Daug spalvingų ir šviesių dienų buvo. Nemažai naujų patirčių ir lūkesčių. Po šių metų niekas nebebus taip, kaip buvo. Viskas bus nauja, nepatirta, nepaprasta. Ir žinot ką? Laukiu nesulaukiu naujųjų! Nes ateinantys metai bus išties kitokie ir su niekuo nepalyginami. Laukia nelengvi darbai, nepatirti malonumai, nepasiekti iššūkiai, o aš taip nekantrauju kuo greičiau viso to imtis!
Milijono nepaprastų, nepamirštamų, nebandytų dalykų Jums linkiu ateinančiais!
Obuolių pyragas daugeliui mūsų jau seniausiai tapęs tarsi kokiu rudens simboliu: juk nuostabu šaltą ir tamsų vakarą pasimėgauti karšto, bet kartu gaivaus pyrago gabalėliu, o norint kažko ypatingo - dar ir pasilepinti rutuliuku riebių pieniškų ledų...
Per gyvenimą esu iškepusi ir išragavusitiiieeek įvairių obuolių pyrago variantų, kad išsirinkti patį pačiausią praktiškai neįmanoma... Ir vienas skanus, ir kitas... Yra tik dvi smulkmenos, galinčios absoliučiai sugadinti net ir labiausiai vykusį obuolių pyragą: tai prieš kepant nenulupta obuolio žievelė bei neatidžiai išimti sėklalizdžiai. Ganėtinai fui, turiu pasakyti. Žinoma, dėl žievelių ginčytis gal ir nereikėtų: tai absoliučiai skonio ir vitaminų poreikio reikalas. Nu bet tos mažos, kietos ir aštrios sėklalizdžio atplaišos... Malonumas būtų toks pat, jeigu reikėtų graužti sriuboje virusį lauro lapą ar valgant nuostabų suši rasti žuvies žvyną. Įsivaizduojat?.. Todėl aš esu šalininkė ilgesnio pasiterliojimo prieš kepant, kad paskui būtų galima atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis.
Dar vienas svarbus gero pyrago kriterijus, mano galva, tinkamas šlapumas. Mėgstu pyragus (ne tik su obuoliais), kuriuose dominuoja įdaras, o ne pats pyragas. Žodžiu, jeigu pyragą galima skanauti niekuo neužsigeriant, jis - geras. Ir visgi pasitaiko išimčių. Štai vieną tokių išbandžiau prieš pora dienų. Pyragas, kuriam nereikia nei vieno kiaušinio. Kurio tešlos nereikia nei minkyti, nei plakti, nei kildinti. Ir dar vienas didžiulis pliusas: jam reikia net pusantro kilogramo obuolių! Argi ne fantastiškas išsigelbėjimas tūlam lietuviui, kurį šiemet obuolių derlius ne tik nudžiugino, bet ir užpuolė?
Viskas, užteks kalbų, imamės darbo.
Sluoksniuotam obuolių pyragui reikės:
1 stiklinės miltų,
1 stiklinės manų kruopų,
1 stiklinės cukraus,
1,5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
170 gramų šalto sviesto.
Įdarui:
1,5 kilogramo obuolių,
2 valgomųjų šaukštų cinamono.
Nulupkit ir išdarinėkit obuolius. Sutarkuokit juos paprasčiausia tarka ir sumaišykit su cinamonu. Pati dėčiau jo daugiau nei du šaukštus, tačiau namuose yra vienas valgytojas, ne itin prijaučiantis šiam nuostabiam obuolių draugui.
Tešlai sumaišykite miltus, manų kruopas, cukrų ir kepimo miltelius.
Imkite 24-25 centimetrų skersmens tortinę (atsegamą) kepimo formą ir išklokite ją kepimo popieriumi. Ant formos dugno suberkite trečdalįtešlos ir tolygiai paskirstykite šaukštu. Ant šio sluoksnio sudėkite pusę obuolių masės, ją taip pat paskirstykit šaukštu. Ant obuolių vėl pilkite sluoksnį tešlos. Tada likusius obuolius. Tada - likusią tešlą. Kol iki 180 laipsnių įkais orkaitė, ant viso jau susluoksniuoto pyrago ta pačia paprasta tarka užtarkuokit šaltą sviestą. Orkaitei įkaitus, šaukit jon pyragą ir kepkit apie 60 minučių (man prireikė truputį daugiau).
Šio neįprasto obuolių pyrago paslaptis ta, kad karštyje tirpdamas sviestas bei vientisa mase virstantys obuoliai sujungs visus biriuosius ingridientus į pačią tikriausią tešlą, todėl Jums nereikės nei pirštelio pajudinti. Pyragas gaunasi nuostabus: drėgnas, nepernelyg saldus, turintis traškią plutelę ir lengvai pjaustomas. Turi jis tik vieną - visiems obuolių pyragams būdingą - minusiuką: yra bais nefotogeniškas. Bet, kai geriau pagalvoji, ne fotografuot mes čia susirinkom!
Taigi nieko nelaukit ir išmėginkit - neabejoju, liksit labai patenkinti rezultatu.
1. Iiiiiilgas buvo savaitgalis. Bet smagus. Pailsėjom nuo dūšios. Žinoma, to lietaus galėjo ir nebūti, bet gyvenime juk yra ir daug blogesnių dalykų, ane? Žemiau - keletas paukštiškų savaitgalio akimirkų:
žvirblis ant rožės krūmo - kaip iš Oskar'o Wilde'o pasakos...
Jums atrodo, kad čia žąsys gano Bartą?..
visai ne!
nors ir bais neprotingos, visgi gražios kaip iš paveikslėlio...
2. Apie ilgametę aistrą svarainiams visai neseniai rašiau. O praėjusį savaitgalį man neapsakomai nuskilo, nes ne tik prisikramčiau nuostabių džiovintų skiltelių ir prisiragavau svarainių sirupo bei karšto vandens gėrimo, bet ir gavau visą kalną lauktuvių, todėl net ir dabar štai, rašydama savo blog'e užkandžiauju nuostabiais saldžiarūgščiais svarainiukais... M-m-m-m-mmmm!!!
3. Dar praėjusį savaitgalį gavau pirmąją savo gimtadienio dovaną - puikiausią burbuliuotų indų rinkinį - ačiū mylimai anytai. Dėžė neatkeliama tiesiog! Nekantrauju, kada pagaliau grįšiu iš darbo ir galėsiu apčiupinėti kiekvieną lėkštę ir puodelį ir rasti kiekvienam iš jų tinkamiausią vietą namuose. 4. Jau šį trečiadienį mano mylimiausia draugė Kristina ir aš skuosim kaip reikiant pašėlti į Juanes'o gyvo garso koncertą. Aaaa!!! Jaučiu, pasibūsim už visus metus ir dar metams į priekį, chi chi!
5. Neseniai mano jau minėtas tinklaraštis supergentis.lt nudžiugino nauju ir, esu tikra, daugeliui Jūsų, aktualiu įrašu apie savo darbo produktyvumo didinimą. Keli paprastučiai patarimai, kuriuos galit išbandyti jau dabar. 6. Planuoju naują rubriką blog'e arba naują account'ą Facebook'e. Nuorodos ir naujienos jau netrukus. Laukite tęsinio, chi chi. 7. Šiandien plačiosiose interneto platybėse aptikau nuostabų vaizdelį, kuriuo visą dieną dalinuosi. Atėjo metas ir įkvėpimo blog'ui. Jūsų dėmesiui, super įkvepianti lapkričio mėnesio nuotrauka:
Galbūt vertėtų neskubinti įvykių ir ramiai laukti pirmos naujo mėnesio dienos, tačiau nesu tikra, jog rytoj turėsiu noro ir galimybių naudotis internetu, todėl tarararamtaram! - lapkritis jau čia!
Neslėpsiu, mėgstu šį mėnesį. Nors ir žinau, kad jis tamsus, niūrus, šventėmis nedosnus. Bet! Prasideda jis nuo Visų šventųjų progos, minimos visame pasaulyje. Ir kaip mums, lietuviams, bebūtų keista, lapkričio pirmoji išties yra šventė, o ne beveik juodojo kaspino diena. Rimties ir susikaupimo gi reikalauja visai ne pirma, o antra lapkričio diena, dar vadinama Vėlinėmis, kai mūsų dėmesys ir mintys skiriami tarp mūsų nebesantiems. Galbūt liksiu nesuprasta, bet man nuo pat mažumės patikdavo važiuoti lankyti kapus: apžiūrinėti senus antkapius, stebėti tamsoje tyvuliuojančią degančių žvakių jūrą, o senose ir mažulytėse kaimo kapinėse ieškoti giminystės ryšių tarp tokias pačias ar panašias pavardes turinčių žmonių. Visa tai man atrodo labai romantiška. Visgi su laiku atėjo suvokimas, kad tam, jog prisimintum brangų, bet jau iškeliavusį žmogų, visai nebūtina laukti lapkričio pradžios. Geroms mintims ir geriems darbams laikas ir taip visada tinkamas.
Lapkričio devynioliktąją mūsų šeimynoje yra net dvi svarbios progos, apie kurias papasakosiu kai ateis laikas, chi chi.
Paskutinę lapkričio savaitę kasmet miniu savo gimimo dieną (hmm, gal todėl ir mėnuo taip patinka?..).
Dar gi, kasmet vis pasvajoju apie Padėkos dieną. Nors ši šventė visiškai nemūsiška, neturim jai nei tradicijos, nei istorinių priežasčių (indėnai mūsų tikrai nemokė gaudyti ungurių ar auginti kukurūzų), tačiau Padėkos diena kildinama ir iš paprasčiausių bei lietuviams puikiai pažįstamų derliaus nuėmimo pabaigtuvių (tik jau nesakykit, kad bulviakasis ar rugiapjūtė Jūsų gyvenime niekada nesibaigė dainomis šokiais estrada). O filmų bei serialų suformuotas šios šventės vaizdas man visada atrodė labai patrauklus: prie didelio, išradingai padengto stalo susėda patys artimiausi ir širdžiai ypač mieli žmonės, kepamas normalios avies dydžio kalakutas, visi dėkoja už patirtus gerus dalykus ir maloniai leidžia laiką. Manau, kad nepaisant viso Padėkos dienos nelietuviškumo, mums tokia proga tikrai nepakenktų: pripažinkim, kad nesam pratę dėkoti ir beveik viską, kas mūsų gyvenime nutinka gero, esam linkę matyti kaip savaime suprantama.
Taigi, ar mėnuo bus šviesus ir šiltas - priklauso tik nuo mūsų pačių.
Linkiu po kojomis traškančių lapų, šviesių rytų, daug gryno oro, kelionių ir puikių įspūdžių!
P.S. lapkričio mėnesio desktop'o kalendorius jau savo vietoj - dešinėje blog'o pusėje, o mes baigiam darbus ir pradedam ilgąąąjį savaitgalį - važiuojam į Smilgius, woohoo!
1. Na, ir kaip Jums tas pirmasis ir po jo sekęs antrasis šių metų sniegas? Mane tai tiesiog pakerėjo ir užbūrė - matyt, buvau pasiilgusi šito grožio. Žinoma, šiek tiek keista, kai iš po balto patalo kyšo žali žali kuokšteliai, o medžiai - oranžiniai, bet tokie su baltu... Visgi nuotaika dėl to sniego išties kalėdiška ir pakili. O kaip Jums?
2. Tęsiant šventinę temą, turiu prisipažinti, kad šiemet, nors labai planavom kaip nors smagiai atšvęsti visai ne mūsišką progą - visų šventųjų arba Halloween'o naktį, to padaryti nepavyks. Tačiau Jūs dar spėtumėt ir kostiumą kokį išties baisų susimeistrauti, ir draugus susikviesti, ir moliūgą žibintui išsiskaptuoti. Todėl, jeigu nesat nusistatę prieš tuos jankių išmislus, drąsiai planuokit baisiausią metų naktį ir kaip reikiant pasilinksminkit!
3. Ši savaitė nusimato trumpa, bet labai darbinga. Trečiadienį po darbų skubėsim į Smilgius. Esam tiesiog beprotiškai visų pasiilgę! Be to, laukia jau tradiciniais tampantys chrizantemų mafijos reikalai - aaa, greičiau tas trečiadienio vakaras ateitų!
4. Kaip gi be recepto? Niekaip. Šįkart siūlau išbandyti labai paprastas salotas su lašiša. Nenoriu girtis, bet visi ragavę (o aš tarp jų) lieka bais patenkinti ir be didelių raginimų sutinka pakartoti. Salotos puikiausiai tiks pietums, vakarienei ar net svečiui pavaišinti.
Dviejų žmonių pasiskanavimui imam:
porą didelių saujų rukolos salotų (lietuviškai vadinamų gražgarstėmis),
du agurkus,
vieną didelį pomidorą,
apie 200-300 g lašišos (gali būti prabangioji filė, o gali - ir paprasčiausios rūkytos lašišos nugarėlės),
saujelę saulėgrąžų,
vieną didelę arba dvi mažas skilteles česnako,
alyvuogių aliejaus,
citrinos sulčių arba obuolių acto,
porą arbatinių šaukštelių medaus,
druskos.
Padažui gerai išmaišome medų, aliejų ir citrinos sultis arba obuolių actą, įberiame šiek tiek druskos, sudedame smulkiai pjaustytą česnaką. Jeigu mėgstate ir turite, galite padažą pagardinti šviežiais arba džiovintais krapais ar kitais mėgiamais prieskoniais. Paliekame padažą ramybėje, tegul skanėja.
Nuplauname daržoves. Gražgarstes išdėliojame lėkštėse. Ant jų dedame kąsnio dydžio gabalėliais supjaustytus agurkus, pomidorą ir lašišą. Sausoje keptuvėje paskrudiname saulėgrąžas, kol ims labai skaniai kvepėti ir gražiai paruduos. Dar karštas beriame ant jau paruoštų salotų. Viską dosniai palaistome saldžiarūgščiu padažu ir, nieko nelaukdami, ragaujam. Lažinuosi, kad pirštelius apsilaižysit!
5. Naujausias mūsų pamėgtas serialas "Go On". Su šauniuoju Matthew Perry, kažkada vaidinusiu "Drauguose". Siužetas neįprastas, jumoras subtilus, bet ir gerokai jaudinančių scenų netrūksta. Ko gero, patiks ne visiems ir ne iš karto, bet pažiūrėti tikrai verta. 6. Šįvakar su Martynu planuojam eiti į filmą. Žiūrėsim "Taken" antrąją dalį. Kaip žinia, antrosios filmų dalys dažnai būna gerokai nuviliančios, bet mes visai to nebijom ir einam tiesiog pasigėrėti puikia savo mėgiamo aktoriaus Liam'o Neeson'o vaidyba. Mėgstu tokius pirmadienio vakarus... 7. Jau pats metas pradėti galvoti ne tik apie kalėdines dovanas, bet ir apie Advento kalendorių. Šiemet savąjį kurpsiu mylimam broliui Vytui. Jau turiu šiokią tokią idėją, bet šįkart pabūsiu prietaringa ir nieko apie ją nepasakosiu, kol nepavyks įgyvendinti. Todėl lapkričio mėnesį laukit patarimų, nuotraukų ir įspūdžių.
Visiems puikiai žinoma, kad medus yra bais naudingas produktas. Dėl jo gerųjų savybių ir poveikio mūsų organizmui nedrįsčiau ginčytis net aš, tačiau dėl skonio... Pasiginčysiu. Asmeniškai man medaus skonis ir kvapas nė pro kur nepatinka, todėl jį toleruoju tik kažkur saikingai įdėtą. Pavyzdžiui, prieš pora savaičių buvau išties smarkokai peršalusi, tačiau į arbatą su citrina įsidėti šaukštelį medaus griežtai atsisakiau, nes tada sirgimas taptų dar nemielesnis... Na o bet tačiau marinuojant mėsą (ypač su garstyčiomis), ruošiant įvairius salotų užpilus ar kepant imbierinius sausainius medus yra nepakeičiamas. Tą pripažįstu net aš, chi chi. Taigi, norėdama pademonstruoti, kaip, nemėgdama medaus, randu ką su juo nuveikti, siūlau Jums puikų ir ne itin sudėtingą receptą. Mano nuomone, geriausias medaus draugas - medaus tortas.
Per savo iiilgą gyvenimėlį nesutikau žmogaus, nemėgstančio šio puikaus deserto. Ir nors prieš jį skanaujant, reikia nemažai pažaisti, tas pastangas absoliučiai atperka puikus rezultatas.
Visų pirma, kepsim medaus blynus. Taupant šventinės (o gal ir eilinės) dienos laiką, šį darbelį galima atlikti likus keletui dienų iki torto valgymo. Galima, žinoma, darbuotis ir išvakarėse - kaip patogiau.
Reikės:
60 g sviesto,
1 stiklinės cukraus,
2 valgomų šaukštų medaus,
3 kiaušinių,
2 arbatinių šaukštelių degtinės,
2 arbatinių šaukštelių sodos,
3 stiklinių miltų.
