Velniška geometrija

Šiandien Ugnei suėjo trylika mėnesių, todėl užsimaniau iškepti ką nors tokio velniško... Nieko geriau už varškės ragelius su vyšnių džemu negalėjau sugalvoti, chi chi. Pamišus aš, žinau, galit nesakyt...

Pilnai skardai ragelių reikės:

90 gramų kambario temperatūros sviesto,

90 gramų cukraus,

90 gramų ne itin riebios varškės,

1 stiklinės miltų (ir dar šiek tiek stalo pabarstymui kočiojant),

kelių šaukštų vyšnių (ar kokio kito) džemo.

Mikseriu išplakit sviestą su cukrumi iki purumo. Sudėkite varškę ir vėl išplakite. Suberkite persijotus miltus ir rankomis užminkykite kočiojimui tinkamą tešlą.

Ant miltais pabarstyto paviršiaus iškočiokite tešlą. Supjaustykite ją norimo dydžio kvardatais, šiuos įstrižai pjaukite pusiau (turėsit progą ir Pitagoro teoremą, ir kitą populiariąją geometriją pasikartot - aut. past.). Gautus tešlos trikampius patepkite trupučiu džemo (siūlau naudoti rūgštesnį, nes sausainių tešla yra ganėtinai saldi, aš turimas vyšnias šiek tiek parūgštinau žaliosios citrinos sultimis) ir sukite siaurėjančion pusėn. Galiukus galit šiek tiek užlenkti vidinėn pusėn, tuomet sausainiai taps tikrai panašūs į ragelius.

Susuktus ragelius kepkite 180°C karštumo orkaitėje 12-15 minučių arba kol jie ims šiek tiek ruduoti.

Minkštučiai, pilni skonio... Patiks visiems varškės mėgėjams ir ne tik.

Nejaugi jau pavasaris čia pat?

Tikiuosi ir Jums linkiu!

Meilė. Laimė. Saldumynai.

Nepaisant ganėtinai skeptiško praėjusių metų įrašo, turiu prisipažinti, kad mano tėvų šeimoje (įdomiai nuskambėjo...) švento Valentino dieną švęsdavom kai tik sužinojom, kad tokia egzistuoja (kas dabar prisimins, kada tai buvo). Dovanodavom vieni kitiems įvairias smulkmenas, o mama kartais net ir atvirukų pripiešdavo (sakau net, nes nuo mažens girdėdavom, kad "ko jau ko, bet piešti tai aš nemoku"). Ypač įsiminė vienas, kuriame kreidelėmis buvo nupiešta didžiulė širdis, pilna mažų širdelių, o šalia puikavosi linkėjimas "Lai plyšta iš laimės širdis!". Prisimenu, kad tąkart jis buvo labai labai į temą...

Todėl ilgai Jūsų negaišindama sakau:

Lai ir Jums plyšta iš laimės širdis! Ir lai šalia visada būna žmogus, kuriam Jūsų šypsena būtų gražiausias ir laukiamiausias dalykas ever.

Man pasisekė - šalia yra būtent toks Martynas. Labai jį myliu. Kasdien.

Mes, matyt garbingo amžiaus slegiami, šiemet nusprendėm pamiršti savo principus, susijusius su Valentynke ir romantiškai pavakarieniauti namuose. O aš pabūsiu neįprastai dosni bei atvira ir pasidalinsiu tuo, kas laukia desertui (valgomam, žinoma).

Braškių putėsiai, kuriems reikės:

pusės litro su cukrumi trintų braškių,

pusės citrinos sulčių,

2 valgomų šaukštų želatinos, 

8-10 valgomų šaukštų šalto vandens.

Želatiną užpilkite vandeniu ir palikite išbrinkti maždaug pusvalandžiui. Išbrinkusią želatiną statykite į vandens vonelę ir šildykite, kol ištirps. Ištirpusią želatiną ataušinkite kambario temperatūroje.

Į braškes su cukrumi supilkite citrinos sultis ir pradėkite plakti mikseriu. Kai masė ims šiek tiek putoti ir šviesėti, plakdami pamažu supilkite želatiną.

Išplaktus putėsius supilkite į indus, kuriuose žadate patiekti arba silikonines formeles ir dėkite į šaldytuvą sustingti.

Skanaukit su trupučiu šokolado padažo (šokoladas + riebi grietinėlė arba pirkto parduotuvėje) arba pabarstę šokolado drožlėmis.

P.S. šiandien Ugnė pirmą kartą sąmoningai  mane apkabino - savo mažomis rankytėmis apsivijo mano kaklą ir švelniai prisiglaudė... Kuo gi ne meilės diena, ane?  

Tikrų jausmų, karštos meilės ir ko nors saldaus Jums šiandien!

Receptas nedžiugumui gydyti

Pasauly egzistuoja toks pasakymas "comfort food". Visaip svarsčiau, kaip tinkamiausiai jį išvertus ir "paguodžiantis maistas" pasirodė tinkamiausias žodžių derinys.

Taigi tas paguodžiantis maistas - dažniausiai ne itin sveikas, bet retkarčiais žmogui baisiai reikalingas. Ir Jums turbūt yra buvę dienų, kai liūdna, sunku ar nekažką... Kaip tam anekdote.

"Knysliukas nuo Mikės Pūkuotuko gavo dovanų balionėlį. Kitą dieną Knysliukas baisiausiai nusiminęs ateina į parduotuvę ir sako:

- Norėčiau grąžinti balionėlį.

- Kodėl? Spalva netinka? - klausia pardavėjas.

- Ne.

- Tai gal forma ne ta?

- Nea.

- Netinkamai pripūstas gal?

- Ne.

- ??

- Na... Suprantat... Tiesiog... Nedžiugina ir tiek. - atsakė Knysliukas."

Tai štai, kai gyvenime niekas nebedžiugina (o taip būna net ir patiems stipriausiems), reikia nueiti į virtuvę ir išsikepti šių sausainių. Šokoladinių su šokolado gabalėliais.

Pažadu Jums, kad sulig pirmuoju kąsniu gyvenimas vėl taps šviesus ir įmanomas.

Pilnai skardai arba 15 didelių sausainių turėkit:

115 gramų šokolado (maišiau pienišką ir juodąjį per pusę),

2 valgomus šaukštus sviesto,

50 gramų miltų,

1/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,

1/4 arbatinio šaukštelio smulkios druskos,

1 didelį kiaušinį,

75 gramus rudojo cukraus,

85 gramus smulkinto šokolado (taip pat maišiau pienišką ir juodąjį).

Garų vonelėje ištirpdykit šokoladą ir sviestą. Išmaišykit, kol masė taps vientisa.

Į atskirą indą persijokite miltus ir kepimo miltelius, suberkite druską.

Dar viename atskirame inde išplakite kiaušinį ir rudąjį cukrų.

Į kiaušinio ir cukraus plakinį sudėkite šokolado ir sviesto masę ir švelniai išmaišykit (plakti nereikia). Suberkite miltų ir kepimo miltelių mišinį. Viską išmaišykite iki visiško vientisumo. Suberkite smulkintą šokoladą ir vėl išmaišykit.

Į kepimo popieriumi išklotą skardą šaukštu dėkite tešlą (vienam sausainiui - maždaug pusė valgomo šaukšto tešlos). Tarp sausainių būtinai palikite tarpus, nes kepdami jie pastebimai plėsis.

Kepkite 175°C karščio orkaitėje apie 12-15 minučių. 

Sako, kad šie sausainiai skaniausi dar beveik karšti, kol viduje esantys šokolado gabalėliai dar nesukietėję. Man gi jie labai skanūs ir visiškai ataušę, nes jų krašteliai sukietėja ir pasidaro traškūs, o vidus išlieka minkštas.

Puikūs sausainiai. Puikūs. Ir taškas.

Pavadinkit šiuos sausainius "namine priemone" nuo liūdesio ir vartokit atsakingai.

Prieš dozuodami ir vartodami nepamirškite pasitarti su sveiku protu.

Keptas sūrio pyragas su mėlynėmis

Norit lengvo, skanaus, greitai pagaminamo sūrio pyrago? Geresnio už šį nerasit!

Purus, saldus, kvepiantis apelsinais - toks pagerintas varškės apkepas, sakyčiau. Tiks ir prie kavos/arbatos, ir tiesiog savaitgalio pusryčiams ar vakarienei.

Kadangi jame miltų kiekis visiškai simbolinis, šį sūrio pyragą beveik galima vadinti nekaltu (žinoma, žvelgiant į cukrų reiktų užsimerkti).

Mėlynes galima keisti avietėmis, braškėmis ar vyšniomis, o apelsino žievelę - citrinos arba laimo.

Reikės:

550 gramų riebesnės varškės,

160 gramų cukraus,

3 lengvai išplaktų kiaušinių,

2 valgomų šaukštų miltų,

tarkuotos apelsino žievelės, 

200 gramų mėlynių.

Varškę (aš naudojau 350 gramų 9% riebumo varškės ir 200 gramų ricotta sūrio) sutrinkite smulkintuvu arba pertrinkite per sietelį, kol ji virs lygia kremine mase be gurvuoliukų. 

Paruoštą varškę sumaišykite su cukrumi. Į masę elektriniu mikseriu per keletą kartų įmaišykit lengvai šakute išplaktus kiaušinius.

Į varškės masę suberkite miltus ir maždaug 2 valgomą šaukštą tarkuotos apelsino žievelės. Viską gerai išplakite mikseriu.

Užsegamą (tortinę) kepimo formą ištepkite sviestu arba išklokite kepimo popieriumi. Į formą sukrėskite dalį varškės masės, tada - dalį mėlynių. Procedūrą pakartokite. Ant viršaus sudėkite visą likusią varškės masę ir šaukštu arba mentele švelniai paspausdami išlyginkite pyrago paviršių.

Kepkite iki 180°C įkaitintoje orkaitėje 35-50 minučių, kol pajudinus pyrago kraštai jau bus sutvirtėję, o vidurys - šiek tiek liūlantis. (Kepimo laikas priklauso nuo kepimo formos dydžio. Orgiginalus receptas siūlė kepti 23 centimetrų skersmens formoje 35 minutes. Aš gi naudojau 17 centimetrų skersmens tortinę, todėl mano pyragas buvo storesnis (aukštesnis, jeigu gražiau pasakius) ir kepė ilgiau - visas 50 minučių.

Išėmę iš orkaitės, pyragą atvėsinkit, tuomet peiliu atsargiai atskirkit jo šonus nuo kepimo formos ir, atsipjovę gabalėl... gabalą, skanaukit.

Lengvos prasidėjusios savaitės visiems!

Vasario reikalai

Pirmas dalykas, šaunantis į galvą, kai išgirstu žodį "vasaris" yra šis Kosto Kubilinsko eilėraštis:

Vasaris sniegą bers ir bers

Ir snagės kris lyg pūkas.

Ant kito šono apsivers

Miegodamas barsukas.

Jei nuo saulutės nusisuks,

Žinok - barsukui šilta.

Ir senis šaltis greitai spruks,

Palikęs ledo tiltą...

Toks trumpas tas vasaris. Bet, sakyčiau, intensyvus, pilnas progų, planų ir norų.

