Birželis baigtas. Išvados jau čia.
Kaip ir planavom, vasarą pradėjom dviese su Martynu keliaudami po Škotiją. Kelionė buvo intensyvi ir įdomi, spėjom išties nemažai nuvažiuoti ir pamatyti. Šiek tiek kulinarinių įspūdžių ir išsamesnis pasakojimas - jau greitai!
Tėčio dienos sekmadienis išaušo mums būnant Edinburge, todėl Martynui skirtą dovanėlę nuo Ugnės ir manęs savaitę laiko visur tampiausi su savim kuprinėje, nes labai nenorėjau, kad jis pastebėtų ją anksčiau laiko. O dovanėlė šįkart buvo rankų darbo ir, mano akimis žiūrint, labai miela.
Puikioje - visai netikėtai atrastoje - parduotuvėje "Medinis arkliukas" radau paprastas medines kaladėles be jokių užrašų. Atrinkau 6 gražiausias nuotraukas, kuriose Martynas su Ugne nufotografuoti kartu. Atspausdinau jas, sukarpiau kvadratais ir jais apklijavau kaladėlių šonus. Dabar kada tik panorėjęs, Martynas gali sudėlioti kurią nors iš nuotraukų ir milijonąjį kartą pagalvoti apie savo Ugnę. Toks tarsi rėmelis/dėlionė gavosi. Planuoju kaladėles dar ir nulakuoti skaidriu laku, kad taptų atsparesnės laikui.
Braškės dar nesibaigė ir aš tikiuosi, kad man pavyks dar vienas kitoks jų pasirodymas. Apie tai, kaip kitaip galima valgyti šias puikias birželio karalienes, rašiau čia ir čia.
Antroji atostogų savaitė, praleista Smilgiuose, buvo tikra atgaiva po kelionės. Galėjau visiškai niekuo nesirūpinti, išsimiegoti, perskaityti susikaupusią krūvą žurnalų, pasižiūrėti, kaip Ugnė visiškai mielai pasiliktų kaime ir augintų triušius bei vištas, pusę dienos praleistų braškių lysvėje ir kasryt bėgtų į pievą apžiūrėti ir suskaičiuoti kaimynų karvės. Atostogos kaime buvo puikios ir aš be galo džiaugiuosi, kad ilgajam savaitgaliui mes ir vėl lėksim į Smilgius!
Jonines, kaip dažnai nutinka mūsų šeimoj, atšventėm praėjusį savaitgalį: na ir kas, kad tai jau buvo ne pati trumpiausia metų naktis, tai visiškai nesutrukdė ir pabūti prie didžiulio laužo (kažkas, vardų neminėsiu, per jį netgi šokinėjo), ir pasigrožėti gamta, ir paskanauti nuostabių dalykų, ir atšvęsti net keturis birželio gimtadienius iš karto. Buvo ramu ir gera. Ir, svarbiausia, nelijo. Kaip kad kasmet nutinka per tikrąsias Jonines...
Šįkart birželis man buvo ilgas, ištęstas, tarsi siurrealistiškas. Bet išties labai turiningas. Ir pilnas gerų įspūdžių. Nepamirštamas.
Liepa, ateini čia!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą