!) ar yra lengvai prieinamas (nors, manau, reikia tik noro), rekomenduoju vos trupinėlį Jūsų laiko užimsiančią mankštą - 5 Tibeto (-iečių) pratimus. Štai lietuviškas, o štai - angliškas video, kuo puikiausiai iliustruojantys ir paaiškinantys kas ir kaip. Išmėginkit - pažadu, iškart pajusit energijos antplūdį.
• naujos idėjos ir sumanymai. Žinau žinau, kartais trūksta jėgų net iššliaužti iš lovos, ką jau kalbėti apie įkvėpimą nuveikti ką nors daugiau, negu verčia aplinkybės ar įsipareigojimai. Ir vis dėlto. Yra būdų kūrybiškumui skatinti. Tiesą sakant, cieli 29 net. Spaudžiam čia.
• botai. Tai turbūt dėkingiausia paskutinių metų mada - kai net labai suaugę žmonės nesigėdija išeiti į gatvę avėdami guminiais gražuoliais. Su jais nešlapia, neslidu ir šiaip žaisminga. Juk dar visai neseniai gražiais botais galėjo džiaugtis tik maži vaikai, nes suaugusiems reikėjo tenkintis sodo reikmenų parduotuvėse įsigytais tamsiai žalios spalvos ilgaauliais.
• grožis. Šįkart turiu galvoje naują, bet daug žadantį (patikėkit, žinau, ką sakau) Justinos blog'ą Dolce Vita.
• pasiruošimas Velykoms. Taip, jos dar tik užšimtomilijonųmetų, bet niekas netrukdo jau dabar pradėti galvoti apie šventinį meniu, siunčiamus sveikinimus ar net mažytes dovanėles savo artimiausiems. Pažadu dalintis idėjomis.
• skanus maistas. Jaučiu, kaip darosi silpna vien pagalvojus apie tai, kad netrukus bus galima džiaugtis visokiais šviežumynais. Ir kad pagaliau nebesinorės tik karšto ir sotaus maisto.
• tvarkingi namai. Taip taip, tvarkytis patinka tik vienam kitam pasaulio gyventojui, tačiau gyventi tvarkinguose ir švariuose namuose - turbūt visų mūsų svajonė. Paskirkim vieną savaitgalį namų tvarkymui nuo iki po visko apdovanodami save kuo nors itin mėgiamu: gurkšniu saldžios pieniškos kavos, žurnalo skaitymu ar tiesiog pietų miegu. Esu pastebėjusi, kad susitvarkius namus, susitvarko ir visa kita. Tarsi savaime.
• buvimas gryname ore. Ir nėra čia ką daugiau pridurti.
• knygų skaitymas. Čia taip pat viskas pasakyta.
• na ir žinoma, Modern Family. Tobulas serialas, kuriam visiškai nieko netrūksta. Profesionali vaidyba, charakteringi personažai, suprantami siužetai, labai juokingi juokai ir dar tas apibūdinimas... pseudodokumentika. Tobula!
• P.S. skaičiuojantiems dienas po arba iki ko nors - nemokamas kovo mėnesio desktop'o kalendorius. (Kaip visuomet: dešinėje blog'o pusėje.)

Ką gi, šioks toks mėsenio planas papaišytas, todėl - pirmyn! Džiaugtis, grožėtis, laukti!

Greito ir šilto kovo, Jums visiems!

Apie ištesėtą pažadą ir sausį

Skubu vykdyti tai, ką vakar pažadėjau ir dovanoju Jūsų naudojimui bei teismui sausio mėnesio kalendorių. Jis skirtas Jūsų kompiuterio desktop'ui, tačiau esant reikalui, gali būti naudojamas ir kaip eilinis kalendorius vis ilgėjančioms sausio dienoms skaičiuoti. Taigi, dešinėje blog'o pusėje ieškokite užrašo "Kalendoriai" ir spauskite žodį "Sausis". Jeigu patiks tai, ką pamatysite - išsisaugokite ir naudokite kaip tik norit!

Man asmeniškai, sausis nebūna liūdnas ar pošventinis, nes artimųjų rate yra net keletas šį mėnesį gimusių arba švenčiančių savo vardo dienas, todėl šventės ne baigiasi, o tikrai sklandžiai tęsiasi.

Linkiu ir Jums šviesaus ir linksmo šio ilgo žiemos mėnesio!

Apie pažadus

Vienas, du, trys - metai ir baigėsi. Prabėgo greitai, visgi leisdami retkarčiais stabtelėti ir pasidžiaugti. Savo vestuvėmis, dingusiais kilogramais, dalyvavimu maratone... Žodžiu, nemaža dalis pernai pažadėtų dalykų kuo puikiausiai ištesėti, todėl sąžinė beveik rami. Be be be. 

Ilgas sveikinimo kalbas paliksiu valstybių prezidentė(-a)ms, dainas - žydriesiems  žiburėliams. Sau pasiliksiu tik smagią kompaniją, upes šampano ir kibirkštis šaltųjų ugnelių!

Blog'iniai pažadai:

1. kas mėnesį (pradedant nuo rytojaus), padovanoti savo skaitytojams nemokamą desktop'o (suprask, darbastalio) kalendorių.

2. nepraleisti progos parašyti blog'e - kad ir keletą sakinių, ypač tuomet, kai visiškai nėra įkvėpimo (žinot gi, "apetitas atsiranda bevalgant").

3. nepraleisti galimybės nufotografuoti ką nors įkvepiančio ar tiesiog gražaus.

4. perskaityti mažiausiai 12 knygų (kažkas panašaus į tai).

Iš pažiūros, pažadų gėdingai mažai, visgi geriau įvykdyti keturi, nei pasižadėti ir pamiršti dešimt, ar ne?

Na ir pabaigai. 

Geresnių žodžių jau senokai neskaičiau. Beveik galėčiau juos išsitatuiruoti. 

Linkiu norų aiškumo, tikslų pasiekiamumo, pokyčių drąsumo ir ramybės širdy.