Birželio reikalai

Blogas tylėjo rekordiškai ilgai - du mėnesius! - ir grįžta graužiamas sąžinės, bet pilnas įkvėpimo!

Birželis, vasara, TOP 5:

1. Pirma svarbi kiekvieno birželio proga yra Tėvo diena. Ją minim ir švenčiam kasmet. Nuo šios dienos prasideda ta tikroji vasara. 

2. Jau turbūt kokį milijoną kartų mano mėnesio topuose buvo sportas, mankšta, bėgiojimas, treniruokliai... Bet aš vis nepasiduodu. Ir vis pradedu iš naujo. Gal tai ir ne itin nuoseklu, bet vistiek geriau, nei ne tik nesportuoti, bet net ir nenorėti to daryti. Apskritai, baisiausia, kas žmogui gali nutikti šiam gyvenime, tai nenoras. Todėl ir aš, bijodama savo vidun įsileisti nenorą, svajoju, planuoju ir - tikėkimės - imuosi veiksmų. Jau net svarelius turiu nusipirkusi, gražius, oranžinius, po du kilogramus sveriančius...

3. Braškės yra toks birželio simbolis, kuris yra neišvengiamas kaip trumpiausia metų naktis, kaip mamos gimtadienis mėnesio gale, kaip tai, kas ir gražu, ir skanu, ir net sveika. Kaip ir pernai, šiemet mėginsiu į braškes pažvelgti kitaip, nuveikti su jomis ką nors netikėto. Stay tuned.

4. Kaip ir kasmet, birželis mūsų šeimoje yra dosnus progų. Jau minėta tėvo diena, net keturi gimtadieniai, oficialus sezono atidarymas, Joninės... Ir visa tai, tradiciškai - Aukštuojuose. Tikiuosi, kad mūsų galutinai nenustekens uodai ir kitokia bjaurastis, o Aukštuojai pradės naują - dar vieną - nuostabų vasaros sezoną.

5. Su Martynu esam nedovanotinai apleidę kino pramonės rėmimą, todėl labai tikiuosi, kad birželyje pavyks sugrįžti į kino salę bent porą kartų. Man tai - ramus laikas dviese, malonūs kvapai ir geri įspūdžiai. 

Birželiuk, atvarai čia!

Birželio buhalterija

Birželis baigtas. Išvados jau čia.

Kaip ir planavom, vasarą pradėjom dviese su Martynu keliaudami po Škotiją. Kelionė buvo intensyvi ir įdomi, spėjom išties nemažai nuvažiuoti ir pamatyti. Šiek tiek kulinarinių įspūdžių ir išsamesnis pasakojimas - jau greitai!

Tėčio dienos sekmadienis išaušo mums būnant Edinburge, todėl Martynui skirtą dovanėlę nuo Ugnės ir manęs savaitę laiko visur tampiausi su savim kuprinėje, nes labai nenorėjau, kad jis pastebėtų ją anksčiau laiko. O dovanėlė šįkart buvo rankų darbo ir, mano akimis žiūrint, labai miela.

Puikioje - visai netikėtai atrastoje - parduotuvėje "Medinis arkliukas" radau paprastas medines kaladėles be jokių užrašų. Atrinkau 6 gražiausias nuotraukas, kuriose Martynas su Ugne nufotografuoti kartu. Atspausdinau jas, sukarpiau kvadratais ir jais apklijavau kaladėlių šonus. Dabar kada tik panorėjęs, Martynas gali sudėlioti kurią nors iš nuotraukų ir milijonąjį kartą pagalvoti apie savo Ugnę. Toks tarsi rėmelis/dėlionė gavosi. Planuoju kaladėles dar ir nulakuoti skaidriu laku, kad taptų atsparesnės laikui.

Braškės dar nesibaigė ir aš tikiuosi, kad man pavyks dar vienas kitoks jų pasirodymas. Apie tai, kaip kitaip galima valgyti šias puikias birželio karalienes, rašiau čia ir čia.

Antroji atostogų savaitė, praleista Smilgiuose, buvo tikra atgaiva po kelionės. Galėjau visiškai niekuo nesirūpinti, išsimiegoti, perskaityti susikaupusią krūvą žurnalų, pasižiūrėti, kaip Ugnė visiškai mielai pasiliktų kaime ir augintų triušius bei vištas, pusę dienos praleistų braškių lysvėje ir kasryt bėgtų į pievą apžiūrėti ir suskaičiuoti kaimynų karvės. Atostogos kaime buvo puikios ir aš be galo džiaugiuosi, kad ilgajam savaitgaliui mes ir vėl lėksim į Smilgius!

