Viskas - trečiasis vasaras mėnuo baigtas. Trumpai apie jį.
Pirmiausiai, apie uogas. Džiaugiuosi, kad savo mylimos kolegės Nijolės dėka šiemet tikrai nepritrūkau gervuogių. Dar džiaugiuosi, kad šias iš pažiūros tik gražias uogas man pavyko panaudoti išties skaniems dalykams - ledams ir picai. Minėtieji gervuogių ledai - skaniausi iš visų šią vasarą gamintų: švelnūs, kreminiai, tiesiog tobuli! Tiesa, idėjų, ką dar nuveikti su gervuogėmis - galybė, todėl jeigu spėsiu bent vieną jų įgyvendinti nepasibaigus pačioms gervuogėms - būtinai apie tai parašysiu.
Su avietėmis pasisekė kiek kukliau, bet bent vieną avietėmis pagardintą receptą įkelsiu ryt poryt.
Antriausiai, brangios sesės Eglės gimtadienis praėjo sklandžiai, skaniai ir... labai karštai. Buvo išties karšta popietė, bet mes vistiek susirinkom, vistiek pasivaišinom, sesę vistiek pasveikinom. Mano didysis sumanymas taip ir liko neįgyvendintas, bet... Dar ne pabaiga, kaip sakoma.
Trečiausiai, cukinijos. Jomis džiaugiuosi visada, bet kol jos šviežios, nedidelės, ryškios - džiaugiuosi labiausiai. Nepaprastas, beveik stebuklingas patiekalas - cukinijų spaghetti - buvo išbandytas ir puikiai įvertintas, todėl be jokios abejonės bus kartojamas. Kitas gi - cukinijų traškučiai - išbandytas, bet nepavykęs, todėl dar bus testuojamas ir, sulaukus tinkamo rezultato - paviešintas. Stay tuned.
Ketvirčiausiai, ketvirtos vestuvių metinės paminėtos kukliai, bet gražiai. Laukiam kitų.
Penkčiausiai, pataliukai Ugnei taip ir nebuvo pradėti siūti, nes nei madam idėjos autorė sesė Eglė, nei pameistrė Akvilė nesurado tam laiko. Arba įkvėpimo. Žinot, kaip būna. Bet ta diena būtinai išauš ir Jūs dar tikrai išgirsit apie mūsų siūles.
Apibendrindama galiu pasakyti, kad rugpūtis buvo puikus - galėjo būti vėsesnis, bet šiaip tikrai buvo vykęs.
Karštis mane gerokai pristabdė, todėl ir pažadai truputį vėluoja. Bet rugpjūčio mėnesio TOP 5 jau čia:
1. Šį mėnesį noriu kaip reikiant išnaudoti avietes ir gervuoges. Nesu tikra, kaip labai originaliai pavyks tai padaryti, bet vieno patiekalo su avietėmis jau tiesiog laukiu nesulaukiu!
2. Rugpjūčio 12 dieną - mano sesės Eglės gimtadienis, o ją nustebinti tikrai nėra paprasta, todėl aš jau turbūt nuo pernai metų rezgu vieną tokį planą... Pirštai sukryžiuoti, tikiuosi, pavyks.
3. Taip jau nutiko, kad šiemet savo namuose suteikiau prieglobstį kelioms įvairaus kalibro cukinijoms, todėl esu maloniai priversta kažką iš jų prifantazuoti. Ir tai tikrai nebus blynai ar sriuba, pažadu Jums.
4. Šio mėnesio pabaioje - ketvirtosios mūsų su Martynu vestuvių metinės. Nuskambės nelabai kaip, bet jausmas toks, kad pačios vestuvės tikrai buvo žymiai seniau, nei prieš ketverius metus. Daugiau pamąstymų šia tema - mėnesio pabaigoje.
5. Nors visiems žinoma, kad aš su rankdarbiais itin nedraugauju, šį mėnesį nusimato bent jau mandagus teorinis sudalyvavimas siuvimo procese. Mano sesė Eglė, kuri, priešingai nei aš, yra ypač gabi šiuose reikaluose, sugalvojo mano Ugnytei pasiūti gražius pataliukus. Labai graži medžiaga jau nupirkta, dabar beliko tik prisiverst paliesti siuvimo mašiną...
Šiandien yra mano tėčio - Rimanto - vardo diena. Apie tai, kad mūsų šeimoje visad ieškoma progų pašvęsti ir susitikti, jau esu rašiusi ne kartą. Šie metai - jokia ne išimtis, todėl mudvi su sese Egle sugalvojom mažą simbolišką dovanėlę pagaminti pačios.
Dovanų tėčiui nešim štai tokį rainą ir minkštą katiną, kurio gamybos procesą tuoj pat Jums ir papasakosiu.
Taigi Jums reikės:
1 baliono,
miltų,
siūlų,
vąšelio,
valo.
Visų pirma, į balioną pripilkite miltų. Patogiausia būtų naudoti paprasčiausią piltuvėlį arba kitas Jums patogias priemones. Kai balionas prisipildys ir taps norimo dydžio (mes norėjom tokio telpančio į delną), jį tvirtai užriškite.
Belieka norimų spalvų siūlais apnerti gautą kamuolį, išsiuvinėti ar kitaip pritvirtinti akis, nunerti ausis, iš valo pagaminti ūsus, nupinti uodegą ir štai - katinas baigtas.
Turite puikų streso valdymo kamuoliuką, nes balione esantys miltai yra paslankūs ir Jūsų katinas gali tapti visiškai bet kokios formos.
Turite puikų instrumentą svarbiems dokumentams ant darbo stalo prispausti, nes miltai savo svoriu kuo puikiausiai tą padarys.
Trumpas paaiškinimas:
- katinas todėl, kad mūsų tėčio tokia lyg ir pravardė yra Rainis. Tikslios pravardės priežasties jau nebepasakysiu, pati tai sieju su tėčio mokėjimu labai tikroviškai kniauktelėti miaaauuu kai situacija to reikalauja. Žodžiu, toks vidinis bajeris, jeigu suprantat.
- svoris dokumentams prispausti todėl, kad būdamas ilgamečiu gydymo įstaigos vadovu, tėtis turi išties nemažai popierinių darbų, todėl galės panaudoti praktiškai kasdieniame darbe.
- minkštas ir maigomas streso valdymo kamuolėlis, nes dabar gi tokie laikai...
Dar šiandien į svečius nešimės ir šį tą skanaus.
Mano sena svajonė pagaminti Kuršėnų vyniotinį pagaliau išsipildė! Labai tikiuosi, kad ir tiems, kurie paragaus, jis labai patiks, nes mūsų šeima yra tikri varškės šlovintojai (ilgą laiką įsivaizdavau, kad varškę šitaip smarkiai mėgsta visi pasaulio žmonės, bet susipažinusi su Martynu supratau, kad visgi klydau).
Visiems, kas prisimenat šį saldumyną dar iš senų senų savo vaikystės laikų, primygtinai rekomenduoju pabandyti: paprastas receptas, greitas procesas ir skanus rezultatas - visų svajonė!
Biskvitui turėkit:
4 kiaušinius,
4 valgomus šaukštus cukraus,
4 valgomus šaukštus miltų.
Kremui prireiks:
180 gramų minkšto sviesto,
180 gramų varškės kremo, skirto pyragams (arba tiesiog blenderiu arba per sietelį pertrintos varškės),
pusės indelio kondensuoto pieno.
Kepkit biskvitą.
Visų pirma, atskirkit kiaušinių trynius nuo baltymų. Viename inde iki šviesios gelsvos spalvos išplakite trynius su cukrumi. Suberkite miltus ir vėl išplakite.
Kitame inde išplakite baltymus. Didžiausiu įmanomu greičiu plakite baltymus tol, kol jie taps balti ir net šiek tiek blizgūs, o apvertus indą baltymai visiškai nebesijudins iš vietos ir bus labai standūs.
Išplaktus baltymus šaukštu atsargiai įmaišykit į trynių, cukraus ir miltų masę. Turite gauti vientisą, bet labai purios konsisencijos tešlą.
Ją tolygiai paskirstykit kepimo popieriumi išklotoje orkaitės skardoje (maniškė buvo 35x32 centimetrų dydžio).
Kepkit 200°C karštumo orkaitėje 12-15 minučių nuolat stebėdami: kai tik biskvitas įgaus tolygią rusvą spalvą, traukit jį lauk. Dar karštą biskvitą suvyniokit į ritinį atsargiai nuimdami nuo kepimo popieriaus. Ritinį palikite atvėsti.
Kremui iki purumo išplakite labai minkštą sviestą. Plakdami po truputį supilkite kondensuotą pieną. Galiausiai sukrėskite varškės kremą arba pertrintą varškę. Viską išmaišykit ir paragaukit. Kadangi pasigedau tos puikios varškei būdingos rūgštelės, įdėjau dar maždaug 40 gramų varškės kremo.
Jeigu gautas kremas atrodo kiek skystokas, trumpai palaikykite jį šaldytuve.
Išvyniokit atvėsusį biskvitą, visą jo paviršių dosniai aptepkit varškės kremu ir susukit atgal į ritinį.
Dėkit gautą vyniotinį į šaldytuvą bent porai valandų. Prieš patiekdami apibarstykit cukraus pudra ir supjaustykit riekelėmis.
Skonio prasme rezultatas - nuostabus! Visgi kitą kartą gamindama (o tas kitas kartas būtinai bus) daugiau dėmesio skirsiu vyniojimui, nes, kaip akivaizdu žiūrint į nuotraukas, suvyniotas jis tikrai ne dailiai...
Skoniai, kuriuos prisimenam nuo vaikystės - galinga jėga. Bet kartais, kai pabandai pats sau tą vaikystę sugrąžinti, rezultatas pranokstą bet kokią praeitį. Šis kartas - būtent toks.
Buvau žadėjusi, kad dar iki Naujųjų pasidalinsiu šiai šventei labai tinkamo deserto receptu. Pažadus, bent kai kuriuos bent kartais reikia pildyti.
Šiuos šampaninius keksiukus iškepė ir man trisdešimtmečio proga padovanojo brangiausia sesė Eglė. Iškart noriu užbėgti už akių kvailoms diskusijoms, kad kokie gi jie čia šampaniniai, jeigu bus naudojamas ne šampanas, o paprastas putojantis vynas? Taip, tai tiesa. Bet tikriausiai ir troškindami mėsą vyne nepilam šimto metų senumo jūros dugne rasto beveik aukso vertės raudonojo vyno? Todėl toliau šiame įraše putojantį vyną vadinsiu šampanu, nes, pripažinkim, visi suprantam, apie kokį gėrimą čia eis kalba.
Tai štai, nors ir nebūdamas tikras šampanas, putojantis vynas išties suteikia keksiukų tešlai savito skonio ir aromato. Iškepę jie tampa minkšti ir standūs vienu metu, o tai - tikrai ne kiekvienos tešlos bruožas.
Keksiukai, manau, tiks bet kuriai šventiškai progai, nes šampanas tikrai nėra kasdienis gėrimas. Bent man, chi chi. Manau, kad visus pirmiausiai žavi patys burbuliukai, kurie ne tik gražiai atrodo, bet ir puikiai ragaujasi ir iškart nuteikia linksmybėms.
Jeigu šiuos keksiukus planuojate patiekti iškart po pagaminimo, į kremą galite ir nedėti grietinėlės standiklio. Bet jeigu norėsite juos valgyti kitą dieną ar - dar baisiau - gabenti iš vienos vietos į kitą, tikrai rekomenduočiau naudoti minėtą standiklį. Jis nepakeis kremo skonio ar kvapo, bet tikrai labai pagerins jo išvaizdą.
12 įprasto dydžio keksiukų turėkit:
2 didelius kiaušinius,
200 gramų miltų,
2 arbatinius šaukštelius kepimo miltelių,
žiupsnelį druskos,
100 gramų kambario temperatūros sviesto,
150 gramų cukraus,
1 arbatinį šaukštelį vanilinio cukraus,
110 mililitrų šampano,
70 mililitrų pieno.
Kremui prireiks:
125 gramų kreminio sūrio (puikiai tiks Philadelphia),
pusės indelio kondensuoto pieno,
200 mililitrų riebios (35%) grietinėlės,
1 pakelio grietinėlės standiklio.
Persijotus miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir druska.
Sviestą ir 50 gramų cukraus plakit mikseriu, kol masė taps puri.
Atskirkite kiaušinių baltymus nuo trynių. Trynius sudėti į sviesto ir cukraus masę ir išplakti iki vientisumo. Suberti vanilinį cukrų, supilti šampaną ir viską dar kartą gerai išmaišyti.
Į gautą masę plakant mikseriu suberti pusę miltų ruošinio. Išplakti. Supilti pieną. Dar šiek tike paplakus,. suberti likusius miltus.
Atskirame inde išplakite kiaušinio baltymus su likusiu cukrumi, kol baltymų masė taps balta ir puri. Ją atsargiai įmaišyti į prieš tai pagamintą sviesto, trynių ir miltų tešlą.
Kepkite keksiukus 180°C karštumo orkaitėje apie 20 minučių, kol jie gražiai parus.
Kremui į dubenį supilkite grietinėlę, cukrų ir grietinėlės standiklį (jis nėra būtinas, bet jeigu nesinori rizikuoti, kad kremas pasileis - o su grietinėlės kremais tokia rizika visuomet išlieka - tikrai nebus didelė nuodėmė pasitelkti jį į pagalbą). Viską išplakite iki standumo. Sudėkite kreminį sūrį ir dar šiek tiek paplakite, kad jis tolygiai pasiskirstytų kreme.
Atvėsusius keksiukus puoškite paruoštu kremu ir dar kuo tik norite.
Šventiško, linksmo ir nepamirštamo Jums Naujųjų metų sutikimo!
Mano taip lauktas rugsėjis pagaliau apsireiškė. Su savim atsinešė ir TOP 5:
1. Jau šiandieną, rugsėjo pirmąją, su sese nusprendėm maloniai nustebinti savo brolį, kuris paskutiniu metu yra ne tik nuolat užimtas menininkas, bet ir rūpestingas tėtis. Eisim kartu paminėti mokslo metų pradžios (nors šiuo metu nei vienas jau nebesimokom) ir prisiminti senų laikų. Detalių pasakoti kolkas negaliu, bet labai tikiuosi, kad broliui patiks.
2. Šį arba kitą savaitgalį visi susirinksim Aukštuojuose jau tradiciniu tapusiame sezono uždaryme. Palydėsim vasarą, pasitiksim rudenį ir pasimėgausim gamta, maistu, vieni kitais. Pažadu išsamų įrašą apie tai ir jau dabar nekantriai laukiu.
3. Mano need to read sąraše yra nauja knyga "Jis ir vėl čia". Apie ją girdėjau įvairiausių atsiliepimų, bet jau vien viršelio subtilumas traukia kuo greičiau ją atsiversti.