Sviestą, cukrų ir medų (beje, su pastaraisiais galima elgtis savo nuožiūra - jeigu norisi kuo labiau medinio (chi chi) torto, dalį recepte nurodyto cukraus galima drąsiai keisti medumi) sudedame į nedidelį puodą ir maišydami kaitiname ant nedidelės ugnies. Kita ranka (!) dubenėlyje šakute išplakame kiaušinius ir degtinę. Kai medaus ir sviesto masė pasidaro vientisa, nuolat maišydami supilame kiaušinių plakinį ir nukeliame puodelį nuo ugnies. Į dar karštą masę suberiame sodą, grąžiname puodą atgal ant ugnies ir intensyviai maišome. Būkit budrūs! Masė staiga labai pakils - gali net sugalvot lipt lauk iš puodo!
Nuraminę sodą ir savo nervus, masę pilkite į dubenį, kuriame ruošite tešlą. Pamažu įmaišykite miltus. Ir net jeigu supylus visas 3 stiklines tešla Jums atrodys per skysta, šiukštu neberkite jų daugiau. Patikėkit, aš žinau. Kai tešloje nebeliks miltų gumuliukų, visą dubenį statykit į šaldytuvą kokiai valandai (ar dar ilgesniam laikui - žiūrint kada esat nusiteikę toliau darbuotis).
Kai nuotaika bus tinkama, traukit tešlą laukan ir padalinkit į 7-8 dalis. Darbo stalo paviršių pabarsykit miltais, imkit vieną tešlos dalį ir kočiokit norimo dydžio apskritimą. Kuo ploniau iškočiosit, tuo skanesnis bus galutinis rezultatas. Kepti šiuos blynus reikia 180°C karščio orkaitėje apie 5-7 minutes - spręskit pagal tai, ar kepinys jau tapo skaniai auksinis.
Kai iškepsit visus blynus, apipjaustykit jų kraštus, kad visi būtų bent maždaug panašaus dydžio. Tas apipjovas galėsit panaudoti torto puošimui.
Pasiruoškite kremą. Jam reikės:
1 litro normalios grietinės (ne kūdesnės nei 30% riebumo),
2 valgomi šaukštai želatinos,
80 ml šalto vandens želatinos brinkinimui,
6-8 valgomų šaukštų cukraus pudros,
pusės citrinos sulčių.
Visų pirma, užpilkite želatiną vandeniu ir palikite išbrinkti.
Tuo tarpu grietinę ir cukraus pudrą išplakite iki standumo. Supilkite citrinos sultis ir dar gerai paplakit. Paragaukit, ar nieko netrūksta. Esant reikalui, įberkit dar cukraus pudros ar įlašinkit citrinos sulčių. Išbrinkusią želatiną ištirpdykit ant nedidelės ugnies (būkit atidūs, neužvirinkit), atvėsinkit ir plakdami, nedidele srovele supilkite į kremą. Indą su kremu keletui minučių statykit į šaldytuvą - lai šiek tiek surimtėja.
Atvėsusiu kremu pertepkit medaus torto blynus, papuoškit trupiniais ar dar kuo ir meskit šaldytuvan kokiai parai (žinoma, užtektų ir tiesiog per naktį palaikyti, bet tortas šis tuo ir ypatingas, kad kuo ilgiau pabūna, tuo skanesnis tampa).
Išvada ir moralas toks: su medumi kaip su sportu - jeigu neradai sau patinkančio varianto, dar nereiškia, kad visiškai jų nemėgsti.
1. Vakar visi trys lėkėm prie Žaliųjų ežerų. Vaizdai nuostabūs, oras - pats tas. Puikiai praleidom laiką, pasivaikščiojom, kalnais palaipiojom, Bartą visiškai nuo kojų nuvarėm (plaukė, bėgo, lipo, vėl plaukė ir vėl bėgo...). Buvo puiki sekmadienio popietė! Kol orai dar tikrai neprasti ir peizažai nuostabiai spalvingi, lėkit pasivaikščiot!
2. Penktadienį, kaip ir planavom, skuodėm į Liūdnų Slibinų koncertą. Kaip visada - be žodžių! Net pavydu, kokie talentingi ir išradingi tie jauni žmonės. Ir kaskart sugalvoja, kaip nustebinti, pradžiuginti ir prajuokinti vos ne iki ašarų.
O štai ir klipas (ne iš koncerto, bet vistiek neprastai). Pasirodo, net ir pagal Antano Baranausko eiles galima šį tą linksmo sukurpt.
3. Visiems, kurie nebuvo slibinų koncerte, bet norėtų pasiklausyti arba įsigyti jų naujausią "Albumą be jokių Ė" - puikioji iTunes parduotuvė.
4. Savaitgalį žiūrėjom kiek neįprastą, originalų beigi smagų filmą "Ruby Sparks" - apie rašytojo kančias ir džiaugsmus bei stebuklus, kuriuos gali sukurti žmogaus fantazija. Nors ir keistas, visgi įkvepiantis.
5. Kad rytai būtų saulėti ir saldūs, rekomenduoju nuostabų pusryčių receptą - granolą. Bent kolkas lietuviško atitikmens šiam žodžiui nėra, todėl naudoju lengvą ir įsimenamą originalųjį.
Granola - tai paskrudintas avižų dribsnių, džiovintų vaisių, riešutų ir medaus mišinys.
Savo sudėtimi šiek tiek primena mūsuose gerai žinomus paukščių lesalusmiuslius, tačiau, mano nuomone, turi daugiau skonio ir apskritai labiau džiugina, nei pastarieji. Granola - tai Jūsų fantazijos ir galimybių rezultatas. Žemiau pateikiu sau labiausiai patinkantį jos variantą.
Mums reikės:
500 g avižų dribsnių,
150 g kokoso drožlių,
150 g džiovintų spanguolių,
180 ml medaus,
60 ml alyvuogių aliejaus.
Dideliame dubenyje sumaišykite avižų dribsnius ir kokosų drožles. Supilkite medų ir aliejų - viską kruopščiai išmaišykite. Gautą mišinį berkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite 180°C karštumo orkaitėje apie 30-35 minutes, kas 10 minučių ištraukdami ir pamaišydami kepinį, kad kiekvienas grūdelis tolygiai paskrustų. Baigę kepti ataušinkit ir sudėkit džiovintas spanguoles, išmaišykit. Granola gaunasi traški, saldi, o nuo spanguolių - saldžiarūgštė, mano skoniui - to bu la! Laikykite ją sandariame inde. Pusryčiaukite užpildami granolą pienu, jogurtu ar sultimis. Arba valgykit tiesiog taip. Nelaukdami jokių ten pusryčių. (Man ant peties ir vėl prisėdo mažas raguotas padarėlis...) Granolai galite naudoti kokius tik norit riešutus, džiovintus vaisius ir uogas, įvairų aliejų. Plačiau apie rekomenduojamas proporcijas - Žaidimų aikštelėje.
6. Paskutiniu metu mane ypač įkvepia įdomus Lino Matulio tinklaraštis Super Gentis. Užsukit ir Jūs - susimąstysit net nepastebėję, chi chi.
7. Naktį ir šeštadienio į sekmadienį suksim laikrodžius viena valanda atgal, todėl galėsim ilgiau pamiegoti ir džiaugtis šviesesniais rytais. Ir nors tokie kasmetiniai pokyčiai sulaukia įvairių vertinimų, aš gi siūlau pernelyg nesureikšminti tos vienos valandos ir pamėginti iš jos išpešti kiek įmanoma daugiau naudos sau. Aukštyn nosis!
Linkiu neišsigąsti pirmojo sniego, o kol jo sulauksim - pasidžiaugti kiekvienu ant medžio dar kybančiu ar ant žemės jau besiilsinčiu medžio lapu. Juk ruduo šiemet - nuostabus!
1. Tik dabar susivokiau, kad mano brangus įkvėpimo blog'as greitai pavirs pirmadienio septynetų blog'u... Negerai negerai. Todėl viešai pareiškiu, kad įprastas teminis tinklaraščio įrašas jau pakeliui. Ir bus skirtas vienam auksaspalviam (kaip ir mano mylimas ruduo) dalykui. Jauskitės suintriguoti.
2. Visiems, kurie jaučiasi nusiminę ar nusivylę seimo rinkimų rezultatais beigi tais, kurie šitaip neteisingai balsavo, siūlau tik vieną, bet labai veiksmingą vaistą - šį straipsnį.
3. Nors Martynas ir nelaimėjo jokių bilietų į kiną (kažkaip neįprasta, prisipažinsiu), rytoj lekiam į grupės Queen koncertą didžiajame ekrane. Esam tikri, netgi, sakyčiau, prisiekę kvynų gerbėjai, todėl nekantraudami laukiam rytojaus. Jeigu dar yra bilietų - suskubkit ir Jūs.
4. Jau šį penktadienį su draugais tradiciškai lekiam į Liūdnų Slibinų gimtadienio koncertą New York klube - nuostabi spalio tradicija! Be to, šįkart jau ir antras albumas bus pristatytas, todėl laukimas dvigubai nekantresnis, chi chi.
5. Šiandien išbandžiau naują, bet savo skonių labai sudominusį jogurtą - su svarainiais, moliūgais ir dribsniais. Kadangi labai seniai ir šiaip labai mėgstu svarainius, negalėjau praleisti progos išbandyti. Ir žinot ką? Likau labai patenkinta. Nepersaldus, tiesa, kiek riebokas (bet apie gyvenimo malonumus mes jau esam kalbėję), protingo dydžio indelyje. Manau, tikrai pusryčiausim jį dažniau.
Beje, apie svarainius. Jie visada primena vaikystę, nes kietų džiovintų svarainių, kuriuos kramtant paskausdavo žandikaulį, visada buvo galima rasti subertų į didoką drobinį maišeli, spintelėje mano senelių namuose. Dievinu svarainius! Net seilės pradėjo kauptis paie juos rašant... Keista, kad visiems žinomi ir puikiai augantys Lietuvoje, jie nėra itin populiarūs kaip priedas jogurtuose, sūreliuose ir visur kitur. Na, tikėkimės, po šio mano įrašo, padėtis ims sparčiai gerėti.
6. Vakar vakare žiūrėjom keistą ir neįprastą filmą "Seeking a Friend for the End of the World". Radę laiko pasižiūrėkit ir Jūs - tikrai privers susimąstyti. Visgi pasaulio pabaiga artėja, chi chi.
7. Savaitė nusimato aktyvi. Jau šįvakar buvau susitikusi su išsiilgta ir, rodos, visą amžių nematyta brangia drauge Vitalija, poryt planuoju pasimatyti su sese ir broliu, penktadienis - irgi draugų apsupty... Mano gyvenimas išties puikus!
1. Mūsų Martynas šiandien paryčiais išskrido į komandiruotę Norvegijoje. Ir nors grįš naktį iš penktadienio į šeštadienį, vistiek visi trys liūdim, kad teko taip išsiskirti... Žinot gi, mes tokie sukibę ir beveik visada būnam kartu. Kita vertus, tokie neilgi išsiskyrimai yra sveiki ir naudingi, nes susitikę būsim dar labiau sukibę. Taigi šypsenos ant veidų ir pirmyn pasitikti neįprastos savaitės!
2. Jau daugiau nei mėnesį lankau vandens aerobikos užsiėmimus. Ir nors nemoku plaukti (taip, žinau, kad gėda) ir netgi truputėlį prisibijau vandens, sulig kiekviena treniruote vis labiau džiaugiuosi ir jaučiuosi vis drąsesnė. Be to, patiriu gausybę puikių emocijų ir užsitikrinu puikią nuotaiką bei energijos antplūdį visai dienai. Pasidomėkit, ar ir Jūsų sporto klube vyksta tokios treniruotės ir būtinai, bent vienoje iš jų apsilankykit.
3. Šiandien visai netikėtai kažkur Facebook'o platybėse užmačiau šį klipą. Suprantu, kad akimis matoma jo dalis patiks tikrai ne visiems, tačiau pati muzika... Net pati nustebau, kad patiko. Bet patiko.
4. Vakar pietums (ir vakarienei) kepėm super paprastą picą. Dar ryte apie ją išgirdau Jamie Oliver'io laidoje. Pasirodė bais skani, todėl jau tos pat dienos popietę pica garavo ant mūsų stalo.
Tešlai reikės:
275 g miltų (+ dar kažkiek stalo pabarstymui),
pusantro arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
alyvuogių aliejaus,
pusės puodelio vandens.
Miltus, kepimo miltelius ir druską berkit į virtuvinį kombainą (pati naudojausi blenderiu - kuo puikiausiai viskas pavyko). Sumaišykite. Supilkite aliejų (1-2 valgomus šaukštus). Vėl pamaišykite. Tada pamažu pilkit vandenį. Vandens ir maišymo reikės tol, kol tešla sukibs į vientisą gabalą ir visiškai atšoks nuo sienelių. Kai taip nutiks, tešlą išimkit tiesiai ant miltuoto paviršiaus, lengvai paminkykit ir suformuokit rutulį. Tešla gali būti šiek tiek lipni, bet visiškai elastinga - vadinasi, pasiekėt savo tikslą.
Padažui reikės:
pusės mažos skardinės konservuotų pomidorų,
žiupsnelio druskos,
šlakelio alyvuogių aliejaus,
šlakelio balzaminio acto,
mėgstamų prieskoniu (bazilikai arba raudonėliai - tiesiog nuostabiai dera šiame padaže).
Visus padažo ingridientus sutrinkit smulkintuvu. Paragaukit ir poridėkit, jeigu ko trūksta.
Įdarui reikės to, ką mėgstat, bet aš šįkart rinkausi:
rutuliuką mocarelos sūrio,
saliamio dešrytę,
gabalėlį Džiugo sūrio.
Mocarelą ir dešrytę susipjaustykit griežinėliais, Džiugo sūrį sutarkuokit kuo smulkiau.
Grįžtam prie tešlos. Iškočiokit ją į didelį ir gražų apskritimą, kuris tilptų į keptuvę (ir dar šiek tiek dengtų jos kraštus). Į minėta keptuvę pilkit šlakelį aliejaus, jį įkaitinkit ir perkelkit iškočiotą tešlą keptuvėn. Sumažinkit ugnį iki visai nedidelės ir leiskit kepti picos pagrindo apačiai.
Tuo tarpu įkaitinkit orkaitę iki 210°C (būtų idealu, jeigu orkaitėje įjungtumėt grilio režimą, nes mums reikės tik apskrudinti picos viršų - apačia jau bus paskrudusi keptuvėje). Kol orkaitė kaista, jau beskrundantį picos paduką patepkit padažu (viso gali ir neprireikti). Ant jo išdėliokit mocarelos sūrį, dešrytę ir viską apibarstykit smulkiai tarkuotu Džiugu.
Kai orkaitė jau bus įkaitusi, keptuvę su jau beveik paruošta pica kiškit orkaitėn (jeigu neturit specialios keptuvės, tinkančios įvairiam kepimui, darykit kaip mes - atsukę varžtą nuimkit paprasčiausios tefloninės keptuvės rankeną) ir kepkit kol viskas pradės burbuliuoti, o sūris šiek tiek paskrus.
Iškepę mėgaukitės nuostabiu kvapu ir grožėkitės, kaip atpjovus puikų picos trikampėlį ir mėginant jį perkelti į lėkštę, tįsta sūris... Dėl tokio nuodėmingo gyvenimo dangaus karalystė man tikrai nesišviečia...
Nors pica viena ir tikrai ne šeimyninio dydžio, dviese papietavom taip, kad net vakarienė neberūpėjo...
P.S. rašliavos daug, bet visas reikalas išties paprastas ir greitas - užtruksit maždaug 15 minučių, o rezultatas net labai neprastas.
5. Net nejauku sakyti, bet Martynui ir vėl laimėjus bilietus į kiną, penktadienį keliavom į naująjį Oliver'io Stone'o filmą "Laukiniai". Nors ir likom nesupratę, kodėl šis filmas buvo toooks laukiamas, nes kažko jam aiškiai pritrūko (matyt, kaltas mudviejų išpindėjimas - filmų ir serialų mes žiūrim išties daug, todėl darosi sunku mus nustebinti...), tačiau susižiūrėjo normaliai, laikas neprailgo. Man ypač patiko filmavimo maniera - daug stambaus plano, o tai leidžia gėrėtis neprastais aktoriais ir visai neprasta jų vaidyba. O jau Salma Hayek... Ar Jums panašu, kad ji - tai keturiasdešimt šešerių metų nuostabaus grožio moteris?
6. Turbūt prieš mėnesį nusipirkau žurnalą, o jame, žinoma, reklamos tikslais, buvo įdėtas arbatos pakelis. Vos užuodusi tą kvapą, iškart nukeliavau į vaikystę... Šią arbatą mes gerdavom atostogaudami Botanikos instituto viloje Juodkrantėje. Iš pradžių maniau, kad ši asociacija kyla tik man, tačiau kai į svečius užsuko mano mylimiausia sesė Eglė, kvapas jai iškart priminė tą patį - vaikystės atostogas Juodkrantėje. Nuostabu, jog užtenka kelių litų tam, kad nukeliautum daugybę metų atgal! Pigiausia laiko mašina ever!
7. Tik noriu priminti, jog jau šį sekmadienį turėsim puikią galimybę įtakoti savo valstybės gyvenimą. Tam, kad, kaip visuomet, nelaimėtų patys blogiausi ir negalėtumėm sakyti, kad strateginiai klausimai ir vėl buvo išspręsti be mūsų žinios, būtinai atlikim savo pilietinę pareigą ir balsuokim. Už ką? Jūs esat tie, kurie žino geriausiai.
1. Šit jau ir spalis! Vienas mėgstamiausių metų mėnesių tikrąja to žodžio prasme žėri auksu ir svaigina nukritusių lapų kvapu. Dievinu rudenį! Die-vi-nu! Kasryt į darbą skrendu tarsi ant sparnų! Tikiuosi, kad ir Jūs randat bent minutėlę pasigrožėti gamta, užuosti jos kvapą, pajusti švelnų oro gaivumą. Kartais per darbus ir kasdienius rūpesčius mes per visą dieną net akių nuo šaligatvio nepakeliam, todėl nusistatykit žadintuvą jeigu reikia, bet skirkit bent kelias minutes pasidžiaugimui rudeniu, nes jis toooks trumpas - pabūna ir išvyksta. Grįžta, kaip žinia, tik po metų... Todėl, pirmyn!
2. Jūsų patogumui ir - tikiuosi - džiaugsmui - naujasis desktop'o kalendorius. Tradiciškai - dešinėje blog'o pusėje.
3. Ar pastebėjot, kad kartu su naujuoju televizijų sezonu, į eterį grįžo intelektualioji "Taip. Ne"? Tai pastebėkit. Nes: pagaliau Arūnas Valinskas vėl savo rogėse, pagaliau galima mėgautis žiūrint tikrai azartišką televizijos žaidimą, pagaliau gali džiaugtis, kad žiūri ne reklamos bloką, o linksmą, pamokančią, absoliučiai teigiamą laidą. Rezervuokit savo tečiadienio vakarus - tikrai verta!
4. Atradau nuostabius, skaniausius kada nors ragautus sviestinius sausainius!
Skubu su Jumis dalintis ypatingai paprastu receptu:
175 g sviesto,
100 g cukraus pudros,
žiupsnelis druskos,
265 g miltų.
Sviestą, cukraus pudrą ir žiupsnelį druskos išsukite iki purumo, pamažu suberkite persijotus miltus. Suminkykite tešlą ir konditeriniu švirkštu arba rankomis ir peiliu suformuokite sausainius. Kepkite 15 minučių 180°C karštumo orkaitėje. Ataušinkite ir darykit nuodėmę! Aš leidžiu. P.S. būtinai naudokit cukraus pudrą, o ne cukrų - skirtumas didžiulis! Ir nepamirškit žiupsnio druskos - sausainiai bus nepaprastai skanūs ir, sakyčiau, pikantiški, chi chi.
5. Martynui eilinį kartą laimėjus kvietimus į kiną, lėkėm žiūrėti išankstinės filmo "Laiko kilpa" premjeros. Filmas tikrai vertas visų tų pagyrų. Įdomus, intriguojantis, nenuspėjamas ir papuoštas nuostabia nuostabių aktorių vaidyba. Kokį vėsų vakarą palepinkit save!
6. "Kita svajonių komanda". Jeigu esate lietuvis arba tiesiog jiems prijaučiate, privalote, tiesiog turit pamatyti šį filmą! Verksit, juoksitės, ilgėsitės, prisiminsit vaikystę ar jaunystę, pajusit pasididžiavimą, o gal išmoksit ir sužinosit kažką naujo. Bū-ti-nai!
7. Norit lengvai ir pernelyg neįsitempę praleisti laiką? Pasižiūrėkit "Nesunaikinami 2". Filmas, tikrai nepretenduojantis į kokį nors intelektualumą ar meną, bet priverčiantis ne kartą nusišypsoti ir pasidžiaugti amžiumi, bet ne sugebėjimais pasenusių veiksmo filmų herojų pasirodymų. Ypač laukit Chuck'o Norris'o.
Auksinio, jaukaus ir romantiško mėnesio Jums, brangieji ir brangiosios!
Pirmadienio septynetai grįžta ir tikisi nebepradingti tokiam ilgam laikui (laikau sukryžiavusi pirštus)!
1.Nors vasarakalendoriškai jau tarsi ir pasibaigė, šviežios daržovės visdartęsiasi, todėl labai rekomenduoju išbandyti mano senų seniausiai žadėtą šaltą ispaniškągazpachosriubą.
Jums reikės:
didelio prinokusio pomidoro,
tokio pat puikaus agurko,
pusės arba mažiau raudonos paprikos,
dviejų skiltelių česnako.
stiklinės vandens,
dviejų šaukštų sojos padažo,
dviejų šaukštų raudonojo vyno acto,
dviejų šaukštų alyvuogių aliejaus,
beigi druskos pagal skonį.
Imamės darbo. Šiek tiek susmulkinam pomidorą, nuluptą agurką (taip taip, žinau, kad visi vitaminai slepiasi odelėje, bet šiuo atveju mums dar ir estetika svarbi, todėl, jeigu nenorit bezdalavos spalvos sriubos, odelę tikrai patariu nulupti), papriką ir česnaką. Sudėję daržoves į puodą ar dubenį, sutriname elektriniu smulkintuvu. Supilame vandenį, skystuosius pagardus bei druską. Viską gerai išmaišom. Po keleto minučių paragaujam, ar nieko netrūksta ir - uždarom šaldytuvan, tegul vėsinasi. O kai būsim tikrai išalkę (ar ištroškę - kaip pažiūrėsi), skrudinam skrebutį, pilam sriubą į lėkštes ir mėgaujamės! Puiki, tiesiog fantastiška alternatyva šaltibarščiams. 2. Mama atseikėjo man litrą šviežių, tikrų kaimiškų aviečių! Aišku, buvo galima jas vienu ypu suvalgyti, bet aš nusprendžiau išsivirti aviečių uogienės. Na ir kas, kad gavosi vos 580 ml stiklainėlis. Užtat žiemą, kai kiti valgys pirktinę arba išvis jokios, aš galėsiu mėgautis pačios virta tikrai namine aviečių uogiene! (Kažkas man šiemet su tuo konservavimu, net nežinau. Tokia ūmi meilė užėjo, kad baisu...).
Aš dariau taip. Pusę kilogramo (arba vieną litrą) švarių aviečių užpyliau 250 gramų cukraus ir 25 gramais uogienių mišinio su pektinu. Viską gerai išmaišiau. Tada stačiau puodą su uogomis ant ugnies ir nuolat maišydama, laukiau, kol užvirs. Kai užvirė, toliau maišydama viriau 5 minutes, o tada - supyliau į švarų stiklainėlį ir tvirtai užsaukau dangteliu. Tada stiklainėlį apverčiau ir pastačiau žemyn galva penkioms minutėms. Viskas! Beliko tik susivaldyt neatidarius, chi chi.
P.S. tas uogienių mišinys ir pektinas, tai ne kokie bjaurūs ar kenksmingi -ikliai. Tai natūrali vaisiuose randama medžiaga, kuri leidžia greičiau išvirti uogienę, išsaugo verdamų uogų ar vaisių spalvą bei skonį.
3. Prieš keletą dienų, visai be jokios ypatingos progos gaminau Napoleoną. Ačiū už komplimentus! Bet ne, tai nebuvo tas tikrasis, tačiau savo skoniu - labai panašus, tik žymiai, na tiesiog žymiai, greičiau pagaminamas. Ir, kas ne mažiau svarbu, visai nedidelis - mums su Martynu jo užteko trims dienoms.
Kaip minėjau, viskas labai paprasta, Jums tiesiog reikės:
Visų pirma, iškepkit tešlos lakštelius (jeigu turit vieną didelį tešlos lapą, supjaustykit jį norimo dydžio gabalėliais). Kol jie keps, o paskui - vės, pasiruoškit kremą. Minkštą, t.y. kambario temperatūros sviestą išsukit su kondensuotu pienu. Trumpam pastatykit indą su kremų į šaldytuvą - bus maloniau tepti. Kai tešlos lakštai bus atvėsę, pertepkit juos kremu, viršų ir šonus apibarstykit nuo tešlos likusiais trupinėliais (patikėkit, jų tikrai liks) ir dėkit į šaldytuvą keletui valandų, o geriausia - visai nakčiai. Atėjus laikui, kai jau visiškai nebegalėsit kentėti neparagavę, pasiruoškit puodelį nesaldžios kavos ar arbatos ir, atsipjovę gabalĖLĮ netikro torto, pamirškit, kad laikotės dietos ar mėginat atsisakyti saldumynų. Taip, aš bloga. Labai bloga.
4. Būkim teisingi - jau rugsėjis, vadinasi - ruduo. O ruduo - ne paslaptis - yra ne tik derliaus, bet ir grybų metas.Sunkiai žodžiais nusakomą meilę grybams man įskiepijo tėtis, nes pats būdamas aistringas grybautojas mėgėjas, mus miškan veždavosi kartu. Žinoma, vaikystėje pats grybavimas rūpėjo mažiausiai. Svarbiau buvo susitikti su bendraamžiais tėvų draugų vaikais (visdar sekat mano mintį?) ir gamtoje sukirsti sumuštinį bei pagurkšnoti termosinės arbatos. Žinoma, ir rasti grybą būdavo smagu, bet tai - antraeilis dalykas. Paaugus patikdavo anksti keltis ir dar su tamsa išvažiuoti iš namų (niekad nepamiršiu, kaip kartą, pažadinta apie trečią valandą ryto, eidama praustis sugebėjau kakta trenktis į vonios durų staktą). Dar vėliau (ir iki pat dabar) patikdavo vaikštinėti grynam ore, niekur neskubant šnekučiuotis apie gyvenimą, išbandyti samanų minkštumą, pamatyti žaltį, uosti miško kvapą, pagaliau savarankiškai atskirti tinkamą grybą nuo tik vieną kartą valgomo, valytis nuo veido prikibusius voratinklius ir... sukirsti sumuštinį bei pagurkšnoti termosinės arbatos! Grįžtant į nūdieną turiu pasakyti, kad šiemet grybavau jau cielus tris kartus, o grybus valgiau... Na, būkim mandagūs ir neskaičiuokim. Labai labai labai mėgstu grybus (kartais dar miške norisi imti ir atsikąsti kokio raudonviršio...), todėl galiu galėčiau juos valgyti dažnai ir įvairiausiais pavidalais. Tarkim šiemet, jau keletą kartų kepiau omletą su voveraitėmis, kuriame voveraičių buvo gerokai daugiau nei kiaušinio plakinio. Ir visai nesigailiu! O vakar tėtis įdavė apie du litrus jau nuvalytų ir išvirtų grybų, kurie savo eilės (nors kam čia tos eilės, gi ne tarybiniai metai!) laukia šaldymo kameroje. Jau esu ne kartą sakiusi, kad, mano galva, žmonės, nemėgstantys grybų arba bijantys juos valgyti - labai - labai! - daug gyvenime praranda... Taigi pirmyn į mišką!
5.Gal dar prisimenat kažkada ir lietuviškose televizijose rodytą serialą "Berniukas ir pasaulis" ("Boy meets world")? Jaukus, šiltas, pamokantis ir labai linksmas! O jau tos serijos, kuriose pasirodo ir mokyklos direktorius bei mokytojas ponas Feeny - dažniausiai ašarą spaudžiančios...
6. Labai
naujas. Labai geras. Labai profesionalus. "Newsroom". Tai pasakojimas
apie vienos naujienų tarnybos darbą, tikrų profesionalų darbo užkulisius,
moralines dilemas ir asmenines dramas. Labai labai įdomus ir įtraukiantis.
Pamatysit, visai kitomis akimis pažvelgsit į aktorius, iki šiol matytus tik
labai nerimtam kontekste. Tikrai labai rekomenduoju.
7. Be
visų jau perskaitytų ar dar tik žadamų skaityti knygų yra viena šiuo metu labai
svarbi.. Tai bet kuri Jūsų namų lentynoje gulinti/stovinti/rymanti knyga,
pageidautina, storesnių apimčių, puikiai tiksianti gražiems medžių lapams
džiovinti. Išėję pasivaikščioti (apie tai, kaip malonu ir sveika yra
vaikščioti, manau, priminti nereikia?) nepatingėkit pasilenkti, pamatę gražų,
spalvingą, rudeniu alsuojantį klevo ar kokio kito medžio lapą, o grįžę namo -
pamerkit jį stiklinėn arba guldykit tarp knygos puslapių - tegul ilsisi ir
laukia savo dienos. Maža kas mums šaus galvon vėlyvą rudenį arba niūrų žiemos
vakarą.
Šiltos paskutinės rugsėjo savaitės ir tikro mėgavimosi tikru rudeniu Jums!
Įrašas bus trumpas, skirtas tik pačioms svarbiausioms naujienoms.
Taigi tradiciškai:
naujas nemokamas rugpjūčio mėnesio desktop'o kalendorius - jau dešinėje pusėje. Laukia Jūsų.
trumpa arbūzo kitaip pamokėlė
↓:
arbūzas, didelis ir aštrus peilis, šaukštelis melionui
arbūzą pjaunam į tris dalis
viduriniąją daliname į norimą skaičių riekelių
iš likusių dalių šaukšteliu gaminame rutuliukus
puošiam tortą ir skanaujam - tuoj pat arba atšaldę
arbūziškiausią metų mėnesį planuojam atostogas, tačiau iki jų dar laukia nemažai darbų: mažojo Martyno pusbrolio krikštynos, mylimos sesės Eglės gimtadienis, karštų dienų džiaugsmai, ir ne vienas - kartoju - ne vienas didžiulis ir prinokęs arbūzas. Atlaikyk, Antanai! ar kaip ten sakoma.
Raudono ir saldaus Jums paskutinio vasaros mėnesio, mielieji!
1. Sekmadienio vakarą paskyrėm filmui "Being Flynn" su puikiuoju Robertu De Niro. Neįprastas, bet jaudinantis, pagal tikrą istoriją sukurtas filmas, pasakojantis apie tai, kad kartais patys netikėčiausi žodžiai, ištarti paties netikėčiausio žmogaus gali išgelbėti nuo minčių, persekiojusių visą gyvenimą.
2. Šeštadienio vakarą žiūrėjom išties britišką "Wild Bill". Šis pasakojimas priverčia suprasti, kiek daug žmonės gali vieni dėl kitų padaryti, jeigu išties nori būti kartu ir keisti savo gyvenimus.
3. Savaitgalio pietums gaminau nuostabiąją gazpacho - šaltą daržovių sriubą. Po ranka šįkart neturėjau raudonos paprikos, tik žalią, todėl sriubytė gavosi ne itin fotogeniškos spalvos. Bet kadangi esu tikra, jog ją gaminsiu dar ne kartą, pažadu greitu laiku pasidalinti gražiomis nuotraukomis ir itin paprastu receptu.
4. Mano atsinaujinusi liga - Mahjong... Akivaizdu, turiu pernelyg daug laisvo laiko... Dieve dieve, kai pagalvoji, tai...
5. Jau labai greitai mano mažajam krikštasūniui Kristupui sueis cieli šešeri! Dovanų jis gaus mielą megztinį, ties kuriuo šiuo metu darbuojasi Cypos mezginiai. Foto - jau kitą savaitę.
6. Šįvakar vakarienei kepsiu blynelius su varške ir bananais. Toks paprastas ir įprastas patiekalas mūsų namuose - retas svečias, todėl jau nekantrauju bėgt maišyt tešlos! M m m mm!
7. Penktadienį po darbų lėksim į Smilgius, o ten - švęsim Martyno tėčio jubiliejų. Prieš važiuojant dar reikia nemažai nuveikti, bet labai laukiu ir pačios kelionės, ir šventės - bus labai smagu, žinau!
Linkiu Jums greitos ir gerų naujienų kupinos savaitės, o pati tuo tarpu lekiu pasivaikščioti su Bartu!
1. Šeštadienį su Martynu žiūrėjom "An Amazing Spider-Man". Žodis amazing čia tiko kuo puikiausiai - filmas tikrai nepaprastas! Nežinau, gal dėl pasikeitusių pagrindinių aktorių, gal dėl paties siužeto, galutinis rezultatas tikrai nenuvylė. Tiesą sakant, maloniai nustebino, nes ėjau į kiną norėdama karamelinių pop corn'ų palaikyti mylimam vyrui kompaniją... Buvo ir subtilių juokelių, ir ašarą spaudžiančių minučių, bet, svarbiausia, filmo kūrėjai nepadaugino superherojų temai būdingų banalybių: egzaltuotų balsų, fanfarinės muzikos ir kitų ezrinančių priemonių paveikti žiūrovą. Filmą drąsiai rekomenduoju.
2. Sekmadienį dar kartą įsijungėm "Shawshank Redemption". Tai vienas tų retų filmų, kuriuos įdomu žiūrėti dar ir dar kartą. Įtraukianti istorija, nenuvalkiotai parodoma draugystės ir vilties reikšmė kiekvieno iš mūsų gyvenime. Gražus. Geras. Beveik tobulas.