Jonines, kaip dažnai nutinka mūsų šeimoj, atšventėm praėjusį savaitgalį: na ir kas, kad tai jau buvo ne pati trumpiausia metų naktis, tai visiškai nesutrukdė ir pabūti prie didžiulio laužo (kažkas, vardų neminėsiu, per jį netgi šokinėjo), ir pasigrožėti gamta, ir paskanauti nuostabių dalykų, ir atšvęsti net keturis birželio gimtadienius iš karto. Buvo ramu ir gera. Ir, svarbiausia, nelijo. Kaip kad kasmet nutinka per tikrąsias Jonines...

Šįkart birželis man buvo ilgas, ištęstas, tarsi siurrealistiškas. Bet išties labai turiningas. Ir pilnas gerų įspūdžių. Nepamirštamas.

Liepa, ateini čia!

Braškių užpilas salotoms su aguonomis

Tęsiu kitokių braškių temą ir pristatau Jums praėjusį savaitgalį išbandytą ir tikrai maloniai nustebinusį padažą, skirtą salotoms.

Tikrai labai skaniam ir kažkodėl net šiek tiek egzotiškam braškių užpilui salotoms Jums reikės:

didelės saujos šviežių pjaustytų braškių,

4 valgomų šaukštų balzamiko acto,

4 valgomų šaukštų tyro alyvuogių aliejaus,

2 valgomų šaukštų medaus,

2 arbatinių šaukštelių Dijon garstyčių,

1 arbatinio šaukštelio sojų padažo,

1 didelės česnako skiltelės,

druskos ir pipirų jeigu norisi*,

1 valgomo šaukšto aguonų.

Visus užpilo ingredientus (išskyrus aguonas) sudėkite į indą ir sutrinkite blenderiu. Paragaukit, ar nieko netrūksta. Suberkit aguonas iš išmaišykit.

* druskos berkit atsargiai, vis ragaudami, nes sojų padažas yra gana sūrus. Jeigu mėgstat ir norisi, galima įlašinti šiek tiek aštraus padažo (sriracha, chilli, tabasco ar panašaus).

Viskas, salotų užpilas paruoštas!

Visi ragavę labai gyrė, todėl labai kviečiu ir Jus - kol dar braškės nepasibaigė - išbandyti ir palaistyti juo savo mėgiamas salotas. Manau, kad dar ne kartą jį gaminsiu, naudodama vis kitas (o šaltuoju sezonu - gal net ir šaldytas) uogas.

Tegyvuoja braškės!

Kodėl blogui ketveri ir tai, ką labai mėgstu: traški kinietiška vištiena saldžiarūgščiame padaže

Panašią dieną kaip šiandien, irgi birželio 22ąją tik prieš ketverius metus pradėjau rašyti Įkvėpimo blogą. Diena buvo niekuo neišskirtinė, gal todėl ir ryžausi pernelyg nemąsčiusi imti ir pradėti, nes, kai pagalvoji, nieko čia neprilauksi...

Tai buvo įvykis, tikrai neapvertęs gyvenimo aukštyn kojomis, bet bloginimas tapo mano hobiu, paskatinusiu daugiau fotografuoti ir dar labiau domėtis maistu. Ir nuolat ieškoti kad ir menkiausių dalykų, kurie įkvėptų, nes būtent jo - įkvėpimo - man dažniausiai ir pritrūksta: to jausmo, kuris ryte priverstų šokti iš lovos, lėkti, ieškoti, nuversti kalnus, išgelbėti pasaulį ir pačią save. Ar tiesiog pagaliau sėkmingai iškepti morengą. Arba nubėgti tuos nelemtus kilometrus ir pakeliui numesti tuos prakeiktus kilogramus. 

Praėjo jau ketveri metai, nemažai visko per tą laiką pasikeitė, net griežtieji kalbininkai leido naudoti žodį blogas, o aš tik dabar pagaliau supratau, kodėl išvis jį rašau.

Nuo pirmos sekundės iki šio vakaro Įkvėpimo bloge aš visiškai viską dariau pati! Oi, žinau, susikurti blogą tikrai ne orlaivių pilotavimas, bet pašonėj turint vyrą programerį, gali išties atsirasti pagunda prašyt pagalbos ir patarimų. Bet apie mano blogo egzistavimą Martynas sužinojo tik tada, kai dar tą pačią dieną nusiunčiau jam nuorodą į savo pirmąjį įrašą. Išsiunčiau ir sėdėjau drėgnais delnais kitoj skaipo pusėj...

Jausmas, kad aš čia tvarkausi visiškai pati - nuostabus! Niekas man neaiškina, nepatarinėja, pasikliauju tik savo pačios nuomone ir suvokimu. Su amžiumi kažkur praganiau savo savarankiškumą ir įpratau pernelyg gilintis į kitų norus ir įsivaizdavimus (nors apie juos turėčiau mąstyti gal kokį vieną kartą per rmetus - prieš Kalėdas, rinkdama dovanas, cha cha!). Todėl kiekvienas savarankiškai priimtas sprendimas man yra kaip papildomas ūgio centimetras - prideda svarumo ir pasitikėjimo savimi (nežinantiems, man natūralus ūgis yra 161 centimetras).

Blogas taip pat savotiškai išmokė fotografuoti. Ne, išties gerai to daryti aš dar tikrai nemoku, bet kad gerokai patobulėjau nuo pirmųjų savo įrašų, puikiai iliustruoja šį nuotrauka:

Kamon, Akvile, rimtai?! Fotkinai žalią, dar nepagamintą mėsą ir rodei savo skaitytojams?! Čia tikrai kažkas tokio. Žinoma, galėčiau ištrinti tuos senus įrašus ar bent pačias baisiausias nuotraukas, bet tyčia to nedarau. Kad matyčiau kaip patobulėjau. Štai, palyginkit kad ir su kadru, kuris, mano nekuklia nuomone, tikrai neprastas ir tikrai verčia mane savimi didžiuotis:

Be abejo, dar viena svarbi priežastis rašyti blogą - pats rašymas. Aš nuo mažens labai mėgstu tai daryti. Kai pabaigiau krūvą įvairių mokslų, kartu pasibaigė ir nuolatinio rašymo laikotarpis ir, matyt, atsirado kažkokia tuštuma.

Rašyti labai mėgstu ir man tai tikrai nesunkiai pavyksta (blogas, deja, to visiškai neiliustruoja, nes kartais čia rašau taip retai ir taip trumpai, tarsi varu būčiau pasodinta prie kompiuterio). Dažnai, matyt, pritrūksta tik  įkvėpimo.

Rašymas man iki šiol kažkokia mistika. Gi, regis, pati viską sugalvoju ir užrašau, bet kartais, skaitant senus įrašus, randu tokių pastraipų, kad... Netikiu ir neprisimenu, kad būčiau pati tai sukūrusi. Labai keistas jausmas. Tarsi būtum tik skaitytoja savo pačios gyvenime. Sakau, mistika kažkokia.

Tai štai Jums ir trys priežastys, dėl kurių pradėjau rašyti savo mylimą Įkvėpimo blogą:

• absoliutaus savarankiškumo pojūtis,
• tobulėjimas vaizduojamojo meno srity,
• galimybė čiulbėti, nes gi lakštingala negali to nedaryti.

Tęsdama tą savarankiškumo temą, nusprendžiau nepaisyti įprastų ir nedideliems gimtadieniams būdingų dalykų, todėl šiandien čia nebus nei torto, nei keksiukų. Bet bus tai, ką jau seniai gaminu ir labai mėgstu - traški kinietiška vištiena saldžiarūgščiame padaže.

Sočiai 4-5 asmenų šeimos vakarienei turėkit:

1 didelę vištienos krūtinėlę (arba 2 filė gabalėlius) - apie 300-400 gramų,

kukurūzų arba bulvių krakmolo,

vandens,

aliejaus kepimui.

Padažui:

9 valgomus šaukštus paprasto kečupo,

2-3 skilteles česnako,

2-3 valgomus šaukštus cukraus,

2 valgomus šaukštus ryžių arba obolių acto,

šaukštelį kukurūzų arba bulvių krakmolo,

vandens.

Vištienos krūtinėlę supjaustykit plonais vieno kąsnio dydžio gabalėliais, pabarstykit druska ir pipirais. 

Nedideliame dubenėlyje sumaišykit kelis valgomus šaukštus krakmolo ir keltis valgomus šaukštus šalto vandens. Proporcijas derinkit tol, kol gausit šiek tiek už kefyrą skystesnę masę.

Keptuvėje (kuo gilesnėje, tuo geriau) įkaitinkit maždaug pusę litro rapsų arba saulėgrąžų aliejaus. Kai jis bus įkaitęs, ugnį sumažinkit iki šiek tiek didesnės nei vidutinės.

Vištienos gabalėlius mirkykite/voliokite krakmolo ir vandens masėje ir dėkit į įkaitintą aliejų. Kepkit kol ims vos vos ruduoti (krakmolas - ne miltai, todėl ryškaus ir vientiso rudumo tikėtis nereikia), tuomet apverskit ir iki tokio paties atspalvio kepkit kitą pusę. 

Patarimas iš patirties: nesudėkit kepti visų vištienos gabalėlių iškart, nes dėl krakmolo, jie visi tarpusavyje sulips į vieną didelę vištienos mozaiką. Standartinio dydžio (didelėje) keptuvėje vienu kartu kepiau maždaug 10-12 vištienos gabalėlių, palikdama tarp jų nemažus tarpus.

Iškepusius gabalėlius įšimkit iš keptuvės ir dėkit į lėkštę, išklotą popieriniais rankšluosčiais, kurie sugers aliejaus perteklių.

Kai visi vištienos gabalėliai jau bus iškepę, paruoškite padažą.

Nedideliame puode sumaišykit kečupą, cukrų ir actą. Kaitinkit ant nedidelės ugnies. Atskirame indelyje sumaišykit šaukštelį krakmolo ir kokius 3-5 šaukštelius šalto vandens. 

Kai padažas puode ims burbuliuoti, maišydami supilkit krakmolo ir vandens mišinį ir palaukit, kol visas padažas ims tirštėti. Nukelkit puodą nuo ugnies. Į padažą suberkit smulkintą česnaką ir išmaišykit. Viskas, padažas paruoštas.

Patiekit traškius vištienos gabalėlius aplietus saldžiarūgščiu padažu su mėgiamais ryžiais.

Tikrai labai kiniečiųrestoraniškas patiekalas, sotus ir pilnas skonių. Puikiai tiks šeimos pietums ar vakarienei.

Ramios nakties.

Veiklios dienos prieš laisvadienį.

Ir puikių ateinančių metų Įkvėpimo blogui!

Braškės kitaip: agurkų ir braškių salotos su fetos sūriu

Nors braškių sezonas yra labai trumpas, visgi dažnai mes tarsi užstringam ties keletu jų panaudojimo būdų ir gyvenam taip daugybę metų. Todėl šią vasarą nusprendžiau braškes įdarbinti netradiciškai, derindama jas su netikėtais ingredientais ir skoniais.

Skubu dalintis pirmuoju deriniu - agurkų ir braškių salotomis su fetos sūriu.

Turėkit:

5-6 trumpavaisius agurkus,

2 dideles saujas braškių,

80 gramų fetos sūrio.

Padažui sumaišyti reikės:

1 valgomo šaukšto Dijon garstyčių,

1 valgomo šaukšto medaus,

1 valgomo šaukšto citrinos sulčių,

1 valgomo šaukšto alyvuogių aliejaus.

Agurkus supjaustykite plonais griežinėliais.

Braškes supjaustykit griežinėliais, padalindami braškę į 4-5 dalis.

Fetos sūrį susmulkinkite arba sutrupinkite pirštais.

Nedideliame indelyje sumaišykite visus padažo ingredientus, kol gausit vientisą padažą. Paragaukit ir, jeigu ko nors trūksta, pakoreguokit pagal savo skonį.

Agurkus ir braškes berkite į dubenį, atsargiai išmaišykit. Apibarstykit trupintu fetos sūriu. 

Paruoštas salotas apšlakstykit padažu prieš patiekiant.

Itin gaivios, vasariškos, puikiai tarpusavyje derinančios skonius salotos, kurios puikiai tik prie keptos mėsos ar tiesiog, kaip lengvas vakarienės patiekalas.

Gaivaus birželio savaitgalio!

Birželio reikalai

Birželis jau čia! Vasara jau čia! Mano TOP 5 jau irgi čia!

1. Šią savaitę, mėnesį ir visą vasarą pradėsiu fantastiškai! Šianakt mudu (tik dviese!) su Martynu išskrendam į Škotiją! Oi, ta nuostabi šalis! Susižavėjau ja dar prieš joje apsilankydama, apsilankiusi prieš šešerius metus - įsimylėjau galutinai, todėl dabar grįžtu ten su didžiausiu džiaugsmu širdy. Tokia graži, tokia laukinė, tokia didinga ir paslaptinga, tokia senoviška ir, regis, nuo amžių amžiniausių nepasikeitusi, kalnuota, vandenuota, pilimis apaugusi vieta... Prisiekiu, jeigu gyvenimas priverstų išvykti iš Lietuvos, keliaučiau būtent ten. 

Turbūt nebus lengva atsisveikinti su savo mažuliais - Ugne ir Bartu, bet žinau, kad palieku juos patikimiausiose rankose, su savo mylimiausia sese Egle ir jos Julium. Tikiuosi, jie ištvers!