4. Grybai yra viena didžiausių mano meilių. Tiesiog dievinu juos! Tikiuosi, pavyks ir pačiai pagrybauti, nes pernai taip ir nepatyriau šio džiaugsmo... Prisigrybausiu, prisigaminsiu, o tada - būtinai su Jumis pasidalinsiu įspūdžiais ir patiekalais. Mmm, jau jaučiu tą stebuklingą grybų kvapą...
5. Vakar rinkom obuolius Aukštuojuose. Surinkom didžiausią kalną, daugiau nei dešimt maišų! Ir tai tik koks trečdalis, matyt, rinksim dar ne kartą. Namo parsivežėm tik vieną dėžę, iš kitų tėtis spaus sultis. Suprantu, kad skanu, bet tikrai neįmanoma jų tiesiog suvalgyti, todėl jau dabar suku galvą, ką dar be obuolių pyrago iš jų pagaminti. Norisi ko nors įdomaus ir neįprasto. Manau, Jūsų laukia bent pora obuolinių receptų.
Kartais, kai pritrūksta minčių, kokia dovana ar dovanėle pradžiuginti mielą žmogų, pagalbos ranką ištiesia... maistas! Štai mano sesė Eglė tikrai labai džiaugiasi, gavusi butelaitį pieniško likerio. Žinoma, mano gamybos.
Maždaug 750 ml buteliui reikės:
1 valgomo šaukšto karšto vandens,
2 arbatinių šaukštelių tirpios kavos,
1 indelio karamelizuoto sutirštinto pieno ("Rududu"),
1 stiklinės neriebios grietinėlės,
300-400 mililitrų brendžio.
Kaštu vandeniu užplikykit tirpią kavą.
Puode ant mažos ugnies nuolat maišydami ištirpdykit karamelizuotą sutirštintą pieną, kol jis pradės skystėti. Supilkite grietinėlę ir brendį (jo pilkit tiek, kad gautumėt norimo stiprumo gėrimą). Viską gerai išmaišykit.
Supilkit gautą likerį į švarų butelį. Laikykit šaldytuve.
Nors originalus receptas siūlo suvartoti viską per dvi savaites, mano patirtis rodo, kad ir per mėnesį tinkamai laikant, šiam saldumynui nieko nenutinka.
Įpylę į taurę, galite atvėsinti pora ledo kubelių.
P.S. atvirai sakant, sunkiausia šio darbo dalis - paruošti butelį: žinot gi, kaip kartais neįmanoma nulupti etikečių. Toks įspūdis, kad jos buvo priklijuotos dar pučiant patį butelį, todėl tarsi įaugo stiklan...
P.P.S. pati tokių saldžių alkoholių nemėgstu (gėrimas turi būti arba saldžiarūgštis/rūgštus, arba kartus), bet džiuginti artimuosius man labai patinka...
1. Tik dabar susivokiau, kad mano brangus įkvėpimo blog'as greitai pavirs pirmadienio septynetų blog'u... Negerai negerai. Todėl viešai pareiškiu, kad įprastas teminis tinklaraščio įrašas jau pakeliui. Ir bus skirtas vienam auksaspalviam (kaip ir mano mylimas ruduo) dalykui. Jauskitės suintriguoti.
2. Visiems, kurie jaučiasi nusiminę ar nusivylę seimo rinkimų rezultatais beigi tais, kurie šitaip neteisingai balsavo, siūlau tik vieną, bet labai veiksmingą vaistą - šį straipsnį.
3. Nors Martynas ir nelaimėjo jokių bilietų į kiną (kažkaip neįprasta, prisipažinsiu), rytoj lekiam į grupės Queen koncertą didžiajame ekrane. Esam tikri, netgi, sakyčiau, prisiekę kvynų gerbėjai, todėl nekantraudami laukiam rytojaus. Jeigu dar yra bilietų - suskubkit ir Jūs.
4. Jau šį penktadienį su draugais tradiciškai lekiam į Liūdnų Slibinų gimtadienio koncertą New York klube - nuostabi spalio tradicija! Be to, šįkart jau ir antras albumas bus pristatytas, todėl laukimas dvigubai nekantresnis, chi chi.
5. Šiandien išbandžiau naują, bet savo skonių labai sudominusį jogurtą - su svarainiais, moliūgais ir dribsniais. Kadangi labai seniai ir šiaip labai mėgstu svarainius, negalėjau praleisti progos išbandyti. Ir žinot ką? Likau labai patenkinta. Nepersaldus, tiesa, kiek riebokas (bet apie gyvenimo malonumus mes jau esam kalbėję), protingo dydžio indelyje. Manau, tikrai pusryčiausim jį dažniau.
Beje, apie svarainius. Jie visada primena vaikystę, nes kietų džiovintų svarainių, kuriuos kramtant paskausdavo žandikaulį, visada buvo galima rasti subertų į didoką drobinį maišeli, spintelėje mano senelių namuose. Dievinu svarainius! Net seilės pradėjo kauptis paie juos rašant... Keista, kad visiems žinomi ir puikiai augantys Lietuvoje, jie nėra itin populiarūs kaip priedas jogurtuose, sūreliuose ir visur kitur. Na, tikėkimės, po šio mano įrašo, padėtis ims sparčiai gerėti.
6. Vakar vakare žiūrėjom keistą ir neįprastą filmą "Seeking a Friend for the End of the World". Radę laiko pasižiūrėkit ir Jūs - tikrai privers susimąstyti. Visgi pasaulio pabaiga artėja, chi chi.
7. Savaitė nusimato aktyvi. Jau šįvakar buvau susitikusi su išsiilgta ir, rodos, visą amžių nematyta brangia drauge Vitalija, poryt planuoju pasimatyti su sese ir broliu, penktadienis - irgi draugų apsupty... Mano gyvenimas išties puikus!
1. Mūsų Martynas šiandien paryčiais išskrido į komandiruotę Norvegijoje. Ir nors grįš naktį iš penktadienio į šeštadienį, vistiek visi trys liūdim, kad teko taip išsiskirti... Žinot gi, mes tokie sukibę ir beveik visada būnam kartu. Kita vertus, tokie neilgi išsiskyrimai yra sveiki ir naudingi, nes susitikę būsim dar labiau sukibę. Taigi šypsenos ant veidų ir pirmyn pasitikti neįprastos savaitės!
2. Jau daugiau nei mėnesį lankau vandens aerobikos užsiėmimus. Ir nors nemoku plaukti (taip, žinau, kad gėda) ir netgi truputėlį prisibijau vandens, sulig kiekviena treniruote vis labiau džiaugiuosi ir jaučiuosi vis drąsesnė. Be to, patiriu gausybę puikių emocijų ir užsitikrinu puikią nuotaiką bei energijos antplūdį visai dienai. Pasidomėkit, ar ir Jūsų sporto klube vyksta tokios treniruotės ir būtinai, bent vienoje iš jų apsilankykit.
3. Šiandien visai netikėtai kažkur Facebook'o platybėse užmačiau šį klipą. Suprantu, kad akimis matoma jo dalis patiks tikrai ne visiems, tačiau pati muzika... Net pati nustebau, kad patiko. Bet patiko.
4. Vakar pietums (ir vakarienei) kepėm super paprastą picą. Dar ryte apie ją išgirdau Jamie Oliver'io laidoje. Pasirodė bais skani, todėl jau tos pat dienos popietę pica garavo ant mūsų stalo.
Tešlai reikės:
275 g miltų (+ dar kažkiek stalo pabarstymui),
pusantro arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
alyvuogių aliejaus,
pusės puodelio vandens.
Miltus, kepimo miltelius ir druską berkit į virtuvinį kombainą (pati naudojausi blenderiu - kuo puikiausiai viskas pavyko). Sumaišykite. Supilkite aliejų (1-2 valgomus šaukštus). Vėl pamaišykite. Tada pamažu pilkit vandenį. Vandens ir maišymo reikės tol, kol tešla sukibs į vientisą gabalą ir visiškai atšoks nuo sienelių. Kai taip nutiks, tešlą išimkit tiesiai ant miltuoto paviršiaus, lengvai paminkykit ir suformuokit rutulį. Tešla gali būti šiek tiek lipni, bet visiškai elastinga - vadinasi, pasiekėt savo tikslą.
Padažui reikės:
pusės mažos skardinės konservuotų pomidorų,
žiupsnelio druskos,
šlakelio alyvuogių aliejaus,
šlakelio balzaminio acto,
mėgstamų prieskoniu (bazilikai arba raudonėliai - tiesiog nuostabiai dera šiame padaže).
Visus padažo ingridientus sutrinkit smulkintuvu. Paragaukit ir poridėkit, jeigu ko trūksta.
Įdarui reikės to, ką mėgstat, bet aš šįkart rinkausi:
rutuliuką mocarelos sūrio,
saliamio dešrytę,
gabalėlį Džiugo sūrio.
Mocarelą ir dešrytę susipjaustykit griežinėliais, Džiugo sūrį sutarkuokit kuo smulkiau.
Grįžtam prie tešlos. Iškočiokit ją į didelį ir gražų apskritimą, kuris tilptų į keptuvę (ir dar šiek tiek dengtų jos kraštus). Į minėta keptuvę pilkit šlakelį aliejaus, jį įkaitinkit ir perkelkit iškočiotą tešlą keptuvėn. Sumažinkit ugnį iki visai nedidelės ir leiskit kepti picos pagrindo apačiai.
Tuo tarpu įkaitinkit orkaitę iki 210°C (būtų idealu, jeigu orkaitėje įjungtumėt grilio režimą, nes mums reikės tik apskrudinti picos viršų - apačia jau bus paskrudusi keptuvėje). Kol orkaitė kaista, jau beskrundantį picos paduką patepkit padažu (viso gali ir neprireikti). Ant jo išdėliokit mocarelos sūrį, dešrytę ir viską apibarstykit smulkiai tarkuotu Džiugu.
