II
Kol nesutikau tavęs, aš niekad
Šito dar patyrus nebuvau
Kad ateina meilė, ir palieka
Žemėj ir širdy šviesiau.
Dideliam pasauly mažą kelią
Aš radau pakilus su diena
Ir ėjau, o vyšnių žiedlapiai nubalę
Man ant veido snigo. Aš buvau viena,
Paprasta ir nežymi niekuo,
Savo paslapties ir galios nepažinus,
Lyg tamsus ir snaudžiantis vanduo,
Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas,
Ir nesitikėjau, kad lemtis atves
Mano mažą kelią lig tavęs.
Vytautas Mačernis
* * *
Gegužė!
Kalendorius jau paruoštas, laukia Jūsų dešinėje
blog'o pusėje.
Linkiu gražaus, žydinčio ir smagaus mėnesio!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą