Galbūt vertėtų neskubinti įvykių ir ramiai laukti pirmos naujo mėnesio dienos, tačiau nesu tikra, jog rytoj turėsiu noro ir galimybių naudotis internetu, todėl tarararamtaram! - lapkritis jau čia!
Neslėpsiu, mėgstu šį mėnesį. Nors ir žinau, kad jis tamsus, niūrus, šventėmis nedosnus. Bet! Prasideda jis nuo Visų šventųjų progos, minimos visame pasaulyje. Ir kaip mums, lietuviams, bebūtų keista, lapkričio pirmoji išties yra šventė, o ne beveik juodojo kaspino diena. Rimties ir susikaupimo gi reikalauja visai ne pirma, o antra lapkričio diena, dar vadinama Vėlinėmis, kai mūsų dėmesys ir mintys skiriami tarp mūsų nebesantiems. Galbūt liksiu nesuprasta, bet man nuo pat mažumės patikdavo važiuoti lankyti kapus: apžiūrinėti senus antkapius, stebėti tamsoje tyvuliuojančią degančių žvakių jūrą, o senose ir mažulytėse kaimo kapinėse ieškoti giminystės ryšių tarp tokias pačias ar panašias pavardes turinčių žmonių. Visa tai man atrodo labai romantiška. Visgi su laiku atėjo suvokimas, kad tam, jog prisimintum brangų, bet jau iškeliavusį žmogų, visai nebūtina laukti lapkričio pradžios. Geroms mintims ir geriems darbams laikas ir taip visada tinkamas.
Lapkričio devynioliktąją mūsų šeimynoje yra net dvi svarbios progos, apie kurias papasakosiu kai ateis laikas, chi chi.
Paskutinę lapkričio savaitę kasmet miniu savo gimimo dieną (hmm, gal todėl ir mėnuo taip patinka?..).
Dar gi, kasmet vis pasvajoju apie Padėkos dieną. Nors ši šventė visiškai nemūsiška, neturim jai nei tradicijos, nei istorinių priežasčių (indėnai mūsų tikrai nemokė gaudyti ungurių ar auginti kukurūzų), tačiau Padėkos diena kildinama ir iš paprasčiausių bei lietuviams puikiai pažįstamų derliaus nuėmimo pabaigtuvių (tik jau nesakykit, kad bulviakasis ar rugiapjūtė Jūsų gyvenime niekada nesibaigė dainomis šokiais estrada). O filmų bei serialų suformuotas šios šventės vaizdas man visada atrodė labai patrauklus: prie didelio, išradingai padengto stalo susėda patys artimiausi ir širdžiai ypač mieli žmonės, kepamas normalios avies dydžio kalakutas, visi dėkoja už patirtus gerus dalykus ir maloniai leidžia laiką. Manau, kad nepaisant viso Padėkos dienos nelietuviškumo, mums tokia proga tikrai nepakenktų: pripažinkim, kad nesam pratę dėkoti ir beveik viską, kas mūsų gyvenime nutinka gero, esam linkę matyti kaip savaime suprantama.
Taigi, ar mėnuo bus šviesus ir šiltas - priklauso tik nuo mūsų pačių.
Linkiu po kojomis traškančių lapų, šviesių rytų, daug gryno oro, kelionių ir puikių įspūdžių!
P.S. lapkričio mėnesio desktop'o kalendorius jau savo vietoj - dešinėje blog'o pusėje, o mes baigiam darbus ir pradedam ilgąąąjį savaitgalį - važiuojam į Smilgius, woohoo!
1. Na, ir kaip Jums tas pirmasis ir po jo sekęs antrasis šių metų sniegas? Mane tai tiesiog pakerėjo ir užbūrė - matyt, buvau pasiilgusi šito grožio. Žinoma, šiek tiek keista, kai iš po balto patalo kyšo žali žali kuokšteliai, o medžiai - oranžiniai, bet tokie su baltu... Visgi nuotaika dėl to sniego išties kalėdiška ir pakili. O kaip Jums?
2. Tęsiant šventinę temą, turiu prisipažinti, kad šiemet, nors labai planavom kaip nors smagiai atšvęsti visai ne mūsišką progą - visų šventųjų arba Halloween'o naktį, to padaryti nepavyks. Tačiau Jūs dar spėtumėt ir kostiumą kokį išties baisų susimeistrauti, ir draugus susikviesti, ir moliūgą žibintui išsiskaptuoti. Todėl, jeigu nesat nusistatę prieš tuos jankių išmislus, drąsiai planuokit baisiausią metų naktį ir kaip reikiant pasilinksminkit!
3. Ši savaitė nusimato trumpa, bet labai darbinga. Trečiadienį po darbų skubėsim į Smilgius. Esam tiesiog beprotiškai visų pasiilgę! Be to, laukia jau tradiciniais tampantys chrizantemų mafijos reikalai - aaa, greičiau tas trečiadienio vakaras ateitų!
4. Kaip gi be recepto? Niekaip. Šįkart siūlau išbandyti labai paprastas salotas su lašiša. Nenoriu girtis, bet visi ragavę (o aš tarp jų) lieka bais patenkinti ir be didelių raginimų sutinka pakartoti. Salotos puikiausiai tiks pietums, vakarienei ar net svečiui pavaišinti.
Dviejų žmonių pasiskanavimui imam:
porą didelių saujų rukolos salotų (lietuviškai vadinamų gražgarstėmis),
du agurkus,
vieną didelį pomidorą,
apie 200-300 g lašišos (gali būti prabangioji filė, o gali - ir paprasčiausios rūkytos lašišos nugarėlės),
saujelę saulėgrąžų,
vieną didelę arba dvi mažas skilteles česnako,
alyvuogių aliejaus,
citrinos sulčių arba obuolių acto,
porą arbatinių šaukštelių medaus,
druskos.
Padažui gerai išmaišome medų, aliejų ir citrinos sultis arba obuolių actą, įberiame šiek tiek druskos, sudedame smulkiai pjaustytą česnaką. Jeigu mėgstate ir turite, galite padažą pagardinti šviežiais arba džiovintais krapais ar kitais mėgiamais prieskoniais. Paliekame padažą ramybėje, tegul skanėja.
Nuplauname daržoves. Gražgarstes išdėliojame lėkštėse. Ant jų dedame kąsnio dydžio gabalėliais supjaustytus agurkus, pomidorą ir lašišą. Sausoje keptuvėje paskrudiname saulėgrąžas, kol ims labai skaniai kvepėti ir gražiai paruduos. Dar karštas beriame ant jau paruoštų salotų. Viską dosniai palaistome saldžiarūgščiu padažu ir, nieko nelaukdami, ragaujam. Lažinuosi, kad pirštelius apsilaižysit!
5. Naujausias mūsų pamėgtas serialas "Go On". Su šauniuoju Matthew Perry, kažkada vaidinusiu "Drauguose". Siužetas neįprastas, jumoras subtilus, bet ir gerokai jaudinančių scenų netrūksta. Ko gero, patiks ne visiems ir ne iš karto, bet pažiūrėti tikrai verta. 6. Šįvakar su Martynu planuojam eiti į filmą. Žiūrėsim "Taken" antrąją dalį. Kaip žinia, antrosios filmų dalys dažnai būna gerokai nuviliančios, bet mes visai to nebijom ir einam tiesiog pasigėrėti puikia savo mėgiamo aktoriaus Liam'o Neeson'o vaidyba. Mėgstu tokius pirmadienio vakarus... 7. Jau pats metas pradėti galvoti ne tik apie kalėdines dovanas, bet ir apie Advento kalendorių. Šiemet savąjį kurpsiu mylimam broliui Vytui. Jau turiu šiokią tokią idėją, bet šįkart pabūsiu prietaringa ir nieko apie ją nepasakosiu, kol nepavyks įgyvendinti. Todėl lapkričio mėnesį laukit patarimų, nuotraukų ir įspūdžių.
Visiems puikiai žinoma, kad medus yra bais naudingas produktas. Dėl jo gerųjų savybių ir poveikio mūsų organizmui nedrįsčiau ginčytis net aš, tačiau dėl skonio... Pasiginčysiu. Asmeniškai man medaus skonis ir kvapas nė pro kur nepatinka, todėl jį toleruoju tik kažkur saikingai įdėtą. Pavyzdžiui, prieš pora savaičių buvau išties smarkokai peršalusi, tačiau į arbatą su citrina įsidėti šaukštelį medaus griežtai atsisakiau, nes tada sirgimas taptų dar nemielesnis... Na o bet tačiau marinuojant mėsą (ypač su garstyčiomis), ruošiant įvairius salotų užpilus ar kepant imbierinius sausainius medus yra nepakeičiamas. Tą pripažįstu net aš, chi chi. Taigi, norėdama pademonstruoti, kaip, nemėgdama medaus, randu ką su juo nuveikti, siūlau Jums puikų ir ne itin sudėtingą receptą. Mano nuomone, geriausias medaus draugas - medaus tortas.
Per savo iiilgą gyvenimėlį nesutikau žmogaus, nemėgstančio šio puikaus deserto. Ir nors prieš jį skanaujant, reikia nemažai pažaisti, tas pastangas absoliučiai atperka puikus rezultatas.
Visų pirma, kepsim medaus blynus. Taupant šventinės (o gal ir eilinės) dienos laiką, šį darbelį galima atlikti likus keletui dienų iki torto valgymo. Galima, žinoma, darbuotis ir išvakarėse - kaip patogiau.
Reikės:
60 g sviesto,
1 stiklinės cukraus,
2 valgomų šaukštų medaus,
3 kiaušinių,
2 arbatinių šaukštelių degtinės,
2 arbatinių šaukštelių sodos,
3 stiklinių miltų.
Sviestą, cukrų ir medų (beje, su pastaraisiais galima elgtis savo nuožiūra - jeigu norisi kuo labiau medinio (chi chi) torto, dalį recepte nurodyto cukraus galima drąsiai keisti medumi) sudedame į nedidelį puodą ir maišydami kaitiname ant nedidelės ugnies. Kita ranka (!) dubenėlyje šakute išplakame kiaušinius ir degtinę. Kai medaus ir sviesto masė pasidaro vientisa, nuolat maišydami supilame kiaušinių plakinį ir nukeliame puodelį nuo ugnies. Į dar karštą masę suberiame sodą, grąžiname puodą atgal ant ugnies ir intensyviai maišome. Būkit budrūs! Masė staiga labai pakils - gali net sugalvot lipt lauk iš puodo!
Nuraminę sodą ir savo nervus, masę pilkite į dubenį, kuriame ruošite tešlą. Pamažu įmaišykite miltus. Ir net jeigu supylus visas 3 stiklines tešla Jums atrodys per skysta, šiukštu neberkite jų daugiau. Patikėkit, aš žinau. Kai tešloje nebeliks miltų gumuliukų, visą dubenį statykit į šaldytuvą kokiai valandai (ar dar ilgesniam laikui - žiūrint kada esat nusiteikę toliau darbuotis).
Kai nuotaika bus tinkama, traukit tešlą laukan ir padalinkit į 7-8 dalis. Darbo stalo paviršių pabarsykit miltais, imkit vieną tešlos dalį ir kočiokit norimo dydžio apskritimą. Kuo ploniau iškočiosit, tuo skanesnis bus galutinis rezultatas. Kepti šiuos blynus reikia 180°C karščio orkaitėje apie 5-7 minutes - spręskit pagal tai, ar kepinys jau tapo skaniai auksinis.
Kai iškepsit visus blynus, apipjaustykit jų kraštus, kad visi būtų bent maždaug panašaus dydžio. Tas apipjovas galėsit panaudoti torto puošimui.
Pasiruoškite kremą. Jam reikės:
1 litro normalios grietinės (ne kūdesnės nei 30% riebumo),
2 valgomi šaukštai želatinos,
80 ml šalto vandens želatinos brinkinimui,
6-8 valgomų šaukštų cukraus pudros,
pusės citrinos sulčių.
Visų pirma, užpilkite želatiną vandeniu ir palikite išbrinkti.
Tuo tarpu grietinę ir cukraus pudrą išplakite iki standumo. Supilkite citrinos sultis ir dar gerai paplakit. Paragaukit, ar nieko netrūksta. Esant reikalui, įberkit dar cukraus pudros ar įlašinkit citrinos sulčių. Išbrinkusią želatiną ištirpdykit ant nedidelės ugnies (būkit atidūs, neužvirinkit), atvėsinkit ir plakdami, nedidele srovele supilkite į kremą. Indą su kremu keletui minučių statykit į šaldytuvą - lai šiek tiek surimtėja.
Atvėsusiu kremu pertepkit medaus torto blynus, papuoškit trupiniais ar dar kuo ir meskit šaldytuvan kokiai parai (žinoma, užtektų ir tiesiog per naktį palaikyti, bet tortas šis tuo ir ypatingas, kad kuo ilgiau pabūna, tuo skanesnis tampa).
Išvada ir moralas toks: su medumi kaip su sportu - jeigu neradai sau patinkančio varianto, dar nereiškia, kad visiškai jų nemėgsti.
1. Vakar visi trys lėkėm prie Žaliųjų ežerų. Vaizdai nuostabūs, oras - pats tas. Puikiai praleidom laiką, pasivaikščiojom, kalnais palaipiojom, Bartą visiškai nuo kojų nuvarėm (plaukė, bėgo, lipo, vėl plaukė ir vėl bėgo...). Buvo puiki sekmadienio popietė! Kol orai dar tikrai neprasti ir peizažai nuostabiai spalvingi, lėkit pasivaikščiot!
2. Penktadienį, kaip ir planavom, skuodėm į Liūdnų Slibinų koncertą. Kaip visada - be žodžių! Net pavydu, kokie talentingi ir išradingi tie jauni žmonės. Ir kaskart sugalvoja, kaip nustebinti, pradžiuginti ir prajuokinti vos ne iki ašarų.
O štai ir klipas (ne iš koncerto, bet vistiek neprastai). Pasirodo, net ir pagal Antano Baranausko eiles galima šį tą linksmo sukurpt.
3. Visiems, kurie nebuvo slibinų koncerte, bet norėtų pasiklausyti arba įsigyti jų naujausią "Albumą be jokių Ė" - puikioji iTunes parduotuvė.
4. Savaitgalį žiūrėjom kiek neįprastą, originalų beigi smagų filmą "Ruby Sparks" - apie rašytojo kančias ir džiaugsmus bei stebuklus, kuriuos gali sukurti žmogaus fantazija. Nors ir keistas, visgi įkvepiantis.
5. Kad rytai būtų saulėti ir saldūs, rekomenduoju nuostabų pusryčių receptą - granolą. Bent kolkas lietuviško atitikmens šiam žodžiui nėra, todėl naudoju lengvą ir įsimenamą originalųjį.
Granola - tai paskrudintas avižų dribsnių, džiovintų vaisių, riešutų ir medaus mišinys.
Savo sudėtimi šiek tiek primena mūsuose gerai žinomus paukščių lesalusmiuslius, tačiau, mano nuomone, turi daugiau skonio ir apskritai labiau džiugina, nei pastarieji. Granola - tai Jūsų fantazijos ir galimybių rezultatas. Žemiau pateikiu sau labiausiai patinkantį jos variantą.
Mums reikės:
500 g avižų dribsnių,
150 g kokoso drožlių,
150 g džiovintų spanguolių,
180 ml medaus,
60 ml alyvuogių aliejaus.
Dideliame dubenyje sumaišykite avižų dribsnius ir kokosų drožles. Supilkite medų ir aliejų - viską kruopščiai išmaišykite. Gautą mišinį berkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite 180°C karštumo orkaitėje apie 30-35 minutes, kas 10 minučių ištraukdami ir pamaišydami kepinį, kad kiekvienas grūdelis tolygiai paskrustų. Baigę kepti ataušinkit ir sudėkit džiovintas spanguoles, išmaišykit. Granola gaunasi traški, saldi, o nuo spanguolių - saldžiarūgštė, mano skoniui - to bu la! Laikykite ją sandariame inde. Pusryčiaukite užpildami granolą pienu, jogurtu ar sultimis. Arba valgykit tiesiog taip. Nelaukdami jokių ten pusryčių. (Man ant peties ir vėl prisėdo mažas raguotas padarėlis...) Granolai galite naudoti kokius tik norit riešutus, džiovintus vaisius ir uogas, įvairų aliejų. Plačiau apie rekomenduojamas proporcijas - Žaidimų aikštelėje.
6. Paskutiniu metu mane ypač įkvepia įdomus Lino Matulio tinklaraštis Super Gentis. Užsukit ir Jūs - susimąstysit net nepastebėję, chi chi.
7. Naktį ir šeštadienio į sekmadienį suksim laikrodžius viena valanda atgal, todėl galėsim ilgiau pamiegoti ir džiaugtis šviesesniais rytais. Ir nors tokie kasmetiniai pokyčiai sulaukia įvairių vertinimų, aš gi siūlau pernelyg nesureikšminti tos vienos valandos ir pamėginti iš jos išpešti kiek įmanoma daugiau naudos sau. Aukštyn nosis!
Linkiu neišsigąsti pirmojo sniego, o kol jo sulauksim - pasidžiaugti kiekvienu ant medžio dar kybančiu ar ant žemės jau besiilsinčiu medžio lapu. Juk ruduo šiemet - nuostabus!
1. Tik dabar susivokiau, kad mano brangus įkvėpimo blog'as greitai pavirs pirmadienio septynetų blog'u... Negerai negerai. Todėl viešai pareiškiu, kad įprastas teminis tinklaraščio įrašas jau pakeliui. Ir bus skirtas vienam auksaspalviam (kaip ir mano mylimas ruduo) dalykui. Jauskitės suintriguoti.
2. Visiems, kurie jaučiasi nusiminę ar nusivylę seimo rinkimų rezultatais beigi tais, kurie šitaip neteisingai balsavo, siūlau tik vieną, bet labai veiksmingą vaistą - šį straipsnį.
3. Nors Martynas ir nelaimėjo jokių bilietų į kiną (kažkaip neįprasta, prisipažinsiu), rytoj lekiam į grupės Queen koncertą didžiajame ekrane. Esam tikri, netgi, sakyčiau, prisiekę kvynų gerbėjai, todėl nekantraudami laukiam rytojaus. Jeigu dar yra bilietų - suskubkit ir Jūs.
4. Jau šį penktadienį su draugais tradiciškai lekiam į Liūdnų Slibinų gimtadienio koncertą New York klube - nuostabi spalio tradicija! Be to, šįkart jau ir antras albumas bus pristatytas, todėl laukimas dvigubai nekantresnis, chi chi.
5. Šiandien išbandžiau naują, bet savo skonių labai sudominusį jogurtą - su svarainiais, moliūgais ir dribsniais. Kadangi labai seniai ir šiaip labai mėgstu svarainius, negalėjau praleisti progos išbandyti. Ir žinot ką? Likau labai patenkinta. Nepersaldus, tiesa, kiek riebokas (bet apie gyvenimo malonumus mes jau esam kalbėję), protingo dydžio indelyje. Manau, tikrai pusryčiausim jį dažniau.
Beje, apie svarainius. Jie visada primena vaikystę, nes kietų džiovintų svarainių, kuriuos kramtant paskausdavo žandikaulį, visada buvo galima rasti subertų į didoką drobinį maišeli, spintelėje mano senelių namuose. Dievinu svarainius! Net seilės pradėjo kauptis paie juos rašant... Keista, kad visiems žinomi ir puikiai augantys Lietuvoje, jie nėra itin populiarūs kaip priedas jogurtuose, sūreliuose ir visur kitur. Na, tikėkimės, po šio mano įrašo, padėtis ims sparčiai gerėti.
6. Vakar vakare žiūrėjom keistą ir neįprastą filmą "Seeking a Friend for the End of the World". Radę laiko pasižiūrėkit ir Jūs - tikrai privers susimąstyti. Visgi pasaulio pabaiga artėja, chi chi.
7. Savaitė nusimato aktyvi. Jau šįvakar buvau susitikusi su išsiilgta ir, rodos, visą amžių nematyta brangia drauge Vitalija, poryt planuoju pasimatyti su sese ir broliu, penktadienis - irgi draugų apsupty... Mano gyvenimas išties puikus!
1. Mūsų Martynas šiandien paryčiais išskrido į komandiruotę Norvegijoje. Ir nors grįš naktį iš penktadienio į šeštadienį, vistiek visi trys liūdim, kad teko taip išsiskirti... Žinot gi, mes tokie sukibę ir beveik visada būnam kartu. Kita vertus, tokie neilgi išsiskyrimai yra sveiki ir naudingi, nes susitikę būsim dar labiau sukibę. Taigi šypsenos ant veidų ir pirmyn pasitikti neįprastos savaitės!
2. Jau daugiau nei mėnesį lankau vandens aerobikos užsiėmimus. Ir nors nemoku plaukti (taip, žinau, kad gėda) ir netgi truputėlį prisibijau vandens, sulig kiekviena treniruote vis labiau džiaugiuosi ir jaučiuosi vis drąsesnė. Be to, patiriu gausybę puikių emocijų ir užsitikrinu puikią nuotaiką bei energijos antplūdį visai dienai. Pasidomėkit, ar ir Jūsų sporto klube vyksta tokios treniruotės ir būtinai, bent vienoje iš jų apsilankykit.
3. Šiandien visai netikėtai kažkur Facebook'o platybėse užmačiau šį klipą. Suprantu, kad akimis matoma jo dalis patiks tikrai ne visiems, tačiau pati muzika... Net pati nustebau, kad patiko. Bet patiko.
4. Vakar pietums (ir vakarienei) kepėm super paprastą picą. Dar ryte apie ją išgirdau Jamie Oliver'io laidoje. Pasirodė bais skani, todėl jau tos pat dienos popietę pica garavo ant mūsų stalo.
Tešlai reikės:
275 g miltų (+ dar kažkiek stalo pabarstymui),
pusantro arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
alyvuogių aliejaus,
pusės puodelio vandens.
Miltus, kepimo miltelius ir druską berkit į virtuvinį kombainą (pati naudojausi blenderiu - kuo puikiausiai viskas pavyko). Sumaišykite. Supilkite aliejų (1-2 valgomus šaukštus). Vėl pamaišykite. Tada pamažu pilkit vandenį. Vandens ir maišymo reikės tol, kol tešla sukibs į vientisą gabalą ir visiškai atšoks nuo sienelių. Kai taip nutiks, tešlą išimkit tiesiai ant miltuoto paviršiaus, lengvai paminkykit ir suformuokit rutulį. Tešla gali būti šiek tiek lipni, bet visiškai elastinga - vadinasi, pasiekėt savo tikslą.
Padažui reikės:
pusės mažos skardinės konservuotų pomidorų,
žiupsnelio druskos,
šlakelio alyvuogių aliejaus,
šlakelio balzaminio acto,
mėgstamų prieskoniu (bazilikai arba raudonėliai - tiesiog nuostabiai dera šiame padaže).
Visus padažo ingridientus sutrinkit smulkintuvu. Paragaukit ir poridėkit, jeigu ko trūksta.
Įdarui reikės to, ką mėgstat, bet aš šįkart rinkausi:
rutuliuką mocarelos sūrio,
saliamio dešrytę,
gabalėlį Džiugo sūrio.
Mocarelą ir dešrytę susipjaustykit griežinėliais, Džiugo sūrį sutarkuokit kuo smulkiau.
Grįžtam prie tešlos. Iškočiokit ją į didelį ir gražų apskritimą, kuris tilptų į keptuvę (ir dar šiek tiek dengtų jos kraštus). Į minėta keptuvę pilkit šlakelį aliejaus, jį įkaitinkit ir perkelkit iškočiotą tešlą keptuvėn. Sumažinkit ugnį iki visai nedidelės ir leiskit kepti picos pagrindo apačiai.
Tuo tarpu įkaitinkit orkaitę iki 210°C (būtų idealu, jeigu orkaitėje įjungtumėt grilio režimą, nes mums reikės tik apskrudinti picos viršų - apačia jau bus paskrudusi keptuvėje). Kol orkaitė kaista, jau beskrundantį picos paduką patepkit padažu (viso gali ir neprireikti). Ant jo išdėliokit mocarelos sūrį, dešrytę ir viską apibarstykit smulkiai tarkuotu Džiugu.
Kai orkaitė jau bus įkaitusi, keptuvę su jau beveik paruošta pica kiškit orkaitėn (jeigu neturit specialios keptuvės, tinkančios įvairiam kepimui, darykit kaip mes - atsukę varžtą nuimkit paprasčiausios tefloninės keptuvės rankeną) ir kepkit kol viskas pradės burbuliuoti, o sūris šiek tiek paskrus.
Iškepę mėgaukitės nuostabiu kvapu ir grožėkitės, kaip atpjovus puikų picos trikampėlį ir mėginant jį perkelti į lėkštę, tįsta sūris... Dėl tokio nuodėmingo gyvenimo dangaus karalystė man tikrai nesišviečia...
Nors pica viena ir tikrai ne šeimyninio dydžio, dviese papietavom taip, kad net vakarienė neberūpėjo...
P.S. rašliavos daug, bet visas reikalas išties paprastas ir greitas - užtruksit maždaug 15 minučių, o rezultatas net labai neprastas.
5. Net nejauku sakyti, bet Martynui ir vėl laimėjus bilietus į kiną, penktadienį keliavom į naująjį Oliver'io Stone'o filmą "Laukiniai". Nors ir likom nesupratę, kodėl šis filmas buvo toooks laukiamas, nes kažko jam aiškiai pritrūko (matyt, kaltas mudviejų išpindėjimas - filmų ir serialų mes žiūrim išties daug, todėl darosi sunku mus nustebinti...), tačiau susižiūrėjo normaliai, laikas neprailgo. Man ypač patiko filmavimo maniera - daug stambaus plano, o tai leidžia gėrėtis neprastais aktoriais ir visai neprasta jų vaidyba. O jau Salma Hayek... Ar Jums panašu, kad ji - tai keturiasdešimt šešerių metų nuostabaus grožio moteris?
6. Turbūt prieš mėnesį nusipirkau žurnalą, o jame, žinoma, reklamos tikslais, buvo įdėtas arbatos pakelis. Vos užuodusi tą kvapą, iškart nukeliavau į vaikystę... Šią arbatą mes gerdavom atostogaudami Botanikos instituto viloje Juodkrantėje. Iš pradžių maniau, kad ši asociacija kyla tik man, tačiau kai į svečius užsuko mano mylimiausia sesė Eglė, kvapas jai iškart priminė tą patį - vaikystės atostogas Juodkrantėje. Nuostabu, jog užtenka kelių litų tam, kad nukeliautum daugybę metų atgal! Pigiausia laiko mašina ever!
7. Tik noriu priminti, jog jau šį sekmadienį turėsim puikią galimybę įtakoti savo valstybės gyvenimą. Tam, kad, kaip visuomet, nelaimėtų patys blogiausi ir negalėtumėm sakyti, kad strateginiai klausimai ir vėl buvo išspręsti be mūsų žinios, būtinai atlikim savo pilietinę pareigą ir balsuokim. Už ką? Jūs esat tie, kurie žino geriausiai.
1. Šit jau ir spalis! Vienas mėgstamiausių metų mėnesių tikrąja to žodžio prasme žėri auksu ir svaigina nukritusių lapų kvapu. Dievinu rudenį! Die-vi-nu! Kasryt į darbą skrendu tarsi ant sparnų! Tikiuosi, kad ir Jūs randat bent minutėlę pasigrožėti gamta, užuosti jos kvapą, pajusti švelnų oro gaivumą. Kartais per darbus ir kasdienius rūpesčius mes per visą dieną net akių nuo šaligatvio nepakeliam, todėl nusistatykit žadintuvą jeigu reikia, bet skirkit bent kelias minutes pasidžiaugimui rudeniu, nes jis toooks trumpas - pabūna ir išvyksta. Grįžta, kaip žinia, tik po metų... Todėl, pirmyn!
2. Jūsų patogumui ir - tikiuosi - džiaugsmui - naujasis desktop'o kalendorius. Tradiciškai - dešinėje blog'o pusėje.
3. Ar pastebėjot, kad kartu su naujuoju televizijų sezonu, į eterį grįžo intelektualioji "Taip. Ne"? Tai pastebėkit. Nes: pagaliau Arūnas Valinskas vėl savo rogėse, pagaliau galima mėgautis žiūrint tikrai azartišką televizijos žaidimą, pagaliau gali džiaugtis, kad žiūri ne reklamos bloką, o linksmą, pamokančią, absoliučiai teigiamą laidą. Rezervuokit savo tečiadienio vakarus - tikrai verta!
4. Atradau nuostabius, skaniausius kada nors ragautus sviestinius sausainius!
Skubu su Jumis dalintis ypatingai paprastu receptu:
175 g sviesto,
100 g cukraus pudros,
žiupsnelis druskos,
265 g miltų.
Sviestą, cukraus pudrą ir žiupsnelį druskos išsukite iki purumo, pamažu suberkite persijotus miltus. Suminkykite tešlą ir konditeriniu švirkštu arba rankomis ir peiliu suformuokite sausainius. Kepkite 15 minučių 180°C karštumo orkaitėje. Ataušinkite ir darykit nuodėmę! Aš leidžiu. P.S. būtinai naudokit cukraus pudrą, o ne cukrų - skirtumas didžiulis! Ir nepamirškit žiupsnio druskos - sausainiai bus nepaprastai skanūs ir, sakyčiau, pikantiški, chi chi.
5. Martynui eilinį kartą laimėjus kvietimus į kiną, lėkėm žiūrėti išankstinės filmo "Laiko kilpa" premjeros. Filmas tikrai vertas visų tų pagyrų. Įdomus, intriguojantis, nenuspėjamas ir papuoštas nuostabia nuostabių aktorių vaidyba. Kokį vėsų vakarą palepinkit save!
6. "Kita svajonių komanda". Jeigu esate lietuvis arba tiesiog jiems prijaučiate, privalote, tiesiog turit pamatyti šį filmą! Verksit, juoksitės, ilgėsitės, prisiminsit vaikystę ar jaunystę, pajusit pasididžiavimą, o gal išmoksit ir sužinosit kažką naujo. Bū-ti-nai!
7. Norit lengvai ir pernelyg neįsitempę praleisti laiką? Pasižiūrėkit "Nesunaikinami 2". Filmas, tikrai nepretenduojantis į kokį nors intelektualumą ar meną, bet priverčiantis ne kartą nusišypsoti ir pasidžiaugti amžiumi, bet ne sugebėjimais pasenusių veiksmo filmų herojų pasirodymų. Ypač laukit Chuck'o Norris'o.
Auksinio, jaukaus ir romantiško mėnesio Jums, brangieji ir brangiosios!