Kai orkaitė jau bus įkaitusi, keptuvę su jau beveik paruošta pica kiškit orkaitėn (jeigu neturit specialios keptuvės, tinkančios įvairiam kepimui, darykit kaip mes - atsukę varžtą nuimkit paprasčiausios tefloninės keptuvės rankeną) ir kepkit kol viskas pradės burbuliuoti, o sūris šiek tiek paskrus.
Iškepę mėgaukitės nuostabiu kvapu ir grožėkitės, kaip atpjovus puikų picos trikampėlį ir mėginant jį perkelti į lėkštę, tįsta sūris... Dėl tokio nuodėmingo gyvenimo dangaus karalystė man tikrai nesišviečia...
Nors pica viena ir tikrai ne šeimyninio dydžio, dviese papietavom taip, kad net vakarienė neberūpėjo...
P.S. rašliavos daug, bet visas reikalas išties paprastas ir greitas - užtruksit maždaug 15 minučių, o rezultatas net labai neprastas.
5. Net nejauku sakyti, bet Martynui ir vėl laimėjus bilietus į kiną, penktadienį keliavom į naująjį Oliver'io Stone'o filmą "Laukiniai". Nors ir likom nesupratę, kodėl šis filmas buvo toooks laukiamas, nes kažko jam aiškiai pritrūko (matyt, kaltas mudviejų išpindėjimas - filmų ir serialų mes žiūrim išties daug, todėl darosi sunku mus nustebinti...), tačiau susižiūrėjo normaliai, laikas neprailgo. Man ypač patiko filmavimo maniera - daug stambaus plano, o tai leidžia gėrėtis neprastais aktoriais ir visai neprasta jų vaidyba. O jau Salma Hayek... Ar Jums panašu, kad ji - tai keturiasdešimt šešerių metų nuostabaus grožio moteris?
6. Turbūt prieš mėnesį nusipirkau žurnalą, o jame, žinoma, reklamos tikslais, buvo įdėtas arbatos pakelis. Vos užuodusi tą kvapą, iškart nukeliavau į vaikystę... Šią arbatą mes gerdavom atostogaudami Botanikos instituto viloje Juodkrantėje. Iš pradžių maniau, kad ši asociacija kyla tik man, tačiau kai į svečius užsuko mano mylimiausia sesė Eglė, kvapas jai iškart priminė tą patį - vaikystės atostogas Juodkrantėje. Nuostabu, jog užtenka kelių litų tam, kad nukeliautum daugybę metų atgal! Pigiausia laiko mašina ever!
7. Tik noriu priminti, jog jau šį sekmadienį turėsim puikią galimybę įtakoti savo valstybės gyvenimą. Tam, kad, kaip visuomet, nelaimėtų patys blogiausi ir negalėtumėm sakyti, kad strateginiai klausimai ir vėl buvo išspręsti be mūsų žinios, būtinai atlikim savo pilietinę pareigą ir balsuokim. Už ką? Jūs esat tie, kurie žino geriausiai.
Įrašas bus trumpas, skirtas tik pačioms svarbiausioms naujienoms.
Taigi tradiciškai:
naujas nemokamas rugpjūčio mėnesio desktop'o kalendorius - jau dešinėje pusėje. Laukia Jūsų.
trumpa arbūzo kitaip pamokėlė
↓:
arbūzas, didelis ir aštrus peilis, šaukštelis melionui
arbūzą pjaunam į tris dalis
viduriniąją daliname į norimą skaičių riekelių
iš likusių dalių šaukšteliu gaminame rutuliukus
puošiam tortą ir skanaujam - tuoj pat arba atšaldę
arbūziškiausią metų mėnesį planuojam atostogas, tačiau iki jų dar laukia nemažai darbų: mažojo Martyno pusbrolio krikštynos, mylimos sesės Eglės gimtadienis, karštų dienų džiaugsmai, ir ne vienas - kartoju - ne vienas didžiulis ir prinokęs arbūzas. Atlaikyk, Antanai! ar kaip ten sakoma.
Raudono ir saldaus Jums paskutinio vasaros mėnesio, mielieji!
Ši savaitė netikėtai tapo lauktuvių savaite. Trečiadienį sulaukėm lauktuvių iš Kretos, kurioje visai neseniai atostogavo mano mylima draugė Vitalija. Turėjom progos paragauti labai (labai) saldžios nugos su braškėmis ir migdolais
bei - ši dovanėlė mane ypač pradžiugino - pasigrožėti mielais ir praktiškais magnetukais... knygoms!
Nuo šiol atsivertusi knygą visada pagalvosiu apie savo brangią draugę.
O šįryt buvom pavaišinti neregėtais neragautais skanumynais, kuriuos mylimiausia sesė Eglė parvežė iš Vokietijos. Ragavom ir guminių meškiukų, aplietų šokoladu, ir nuostabaus balto Lindt šokolado su jogurtu ir marakuja, ir gražiausiai išpuošto nuostabiai skanaus meduolio, ir akmenų iš Reino upės...
Tiesa, jie, kitaip nei įprasti akmenys, buvo įdaryti abrikosais, migdolais ir marcipanu. Ačiū, sese!
Jūs turbūt paklausit, nejaugi visas blog'o įrašas bus tiesiog apie valgomas ir nevalgomas lauktuves? Tikrai ne!
