Tokį lietingą ir vėsų savaitgalį kaip šis, norisi kažko saldaus, bet ne pernelyg. Kažko šilto, bet ne sriubos. Kažko jaukaus, bet ne židinio (nors ir į pastarąjį nespjaučiau, tiesą sakant...). Kadangi šįvakar likau namie viena su savo mažaisiais, nusprendžiau tiesiog ekspromtu iš(si)kepti keksiukų iš to, ką turiu. Ir, kaip dažniausiai nutinka gyvenime, pavyko tiesiog nuostabiai!
Jeigu ir Jums šeštadienio vakaras niūrokas ar net liūdnas, nušvieskit jį savo šypsena. Nes, patikėkit, Jūs šypsositės jau po pirmo kąsnio, vos tik liežuvis pajus tą nuostabų skonį...
Jeigu ir Jums šeštadienio vakaras niūrokas ar net liūdnas, nušvieskit jį savo šypsena. Nes, patikėkit, Jūs šypsositės jau po pirmo kąsnio, vos tik liežuvis pajus tą nuostabų skonį...
O reikia tik tiek:
3 bananų,
2 kiaušinių,
150 gramų kefyro/jogurto (naudojau graikišką, nes šio gėrio mano namuose netrūksta paskutiniu metu...),
120 gramų cukraus (galima naudoti 60 gramų balto ir 60 gramų rudojo - jeigu nenorit itin saldžiai),
50 gramų aliejaus arba lydyto sviesto,
180 gramų miltų,
pusantro arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
(galima įberti aguonų, kokosų ar šokolado drožlių - puikiai tiks).
Išplakit kiaušinius, kefyrą arba jogurtą, cukrų ir aliejų. Sudėkit šakute sutrintus bananus. Suberkit persijotus ir su kepimo milteliais sumaišytus miltus. Viską išplakit. Tešlą išdalinkit į keksiukų kepimo formą su jau paruoštais keksiukų popierėliais. Kepkit 190°C karštumo orkaitėje apie pusvalandį (originalus receptas siūlė kepti 30-40 minučių, tačiau man užteko nepilno pusvalandžio. Tiesiog stebėkit, kada keksiukai taps gražiai rudi, o ištrauktas medinis pagaliukas bus sausas.).
Drėgni, nuostabiai kvepiantys, minkštučiai ir tikrai kažkokie saulėti keksiukai. Išbandykit, dar ne vakaras!
Už lango lyja? Patys jauskimės kaip saulės!
