2015-09-27

Paskutiniai saulės blyksniai ir persikų bei putojančio vyno šerbetas

Persikai ir nektarinai yra mano vaisinių meilių topo viršūnėje. Dievinu juos! Bet kai jau atsibosta žiaumoti juos tarsi kokiam alkanam arkliui, ieškau būdų praplėsti šių gražuolių skonių ribas. Šįkart tai - šerbetas. Bet ne šiaip koks nors ten paprastutis, o ištaigingas, skonio pilnas ir labai gaivinantis. Todėl - dėmesio.
Dideliam kiekiui persikų ir putojančio vyno šerbeto turėkit:

800 gramų nuluptų ir susmulkintų persikų/nektarinų,
200 gramų vandens,
200 gramų cukraus,
keletą šviežių mėtų šakelių,
100 mililitrų balto putojančio vyno,
šlakelio citrinos sulčių.

Nedideliame puode sumaišykit vandenį, cukrų ir keletą mėtų lapelių. Puodą statykit ant vidutinės ugnies ir maišydami šluotele kaitinkit, kol ims virti ir visas cukrus bus ištirpęs.

Nukelkit nuo ugnies, išimkit mėtų lapelius.

Į puodą su gautu sirupu sukrėskit smulkintus persikus/nektarinus. Supilkit citrinos sultis ir putojantį vyną. Viską sutrinkit blenderiu iki vientisos masės. Statykit puodą į šaldytuvą, kad masė visiškai atšaltų.

Atšalusią šerbeto masę sukrėskite į ledų gaminimo mašinos indą ir maišykit 30 minučių (arba tiek, kiek nurodo prietaiso gamintojas).
Viskas. Minkštas, kvapnus, šaltutėlis šerbetas paruoštas!
Puoškit mėtų lapeliais ir skanaukit.
Labai moteriškas, šiek tiek šventiškas ir tikrai labai skanus desertas dar vis šiltiems rudens savaitgaliams ar kokiai kitai elegantiškai progai.

Likusį (nesuvalgytą) šerbetą laikykit šaldiklyje, o prieš valgydami palikite kambario temperatūroje bent 20 minučių, kad ledai susigrąžintų tą nuostabią minkštą, tik šerbetui būdingą konsistenciją.

Gaivios ir saulėtos ateinančios savaitės!

2015-09-25

Šlovinamasis tekstas pomidorams ir truputį aštrus pomidorų džemas

Pomidorai. Jie yra nuostabūs! Ryškūs, aromatingi, tikri gražuoliai! Kvepia dar neužėjus į šiltnamį, tiesiog kviečia - ateik ir nuskink mus!
Mama man pasakojo, kad būdama mažytė labai juos mėgau ir kąsdavau tiesiog iš cielo. Bet šiaip, kiek save prisimenu, pomidorais niekad pernelyg nesižavėjau ir, jeigu būdavo galimybė, jų vengdavau. Tiesa, mano mama jų ir dabar nevalgo, todėl namuose jokių problemų dėl to nekildavo. Bet prisimenu vieną atvejį, kai atėjus į mylimos draugės Justės dvyliktą ar tryliktą gimtadienį, buvau pavaišinta įdarytais pomidorais. Buvau gerai išauklėta (!) ir nedrįsau atsisakyti ar rodyti kažkokius kaprizus, todėl pernelyg neatkreipdama dėmesio į save nuėmiau tą pomidoro dangtelį, išvalgiau pomidore buvusią kažkokią labai skanią mišrainę, uždengiau ir palikau. Dabar taip gėda tai prisiminus... Tikiuosi, Justės mama neįsižeidė.
Ilgą laiką pomidorus nurinkdavau ir nuo picos, ir nuo visur kitur, bet štai, apsigyvenau su Martynu ir, susižavėjusi jo meile pomidorams, pati įsimylėjau! Martynui šviežias pomidoras su grietine, svogūnais ir trupučiu druskos bei pipirų yra vienas skaniausių dalykų ever - Jums reiktų pamatyt jo veido išraišką, kai toks bliiūdas patenka jam į rankas...

Dabar pomidoras mano gyvenime yra visavertė daržovė (vaisius, jeigu jau visai tiksliai), kurią naudoju su didžiausiu malonumu ir visais įmanomais pavidalais. Sunaudotus padažui (apie tėčio jau daug metų verdamą naminį pomidorų padažą rašiau dar pernai), pagardinančius sumuštinius ar picas, konservuotus ar saulėje džiovintus - mėgstu juos visokius!

Žinoma, tais minkštais, kvepiančiais pomidorais - mano atveju, užaugintais anytos - galim džiaugtis ne taip jau ilgai, bet esu girdėjusi vieno garsaus sveikatos mokslininko ir dietologo išvadą, kad geriau plastmasinės daržovės iš prekybos centrų žiemą nei jokių daržovių išvis. Todėl siūlau nenusiminti ir nenuleisti rankų tuos, kurie neturi savo šiltnamio ar nuostabios anytos. Be to, pomidorus galima uždaryti kaip kokį džiną stebuklingoje lempoje ir gėrėtis jais net tada, kai aplinkui nebebūna nieko raudono ar ryškaus.

Pristatau Jums nuostabųjį, netikėtąjį pomidorų džemą! Mano gamintas jau keletą kartų, bet taip ir neatėjęs iki blogo. Pirmą kartą gaminau jį Ugnės vardynoms, kurios buvo visai neseniai... prieš dvejus metus! Siaubas! Apsileidimas!

Skubu taisyti šią klaidą.

Tąkart dovanojom šio nuostabaus dalyko stiklainėlius visiems vardynų svečiams, o šiemet tiesiog anytos virtuvėje išviriau, šiltnamyje prifotografavau ir dovanoju Jums.

Maždaug 300 mililitrų talpos stiklainėliui turėkit:

1 kilogramą prinokusių pomidorų,
300 gramų cukraus,
50 mililitrų vandens,
1 citrinos sultis ir smulkiai tarkuotą žievelę,
1 nedidelis čili pipiras (nebūtinai).

Visų pirma, aštraus peilio galiuku kryžmai įpjaukit kiekvieno pomidoro viršūnę. Pomidorus maždaug pusei minutės panardinkit į verdantį vandenį.

Ištraukite, akimirkai įmeskit į šaltą vandenį ir nulupkite žievelę - kuo labiau prinokęs pomidoras, tuo lengviau ji lupsis.

Nuluptus pomidorus supjaustykit ketvirčiais arba smulkiau. Pirštais išimkit visas sėklytes ir viską, kas skysta. Turit pasilikti tik standžiąją pomidoro dalį.

Nusausintus pomidorus smulkiai supjaustykit.

Į puodą, kuriame virsite džemą, suberkite cukrų ir supilkit vandenį bei citrinos sultis, sumeskit tarkuotą citrinos žievelę. Kaitinkit, kol masė užvirs, o cukrus ištirps. Į gautą sirupą sukrėskit smulkintus pomidorus ir įmeskit šiek tiek įpjautą, bet nesmulkintą čili pipirą - jis tik paleis savo skonį, virimo pabaigoje galėsite jį lengvai išimti. Virkit ant vidutinės ugnies dažnai pamaišydami. Virimo laikas priklauso turbūt ir nuo horoskopų, ir nuo mėnulio fazės (paskutinį kartą man prireikė dviejų valandų), bet kad žinotumėt, jog džemas jau yra tinkamas, užlašinkit jo ant šaltos lėkštutės ir pavertę ją stebėkit - kai džemas laikysis savo vietoje ir niekur nečiuoš - viskas, darbas baigtas.

Belieka sudėti jį į švarų stiklainėlį ir vaišintis kaskart, kai tik norėsis mėgiamo sūrio arba kai tiesiog užsimanysit nustebinti visus savo nuostabumu.
Atia atia, mažuliai! Ilsėkitės, o kitą vasarą sugrįžkit pas mus dar didesni, raudonesni ir minkštesni...

Gerų pomidorų dar yra - paskubėkit!

2015-09-09

Rugsėjiškas pyragas su slyvomis

Mūsų atostogos Smilgiuose visai netikėtai iš trumpų tapo padoriomis, beveik dviejų savaičių trukmės. Ir aš skubu fotografuoti ir gaminti, gaminti ir fotografuoti, nes čia viskas taip gražu, taip prinokę, kad mano fotoaparatas baigia nusprogt.

Pradėsiu nuo slyvų. Tiksliau, nuo slyvų pyrago.

Slyva - bet kokiu pavidalu - niekada nebuvo mano uoga. Nei pati viena, nei uogienėje, nei dar kur nors. Bet atvažiavusi pas savo mylimą anytą ir pamačiusi gražuolį slyvos medį, kurio viena šaka beveik siekia žemę, nes yra aplipusi mažomis raudonomis slyvutėmis, iškart užsimaniau kepti pyragą. Slyvų pyragą. Ir viskas pavyko puikiai!

Kol Ugnė su močiute maitina triušius, aš skubu rašyti ir dalintis.
Vienam įprasto dydžio pyragui turėkit:

280 gramų miltų,
1 valgomą šaukštą cukraus,
1 arbatinį šaukštelį druskos,
170 gramų labai šalto sviesto (jį keletą valandų palaikykit šaldiklyje),
160 mililitrų labai šalto vandens.

Slyvų įdarui:

750 gramų slyvų,
200-400 gramų cukraus (priklauso nuo to, kokio rūgštumo Jūsų naudojamos slyvos),
40 gramų krakmolo,
1/4 arbatinio šaukštelio druskos.
Pyrago tešlai, dideliame dubenyje sumaišykit miltus, cukrų ir druską. Į juos burokine tarka įtarkuokit labai šaltą sviestą. Tarkuotą sviestą pirštais įtrinkit į miltus, kol viskas pavirs smulkiais trupiniais. Stenkitės darbuotis greitai, nes sviestas negali pernelyg sušilti.

Į gautus trupinius po truputį pilkite šaltą vandenį (gali ir neprireikti viso jo kiekio) ir greitai rankomis minkykit tešlą, kol ji sušoks į vientisą rutulį.

Gautą tešlą padalinkit į dvi dalis, rankomis suformuokit du kamuolius ir, suvynioję į maistinę plėvelę dėkit į šaldytuvą maždaug valandai.

Kol tešlą vėsinasi, paruoškit slyvų įdarą.

Slyvas supjaustykit pusiau, išimkit kauliukus, dalį slyvų supjaustykit dar smulkiau - ketvirčiais ar net į šešias dalis, jeigu naudosit didesnes.

Ant supjaustytų slyvų berkit cukrų, druską ir krakmolą. Viską gerai išmaišykit.

Vieną atšalusios tešlos rutulį dėkite ant miltais pabarstyto paviršiaus ir iškočiokite šiek tiek didesnio skersmens nei kepimo indas skritulį. Jį įklokite į kepimo indą taip, kad padengtumėt ir indo kraštus (gausis toks indas inde). Ant paruošto pagrindo sukrėskite slyvų įdarą. Antrąjį tešlos rutulį taip pat iškočiokite ir juo užklokit paruoštą pyragą, kruopščiai suklijuodami abiejų  tešlos sluoksnių kraštus (kuo sandariau suklijuosit, tuo mažesnė tikimybė, kad kepdamas įdaras ims tekėti per kraštus - taip, kaip nutiko man...). Viršutiniame tešlos sluoksnyje peiliu pradurkit keletą nedidelių skylučių karštiems garams išeiti.

Kepkit pyragą 175°C karštumo orkaitėje 65-75 minutes arba kol jo paviršius gražiai apskrus. Iškepusį pyragą palikit atvėsti, tai leis įdarui šiek tiek sustingti. O tada pjaustykit ir ragaukit. 
Nuostabiai trapus viršus, pilnas skonių saldžiarūgštis minkštų slyvų įdaras, kvapai, garsai ir spalvos - tikras dėdė rudenėlis Jūsų akims ir burnai. Skubėkit, kol slyvos dar čia!
Ačiū anytai už kantrybę. Ir už slyvas. Ir už kavą.

Skanaus rugsėjo ir gero krepšinio!

2015-09-06

Rudeniškas šokoladinis pyragas su kriaušėmis

Kriaušes labai mėgstu nuo vaikystės. Prisimenu, kaip senelis dideliu savadarbiu įrankiu nuskindavo mums pačią didžiausią ir labiausiai prinokusią kriaušę, kabančią pačioj medžio viršūnėj ir jeigu kriaušė būdavo tik viena - dalindavomės ją visi. Ir užtekdavo. Ir būdavo nuostabu!

Mėgstu jų formą, jų spalvas ir skonius - man nebūna neskanių kriaušių!
Todėl kai senelis atnešė maišą nedidelių, nuostabiai kvepiančių ir gražių kriaušyčių, suskubau šį bei tą iš jų pagaminti, nes man būtų užtekę vos pusdienio ir būčiau jas tiesiog suvalgiusi. Pati viena. Didžiausią kalną.

Šis gražuolis šokoladinis pyragas su kriaušėmis jau seniai buvo mano planuose, todėl ėmiausi darbo.
Vienam įprastinio dydžio stačiakampio formos pyragui turėkit:

3 didelius kiaušinius,
160 gramų minkšto kambario temperatūros sviesto,
130 gramų šviesaus rudojo cukraus,
180 gramų miltų,
2-3 valgomus šaukštus kokybiškos kakavos,
1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių,
90 mililitrų neriebios grietinėlės,
3 nedideles kriaušes.

Visų pirma, atskirkit kiaušinių trynius nuo baltymų.

Baltymus išplakit iki standžių putų.

Į sviestą suberkit pusę cukraus kiekio ir išplakit iki purumo. Likusį cukrų berkit į kiaušinio trynius ir plakit, kol ims šviesėti. Sviesto masę sumaišykit su trynių mase.

Miltus sumaišykit su kepimo milteliais ir kakava. Suberkit į sviesto ir trynių masę. Imaišykit iki vientisumo. Tuomet mentele atsargiai įmaišykit išplaktus kiaušinio baltymus.

Dalį gautos tešlos sukrėskit į pailgą kepimo formą. Išlyginkit tešlos paviršių. Į ją įstatykit švarias ir sausas kriaušes. Ant visršaus tolygiai paskirstykit likusią tešlą.

Kepkit 175°C karštumo orkaitėje apie valandą arba kol į pyrago vidurį įsmeigtas medinis pagaliukas jį ištraukus bus sausas.

Viskas. Belieka bent šiek tiek atvėsinti, pabarstyti (arba ne) cukraus pudra, supjaustyti ir skanauti. 

Pyragas ne itin saldus, todėl prinokusios ir skonio pilnos kriaušės čia - labai vietoje. Ir - kas mane ypač nustebino - kriaušių odelė visiškai minkšta, todėl jos beveik nesijaučia. 

Skanus, gražus ir labai rudeniškas pyragas - skubėkit, kol nevėlu!

2015-09-03

Rugsėjo reikalai

Pagaliau naktį norisi apsikloti miegant prie plačiai atverto lango.
Pagaliau rūkas rytais virš upės, virš medžių, virš miesto.
Pagaliau tikroji romantika ir jaukumas.
Pagaliau ne plonesnės nei 80 denų pėdkelnės.
Pagaliau šildančios sriubos ir kvepiančios arbatos.
Pagaliau be proto fotogeniškas kiekvienas centimetras aplinkui.
Pagaliau visa apimantis įkvėpimas.
Pagaliau nauja pradžia.
Pagaliau ruduo!

Rugsėjo TOP 5:

1. Kol dar nepasibaigė persikų ir nektarinų sezonas, skubėsiu juos kaip nors įdomiau panaudoti virtuvėje. Kad ir kaip sunku susivaldyti tiesiog nesužiaumojus jų vienų... 

2. Vėsta orai ir tai reiškia, kad pradeda išties norėtis karštų sriubų. Šiaip jau nesu dažna sriubos mėgėja ir virėja (noriu už tai labai atsiprašyti savo šeimos), bet vistiek reguliariai ieškau tų sau pačiai skanių variantų. Neįmanoma rasti tinkamesnio laiko šiam reikalui, nei ruduo. Neįmanoma. Pasinaudosiu tuo.

3. Širdis tiesiog netveria džiaugsmu! Vidury mėnesio mūsų laukia beveik savaitės trukmės atostogos Smilgiuose! Neturiu joms jokio plano, bet laukiu jų taip, tarsi turėčiau...

4. Ponai pomidorai, nors vadinami daržove, visgi yra vaisiai, o vaisius aš mėgstu, todėl planuoju su jais ir pasielgti kaip su vaisiais. Kaip? Palieku intrigą ir kviečiu nepraleisti artimiausių blogo įrašų.

5. Kartu su rudeniu tradiciškai grįžta ir noras būriuotis, susitikti, sėdėti, kalbėtis, gurkšnoti ir, be abejo, užkandžiauti. Kadangi paskutiniu metu mano gomurį palepino itin skanūs tokio  maisto pavyzdžiai, pasidalinsiu mintimis bei receptais ir su Jumis. Pažadu, Jums tikrai patiks šios paprastumo ir skanumo viršūnės.

Rugsėji, atnešk man naujienų!