Negaliu patikėti, kad visą savaitę būsim tiesiog dviese, galėsim niekur pernelyg neskubėti. Mūsų kelionė - be jokių rezervacijų ar tikslių planų. Čiupsim mašiną ir lėksim apžvelgti to, ko nespėjom praėjusį kartą - Škotijos šiaurės. O paskui, žinoma, grįšim į Edinburgą, nes ir ten dar turim nebaigtų reikalų. Laukia naktinis turas per barus ir panašiai... Na, patys suprantat.

Su šia kelione sieju daug įvairiausių vilčių. Žinau, kad nereikėtų, bet svajoju ir viskas. Nieko Jūs man nepadarysit.

2. Pirmą birželio sekmadienį bus Tėvo diena. Kadangi tuo metu būsiu ne namuose, konkrečių planų nėra, bet viskuo, kas įvyks, būtinai su Jumis pasidalinsiu.

3. Birželis, kaip žinia, braškių gimtadienis Lietuvoje. Ši šventė būna labai trumpa, todėl skubėsiu iš jos išspausti viską, kas įmanoma ir pagaminti iš braškių ką nors kitokio, neįprasto. Be abejo, papasakosiu kas ir kaip.

4. Grįžę iš Škotijos lėksim į Smilgius ir visi kartu atostogausim kaime! Va ten tai bus tas tikrasis poilsis, po kurio grįžti maloniai pavargęs, bet ir keistai pailsėjęs. Bus smagu!

5. Joninės... Po jų visuomet prasideda tikroji vasara. O mūsų šeimoje dar ir progų panašiu metu bent keletas, todėl nuobodžiauti nebus kada. Dėkui dievui, nors jubiliejų šiemet nebus, chi chi.

P.S. grįžus po atostogų, mūsų laukia nuostabus dalykas - pažintis su mūsų mylimų draugų Vitalijos ir Sigito sūneliu Kipru, kuris iki to laiko jau bus tapęs vyriškiu pačiame jėgų žydėjime. Taip nekantraudama laukiu šio susitikimo, kad net nerandu žodžių!

Toks štai įvairus laukia birželis.
Nuostabos vasaros, mielieji!

Birželio buhalterija

Uch. Ir birželis jau done. Laisvų savaitgalių nebuvo, bet niekas jų pernelyg ir nepasigedo, cha cha.

Tėčio dieną jau aprašiau štai čia. O dovanos visiems mūsų šeimos tėčiam projektas visdar tęsiasi. Sekite spaudą, kaip sakoma.

Suknytė Ugnei iš senų Martyno marškinių pasiūta. Užtrukau kelis vakarus. Tačiau tie, kas turi ir yra įvaldę siuvimo mašinas, užtruktų turbūt kokias porą valandų. Aš siuvau rankomis, bet rezultatu vistiek esu patenkinta. Dabar tik belieka sulaukti šiltų orų ir papuošti savo mažulę. Ir dar gerokai pasidarbuoti lygintuvu...

Veggie burger'iai pagaminti, iškepti, paragauti - man labai patiko, tikrai ruošiu juos dar ne kartą! Tikras išsigelbėjimas visiems nevalgantiems mėsos arba tiems, kas iškart po grilyje keptų pietų nenori eiti miegoti... Rekomenduoju paragauti visiems, bent jau dėl  bendro išsilavinimo.

Žinot, turbūt todėl, kad Joninės šiemet išpuolė ne savaitgalį, normaliai jų tarsi ir neatšventėm. Per laužus nešokinėjom, paparčio žiedų neieškojom, vainikų neplukdėm... Tiesiog tą laisvą dieną ilsėjomės po vieno šventinio savaitgalio ir ruošėmės kitam, irgi šventiniam savaitgaliui. Ir, tiesą sakant, pati sau atradau, kad nuo Ugnės gimimo visos mūsų naktys - trumpiausios metuose, gal tik paparčiai nežydi, bet tik toks ir skirtumas. Ir čia ne skundas. Ginkdie.

"Maleficent" pamatėm ir labai džiaugiamės. Tikrai ne šedevras ar kokia meno viršūnė. Bet viskas labai gražu, visai neprasta vaidyba ir įdomiai papasakota visiems gerai žinoma Miegančiosios gražuolės istorija. Tik šįkart į viską pažvelgta piktosios fėjos Maleficent'os akimis. Kodėl ji tokia pikta ir kas ten iš tiesų dėl visko kaltas - viskas paaiškinta ir parodyta. Malonus ir nei minutės neprailgstantis filmas.

Ir spėkit, ar bent kartą sėdėjau už vairo? Žinoma, kad ne. Išvis pradedu galvot, kad tie vieši pažadai mane veikia kažkaip atvirkščiai. Gal nebežadėti, o tiesiog imti ir daryti?

Dėl dievo meilės, gal bent liepa gali būt ramesnė?..

Mostachón arba karūna birželiui

Braškės Lietuvoj kaip ta trumpiausia metų naktis - vos prasidėjo ir jau nebėr... Tai suskubau Joninių proga pagaminti ką nors iš šių vasariškų gražuolių. Akis užkliuvo už Meksikoj atsiradusio paprasto torto gražiu pavadinimu Mostachón. Dalinuosi su Jumis šiuo puikiu, labai greitai pagaminamu desertu. Jame telpa viskas, ko reikia geram saldumynui: jo pagrindas traškus ir kvepiantis, kremas saldus ir švelnus, o viską vainikuoja gaivios ir saldžiarūgštės braškės. Mostachón - tai tarsi kokia karūna birželiui vainikuoti, nemanot?

17 centimetrų pagrindui turėkit:

1 kiaušinio baltymą,
50 gramų cukraus pudros,
1/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
žiupsnelį druskos,
110 gramų krekerių,
saują mėgstamų smulkintų riešutų.

Kremui reikės:

125 gramų kreminio sūrio,
125 mililitrų riebios (35%-36%) grietinėlės,
100 gramų cukraus pudros.

200 gramų šviežių braškių papuošimui.

Dubenyje iki purių baltų putų išplakite kiaušinio baltymą. Į išplaktą baltymą suberkite cukraus pudrą, kepimo miltelius bei druską ir plakite, kol masė taps vientisa.

Į gautą masę suberkite sulaužytus krekerius ir susmulkintus riešutus. Viską gerai išmaišykit, kol kiekvienas krekerio ir riešuto gabalėlis pasidengs baltymų mase.

Tešlą sukrėskit į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą ir gerai prispauskit prie dugno.

Kepkite torto pagrindą iki 180°C įkaitintoje orkaitėje 20-30 minučių. Iškepę palikit ataušti kepimo formoje, paskui išimkit ir palikit visiškai atvėsti.

Kremui išplakit kreminį sūrį ir cukraus pudrą iki vientisos masės. Supilkit grietinėlę ir plakit, kol kremas sutirštės.

Torto pagrindą dėkit ant indo, kuriame serviruosite. Ant viršaus sukrėskit paruoštą kremą, šiek tiek išlyginkit paviršių. Puoškit tortą nuplautomis, nusausintomis pjaustytomis šviežiomis braškėmis. Dėkite tortą į šaldytuvą

Linksmų Joninių pabaigtuvių ir lengvos likusios darbo savaitės!

Birželio reikalai

Ateidamas birželis iš paskos atsivedė ir savo TOP 5:

1. Nors man rašant šį įrašą Tėčio diena jau yra praėjusi, negaliu apie ją neužsiminti, nes savo šeimos tėčiams mudvi su sese ruošiam dovanėlę, kurios nepavyko įgyvendinti iki reikiamos dienos. Tačiau jau galiu pasidalinti nuotrauka to, ką padovanojau Martynui jo antrosios Tėčio dienos proga. 

Apie beveik genialų serialą "Breaking Bad" jau esu kalbėjusi. Pirmiausiai jis apsėdo Martyną, paskui ir mane. Dar ir dabar kartais pasiilgstu jo nuotaikos ir netikėtų siužeto vingių... Todėl kai interneto platybėse pamačiau šią idėją, nebegalėjau nusiraminti ir tiesiog privalėjau spėti ją įgyvendinti iki greičiausiai nusimatančios Martynui skirtos progos.

P.S. bambukinę pjaustymo lentelę pirkau  pati, o būtent taip, kaip norėjau ją išgraviravo www.graviruojam.lt.

2. Jau senokai svajoju Ugnei pasiūti suknelę iš senų Martyno marškinių. Ir čia nebūtų jokio iššūkio, bet matot, aš ir siuvimas - tai tarsi vienas kito nemėgstantys kolegos darbe. Bendraujam tik iš reikalo. Moku įsiūti sagą ar tvarkingai palenkti kelnes, netgi gražiai sulopyti džinsus moku. Rankytėmis. Be siuvimo mašinos. Bet jeigu reiktų nuveikti ką nors daugiau, kažin ar norėtųsi kam nors rodyti darbo rezultatus. Tai va būtent todėl ir noriu pasiūti tą suknelę: reikės ne tik įverti siūlą į adatą, bet ir matuoti, kirpti, dailinti, gal net paraukti... Sėkmės man.

