Šiandien yra mano tėčio - Rimanto - vardo diena. Apie tai, kad mūsų šeimoje visad ieškoma progų pašvęsti ir susitikti, jau esu rašiusi ne kartą. Šie metai - jokia ne išimtis, todėl mudvi su sese Egle sugalvojom mažą simbolišką dovanėlę pagaminti pačios.
Dovanų tėčiui nešim štai tokį rainą ir minkštą katiną, kurio gamybos procesą tuoj pat Jums ir papasakosiu.
Taigi Jums reikės:
1 baliono,
miltų,
siūlų,
vąšelio,
valo.
Visų pirma, į balioną pripilkite miltų. Patogiausia būtų naudoti paprasčiausią piltuvėlį arba kitas Jums patogias priemones. Kai balionas prisipildys ir taps norimo dydžio (mes norėjom tokio telpančio į delną), jį tvirtai užriškite.
Belieka norimų spalvų siūlais apnerti gautą kamuolį, išsiuvinėti ar kitaip pritvirtinti akis, nunerti ausis, iš valo pagaminti ūsus, nupinti uodegą ir štai - katinas baigtas.
Turite puikų streso valdymo kamuoliuką, nes balione esantys miltai yra paslankūs ir Jūsų katinas gali tapti visiškai bet kokios formos.
Turite puikų instrumentą svarbiems dokumentams ant darbo stalo prispausti, nes miltai savo svoriu kuo puikiausiai tą padarys.
Trumpas paaiškinimas:
- katinas todėl, kad mūsų tėčio tokia lyg ir pravardė yra Rainis. Tikslios pravardės priežasties jau nebepasakysiu, pati tai sieju su tėčio mokėjimu labai tikroviškai kniauktelėti miaaauuu kai situacija to reikalauja. Žodžiu, toks vidinis bajeris, jeigu suprantat.
- svoris dokumentams prispausti todėl, kad būdamas ilgamečiu gydymo įstaigos vadovu, tėtis turi išties nemažai popierinių darbų, todėl galės panaudoti praktiškai kasdieniame darbe.
- minkštas ir maigomas streso valdymo kamuolėlis, nes dabar gi tokie laikai...
Dar šiandien į svečius nešimės ir šį tą skanaus.
Mano sena svajonė pagaminti Kuršėnų vyniotinį pagaliau išsipildė! Labai tikiuosi, kad ir tiems, kurie paragaus, jis labai patiks, nes mūsų šeima yra tikri varškės šlovintojai (ilgą laiką įsivaizdavau, kad varškę šitaip smarkiai mėgsta visi pasaulio žmonės, bet susipažinusi su Martynu supratau, kad visgi klydau).
Visiems, kas prisimenat šį saldumyną dar iš senų senų savo vaikystės laikų, primygtinai rekomenduoju pabandyti: paprastas receptas, greitas procesas ir skanus rezultatas - visų svajonė!
Biskvitui turėkit:
4 kiaušinius,
4 valgomus šaukštus cukraus,
4 valgomus šaukštus miltų.
Kremui prireiks:
180 gramų minkšto sviesto,
180 gramų varškės kremo, skirto pyragams (arba tiesiog blenderiu arba per sietelį pertrintos varškės),
pusės indelio kondensuoto pieno.
Kepkit biskvitą.
Visų pirma, atskirkit kiaušinių trynius nuo baltymų. Viename inde iki šviesios gelsvos spalvos išplakite trynius su cukrumi. Suberkite miltus ir vėl išplakite.
Kitame inde išplakite baltymus. Didžiausiu įmanomu greičiu plakite baltymus tol, kol jie taps balti ir net šiek tiek blizgūs, o apvertus indą baltymai visiškai nebesijudins iš vietos ir bus labai standūs.
Išplaktus baltymus šaukštu atsargiai įmaišykit į trynių, cukraus ir miltų masę. Turite gauti vientisą, bet labai purios konsisencijos tešlą.
Ją tolygiai paskirstykit kepimo popieriumi išklotoje orkaitės skardoje (maniškė buvo 35x32 centimetrų dydžio).
Kepkit 200°C karštumo orkaitėje 12-15 minučių nuolat stebėdami: kai tik biskvitas įgaus tolygią rusvą spalvą, traukit jį lauk. Dar karštą biskvitą suvyniokit į ritinį atsargiai nuimdami nuo kepimo popieriaus. Ritinį palikite atvėsti.
Kremui iki purumo išplakite labai minkštą sviestą. Plakdami po truputį supilkite kondensuotą pieną. Galiausiai sukrėskite varškės kremą arba pertrintą varškę. Viską išmaišykit ir paragaukit. Kadangi pasigedau tos puikios varškei būdingos rūgštelės, įdėjau dar maždaug 40 gramų varškės kremo.
Jeigu gautas kremas atrodo kiek skystokas, trumpai palaikykite jį šaldytuve.
Išvyniokit atvėsusį biskvitą, visą jo paviršių dosniai aptepkit varškės kremu ir susukit atgal į ritinį.
Dėkit gautą vyniotinį į šaldytuvą bent porai valandų. Prieš patiekdami apibarstykit cukraus pudra ir supjaustykit riekelėmis.
Skonio prasme rezultatas - nuostabus! Visgi kitą kartą gamindama (o tas kitas kartas būtinai bus) daugiau dėmesio skirsiu vyniojimui, nes, kaip akivaizdu žiūrint į nuotraukas, suvyniotas jis tikrai ne dailiai...
Skoniai, kuriuos prisimenam nuo vaikystės - galinga jėga. Bet kartais, kai pabandai pats sau tą vaikystę sugrąžinti, rezultatas pranokstą bet kokią praeitį. Šis kartas - būtent toks.
Linkiu visiems skanių ir sėkmingų bandymų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą