Beždžionių duona neverkia net tinginio valgoma

Yra tokia duona, kitokia nei visos kitos.

Kitokia ji todėl, kad su duona susijęs tik jos pavadinimas monkey bread - beždžionių duona, bet ne skonis ar išvaizda. Tiesa, pavadinimų šis skanėstas turi įvairių, bet nuo to esmė nesikeičia: tai pyragas, suklijuotas iš mielinės tešlos gabalėlių ir pagardintas cinamonu... Tai dar du puikiai derantys dalykai!

Esu jį kepusi milijoną kartų, tik kažkodėl iki pat šiol nepasivarginau nufotografuoti ir pasidalinti su Jumis receptu... Gėda. Taisausi.

Pyragui reikės:

1/4 puodelio šilto vandens,

2 1/2 arbatinio šaukštelio sausų mielių,

3-3 1/2 puodelių miltų,

1 arbatinio šaukštelio druskos,

3 valgomų šaukštų cukraus,

1 didelio kiaušinio,

2 valgomų šaukštų lydyto sviesto,

3/4 puodelio šilto pieno.

Šiltą vandenį sumaišykit su mielėmis ir palikit keletą minučių pastovėti. Suberkit 1 puodelį miltų, cukrų, druską, šiek tiek paplaktą kiaušinį, ištirpusį sviestą ir šiltą pieną. Išmaišykit. Po truputį suberkit likusius miltus. Intensyviai minkykit maždaug 7 minutes. Dubenį su tešla uždenkit maistine plėvele ir laikykit šalytuve ne trumpiau nei 12 valandų (tai vadinama šaltu mielinės tešlos kildinimu, jeigu ką).

Apvoliojimui:

150 gramų rudojo cukraus,

1 1/2 (arba daugiau) valgomo šaukšto cinamono,

100 gramų lydyto sviesto.

Rudąjį cukrų, cinamoną ir sviestą sumaišykit. Tešlą traukit laukan iš šaldytuvo ir palaikykit kambario tempertūroje maždaug valandą. Tuomet imkit po kąsnelį tešlos ir rankomis formuokit rutuliukus, juos voliokit cinamono ir cukraus mišinyje ir dėkit į kepimo formą (aš visuomet naudoju tokią su skyle per vidurį, bet tiks ir bet kokia kita). Uždenkit švariu rankšluostėliu ir palikit šiltai (tarkim, virš puodo su šiltu vandeniu) maždaug valandai - tegul sau kyla.

Kepkit iki 180°C įkaitintoje orkaitėje apie 35 minutes. Iškepusį palikit pravėsti (jeigu sugebėsit tiek išlaukti) ir tiesiog rankomis laužkit po gabalėlį. 

Nežinau, bent mūsų šeimoj šis pyragas dingsta akimirksniu. 

P.S. per Jonines stebėjau: ši duona tikrai neverkė, nors buvo valgoma ne vieno tinginio...

2

Nepamirškit mėgautis mažais, paprastais, kasdieniškais dalykais - jie yra viso mūsų džiaugsmo pagrindas.

Nepavyksta? Tuomet didelius, nepaprastus, nekasdienius dalykus įtraukit į savo kasdieną - tai irgi teigiamai veikia.

Gyvenime viskas yra paprasta. Jeigu ne - dėldievomeilės, keiskit požiūrį!

Paragaukit pirmųjų trešnių.

Palaikykit už rankos tą, kurį labiausiai mylit.

Pasvajokit apie ateitį.

Įkvėpimo blog'ui jau dveji. Ir nėra čia ką daugiau pasakyti.

Kai šaltas bent trumpam nugali karštą

Karšta...

Bet nieko tokio, nes mes turim nuostabią gelbėtoją - šaltą kavą!

Nesu kavos mėgėja, niekaip neprisijaukinu tikros juodos kavos skonio... Tiesa, neprarandu vilties. O tuo tarpu mėginu ir ragauju vis naujus ir nebandytus skonius bei derinius.

Štai Jums nuostabiai skanus ir nuostabiai paprastas šaltos kavos receptas, kurį galima drąsiai derinti prie savo skonio: stiprinti, šaldyti, saldinti...

Dviem normalaus dydžio stiklinėms bus reikalingi:

2 kupini arbatiniai šaukšteliai tirpios kavos,

250 mililitrų verdančio vandens,

5 valgomi šaukštai kondensuoto pieno,

didelė sauja ledukų.

Verdančiu vandeniu užplikykit tirpią kavą, gerai išmaišykit ir palikit atvėsti. Supilkit kavą į kokteilių plaktuvą arba į paprasčiausią užsukamą stiklainėlį, įdėkite kondensuoto pieno ir gerai išplakit. Jeigu nesate itin saldžių gėrimų mėgėjai, kondensuoto pieno iš pradžių dėkit 2-3 šaukštus ir išplakę paragaukit. Taip saldinkit, kol gausit norimą rezultatą.

Į stiklines, iš kurių gersit, berkit po keletą ledukų ir viską užpilkite kavos ir kondensuoto pieno mišiniu.

Merkit šiaudelį, lengvai pamaišykit ir, susikėlę kojas bet kur, vėsinkitės.

P.S. nemaniau, kad man patiks - patiko. Nemaniau, kad taip puikiai gaivins - atgaivino. Tikrai rekomenduoju!

Gaivaus ir malonaus beprasidedančio ilgojo savaitgalio!

Labas, braške! Čiau, braške...

Žmonėms būdinga metų metus neišsemti daugybės pokalbio temų, bet mes, lietuviai dviems iš jų skiriam ypatingą dėmesį. Tai vasaros nebuvimas ir braškių sezono trumpumas. Va dabar imkit ir gerai pagalvokit: ar buvo nors vieni  metai, kad apie tai neišgirstumėt?

O aš siūlau mėgautis akimirka ir nesigraužti dėl dalykų, kurie vistiek nuo mūsų nepriklauso. Jeigu jau taip gamta surėdė, kad braškių viešnagė mūsų nuostabiam krašte yra trumpa ir trunka vos dvi tris savaites, pasitikim jas šūkiu "nė dienos be braškės!".

Žinoma, braškė yra tokio lygio daiktas, jog, rodos, kaip tik nesam jos ragavę: ir su pienu, ir su cukrum, ir su jogurtu ar tiesiog torte... Man gi jau seniai niežėjo nagus išbandyti braškes kitokioj kompanijoj. Tai štai šiemet pagaliau prisiruošiau.

Su didžiausiu džiaugsmu pristatau Jums picą su braškėmis!

Jai reikės:
picos pagrindo* (galit kepti savo mėgiamą arba naudoti pirktinį - taip šįkart ir padariau - gi vasara!),
rutuliuko mocarelos sūrio,
maždaug 10 vidutinių braškių,
kelių šviežio baziliko lapelių.

Padažui naudokit:
ketvirtį puodelio balzaminio acto,
2-3 valgomuosius šaukštus medaus arba cukraus sirupo.

Visų pirma, pasiruoškit padažą. Į nedidelį puodą supilkite actą ir medų arba sirupą. Kaitinkit ant vidutinės ugnies dažnai maišydami, kol acto rūgštis nugaruos ir masė pradės rimtai tirštėti. Lyžtelėkit ragaudami, ar netrūksta saldumo. Palikit padažą šiek tiek atvėsti.

Ant jau iškepusio picos pagrindo išdėliokit riekelėmis pjaustytą mocarelos sūrį ir griežinėliais pjaustytas braškes. Viską stumkit karšton orkaitėn ir išimkit tik tuomet, kai sūris jau bus pradėjęs burbuliuoti.

Išėmę pabarstykit smulkintu baziliku ir dosniai pašlakstykit balzamiko padažu.

Skanaukit ne-del-siant!

O kad neduokdie nepasidarytų sprangu, greitai greitai susimaišykit kokteiliuką sau ir vakarienės draugui.

Per sietelį pertrinkit keletą braškių, pagardinkit jas šlakeliu citrinos sulčių ir trupučiu medaus (arba cukraus sirupo), padalinkit viską į dvi taures, negailėdami pilkit saldaus putojančio vyno ir skubėkit tęsti nuostabaus vasaros vakaro!

Tai puiki, lengva ir netgi vegetariška vakarienė, todėl pirmyn, brangieji, nes dar savaitė ir braškei turėsim sakyti "čiau!"... iki kitų metų!

Linkiu, kad visi vasaros vakarai būtų tarsi savaitgalis!

Vasariška vakarienė

Vasara - toks metais, kai vakarais norisi tik ledų. Na, dar gal kokio nekalto kokteiliuko (bet pripažinkim, kad nei ledai, nei kokteiliai su nekaltybe visiškai nesusiję, deja...). Todėl kai sąžinė priverčia vakarienei suvalgyti ką nors normalaus, puikiausiai tinka šis pyragas. Jis ir lengvas, ir sunkus. Ir sotus, ir skanus. Ir, nepaisant visos tos apačioj matomos rašliavos, greitai pagaminamas. Tiesa, man greitai nesigavo, nes pritrūkau svarbaus ingrediento - grietinės. Ji tikrai retas svečias mūsų namuose. Kažkodėl. Na, bet ne apie mano problemas čia susirinkom pasikalbėti. Apie pyragą, kuris tinka ne tik vakarienei. Ir ne tik vasarą.

Pyrago tešlai reikės:

200 gramų miltų,

100 gramų labai šalto sviesto,

4-5 valgomų šaukštų labai šalto vandens.

Įdarui pasiruoškit:

150 gramų rūkytos lašišos,

150 mililitrų pieno,

2 kiaušinių,

3 valgomų šaukštų grietinės,

1 valgomo šaukšto grūdėtųjų garstyčių (daugiau ar mažiau - spręskit pagal savo skonį),

keleto šakelių krapų.

Gaminam tešlą. Į miltus burokine tarka įtarkuojam tikrai labai šaltą sviestą (jeigu turite, galite šiam darbui palengvinti naudoti smulkintuvą, dar vadinamą blenderiu). Mūsų tikslas - paversti miltų ir sviesto draugystę trupiniais. Tuomet į tešlą beriam žiupsnį druskos ir pilam kelis šaukštus vėlgi itin šalto vandens. Patogiausia tešlą minkyti peiliu (tokiu, kokį dedam šalia lėkštės atvykus svečiams, chi chi), nes kuo daugiau prie tešlos liesis mūsų rankos, tuo greičiau pradės tirpti sviestas, o tai, žinant, kad mums reikalinga kuo trapesnė tešla, nieko gero nežada.

Taigi kai tešla sukris į bemaž vieną rutulį, dėkim ją į šaldytuvą maždaug 10 minučių - tegul vėsinasi, gi vasara kaip ne kaip.

Atvėsusią tešlą traukiam lauk ir, pasidėję ant miltuoto paviršiaus, lengvai iškočiojame iki norimo dydžio. Tuomet atsargiai perkeliam į kepimo formą, gražiai aptaisom kraštus ir dedam šįkart jau į šaldymo kamerą vėlgi 10 minučių - lai kaip reikiant atšąla.

Išėmę iš šaldiklio, ant tešlos patieskite kepimo popieriaus, o ant jo užberkit avinžirnių, džiovintų pupelių arba - kaip kad dariau aš - tiesiog monetų iš taupyklės. Šis svoris reikalingas tam, kad tešlos kraštai kepdami nesuvirstų į vidų. Kadangi pyragas bus su įdaru, dabar mes gaminam tokį tarsi tešlos dubenėlį arba krepšelį - kaip pavadinsit, taip tiks, chi chi.

Kruopščiai paruoštą indą su tešla kiškit iki 190°C įkaitinton orkaitėn ir kepkit maždaug 15 minučių.

Tuo tarpu, kad nesėdėtumėm be darbo, pasiruošim įdarą.

Lašišą supjaustome ne pernelyg smulkiai. Tuomet pasmulkinam krapus. Pastarųjų tai jau negailėkit, gi niekam ne paslaptis, kad tarp lašišos ir krapų - meilė amžina...

Į dubenį įmuškite kiaušinius, supilkite pieną, sukrėskite grietinę ir - būtinai! - dosnų šaukštą grūdėtųjų garstyčių (kadangi jas beprotiškai mėgstu, dėjau beveik dvigubai tiek). Viską išplakit kaip kokiam omletui. 

Ant iškepusios tešlos simetriškais (galit naudoti liniuotę, jeigu nesiseka iš akies) ornamentais išdėliokite pjaustytą lašišą, užbarstykit krapus ir supilkite kiaušinių masę.

Pyragą pašaukit į nekarštą, maždaug 155-160°C orkaitę ir kepkit 10-15 minučių arba kol plakinys sutvirtės.

Iškepusį įdėmiai apžiūrėkit - gražus, arne? Užuoskit... Ir pjaukit. Negailėdami pjaukit didžiausiu turimu peiliu. Dėkit lėkštėn ir skubėkit mėgautis! 

P.S. jeigu mėgstat, pyrago įdaras mielai savo glėbin priimtų keptų svogūnų arba porų.