Rainio istorija ir Kuršėnų vyniotinis

Šiandien yra mano tėčio - Rimanto - vardo diena. Apie tai, kad mūsų šeimoje visad ieškoma progų pašvęsti ir susitikti, jau esu rašiusi ne kartą. Šie metai - jokia ne išimtis, todėl mudvi su sese Egle sugalvojom mažą simbolišką dovanėlę pagaminti pačios.

Dovanų tėčiui nešim štai tokį rainą ir minkštą katiną, kurio gamybos procesą tuoj pat Jums ir papasakosiu.

Taigi Jums reikės:

1 baliono,

miltų,

siūlų,

vąšelio,

valo.

Visų pirma, į balioną pripilkite miltų. Patogiausia būtų naudoti paprasčiausią piltuvėlį arba kitas Jums patogias priemones. Kai balionas prisipildys ir taps norimo dydžio (mes norėjom tokio telpančio į delną), jį tvirtai užriškite.

Belieka norimų spalvų siūlais apnerti gautą kamuolį, išsiuvinėti ar kitaip pritvirtinti akis, nunerti ausis, iš valo pagaminti ūsus, nupinti uodegą ir štai - katinas baigtas.

Turite puikų streso valdymo kamuoliuką, nes balione esantys miltai yra paslankūs ir Jūsų katinas gali tapti visiškai bet kokios formos.

Turite puikų instrumentą svarbiems dokumentams ant darbo stalo prispausti, nes miltai savo svoriu kuo puikiausiai tą padarys.

Trumpas paaiškinimas: 

- katinas todėl, kad mūsų tėčio tokia lyg ir pravardė yra Rainis. Tikslios pravardės priežasties jau nebepasakysiu, pati tai sieju su tėčio mokėjimu labai tikroviškai kniauktelėti miaaauuu kai situacija to reikalauja. Žodžiu, toks vidinis bajeris, jeigu suprantat.

- svoris dokumentams prispausti todėl, kad būdamas ilgamečiu gydymo įstaigos vadovu, tėtis turi išties nemažai popierinių darbų, todėl galės panaudoti praktiškai kasdieniame darbe.

- minkštas ir maigomas streso valdymo kamuolėlis, nes dabar gi tokie laikai...

Dar šiandien į svečius nešimės ir šį tą skanaus.

Mano sena svajonė pagaminti Kuršėnų vyniotinį pagaliau išsipildė! Labai tikiuosi, kad ir tiems, kurie paragaus, jis labai patiks, nes mūsų šeima yra tikri varškės šlovintojai (ilgą laiką įsivaizdavau, kad varškę šitaip smarkiai mėgsta visi pasaulio žmonės, bet susipažinusi su Martynu supratau, kad visgi klydau).

Visiems, kas prisimenat šį saldumyną dar iš senų senų savo vaikystės laikų, primygtinai rekomenduoju pabandyti: paprastas receptas, greitas procesas ir skanus rezultatas - visų svajonė!

Biskvitui turėkit:

4 kiaušinius,

4 valgomus šaukštus cukraus,

4 valgomus šaukštus miltų.

Kremui prireiks:

180 gramų minkšto sviesto,

180 gramų varškės kremo, skirto pyragams (arba tiesiog blenderiu arba per sietelį pertrintos varškės),

pusės indelio kondensuoto pieno.

Kepkit biskvitą.

Visų pirma, atskirkit kiaušinių trynius nuo baltymų. Viename inde iki šviesios gelsvos spalvos išplakite trynius su cukrumi. Suberkite miltus ir vėl išplakite.

Kitame inde išplakite baltymus. Didžiausiu įmanomu greičiu plakite baltymus tol, kol jie taps balti ir net šiek tiek blizgūs, o apvertus indą baltymai visiškai nebesijudins iš vietos ir bus labai standūs.

Išplaktus baltymus šaukštu atsargiai įmaišykit į trynių, cukraus ir miltų masę. Turite gauti vientisą, bet labai purios konsisencijos tešlą.

Ją tolygiai paskirstykit kepimo popieriumi išklotoje orkaitės skardoje (maniškė buvo 35x32 centimetrų dydžio).