3. Neseniai prisiminiau visai neprastą detektyvinį serialą "Murder, She Wrote" apie guvią ir išradingą mįslingų istorijų rašytoją Džesiką Flečer. Mėgaujuosi. 4. Pagaliau prasidėjo penktasis "Breaking Bad" sezonas! Super įtraukiantis. Super rekomenduojamas. 5. Greitu laiku (tfu tfu tfu, žinoma) sulauksime įkvepiančio svečio įrašo. Svečias išties nepaprastas ir man labai brangus. Neabejoju, kad įrašas bus skanus ir įkvepiantis! 6. Kadangi dabar pats persikų skanumas, planuoju (matyt, savaitgalį) išbandyti štai ką. Nors... Dėl savaitgalio nepažadu. Valios laukti gali ir pritrūkti, chi chi. Bet kuriuo atveju, jeigu pavyks kas nors valgomo ir dar fotogeniško - būtinai pasidalinsiu. 7. Šiandien su Martynu pradėjome iš tiesų planuoti atostogas. Senokai to nedarėm, reikia pasakyt. Jeigu viskas pavyks taip, kaip sumanėm, tai bus pirmas mūsų Barto apsilankymas prie jūros. Tikimės, kad ta titelė titelė bala paliks jam deramą įspūdį.
1. Vakar kepiau duoną. Receptas, kuriuo - kaip ir kepimui skirtu raugu - su manimi pasidalino mylima anyta, labai paprastas. Nereikalauja jokio minkymo ar duonkepės krosnies. O ir išskirtinio proto tikrai nereikia, kad viskas pavyktų kuo puikiausiai.
Taigi Jums reikės:
1 stiklinės sėmenų 1 stiklinės sėlenų 1 stiklinės saulėgrąžų sėklų 1 stiklinės cukraus 1 litro vandens 1 stiklinės 3 grūdų dribsnių 1 kilogramo miltų 2 arbatinių šaukštelių druskos raugo*
Reikia iškart pasakyti, kad receptas - labiau atspirties taškas, nei privalomas produktų sąrašas. Esu kepusi ir tiksliai pagal jį - buvo labai skanu, tik gal kiek saldoka, todėl kepdama kitą kartą cukraus pyliau vos pusę stiklinės.
Šįkart nusprendžiau įprastus kvietinius miltus maišyti perpus su rupaus malimo ruginiais, nedėjau sėlenų ir dribsnių. Rezultatas - šiek tiek rūgštoko skonio, traškios plutelės ir minkšto bei drėgno vidaus duona. Skanu, bet tą gan intensyvų rugių suteikiamą rūgštumą būtų puikiai kompensavęs didesnis nei 8 valgomų šaukštų cukraus kiekis. Tiesą sakant, šiuo atveju gal ir visa originaliame recepte nurodoma stiklinė nebūtų pamaišiusi.
Kaip supratote, būtini kepant šią duoną yra tik miltai, vanduo, cukrus, druska ir raugas, visa kita - Jūsų pomėgių ir skonio bei virtuvės spintelių turinio reikalas. Aš labai mėgstu kiek įmanoma gausiau grūdėtą duoną, todėl saulėgrąžų pilu tikrai daugiau nei stiklinę. Dar, mano galva, čia labai tinka moliūgų sėklos, be to, planuoju ateityje išbandyti ir daigintus grūdus. O ir visiškai ruginę duoną norėtųsi išmėginti. Žodžiu, vaizduotei vietos - per akis, kad tik noro būtų.
Gaminimas labai paprastas: viską išmaišykite, sudėkite raugą ir vėl išmaišykite. Indą su tešla uždenkite maistine plėvele ir palikite kambario temperatūroje 12 valandų. Pakilusią tešlą dar kartą pamaišykite ir sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą kepimo indą ar skardą** (šįkart pamėginau kepti ir silikoninėje formoje - kepaliukas gavosi idealus!). 1-2 valgomus šaukštus tešlos atsidėkite kitam kartui (į plastikinį ar stiklinį indą) - tai ir bus Jūsų raugas. Įkaitinkite orkaitę iki 200°C ir kepkite duoną 1 valandą. Iškepusią duoną palikite atvėsti. Atvėsusią laikykite maišelyje arba suvyniotą į medvilninį rankšluostėlį, kad išliktų minkšta ir skani.
* Kaip jau minėjau, raugo man davė anyta. Jiegu jo neturite, rekomenduočiau pasiklausinėti pažįstamų ir artimųjų - beveik neabejoju, kad šiais duonos kepimo namuose laikais kas nors vistiek jo turės ir mielai su Jumis pasidalins (jeigu ką, galite kreiptis ir į mane). Atidėtas raugas šaldytuve gali būti beveik neribotą laiką - štai maniškis savo eilės laukė nuo pat Velykų...).
** Kadangi tešlos gaunasi išties nemažai, patarčiau kepti padalinus į dvi atskiras dalis - taip bus patogiau pjaustyti ir saugoti, kol suvalgysit.
2. Neseniai atradau nuostabią dainininkę Sara Bareilles. Susipažinimui tinka nepaprasta ir užburianti jos daina - Once Upon Another Time.
3. Savaitgalį prisivertėm pažiūrėti vienu geriausiu visų laikų filmu vadinamą "The Good, The Bad and The Ugly". Nors jis labai senas ir labai ilgas, bet žiūrėjosi smagiai. Kartais verta peržengti savo nuostatas tam, kad atrastum nebandytų ir nematytų dalykų.
4. Šiandien su Martynu lekiam į kiną žiūrėti naujojo "Ledynmečio 4". Tikiuosi smagių juokelių ir dosniai apsikaramelinusių pop corn'ų.
5. Nuostabus ir jau prieš kurį laiką atrastas paprastas būdas balerinos kuodeliui susukti naudojant paprasčiausią nebereikalingą kojinę arba specialiai tam skirtą spurgą(girdėjau, kad jų jau galima rasti ir Lietuvoje. Manąją iš Londono parvežė sesė.). Puikus dalykas!
6. Nors sklinda gandas, kad ši savaitė nebebus tokia karšta, kaip praėjęs ilgasis savaitgalis, aš visgi norėčiau apsidrausti ir pasirūpinti, kad namuose būtų šviežių uogų šaltsriubei, apie kurią svajoju jau geras porą savaičių...
7. Vakar žiūrėjau Moksleivių dainų šventės uždarymo koncertą. Prieš prasidedant tiesioginei transliacijai, rodė tokią trumpą laidelę apie šventės organizavimą, tikslus ir panašiai. Ne paslaptis, kad dainuojantys ir šokantys vaikai visada suvirpina širdį, bet kai žurnalistas provokatorius būrio paauglių paklausė: "Kodėl Jūs čia važiavot? Gal Jums pažymį pažadėjo pakelti, jeigu važiuosit?", o jie, pažvelgę į klausiantįjį su didžiule nuostaba, kaip į visišką atsilupėlį, atsakė: "Ne, taigi dėl savęs, dėl savo malonumo.", dar kartą supratau, kad ne veltui taip didžiuojuosi savo šalimi. Milžiniškas akmuo į mūsų daržą - už nesugebėjimą sudalyvauti šioje šventėje gyvai. Na, kitą kartą.
Ši savaitė netikėtai tapo lauktuvių savaite. Trečiadienį sulaukėm lauktuvių iš Kretos, kurioje visai neseniai atostogavo mano mylima draugė Vitalija. Turėjom progos paragauti labai (labai) saldžios nugos su braškėmis ir migdolais
bei - ši dovanėlė mane ypač pradžiugino - pasigrožėti mielais ir praktiškais magnetukais... knygoms!
Nuo šiol atsivertusi knygą visada pagalvosiu apie savo brangią draugę.
O šįryt buvom pavaišinti neregėtais neragautais skanumynais, kuriuos mylimiausia sesė Eglė parvežė iš Vokietijos. Ragavom ir guminių meškiukų, aplietų šokoladu, ir nuostabaus balto Lindt šokolado su jogurtu ir marakuja, ir gražiausiai išpuošto nuostabiai skanaus meduolio, ir akmenų iš Reino upės...
Tiesa, jie, kitaip nei įprasti akmenys, buvo įdaryti abrikosais, migdolais ir marcipanu. Ačiū, sese!
Jūs turbūt paklausit, nejaugi visas blog'o įrašas bus tiesiog apie valgomas ir nevalgomas lauktuves? Tikrai ne!
Šiandien - galbūt tik formalus, galbūt - labai diskutuotinas, bet visgi - mūsų valstybės gimtadienis. Ir niekas tokią dieną nedžiugina labiau, kaip artimi žmonės, lankantys svečias turtingas ir gražias šalis, tačiau visuomet grįžtantys namo.
Tačiau dar labiau nei grįžtantys, mane įkvepia išvažiuojantys. Tas madingas bambėjimas, nepagarba savo šaliai (kitaip tariant, sau pačiam), nuolatiniai skundai, kad viskas neteisinga ir vis kažkas kažko neduoda. Tokie žmonės ir tokios kalbos mane įkvepia dar daugiau stengtis, dar labiau viskuo domėtis ir ieškoti priežasčių, skatinančių pasididžiavimą savo valstybe (kitaip tariant, savimi pačia). Reikia pamatyti pasaulį, reikia paragauti, užuosti, susipažinti, bet - sakykit, ką norit - Lietuvoje gyventi gera! Juk eilės įvažiuojant į Palangą - ne dėl skurdo, juk vėliavėlės, puošiančios automobilius - ne dėl to, kad kas verstų, juk asmeninis tinklaraštis internete - ne todėl, kad kas draustų laisvai reikšti mintis. Taigi, ar mums tikrai ko nors trūksta?
Su Valstybės diena visus!
1. Pastebėjau, kad jeigu savaitgalį nusimato kokia kelionė, svečiai ar šiaip koks renginys, darbo savaitė bėga greičiau - matyt todėl, kad priekyje matosi labai konkretus tikslas. Tačiau kai tie įvykiai išpuola beveik kiekvieną savaitgalį (o vasarą - ypač dažnai), staiga suvokiu, kaip pasiilgau ramių ir niekur neskubinančių laisvadienių... Todėl po ganėtinai intensyvių keleto savaičių šis visiškai nesuplanuotas savaitgalis buvo be proto lauktas. Kaip gera pamiegoti (savo lovoje) beveik iki pusės devynių (taip, mūsų Bartas išties dosnus), pusryčiauti nebijant pavėluoti į autobusą, nusnausti pagulėti po pusryčių/pietų/vakarienės (arba visus tris kartus), ramiai paskaityti, pasvajoti, pagaliau susitvarkyti namus, ilgai ir iš esmės pasivaikščioti su Bartu, parašyti blog'e, filmą pažiūrėti... Savaitgalis buvo geras. Ir taškas.
2. Prisiminėm kažkada nebaigtą žiūrėti "My name is Earl". Kokia paprastai nepaprasta idėja: ištaisyti ar atlyginti už visus savo kadanors padarytus blogus darbus. Įkvepianti idėja, tiesa? Žinoma, esu tikra, kad tarp Įkvėpimo skaitytojų nėra nė vieno kad ir smulkaus niekšelio. Visgi visi esam žmonės, todėl ir piktas žvilgsnis kartais plyksteli, ir koks negražus žodis išsprūsta, ir poelgiai ne visi yra pagirtini ir pavyzdiniai. Todėl šią savaitę linkiu ištarti bent vieną nuoširdų atsiprašau, apkabinti ar pabučiuoti be jokios progos, atleisti ir pamiršti bent vieną nuosėdą.
3. Kelios paskutinės savaitės buvo išties užimtos ir darbingos, todėl buvau labai - labai! - prasta draugė ir visiškai apleidau savo mergaites. Šią savaitę ši baisi neteisybė bus ištaisyta. Pasiilgau Jūsų!
4. Žinau, kad jau esu minėjusi šį blog'ą, bet kaskart vis iš naujo susižaviu šia nuostabia šeimyna, kurios tėvus iš matymo pažįstu, nes mokėmės vienoje mokykloje, kurią aš baigiau metais vėliau, nei jie. Kas juose tokio įkvepiančio? Labai paprastas dalykas: neatsižaviu, kaip jie iš nieko nedaro problemų ir, tarsi nepastebėdami kliūčių gyvena taip, kaip jiems patinka. Na, kad ir kelionė Suomijon savu automobiliu kartu pasiimant ne tik dar nė dvejų neturintį sūnelį Džiugą, didelį (ir, spėju, aktyvų) auksaspalvį retriverį Guglą, bet ir paskutinius mėnesius mamos pilvelyje gyvenantį būsimą šeimos narį. Šaunuoliai! Neatsižaviu Jumis...
5. Jau pasirodė naujas žurnalo "Moteris" numeris. Galvojantiems, kad moteriški žurnalai - tuštybių mugė, labai rekomenduoju atsiversti liepos mėnesio leidinį. Jame net keletas įkvepiančių - ką čia įkvepiančių - pakylėjančių! - interviu su neeiliniais žmonėmis. Ir jokio pop'so. Suskaičiau beveik vienu prigulimu prisėdimu.
6. Du paprasti patarimai svajojantiems apie sveikus ir ilgus nagus:
pradžiuginkit savo nagus citrinomis. Atsipjovę kiek storesnį griežinėlį citrinos, susmeikite į jį nagus ir palaikykite bent minutę.
pašildykit nedidelį kiekį alyvuogių aliejaus ir juo įtrinkit nagus bei aplink esančias odeles.
Priemonės - randamos visuose namuose. Būdai - nereikalaujantys ypatingų žinių ar laiko.
7. Gerai trumpos darbo savaitės pradžiai prie puodelio kavos ar arbatos - naujas "Lamų slėnis". Vartykit, grožėkitės, semkitės idėjų ir įkvėpimo gyventi gražiau.
Mokyklos laikais, liepos mėnuo buvo vienas mano nemėgiamiausių. Kadangi vasaros atostogos, mano galva, ir taip visada būdavo per ilgos, liepa, tas ilgas - o varge! - net trisdešimt vienos dienos mėnuo, rodos, tęsdavosi visą amžinybę...
Šiandieną gi liepa kelia kur kas malonesnius jausmus: pats vasaros vidurys, žydinčios pievos, mūsų valstybės gimimo šventė, mano šešuro (suprask, vyro tėčio) gimtadienis, uogos, pirmieji grybai, arbūzai, persikai, nors ir ne atostogos - mažiau darbų ir atsakomybių... Žodžiu, nemažai gerų dalykų!
Ir dar. Tiesiog жопoй чюю, kad ši liepa bus nepakartojama!
Jums taip pat linkiu nepamirštamo mėnesio, paliekančio puikių prisiminimų, džiuginančio įvairiais orais ir smagiomis progomis!
Kad skaičiuoti dienas būtų paprasčiau - nemokamas kalendorius jau dešinėje blog'o pusėje, o jeigu kada užkluptų lietūs ar liūdesys - nuodėmingonuostabausšokoladainio receptas ↓:
Jums reikės:
300 g kokybiško juodojo šokolado (pati gi dėjau ir šiek tiek pieniško) 250 g sviesto 5 kiaušinių 200 g cukraus 3 šaukštų tamsios kakavos 180 g miltų žiupsnelio druskos saujos mėgiamų riešutų (naudojau lazdyno) 100 g pieniško šokolado (trupinau perpus mažiau)
Juodąjį šokoladą ir sviestą sudėkite į indą ir ištirpinkite virš verdančio vandens puodo (garų vonelėje, kitaip tariant). Kol skanumynai lydosi, kitame inde išplakite kiaušinius, cukrų ir druską. Trečiame gi inde sumaišykite miltus ir kakavą. Kai šokolado ir sviesto masė taps visiškai vientisa, nukelkite ją nuo verdančio puodo ir palikite šiek tiek praaušti. Kai jau nebebus labai labai karšta, supilkite ją į kiaušinių ir cukraus plakinį. Išmaišykit. Tada suberkit persijotus (arba ne) miltus ir kakavą. Maišykite, kol masėje nebeliks miltų ar kakavos gumuliukų, o ji pati taps skystos grietinės konsistencijos. Kepimo indą išklokite sviestiniu (kepimo) popieriumi arba dosniai patepkite sviestu. Pilkite nuostabią - mmm - tamsią masę į kepimo indą. Berkit smulkintus arba cielus riešutus ir prismaigstykit pieniško šokolado gabalėlių. (Asmeniškai aš, ne itin mėgstu riešutus pyraguose, tačiau mylimam Martynui jie labai tinka ir patinka, todėl jais padabinau tik pusę viso pyrago - visi liko laimingi ir patenkinti.)
Visą šią šokoladinę pelkę stumkit 180°C karštumo orkaitėn ir kepkit - griežtai! - 30 minučių ir nė sekunde ilgiau! Iškepęs šokoladainis turi turėti stilingai suskilinėjusį ir sausą paviršių ir nepadoriai drėgną (ne žalią) vidų.
Sutinku, paprasčiausiai siaubinga tiesiog šaukštu kabinti dar karštą pyragą nesinaudojant net lėkšte, bet... Juk ne paslaptis, jog "Viskas, kas gyvenime malonu - yra nepadoru, nelegalu arba storina.", todėl mažiau galvojimo negalima, baisu, ką kiti pagalvos ir daugiau nuoširdaus ir tikro mėgavimosi paprastais ir lengvai pasiekiamais dalykais!
Atvėsęs šis saldumynas taip pat labai skanus, todėl karštą ar šaltą ragauti - tik Jūsų pasirinkimas.
