Pirmadienio septynetas

1. Sekmadienio vakarą paskyrėm filmui "Being Flynn" su puikiuoju Robertu De Niro. Neįprastas, bet jaudinantis, pagal tikrą istoriją sukurtas filmas, pasakojantis apie tai, kad kartais patys netikėčiausi žodžiai, ištarti paties netikėčiausio žmogaus gali išgelbėti nuo minčių, persekiojusių visą gyvenimą. 

2. Šeštadienio vakarą žiūrėjom išties britišką "Wild Bill". Šis pasakojimas priverčia suprasti, kiek daug žmonės gali vieni dėl kitų padaryti, jeigu išties nori būti kartu ir keisti savo gyvenimus.

3. Savaitgalio pietums gaminau nuostabiąją gazpacho - šaltą daržovių sriubą. Po ranka šįkart neturėjau raudonos paprikos, tik žalią, todėl sriubytė gavosi ne itin fotogeniškos spalvos. Bet kadangi esu tikra, jog ją gaminsiu dar ne kartą, pažadu greitu laiku pasidalinti gražiomis nuotraukomis ir itin paprastu receptu.

4. Mano atsinaujinusi liga - Mahjong... Akivaizdu, turiu pernelyg daug laisvo laiko... Dieve dieve, kai pagalvoji, tai...

5. Jau labai greitai mano mažajam krikštasūniui Kristupui sueis cieli šešeri! Dovanų jis gaus mielą megztinį, ties kuriuo šiuo metu darbuojasi Cypos mezginiai. Foto - jau kitą savaitę.

6. Šįvakar vakarienei kepsiu blynelius su varške ir bananais. Toks paprastas ir įprastas patiekalas mūsų namuose - retas svečias, todėl jau nekantrauju bėgt maišyt tešlos! M m m mm!

7. Penktadienį po darbų lėksim į Smilgius, o ten - švęsim Martyno tėčio jubiliejų. Prieš važiuojant dar reikia nemažai nuveikti, bet labai laukiu ir pačios kelionės, ir šventės - bus labai smagu, žinau!

Linkiu Jums greitos ir gerų naujienų kupinos savaitės, o pati tuo tarpu lekiu pasivaikščioti su Bartu!

Pirmadienio septynetas

1. Šeštadienį su Martynu žiūrėjom "An Amazing Spider-Man". Žodis amazing čia tiko kuo puikiausiai - filmas tikrai nepaprastas! Nežinau, gal dėl pasikeitusių pagrindinių aktorių, gal dėl paties siužeto, galutinis rezultatas tikrai nenuvylė. Tiesą sakant, maloniai nustebino, nes ėjau į kiną norėdama karamelinių pop corn'ų palaikyti mylimam vyrui kompaniją... Buvo ir subtilių juokelių, ir ašarą spaudžiančių minučių, bet, svarbiausia, filmo kūrėjai nepadaugino superherojų temai būdingų banalybių: egzaltuotų balsų, fanfarinės muzikos ir kitų ezrinančių priemonių paveikti žiūrovą. Filmą drąsiai rekomenduoju.

2. Sekmadienį dar kartą įsijungėm "Shawshank Redemption". Tai vienas tų retų filmų, kuriuos įdomu žiūrėti dar ir dar kartą. Įtraukianti istorija, nenuvalkiotai parodoma draugystės ir vilties reikšmė kiekvieno iš mūsų gyvenime. Gražus. Geras. Beveik tobulas.

3. Neseniai prisiminiau visai neprastą detektyvinį serialą "Murder, She Wrote" apie guvią ir išradingą mįslingų istorijų rašytoją Džesiką Flečer. Mėgaujuosi.
4. Pagaliau prasidėjo penktasis "Breaking Bad" sezonas! Super įtraukiantis. Super rekomenduojamas.
5. Greitu laiku (tfu tfu tfu, žinoma) sulauksime įkvepiančio svečio įrašo. Svečias išties nepaprastas ir man labai brangus. Neabejoju, kad įrašas bus skanus ir įkvepiantis!
6. Kadangi dabar pats persikų skanumas, planuoju (matyt, savaitgalį) išbandyti štai ką. Nors... Dėl savaitgalio nepažadu. Valios laukti gali ir pritrūkti, chi chi. Bet kuriuo atveju, jeigu pavyks kas nors valgomo ir dar fotogeniško - būtinai pasidalinsiu.
7. Šiandien su Martynu pradėjome iš tiesų planuoti atostogas. Senokai to nedarėm, reikia pasakyt. Jeigu viskas pavyks taip, kaip sumanėm, tai bus pirmas mūsų Barto apsilankymas prie jūros. Tikimės, kad ta titelė titelė bala paliks jam deramą įspūdį.

