2012-06-25

Pirmadienio septynetas

1. Naujas skonis: visai neseniai atradom mums dar neragautą desertą - šaldytą jogurtą. Tikriausiai ne kartą užatlantiniuose filmuose ir serialuose girdėjote posakį "Lets have some frozen yoghurt!"? Tai štai visai naujai atsidariusi vietelė Vilniuje, pavadinimu "YoYo" ir siūlo paragauti šio lietuviams dar neįprasto dalyko. Prisipažinsiu, skonio tikėjausi visai kitokio - maniau, jausis švelni jogurtinė rūgštelė, bet nieko panašaus. Šaldytas jogurtas - tai tikri ledai, tik, žinoma, ne tokie riebūs, kokius esame įpratę ragauti. Visgi skanu ir pats jogurtinės modelis neįprastas: užėjęs vidun pats čiumpi indelį ir, eidamas palei daugiau nei 10 rūšių šaldyto jogurto siūlančią sieną, pats jų dediesi kiek ir kokių tik nori. Tada ateina eilė šokoladiniams pabarstukams/guminukams/įvairiems smulkintiems šviežiems ar džiovintiems vaisiams ir uogoms/karštai karamelei/šokoladui/braškių padažui... Tuomet visą šitą indelį su kaupu (abejoju, kad jame visko bus mažiau nei su kaupu) dedate ant svarstyklių ir mokate... už svorį. Žodžiu, tikras vaikų ir smaližių rojus - kaip kitaip pavadinsi vietą, kur ledai raitosi tiesiog iš sienos, vos palenkus rankenėlę...
2. Filmas: kalbu apie "Prometėją". Nors tai režisieriaus Ridley Scott sukurtas filmas, esą paaiškinantis prieš daugybę metų jo kurto filmo "Svetimas" atsiradimą, mane labai maloniai nustebino, kad visų tų šlerpsinčių-seilestekinančių-šliužiškosišvaizdos ateivių šiame filme buvo visai nedaug. Beveik nebuvo, galima sakyti. Ir jeigu net man, pernelyg nesižavinčiai moksline fantastika šis filmas patiko, vadinasi...
3. Joninės: šiemet trumpiausią metų naktį šventėm Aukštuojuose. Gėda prisipažinti, bet pirmą kartą gyvenime per Jonines buvau netoli laužo ir leidau upelin degančias žvakeles... Kažkaip vis praleisdavau šią gyvenimo šventę. Buvo labai gražu... Žvaigždėta, šilta ir... nelijo!
Dievinu vasarą Aukštuojuose: vakarienė, pietūs ir net pusryčiai valgomi lauke, tiesiog kieme pasidengus stalą - be proto romantiška, mano galva...
4. Nakvynė kitaip: praėjusį savaitgalį pagaliau išbandėm nakvynę palapinėje su Bartu. Tiksliau, aš sau patogiausiai miegojau lovoje, kol Martynas ir Bartas patogiai (bent man taip sakė) įsitaisė mūsų dvivietėje palapinėje. Pasirodo, Bartu galima pasitikėti. Visą naktį niekur iš palapinės nesitraukė, o miegojo būdraudamas. Šaunuolis, mūsų draugas! Ir šaunuolis Martynas!
5. Pamirštos vietos: užpraeitą savaitgalį pas mus svečiavosi mano beveik šešerių metų (tai tikrai svarbu) krikšto sūnus Kristupas. Sulaukiau daugybės gėlių, piešinių, apkabinimų. Kadangi jis su tėvais gyvena Rukloje, Vilniuje būna ne taip jau dažnai, todėl pakilom į Vilniaus televizijos bokštą,
papietavom Wok to Walk'e, pasimėgavom ledais, aplankėm Gedimino bokštą,
kartu su Bartu pasivaikščiojom miške ir prie upės
- žodžiu, buvo puiki, saulėta diena ir nebloga proga pabuvoti vietose, kur ir patys senokai lankėmės.
6. Gimtadienis Nr. 1: šį trečiadienį - mano mamos gimimo diena. Tikiuosi, kad pavyks rasti rugiagėlių - jos tokios birželiškos man... Dar tikiuosi, kad bus mamos gimtadienio simboliu jau tapusių braškių...
7. Gimtadienis Nr. 2: šiandien savo gimimo dieną mini paauglystėje mano baisiai mylėtas ir iki skausmo klausytas George Michael. Šia proga klausom:
Puikios paskutinės birželio savaitės, brangieji!

2012-06-22

Apie pirmąjį gimtadienį

Šiandien mano blog'ui sueina vieneri. Lygiai prieš metus, žymiai labiau saulėtą dieną gana spontaniškai ir pačiai sau netikėtai pradėjau rašyti savo pačios tinklaraštyje. Didžiuojuosi savimi, kad nemečiau šio užsiėmimo - patikėkit, pažįstant mane tai išties netikėta, chi chi.

Kalbant apie blog'ą, reikia pastebėti, kad jis, kaip tikras vienametis, dar tik bando stotis ir, rodos, tuoj tuoj pradės vaikščioti. Ir rišlumo jo kalboje dar nedaug. Ale viskas juda į gera, reik manyt.

Džiaugiuosi, kad skaitau šį tinklaraštį ne aš viena. O kai kuris nors mano įrašas sulaukia komentaro - pasakysiu nė trupučio nepagražindama - šoku nuo kėdės, pradedu visaip cypaut spygaut ir ploti katučių. Vaizdelis ne iš normaliųjų, bet ir džiaugsmas tą akimirką ne iš normaliųjų būna...

Taigi mielas Įkvėpimo blog'e, linkiu Tau raštingų ir turiningų metų. Metų be pauzių. Metų su gausybe įkvepiančių atradimų. Metų, galinčių pasigirti skaitytojų ir jų komentarų gausa. Tikrų blog'inių metų tau linkiu, mano šviesusis kūriny!

O mes - didžiausi įkvėpėjai Martynas ir Bartas bei aš - ryt iš pat ryto pakuojamės ir lekiam į Aukštuojus sutikti Joninių! Aišku, lis, aišku, reikės botų, bet mes vistiek lekiam paparčio žiedŲ ieškoti!

Linkiu Jums nuotykių kupino savaitgalio ir laukiu Jūsų komentaruose!