Vasario TOP5 yra štai toks:

1. Aerobika... Mano jaunystės meile... Negailestingai ir nepateisinamai apleista. Grįžtu pas Tave!
Šiuo sportu, tarsi kokiu gripu, beveik prieš dešimtmetį mane užkrėtė mano mieloji draugė Neringa. Į treniruotes eidavom kas-dien. Kartais atšokdavom net dvi iš eilės (tiesa, po to nulipti laiptais iki dušo ir rūbinės jau būdavo sudėtinga, chi chi). Visuomet stovėdavom salės priekyje, o trenerės mus vadindavo "draugėmis" arba "mergaitėmis" ir skatindavo kitas nuo mudviejų neatsilikti. Jūs įsivaizduojat?! Būdavo nuostabu! Nežinau, kas taip žavi šiam individualiam/grupiniam sporte. Garsi ritminga muzika? Šokio žingsnelius primenantys pratimai? Ar tai, kad beveik visuomet dar neįpusėjus treniruotei pasijunti kaip nuvarytas arklys, bet kitą dieną vėl nori sugrįžti į aerobikos salę?

P.S. neseniai lankydamasi tėvų namuose pagaliau peržiūrėjau savo senus daiktus ir užrašus. Ir likau žado netekusi, kai pamačiau daugiau nei septynerių metų senumo savo nuotraukas! Aš, tokia laiba ir graži, švytinti tiesiog! Dabar tos nuotraukos jau mano namuose. Įrėmintos ir pastatytos matomiausiose vietose, kad kelis kartus per dieną man primintų, kaip galiu atodyti, jei tik šiek tiek pasistengsiu.

2. Pavlova. Nuostabus, nuo-sta-bus desertas, kurio vis nedrįsdavau pagaminti, nes mano susižavėjimas morengais yra atvirkščiai proporcingas gebėjimui juos pagaminti. Žinoma, visuomet galima naudoti pirktinius, bet tai tiesiog ne mano stilius. Be to, ir pasitenkinimas nepalyginamai didesnis, kai pranoksti pačią save ir padarai tai, kas dažnai ir daugeliui yra tiesiog neįmanoma. Naudosiuos saldumynų gamybos srityje gerokai labiau patyrusios Justinos receptu. Beje, šįkart, kaip ir žadėjau, nelauksiu progos ir pabandysiu iš anksto. Tai yra šiandien arba ryt. Fingers crossed, kaip sakoma.

3. Planuojam tokį mažulytį šeimos pasibuvimą mėnesio vidury, todėl prisiminiau, kad visi kartu dar niekad nebandėm žaisti fondiu. Laukia du: šokolado fondiu kompaniją palaikys bananai, obuoliai, vynuogės, apelsinai ir būrelis sausainių, o sūrio fondiu - traški duona ir traškios daržovės. Paprastas, greitai paruošiamas, nei šeimininkų, nei svečių neįpareigojantis užsiėmimas jaukiam žiemos vakarui prie židinio...

4. Žinot, man visai negėda kartais prisipažinti, kad esu pop kultūros auka. Todėl štai, vadovaudamasi visokiomis Auksinių gaublių nominacijomis bei Oskarų laimėtojų prognozėmis, nuoširdžiai laukiu metų favoritu vadinamo filmo "12 vergovės metų". Ir mano meilė ponui Brad'ui čia visiškai niekuo dėta. Susižavėjimas pono Benedict'o talentu - taip pat. Ir "Išgelbėti poną Benksą" man dar labai rūpi. Juk Tom'as Hanks'as yra vienas pačių pačiausių.

5. Įvairiai vertinamas žurnalistas Andrius Užkalnis parašė knygą apie Tarybų Lietuvą. Tik, priešingai, nei šiandien darosi populiaru, ne apie nostalgiją tam baisiam mūsų valstybės laikotrapiui. Ačiū jam už tai! Dėkoju net neskaičiusi (žinoma, būtinai perskaitysiu kai tik ji pasieks knygynus). Kuo greičiau pradėsim pasitikėdami savimi žiūrėti pirmyn užuot dairęsi atgal sentimentaliai šniurkščiodami "kaip tada viskas buvo paprasta: ir darbo duodavo, ir butą, ir mašiną...", tuo greičiau galėsim gyventi išties nepriklausomai ir laisvai.

Vasario mėnesio pažadas:

Perskaityti mažiausiai vieną knygą. Neskaičiuojant tos, kuri jau įpusėta.

Lai šis vasaris sušildo Jūsų širdis!