Skanios ir produktyvios Jums savaitės!

Pirmadienio septynetas

1. Vakar kepiau duoną. Receptas, kuriuo - kaip ir kepimui skirtu raugu - su manimi pasidalino mylima anyta, labai paprastas. Nereikalauja jokio minkymo ar duonkepės krosnies. O ir išskirtinio proto tikrai nereikia, kad viskas pavyktų kuo puikiausiai.

Taigi Jums reikės:

1 stiklinės sėmenų
1 stiklinės sėlenų
1 stiklinės saulėgrąžų sėklų
1 stiklinės cukraus
1 litro vandens
1 stiklinės 3 grūdų dribsnių
1 kilogramo miltų
2 arbatinių šaukštelių druskos
raugo*

Reikia iškart pasakyti, kad receptas - labiau atspirties taškas, nei privalomas produktų sąrašas. Esu kepusi ir tiksliai pagal jį - buvo labai skanu, tik gal kiek saldoka, todėl kepdama kitą kartą cukraus pyliau vos pusę stiklinės.

Šįkart nusprendžiau įprastus kvietinius miltus maišyti perpus su rupaus malimo ruginiais, nedėjau sėlenų ir dribsnių. Rezultatas - šiek tiek rūgštoko skonio, traškios plutelės ir minkšto bei drėgno vidaus duona. Skanu, bet tą gan intensyvų rugių suteikiamą rūgštumą būtų puikiai kompensavęs didesnis nei 8 valgomų šaukštų cukraus kiekis. Tiesą sakant, šiuo atveju gal ir visa originaliame recepte nurodoma stiklinė nebūtų pamaišiusi.

Kaip supratote, būtini kepant šią duoną yra tik miltai, vanduo, cukrus, druska ir raugas, visa kita - Jūsų pomėgių ir skonio bei virtuvės spintelių turinio reikalas. Aš labai mėgstu kiek įmanoma gausiau grūdėtą duoną, todėl saulėgrąžų pilu tikrai daugiau nei stiklinę. Dar, mano galva, čia labai tinka moliūgų sėklos, be to, planuoju ateityje išbandyti ir daigintus grūdus. O ir visiškai ruginę duoną norėtųsi išmėginti. Žodžiu, vaizduotei vietos - per akis, kad tik noro būtų.

Gaminimas labai paprastas: viską išmaišykite, sudėkite raugą ir vėl išmaišykite. Indą su tešla uždenkite maistine plėvele ir palikite kambario temperatūroje 12 valandų. Pakilusią tešlą dar kartą pamaišykite ir sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą kepimo indą ar skardą** (šįkart pamėginau kepti ir silikoninėje formoje - kepaliukas gavosi idealus!). 1-2 valgomus šaukštus tešlos atsidėkite kitam kartui (į plastikinį ar stiklinį indą) - tai ir bus Jūsų raugas. Įkaitinkite orkaitę iki 200°C ir kepkite duoną 1 valandą. Iškepusią duoną palikite atvėsti. Atvėsusią laikykite maišelyje arba suvyniotą į medvilninį rankšluostėlį, kad išliktų minkšta ir skani.

* Kaip jau minėjau, raugo man davė anyta. Jiegu jo neturite, rekomenduočiau pasiklausinėti pažįstamų ir artimųjų - beveik neabejoju, kad šiais duonos kepimo namuose laikais kas nors vistiek jo turės ir mielai su Jumis pasidalins (jeigu ką, galite kreiptis ir į mane). Atidėtas raugas šaldytuve gali būti beveik neribotą laiką - štai maniškis savo eilės laukė nuo pat Velykų...).

** Kadangi tešlos gaunasi išties nemažai, patarčiau kepti padalinus į dvi atskiras dalis - taip bus patogiau pjaustyti ir saugoti, kol suvalgysit.

2. Neseniai atradau nuostabią dainininkę Sara Bareilles. Susipažinimui tinka nepaprasta ir užburianti jos daina - Once Upon Another Time.