3. Veggie burger tai toks terminas, reiškiantis daržovių mėsainį. Vertimas, aišku, idiotiškas kokių reta, todėl aš ir toliau sakysiu veggie burger, nes ir kokiu nors daržovių maltinuku vadinti nesinori (žodis "maltinukas" man išvis atmuša norą valgyti, panašiai kaip "tešlainiais" vadinami tam tikros rūšies sausainiai). Taigi minėtasis veggie burger mano akį patraukia jau ne pirmą kartą ir aš griežtai sau pasakiau, kad šis birželis būtinai taps dar vienos maistinės premjeros mėnesiu. Pasakykit atvirai, nejaugi Jums šis nuotraukoje besipuikuojantis gražuolis neatrodo skanus? Aš tai jau beveik dabar galėčiau eiti jo gaminti ir ragauti.

4. Joninės šiemet bus labai gausios, nes kartu minėsim ir visus savo šeimos birželio mėnesio gimtadienius, kurių bus net keturi (iš jų vienas - jubiliejinis), todėl mūsų su sese renginių organizavimo fabrikėlis jau dabar pluša visu pajėgumu galvodamas meniu, pramogas ir dovanas...

5. "Maleficent". Išskirtinis atvejis, kai tokia Angelina'os Jolie negerbėja kaip aš laukia jos filmo. Bet mane žavi šios pasakos treileriai ir pagrindinė daina. Net pačiai keista, bet labai norisi pamatyti ką nors tokio baisiai gražaus ir skoningo.

Birželio mėnesio pažadas:

vėl pradėti vairuoti. Man gėda kam nors ir prisipažinti, bet, nors teises turiu nuo 2005 metų gruodžio, paskutinį kartą vairavau prieš gerus aštuonerius metus (neskaičiuojant poros pavienių vairavimo atvejų, kurių net kelione nepavadintum). Iš pradžių neturėjau ką vairuoti, vėliau neturėjau iki kur ir kodėl vairuoti, galiausiai atsirado didžiulė baimė sėsti už vairo, kuri ir stabdo mane visus šiuos metus. O mokydamasi ir pradėjusi važinėti gatvėmis buvau tikrai drąsi vairuotoja, net mano instruktorius stebėdavosi, kad "tokia jauna, o visai be baimės" (tiesa, tai juk ne visada komplimentas). Bet aš susikaupiau, gerai viską apgalvojau ir nusprendžiau, kad geresnio laiko įgūdžiams atnaujinti, nei vasara - ir būti negali. Todėl dabar šluoju tuos savo drąsos trupinius ir skubu Jus nuraminti: pirmiausiai pasivažinėsiu kokioj aikštelėj, todėl neskubėkit apleisti gatvių...

Iššūkių ir galimybių kupinas birželis jau prasidėjo!

Kai šaltas bent trumpam nugali karštą

Karšta...

Bet nieko tokio, nes mes turim nuostabią gelbėtoją - šaltą kavą!

Nesu kavos mėgėja, niekaip neprisijaukinu tikros juodos kavos skonio... Tiesa, neprarandu vilties. O tuo tarpu mėginu ir ragauju vis naujus ir nebandytus skonius bei derinius.

Štai Jums nuostabiai skanus ir nuostabiai paprastas šaltos kavos receptas, kurį galima drąsiai derinti prie savo skonio: stiprinti, šaldyti, saldinti...

Dviem normalaus dydžio stiklinėms bus reikalingi:

2 kupini arbatiniai šaukšteliai tirpios kavos,

250 mililitrų verdančio vandens,

5 valgomi šaukštai kondensuoto pieno,

didelė sauja ledukų.

Verdančiu vandeniu užplikykit tirpią kavą, gerai išmaišykit ir palikit atvėsti. Supilkit kavą į kokteilių plaktuvą arba į paprasčiausią užsukamą stiklainėlį, įdėkite kondensuoto pieno ir gerai išplakit. Jeigu nesate itin saldžių gėrimų mėgėjai, kondensuoto pieno iš pradžių dėkit 2-3 šaukštus ir išplakę paragaukit. Taip saldinkit, kol gausit norimą rezultatą.

Į stiklines, iš kurių gersit, berkit po keletą ledukų ir viską užpilkite kavos ir kondensuoto pieno mišiniu.

Merkit šiaudelį, lengvai pamaišykit ir, susikėlę kojas bet kur, vėsinkitės.

P.S. nemaniau, kad man patiks - patiko. Nemaniau, kad taip puikiai gaivins - atgaivino. Tikrai rekomenduoju!