Šiandien - galbūt tik formalus, galbūt - labai diskutuotinas, bet visgi - mūsų valstybės gimtadienis. Ir niekas tokią dieną nedžiugina labiau, kaip artimi žmonės, lankantys svečias turtingas ir gražias šalis, tačiau visuomet grįžtantys namo.
Tačiau dar labiau nei grįžtantys, mane įkvepia išvažiuojantys. Tas madingas bambėjimas, nepagarba savo šaliai (kitaip tariant, sau pačiam), nuolatiniai skundai, kad viskas neteisinga ir vis kažkas kažko neduoda. Tokie žmonės ir tokios kalbos mane įkvepia dar daugiau stengtis, dar labiau viskuo domėtis ir ieškoti priežasčių, skatinančių pasididžiavimą savo valstybe (kitaip tariant, savimi pačia). Reikia pamatyti pasaulį, reikia paragauti, užuosti, susipažinti, bet - sakykit, ką norit - Lietuvoje gyventi gera! Juk eilės įvažiuojant į Palangą - ne dėl skurdo, juk vėliavėlės, puošiančios automobilius - ne dėl to, kad kas verstų, juk asmeninis tinklaraštis internete - ne todėl, kad kas draustų laisvai reikšti mintis. Taigi, ar mums tikrai ko nors trūksta?
Su Valstybės diena visus!
1. Argi ne puikus buvo praėjęs savaitgalis?! Šeštadienį pabuvojom Trakuose - leidom savo draugui Bartui iki valios pasimaudyti ir pasiplaukioti, patys tuo tarpu pasivaišinom kibinais.
Sekmadienį praleidom tiesiog kikendami (kas dabar žino, kodėl?..) ir išlydėdami mano mylimą sesę Eglę Londonan - pasisvečiuoti ir atšvęsti geros draugės mergvakarį. Nors netrūko karščio, ledų irgi netrūko, todėl viskas čiki, chi chi.
2. Vakar pradėjom šaltibarščių sezoną. Prisiekiu, ta jų spalva, tas gaivumas... Vienas geriausių šiltojo sezono išradimų!
3. Rekomenduoju įdomų ir šiek tiek neįprastą filmą "Chronicle". Fantastinis, apie super galias ir visgi dramatiškas ir įtraukiantis.
4. Šiandien su Martynu eisim į kiną. Žiūrėsim lėkštąjį, bet smagųjį "American Reunion" ir lauksim jau šią savaitę pasirodančių "Avengers".
5. Jau dabar mėgstu šią savaitę. Taip jau sutapo, kad šiandien darbo buvo neperdaugiausiai, rytojus laisvadienis visiems, o trečiadienį laisvadienis man, todėl... Jaučiuosi taip, tarsi visa savaitė būtų vienas ilgas laisvadienis. Lucky me.
6. Savaitgalį lėksim į Aukštuojus. Pasidžiaugti orais, žaluma ir paminėti Mamyčių dienos. Dar bandysim nakvoti palapinėje. Su Bartu. Trise. That should be fun...
7. Na, o karštos dienos pietums nėra nieko geresnio už lengvą ir skanią juodos grūdėtos duonos riekelę (arba keletą) su avokadu, skiltele česnako, keliais krislais druskos bei šlakeliu citrinos sulčių... Mmm...
2. Užvakar užsinorėjau kisieliaus. Na tiesiog čia ir dabar! Žinot, kaip būna: vėlus vakaras, o kisieliaus norisi nors mirk! Prisiminiau, kad šaldymo kameroje turiu dar nuo tada likusių trintų spanguolių. Neilgai trukus jau ragavau saldžiakarčiairūgštų idealiai tirštą gražiai raudoną kisielių. Buvo gerai. Beveik kaip per Kalėdas.
3. Vakar su sese Kaziuko mugėje aplankėm brolį: apžiūrėjom, ko jis ir jo kolegos buvo prigaminę, šį bei tą įsigijom, šį bei tą gavom dovanų. Paskui visi trys pasišildėm kava ir pokalbiais globaliom temom. Taip smagu, kad pasaulyje esam trise. Buvo laikas, kai taip nemaniau (-ėm), bet visus, kuriuos kamuoja pykčiai ar konfliktai su broliais ir sesėm, galiu nuraminti - nesijaudinkit! Santykiai pasikeis iš esmės, kai nebegyvensit kartu.
4. Vakar vėlai vakare pagaliau pabaigiau skaityt Gustave Flaubert "Jausmų ugdymą". Perfrazuodama galėčiau pasakyti, kad tai buvo labiau "kantrybės ugdymas". Vis dėlto laikausi principo perskaityti visą knygą, net jeigu jau antrame puslapyje suprantu, kad nebus įdomu. Taip elgiuosi visų pirma iš pagarbos autoriui, visų antra, kad - jeigu baigus skaityti paskutinį puslapį nepakeičiu nuomonės - galėčiau be sąžinės graužimo sakyt "nepatiko, nes...". Linkiu ir Jums šią savaitę pagaliau pabaigti tą šalia lovos/ant darbo stalo/iPad'e ar Tab'e gulinčią ir Jūsų dėmesio laukiančią knygą. Ir nesakykit, kad tokios nėra. Aš žinau, kad yra.
5. Vakar su Martynu (mylimu vyru, aut. past.) sugalvojom dviese pažaisti monopolį. Nors sėkmingai įveikiau net dvi verslą ištikusias rimtas krizes bei porą pasėdėjimų kalėjime, galiausiai vistiek gėdingai bankrutavau. Ką aš galiu pasakyt - šaunu būti gabaus verslininko (na ir kas, kad monopolisto) žmona!
6. Šį penktadienį važiuosim įvertinti naujųjų brolio namų. Mini įkurtuvėms dabar ieškau kokio skanaus pyrago recepto.
7. Ryt poryt šiom dienom, pas mus pasisvečiuoti atvyksta mano anyta. Vilnius ir mūsų naujieji namai jai bus tik tarpinė stotelė pakeliui į Ukrainą. Jau laukiu nesulaukiu.
Praėjusį antradienį suėjo lygiai mėnuo nuo tos dienos, kai mudu su mylimu vyru nuostabiai susituokėm po ąžuolu. Šia išties reikšminga proga, buvau pakviesta į pasimatymą, kurio vieta ir priežastis buvo staigmena (taip taip, priežastis irgi. Turiu stebuklingą vyrą, nes tai JIS prisiminė šią - kad ir mažytę - sukaktį, kai tuo tarpu aš ilgiausiai spėliojau "ir kuo gi ypatingas šis antradienis?"). Taigi, priėję mažytę Bernardinų gatvelę, pamatėm mažą arkliuką ir mažas dureles, kurias atidarę užėjom į mažulytį restoranėlį, kuriame labai arti vienas kito stovėjo labai mažai mažų baltų staliukų. Mus pasitiko patys restorano šeimininkai, kurie čia ne tik savininkauja, bet ir aptarnauja beigi gamina maistą. Bet grįžkim prie arkliuko virš durų. Kodėl jis ten? O gi todėl, kad restorano pavadinimas Piccolo Canopi, o mūsų gražiąja kalba tai reiškia mažosios kanopos (taip norėtųsi sakyti kanopėlės...).
Piccolo Canopi nuotrauka
Įėję vidun buvom maloniai palydėti iki staliuko, supažindinti su tos dienos restorano meniu ir nudžiuginti ąsočiu vandens su keletu greipfruto skiltelių. Suprantama, gyvenant Lietuvoje geriamasis vanduo - joksne stebuklas, bet pabandykit prisiminti bent vieną vietą, kurioje Jums pasiūlė vandens. Nemokamai. Būtent! Neprisimenat. Na bet tiek jau to, nebūkim provincialūs ir dėl ąsočio nemokamo vandens džiūgaukim santūriau.
Galėčiau tęsti pasakojimą rašydama apie kanopėlėse ragautą maistą - šaltą ispanišką gazpacho sriubą bei lazagna su jautiena - bet iki šiol nerandu tam tinkamų žodžių... Kad man labai patiks gazpacho, neabejojau nuo tos akimirkos, kai pirmą kartą sužinojau/pamačiau/perskaičiau jos receptą, bet kad liksiu be žado dėl lazanijos?! Niekam ne paslaptis, jog nuo mažumės ne itin draugauju su makaronais (teatleidžia man maisto žinovai), tačiau tai, kaip mane nuginklavo ir pavergė toji burnoje (tikrąja šio žodžio prasme) tirpstanti lazanija... Tai buvo stebuklas. Stebuklas burnoje.
Linkiu visiems, pasitaikius bent menkiausiai progai apsilankyti Piccolo Canopi. Vien tam, kad sužinotumėt, kaip gali (o gal - turi?) būti.
Ypatingas ypatingo antradienio vakaras.
Tiesą sakant, visa praėjusi savaitė buvo puiki. Darbinga, rudeniškai šilta ir kupina smagių įspūdžių. Įkvepianti!
O savaitgalį... Savaitgalį praleidom Aukštuojuose - vietoje, kur auga tas ąžuolas. Ten dar kartą paminėjom savo vestuvių mėnesį su krūvomis linkėjimų, praėjusį mamos vardadienį (taip taip, mūsų šeimoje švenčiamos ir tokios progos) bei sezono uždarymą (nežinantiems: atidarymas vyko birželio pradžioje). Buvo išties smagu! Vakarienė klojime, pirtis, daug juokų, nemažai arbatos ir kavos, saldžiojo sesės Snickerinio premjera, sūpynės ant ąžuolo šakos, vestuvinių nuotraukų peržiūra ir, aišku, detalus jų aptarimas bei nuostabi - nuostabi! - rudeniška gamta... Kas gali būti nelaimingas visa tai turėdamas? Čiūr ne aš! (Cha cha.)
Tikiuosi, kad ir Jums praėjusi savaitė buvo kuo nors įsimintina ir svarbi.
Linkiu, kad ir ši būtų ne prastesnė!
Įkvepiam!