3. Savaitgalį prisivertėm pažiūrėti vienu geriausiu visų laikų filmu vadinamą "The Good, The Bad and The Ugly". Nors jis labai senas ir labai ilgas, bet žiūrėjosi smagiai. Kartais verta peržengti savo nuostatas tam, kad atrastum nebandytų ir nematytų dalykų.

4. Šiandien su Martynu lekiam į kiną žiūrėti naujojo "Ledynmečio 4". Tikiuosi smagių juokelių ir dosniai apsikaramelinusių pop corn'ų.

5. Nuostabus ir jau prieš kurį laiką atrastas paprastas būdas balerinos kuodeliui susukti naudojant paprasčiausią nebereikalingą kojinę arba specialiai tam skirtą spurgą (girdėjau, kad jų jau galima rasti ir Lietuvoje. Manąją iš Londono parvežė sesė.). Puikus dalykas!

6. Nors sklinda gandas, kad ši savaitė nebebus tokia karšta, kaip praėjęs ilgasis savaitgalis, aš visgi norėčiau apsidrausti ir pasirūpinti, kad namuose būtų šviežių uogų šaltsriubei, apie kurią svajoju jau geras porą savaičių...

7. Vakar žiūrėjau Moksleivių dainų šventės uždarymo koncertą. Prieš prasidedant tiesioginei transliacijai, rodė tokią trumpą laidelę apie šventės organizavimą, tikslus ir panašiai. Ne paslaptis, kad dainuojantys ir šokantys vaikai visada suvirpina širdį, bet kai žurnalistas provokatorius būrio paauglių paklausė: "Kodėl Jūs čia važiavot? Gal Jums pažymį pažadėjo pakelti, jeigu važiuosit?", o jie, pažvelgę į klausiantįjį su didžiule nuostaba, kaip į visišką atsilupėlį, atsakė: "Ne, taigi dėl savęs, dėl savo malonumo.", dar kartą supratau, kad ne veltui taip didžiuojuosi savo šalimi. Milžiniškas akmuo į mūsų daržą - už nesugebėjimą sudalyvauti šioje šventėje gyvai. Na, kitą kartą.


Gaivios ir vasariškos savaitės, brangieji!

Apie tą saldų jausmą

Ši savaitė netikėtai tapo lauktuvių savaite. Trečiadienį sulaukėm lauktuvių iš Kretos, kurioje visai neseniai atostogavo mano mylima draugė Vitalija. Turėjom progos paragauti labai (labai) saldžios nugos su braškėmis ir migdolais 

bei - ši dovanėlė mane ypač pradžiugino - pasigrožėti mielais ir praktiškais magnetukais... knygoms!

Nuo šiol atsivertusi knygą visada pagalvosiu apie savo brangią draugę.
O šįryt buvom pavaišinti neregėtais neragautais skanumynais, kuriuos mylimiausia sesė Eglė parvežė iš Vokietijos. Ragavom ir guminių meškiukų, aplietų šokoladu, ir nuostabaus balto Lindt šokolado su jogurtu ir marakuja, ir gražiausiai išpuošto nuostabiai skanaus meduolio, ir akmenų iš Reino upės...

Tiesa, jie, kitaip nei įprasti akmenys, buvo įdaryti abrikosais, migdolais ir marcipanu. Ačiū, sese!

Jūs turbūt paklausit, nejaugi visas blog'o įrašas bus tiesiog apie valgomas ir nevalgomas lauktuves? Tikrai ne!

Šiandien - galbūt tik formalus, galbūt - labai diskutuotinas, bet visgi - mūsų valstybės gimtadienis. Ir niekas tokią dieną nedžiugina labiau, kaip artimi žmonės, lankantys svečias turtingas ir gražias šalis, tačiau visuomet grįžtantys namo.
Tačiau dar labiau nei grįžtantys, mane įkvepia išvažiuojantys. Tas madingas bambėjimas, nepagarba savo šaliai (kitaip tariant, sau pačiam), nuolatiniai skundai, kad viskas neteisinga ir vis kažkas kažko neduoda. Tokie žmonės ir tokios kalbos mane įkvepia dar daugiau stengtis, dar labiau viskuo domėtis ir ieškoti priežasčių, skatinančių pasididžiavimą savo valstybe (kitaip tariant, savimi pačia). Reikia pamatyti pasaulį, reikia paragauti, užuosti, susipažinti, bet - sakykit, ką norit - Lietuvoje gyventi gera! Juk eilės įvažiuojant į Palangą - ne dėl skurdo, juk vėliavėlės, puošiančios automobilius - ne dėl to, kad kas verstų, juk asmeninis tinklaraštis internete - ne todėl, kad kas draustų laisvai reikšti mintis. Taigi, ar mums tikrai ko nors trūksta?
Su Valstybės diena visus!

Pirmadienio septynetas

1. Pastebėjau, kad jeigu savaitgalį nusimato kokia kelionė, svečiai ar šiaip koks renginys, darbo savaitė bėga greičiau - matyt todėl, kad priekyje matosi labai konkretus tikslas. Tačiau kai tie įvykiai išpuola beveik kiekvieną savaitgalį (o vasarą - ypač dažnai), staiga suvokiu, kaip pasiilgau ramių ir niekur neskubinančių laisvadienių... Todėl po ganėtinai intensyvių keleto savaičių šis visiškai nesuplanuotas savaitgalis buvo be proto lauktas. Kaip gera pamiegoti (savo lovoje) beveik iki pusės devynių (taip, mūsų Bartas išties dosnus), pusryčiauti nebijant pavėluoti į autobusą, nusnausti pagulėti po pusryčių/pietų/vakarienės (arba visus tris kartus), ramiai paskaityti, pasvajoti, pagaliau susitvarkyti namus, ilgai ir iš esmės pasivaikščioti su Bartu, parašyti blog'e, filmą pažiūrėti... Savaitgalis buvo geras. Ir taškas.

2. Prisiminėm kažkada nebaigtą žiūrėti "My name is Earl". Kokia paprastai nepaprasta idėja: ištaisyti ar atlyginti už visus savo kadanors padarytus blogus darbus. Įkvepianti idėja, tiesa? Žinoma, esu tikra, kad tarp Įkvėpimo skaitytojų nėra nė vieno kad ir smulkaus niekšelio. Visgi visi esam žmonės, todėl ir piktas žvilgsnis kartais plyksteli, ir koks negražus žodis išsprūsta, ir poelgiai ne visi yra pagirtini ir pavyzdiniai. Todėl šią savaitę linkiu ištarti bent vieną nuoširdų atsiprašau, apkabinti ar pabučiuoti be jokios progos, atleisti ir pamiršti bent vieną nuosėdą.

3. Kelios paskutinės savaitės buvo išties užimtos ir darbingos, todėl buvau labai - labai! - prasta draugė ir visiškai apleidau savo mergaites. Šią savaitę ši baisi neteisybė bus ištaisyta. Pasiilgau Jūsų!

4. Žinau, kad jau esu minėjusi šį blog'ą, bet kaskart vis iš naujo susižaviu šia nuostabia šeimyna, kurios tėvus iš matymo pažįstu, nes mokėmės vienoje mokykloje, kurią aš baigiau metais vėliau, nei jie. Kas juose tokio įkvepiančio? Labai paprastas dalykas: neatsižaviu, kaip jie iš nieko nedaro problemų ir, tarsi nepastebėdami kliūčių gyvena taip, kaip jiems patinka. Na, kad ir kelionė Suomijon savu automobiliu kartu pasiimant ne tik dar nė dvejų neturintį sūnelį Džiugą, didelį (ir, spėju, aktyvų) auksaspalvį retriverį Guglą, bet ir paskutinius mėnesius mamos pilvelyje gyvenantį būsimą šeimos narį. Šaunuoliai! Neatsižaviu Jumis...

5. Jau pasirodė naujas žurnalo "Moteris" numeris. Galvojantiems, kad moteriški žurnalai - tuštybių mugė, labai rekomenduoju atsiversti liepos mėnesio leidinį. Jame net keletas įkvepiančių - ką čia įkvepiančių - pakylėjančių! - interviu su neeiliniais žmonėmis. Ir jokio pop'so. Suskaičiau beveik vienu prigulimu prisėdimu.

6. Du paprasti patarimai svajojantiems apie sveikus ir ilgus nagus:

• pradžiuginkit savo nagus citrinomis. Atsipjovę kiek storesnį griežinėlį citrinos, susmeikite į jį nagus ir palaikykite bent minutę.
• pašildykit nedidelį kiekį alyvuogių aliejaus ir juo įtrinkit nagus bei aplink esančias odeles.

Priemonės - randamos visuose namuose. Būdai - nereikalaujantys ypatingų žinių ar laiko.

7. Gerai trumpos darbo savaitės pradžiai prie puodelio kavos ar arbatos - naujas "Lamų slėnis". Vartykit, grožėkitės, semkitės idėjų ir įkvėpimo gyventi gražiau.

Lengvos ir trumpos savaitės, mielieji!

Apie pasikeitusį požiūrį į liepą

Mokyklos laikais, liepos mėnuo buvo vienas mano nemėgiamiausių. Kadangi vasaros atostogos, mano galva, ir taip visada būdavo per ilgos, liepa, tas ilgas - o varge! - net trisdešimt vienos dienos mėnuo, rodos, tęsdavosi visą amžinybę... 

Šiandieną gi liepa kelia kur kas malonesnius jausmus: pats vasaros vidurys, žydinčios pievos, mūsų valstybės gimimo šventė, mano šešuro (suprask, vyro tėčio) gimtadienis, uogos, pirmieji grybai, arbūzai, persikai, nors ir ne atostogos - mažiau darbų ir atsakomybių... Žodžiu, nemažai gerų dalykų!

Ir dar. Tiesiog жопoй чюю, kad ši liepa bus nepakartojama!

Jums taip pat linkiu nepamirštamo mėnesio, paliekančio puikių prisiminimų, džiuginančio įvairiais orais ir smagiomis progomis!

Kad skaičiuoti dienas būtų paprasčiau - nemokamas kalendorius jau dešinėje blog'o pusėje, o jeigu kada užkluptų lietūs ar liūdesys - nuodėmingo nuostabaus šokoladainio receptas ↓:

Jums reikės:

300 g kokybiško juodojo šokolado (pati gi dėjau ir šiek tiek pieniško)
250 g sviesto
5 kiaušinių
200 g cukraus
3 šaukštų tamsios kakavos
180 g miltų
žiupsnelio druskos
saujos mėgiamų riešutų (naudojau lazdyno)
100 g pieniško šokolado (trupinau perpus mažiau)

Juodąjį šokoladą ir sviestą sudėkite į indą ir ištirpinkite virš verdančio vandens puodo (garų vonelėje, kitaip tariant). Kol skanumynai lydosi, kitame inde išplakite kiaušinius, cukrų ir druską. Trečiame gi inde sumaišykite miltus ir kakavą. Kai šokolado ir sviesto masė taps visiškai vientisa, nukelkite ją nuo verdančio puodo ir palikite šiek tiek praaušti. Kai jau nebebus labai labai karšta, supilkite ją į kiaušinių ir cukraus plakinį. Išmaišykit. Tada suberkit persijotus (arba ne) miltus ir kakavą. Maišykite, kol masėje nebeliks miltų ar kakavos gumuliukų, o ji pati taps skystos grietinės konsistencijos. Kepimo indą išklokite sviestiniu (kepimo) popieriumi arba dosniai patepkite sviestu. Pilkite nuostabią - mmm - tamsią masę į kepimo indą. Berkit smulkintus arba cielus riešutus ir prismaigstykit pieniško šokolado gabalėlių. (Asmeniškai aš, ne itin mėgstu riešutus pyraguose, tačiau mylimam Martynui jie labai tinka ir patinka, todėl jais padabinau tik pusę viso pyrago - visi liko laimingi ir patenkinti.)

Visą šią šokoladinę pelkę stumkit 180°C karštumo orkaitėn ir kepkit - griežtai! - 30 minučių ir nė sekunde ilgiau! Iškepęs šokoladainis turi turėti stilingai suskilinėjusį ir sausą paviršių ir nepadoriai drėgną (ne žalią) vidų.

Sutinku, paprasčiausiai siaubinga tiesiog šaukštu kabinti dar karštą pyragą nesinaudojant net lėkšte, bet... Juk ne paslaptis, jog "Viskas, kas gyvenime malonu - yra nepadoru, nelegalu arba storina.", todėl mažiau galvojimo negalima, baisu, ką kiti pagalvos ir daugiau nuoširdaus ir tikro mėgavimosi paprastais ir lengvai pasiekiamais dalykais!

Atvėsęs šis saldumynas taip pat labai skanus, todėl karštą ar šaltą ragauti - tik Jūsų pasirinkimas.

Nuostabios liepos, Jums, mano mielieji!