Gaivaus ir malonaus beprasidedančio ilgojo savaitgalio!

Pirmadienio septynetas

1. Naujas skonis: visai neseniai atradom mums dar neragautą desertą - šaldytą jogurtą. Tikriausiai ne kartą užatlantiniuose filmuose ir serialuose girdėjote posakį "Lets have some frozen yoghurt!"? Tai štai visai naujai atsidariusi vietelė Vilniuje, pavadinimu "YoYo" ir siūlo paragauti šio lietuviams dar neįprasto dalyko. Prisipažinsiu, skonio tikėjausi visai kitokio - maniau, jausis švelni jogurtinė rūgštelė, bet nieko panašaus. Šaldytas jogurtas - tai tikri ledai, tik, žinoma, ne tokie riebūs, kokius esame įpratę ragauti. Visgi skanu ir pats jogurtinės modelis neįprastas: užėjęs vidun pats čiumpi indelį ir, eidamas palei daugiau nei 10 rūšių šaldyto jogurto siūlančią sieną, pats jų dediesi kiek ir kokių tik nori. Tada ateina eilė šokoladiniams pabarstukams/guminukams/įvairiems smulkintiems šviežiems ar džiovintiems vaisiams ir uogoms/karštai karamelei/šokoladui/braškių padažui... Tuomet visą šitą indelį su kaupu (abejoju, kad jame visko bus mažiau nei su kaupu) dedate ant svarstyklių ir mokate... už svorį. Žodžiu, tikras vaikų ir smaližių rojus - kaip kitaip pavadinsi vietą, kur ledai raitosi tiesiog iš sienos, vos palenkus rankenėlę...

2. Filmas: kalbu apie "Prometėją". Nors tai režisieriaus Ridley Scott sukurtas filmas, esą paaiškinantis prieš daugybę metų jo kurto filmo "Svetimas" atsiradimą, mane labai maloniai nustebino, kad visų tų šlerpsinčių-seilestekinančių-šliužiškosišvaizdos ateivių šiame filme buvo visai nedaug. Beveik nebuvo, galima sakyti. Ir jeigu net man, pernelyg nesižavinčiai moksline fantastika šis filmas patiko, vadinasi...

3. Joninės: šiemet trumpiausią metų naktį šventėm Aukštuojuose. Gėda prisipažinti, bet pirmą kartą gyvenime per Jonines buvau netoli laužo ir leidau upelin degančias žvakeles... Kažkaip vis praleisdavau šią gyvenimo šventę. Buvo labai gražu... Žvaigždėta, šilta ir... nelijo!

Dievinu vasarą Aukštuojuose: vakarienė, pietūs ir net pusryčiai valgomi lauke, tiesiog kieme pasidengus stalą - be proto romantiška, mano galva...

4. Nakvynė kitaip: praėjusį savaitgalį pagaliau išbandėm nakvynę palapinėje su Bartu. Tiksliau, aš sau patogiausiai miegojau lovoje, kol Martynas ir Bartas patogiai (bent man taip sakė) įsitaisė mūsų dvivietėje palapinėje. Pasirodo, Bartu galima pasitikėti. Visą naktį niekur iš palapinės nesitraukė, o miegojo būdraudamas. Šaunuolis, mūsų draugas! Ir šaunuolis Martynas!

5. Pamirštos vietos: užpraeitą savaitgalį pas mus svečiavosi mano beveik šešerių metų (tai tikrai svarbu) krikšto sūnus Kristupas. Sulaukiau daugybės gėlių, piešinių, apkabinimų. Kadangi jis su tėvais gyvena Rukloje, Vilniuje būna ne taip jau dažnai, todėl pakilom į Vilniaus televizijos bokštą,

papietavom Wok to Walk'e, pasimėgavom ledais, aplankėm Gedimino bokštą,

kartu su Bartu pasivaikščiojom miške ir prie upės

- žodžiu, buvo puiki, saulėta diena ir nebloga proga pabuvoti vietose, kur ir patys senokai lankėmės.

6. Gimtadienis Nr. 1: šį trečiadienį - mano mamos gimimo diena. Tikiuosi, kad pavyks rasti rugiagėlių - jos tokios birželiškos man... Dar tikiuosi, kad bus mamos gimtadienio simboliu jau tapusių braškių...

7. Gimtadienis Nr. 2: šiandien savo gimimo dieną mini paauglystėje mano baisiai mylėtas ir iki skausmo klausytas George Michael. Šia proga klausom:

Puikios paskutinės birželio savaitės, brangieji!