Kepkit 200°C karštumo orkaitėje 12-15 minučių nuolat stebėdami: kai tik biskvitas įgaus tolygią rusvą spalvą, traukit jį lauk. Dar karštą biskvitą suvyniokit į ritinį atsargiai nuimdami nuo kepimo popieriaus. Ritinį palikite atvėsti.

Kremui iki purumo išplakite labai minkštą sviestą. Plakdami po truputį supilkite kondensuotą pieną. Galiausiai sukrėskite varškės kremą arba pertrintą varškę. Viską išmaišykit ir paragaukit. Kadangi pasigedau tos puikios varškei būdingos rūgštelės, įdėjau dar maždaug 40 gramų varškės kremo.

Jeigu gautas kremas atrodo kiek skystokas, trumpai palaikykite jį šaldytuve.

Išvyniokit atvėsusį biskvitą, visą jo paviršių dosniai aptepkit varškės kremu ir susukit atgal į ritinį.

Dėkit gautą vyniotinį į šaldytuvą bent porai valandų. Prieš patiekdami apibarstykit cukraus pudra ir supjaustykit riekelėmis. 

Skonio prasme rezultatas - nuostabus! Visgi kitą kartą gamindama (o tas kitas kartas būtinai bus) daugiau dėmesio skirsiu vyniojimui, nes, kaip akivaizdu žiūrint į nuotraukas, suvyniotas jis tikrai ne dailiai...

Skoniai, kuriuos prisimenam nuo vaikystės - galinga jėga. Bet kartais, kai pabandai pats sau tą vaikystę sugrąžinti, rezultatas pranokstą bet kokią praeitį. Šis kartas - būtent toks.

Linkiu visiems skanių ir sėkmingų bandymų!

Vyšninis antrasis gimtadienis ir paslaptingas Juodasis miškas

Paskutiniu metu planuodama kokį renginį, visuomet sugalvoju temą. Tema leidžia tarsi nusibrėžti ribas, nes žinant šių laikų galimybes atsiranda rizika perkrauti savo šventę tokiu, kaip aš sakau, slavišku stiliumi, kai vienu metu naudojama daugybė gražių, bet vienas prie kito nederančių dalykų (na, suprantat, kalbu apie visų įmanomų papuošalų (auksas, sidabras, plastmasė...) dėvėjimą vilkint leopardo rašto suknelę...). Tai štai tema suvaldo mano mintis ir akimirksniu padiktuoja puikių idėjų.

Šįkart planuojant Ugnės antrąjį gimtadienį, susimąsčiau: kas pasaulyje būna po du? Vyšnios! Kai į galvą šovė ši mintis, viskas tarsi stojo savo vieton.

Pirmiausiai, ėmiausi kvietimų. Nors, tiesą pasakius, žodis ėmiausi gal kiek per skambus... Tiesiog vieną vakarą bežiūrėdama filmą pakarpiau, paklijavau, paspalvinau, užrašiau ir viskas - kvietimai buvo baigti.

Buvo vienas, bus ir du!

Tuomet apgalvojau labai lakonišką gimtadienio meniu. Čia man ir vėl pagalbos ranką ištiesė vyšnios, kurios, pasirodo, yra puikus akcentas labai daug kur.

Taigi savo svečius vaišinau:

* salotomis su karšta vištiena, sirupe virtomis vyšniomis ir česnakiniu medaus padažu

* vyšniniais guminukais

* vyšnių ir obuolių gėrimu,

* naminiais vyšninias ledais su vyšnių gabalėliais 

* ir, žinoma, vakaro žvaigžde - tortu labai mistišku pavadinimu Juodasis miškas...

Tortas, nors jo gamyba ir atėmė šiek tiek laiko, pavyko puikiai! Visas baltas ir toks nekaltutis išorėje ir drėgnas bei pilnas skonių viduje. Vyšnios ir šokoladas yra puikūs draugai nuo seniausių laikų, todėl čia suklysti nebuvo įmanoma. Žodžiu, puikus skonių ir išvaizdos kontrastų pavyzdys tas Juodasis miškas!

Tikrai rekomenduoju išbandyti savo jėgas ir skonio receptorius!

Šokoladiniam biskvitui turėkit:

280 gramų miltų,

120 gramų kokybiškos kakavos,

1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių,

1 arbatinį šaukštelį sodos,

1 arbatinį šaukštelį druskos,

400 gramų cukraus,

2 kiaušinius,

125 mililitrus aliejaus,

250 mililitrų pieno,

250 mililitrų verdančio vandens.

Dubenyje sumaišykite persijotus miltus, kakavą, kepimo miltelius, sodą, druską ir  cukrų.

Kitame dubenyje iki putų išplakite kiaušinius. Supilkite aliejų ir pieną. Į gautą masę po truputį plakdami supilkite miltų mišinį. Plakite, kol masė taps vientisa.

Iš lėto supilkite verdantį vandenį. Plakite, kol masė dar kartą taps vientisa.

Gautą tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą atsegamą torto kepimo formą (22-24 centimetrų skersmens). Kepkite 180°C karštumo orkaitėje apie valandą arba kol į biskvito vidurį įbestas ir ištrauktas pagaliukas bus sausas.

Iškeptą biskvitą atvėsinkite. Atvėsusį ilgu aštriu peiliu arba specialia vielute perpjaukite į keturias lygias dalis.

Vyšnių įdarui prireiks:

600 gramų šviežių arba šaldytų vyšnių,

6 valgomų šaukštų cukraus,

2-3 valgomų šaukštų kukurūzų krakmolo.

Nedideliame puode kaitinkite vyšnias su cukrumi, kol uogos ims leisti savo sultis, o cukrus ištirps. Keletą valgomų šaukštų šio sirupo nusemkit į atskirą indelį. Į sirupą suberkite krakmolą ir gerai išmaišykit. Gautą masę supilkite atgal į puodą ir maišydami pavirkite maždaug minutę, kol vyšnių įdaras taps tirštas ir klampus. Nukelkite puodą nuo ugnies ir palikite visiškai atvėsti.

Šokolado glajui turėkit:

100 gramų kokybiško juodojo šokolado,

85 mililitrus riebios grietinėlės,

15 gramų sviesto.

Nedideliame puode kaitinkite grietinėlę. Prieš jai užverdant, nukelkite puodą nuo ugnies. Suberkite smulkintą juodąjį šokoladą ir viską gerai išmaišykit. Sudėkite sviestą ir dar kartą gerai išmaišykit, kol glajus taps vientisas ir blizgus. 

Gautu šokoladiniu glajumi ištepkite kiekvieno biskvito ketvirčio paviršių ir padėkite vėsiai, kad glajus sustingtų.

Grietinėlės kremui prireiks:

250 gramų maskarponės sūrio,

1 litro riebios grietinėlės,

95 gramų cukraus pudros.

Į didelį dubenį sukrėskite maskarponės sūrį ir supilkite grietinėlę. Plakite elektriniu mikseriu, kol kremas ims tirštėti. Suberkite cukraus pudrą ir plakite mikseriu tol, kol masė pavirs puriu, bet standžiu kremu.

Norėdami surinkti tortą, imkite vieną iš biskvito ketvirčių ir dėkite jį ant didelės lėkštės ar indo, kuriame planuojate patiekti tortą ir apjuoskite tortinės formos žiedu - tai leis lengviau suformuoti lygų ir tvarkingą tortą.

Biskvitą aptepkite maždaug penktadalius grietinėlės kremo. Ant jo atsargiai paskleiskite maždaug trečdalį vyšnių įdaro. Ant viršaus dėkite antrą biskvito ketvirtį ir šiek tiek paspauskite delnais. Ant jo vėl tepkite penktadalį grietinėlės kremo, o ant šio - trečdalį vyšnių įdaro. 

Kartokite procedūrą ir su trečiuoju biskvito ketvirčiu. 

Ketvirtą biskvito ketvirtį aptepkite penktadaliu grietinėlės kremo. Likusią paskutinę penktają kremo dalį sukrėskite į nedidelį indą, uždenkite ir statykite į šaldytuvą.

Sustatytą tortą dėkite į šaldytuvą ir palikite jame per naktį.

Kitą dieną išimkite tortą iš šaldytuvo, nuimkite jį juosiantį tortinės formos žiedą. Torto šonus kruopščiai aptepkite likusiu grietinėlės kremu. Jeigu norisi, puoškite tortą uogomis ar šokoladu ir grąžinkite atgal į šaldytuvą dar bent porai valandų.

Gimtadienis buvo išties smagus! Nors jo išvakarėse Ugnė visai rimtai susirgo, šventės metu buvo linksma ir aktyvi: visi iki vieno šoko ir dainavo, ėjo su ja pažaisti ir apžiūrėti jos kambario. Kaip aš norėčiau turėti tiek jėgų, kiek ji!

Puiki ta mūsų mergaitė! Nuo praėjusio gimtadienio paaugo net 9 centimetrais, nusikaldino visus dantis, išmoko pati eiti ant puoduko (turiu galvoj, tikrai pati: nueina, įsijungia vonioje šviesą, atsidaro duris, ir padaro visa kita...) ir apskritai yra labai savarankiška, viską nori daryti pati, čiauška kaip užvesta, regis, dar minutė, ir pradės kalbėt normaliausiais sakiniais, dievina darželį, yra tikra bučiuoklė ir koketuotoja... Atrodo, kad ne ji iš mūsų, o mes iš jos kasdien mokomės.

Linkiu jai būti sveikai ir linksmai, paklusniai ir drąsiai. Linkiu šiais metais patirti ir išmokti daugybę naujų dalykų. Mudviem su Martynu eilinį kartą palinkėsiu kantrybės - tai svarbiausias dalykas būnant tėvais. Tikrai svarbiausias, patikėkit.

Smagaus likusio savaitgalio visiems!

Sausio reikalai

Nauji metai, naujas mėnuo, nauji norai ir planai. Naujas ir TOP 5:

1. Naujas, ir, atrodo, smagus lietuviškas filmas "Nepatyręs" - mūsų sausio mėnesio planuose. Tikiuosi linksmo ir šiek tiek awkward seanso, bet ir kažkokios malonios šviesos akiai ir širdžiai tiesiai iš didžiojo ekrano.

2. Priešaky - Ugnės antrasis gimtadienis. Ir naujas iššūkis - šventė darželyje. Nesinorėtų perspausti ir padauginti, bet žinant, kiek sumanymų jau dabar sukasi mano galvoje, bus nelengva. Ačiū dievui, darželio auklėtojos yra sveiko proto, tai tikiuosi, kad esant reikalui nuleis mane ant žemės, chi chi.

3. John C. Parkin knygą "F**k it. Idealus dvasinis kelias" jau pradėjau ir dabar kasvakar laukiu nušvitimo ir atsivertimo į tikrąjį atsipūtimą. Nežinau, kiek šioje knygoje yra tiesos, bet kad man jau seniai reikėjo nusiraminti, atsipalaiduoti ir nustoti nervintis net dėl smulkiausių pasaulio smulkmenų, tai yra neginčijamas faktas.

4.  Mano mylimai močiutei iš mamos pusės šį sausį sueis aštuoniasdešimt ir aš jau jaučiu, kaip grįžta smagūs vaikystės ir paauglystės prisiminimai... 

5. Tais laikais egzistavęs Kuršėnų vyniotinis su nuostabiu varškės kremu - vienas iš poros man tikrai labai patikusių pirktinių desertų. Šiais laikais jo ragavau gal kokius tris kartus, bet skonis buvo tikrai nekažką... Išpurenta, iškedenta ir kažkaip dirbtina. Todėl metu sau iššūkį: gaminsiu jį pati. Rizikos ir darbo nemažai, bet vien varškės kremas yra vertas visų pasaulio pastangų. 

Metai nauji, bet kai kas nesikeičia: švenčių nemažėja ir tikslai - ne paprastėja, o kaskart darosi vis didesni. Dievinu tai!

Atsipūskim po švenčių ir pirmyn tolyn!