Mėnesio šalis: Egiptas ir Falafeliai

Ir tuomet, kai mokiausi mokykloje, ir dabar - istorijos pamokos buvo ir visdar atrodo pačios įdomiausios, o ją dėsčiusi mokytoja - mylimiausia iš kada turėtų. Mėgstu istorinę dokumentiką, laidas ir visą tą senovės romantizmą plačiąją šio žodžio prasme.

Nuo tų pačių laikų Egiptas man atrodė nenusakomai patraukli ir įdomi vieta. Ir nors nesu jame buvusi, bėgant metams supratau, kad tas senovės ilgesys niekaip nesusijęs su dabartimi: dabar toji šalis visiškai kitokia nei buvo prieš keletą tūkstančių metų. Praeitis mums dažnai atrodo gražesnė, šviesesnė nei šiandiena ir tai yra viena pirmųjų kiekvieno suaugusio žmogaus pamokų - ne viskas gyvenime yra taip, kaip tikėjaisi. Sakau tai be jokio liūdesio ar nusivylimo, nes šiais nuostabiais laikais pasaulis mums pasiekiamas lengviau nei bet kada anksčiau ir net nebūdami, tarkim, Egipte, mes galim kad ir eilinį vasario sekmadienį trumpam ten nukeliauti.

Egiptas šio mėnesio šalimi tapo dėl to, kad vasario 28 dieną, 1922 metais, Didžioji Britanija suteikė šaliai nepriklausomybę. Šios valstybės gyvenimas niekada nebuvo ir nėra paprastas. Didžiulė teritorija, 90 milijonų gyventojų, išpažįstamos skirtingos religijos ir nenutrūkstantis turistų iš viso pasaulio srautas. Lėkčiau į Egiptą nors ir rytoj, jeigu žinočiau, kad galėsiu aplankyti įstabiuosius jo architektūros paminklus visiškai viena, o ne grūsdamasi tarp milijonų kitų žioplinėtojų.

Deja, kolkas toks mano noras nėra įmanomas, todėl kaip ir visuomet, ieškau greito ir netikėto būdo patirti įspūdžius, kurie dėl kokių nors priežasčių šiuo metu man nėra pasiekiami.

Falafeliai (prisiekiu, ieškojau, bet neradau oficialaus lietuviško atitikmens šiam pavadinimui) yra visame pasaulyje labai populiarus, o Egiptui ypač būdingas patiekalas, dažnai siūlomas kaip vadinamasis gatvės maistas. Paprastai tariant, tai -  avinžirnių paplotėliai.

4 žmonių vakarienei turėkit (man gavosi 25 vienetai):

250 gramų džiovintų avinžirnių,
1 valgomą šaukštą miltų,
1 nedidelį mėlynąjį svogūną,
3 vidutines česnako skilteles,
2 arbatinius šaukštelius malto kumino,
dosnią saują šviežių petražolių,
dosnią saują šviežių kalendrų,
1 arbatinį šaukštelį druskos,
1 1/2 arbatinio šaukštelio maltų aitriųjų paprikų,
rapsų aliejaus kepimui,
žaliųjų ir paprastų citrinų,
natūralaus jogurto.

Avinžirnius paruoškite iš vakaro. Supilkite džiovintus avinžirnius į dubenį ir užpilkite šaltu vandeniu, kad apsemtų. Palikite išbrinkti per naktį.

Kitą dieną išbrinkusius avinžirnius kruopščiai nukoškite. Ant jų suberkite miltus, smulkintą svogūną, česnaką, petražoles ir kalendrą, druską, kuminą ir aitriąsias paprikas. Viską sutrinkite maisto smulkintuvu arba blenderiu iki beveik vientisos masės.

Nedideliame puode įkaitinkite keletą centimetrų rapsų aliejaus. Į įkaitusį aliejų po kelis dėkite rankomis suformuotus gražios žalios spalvos rutuliukus. Virkite ant vidutinės ugnies porą minučių, tuomet apverskite. Išimkite tiesiai ant popierinio rankšluosčio, kad jis sugertų aliejaus perteklių.

Paruoštus falafelius patiekite su jogurto padažu (natūralų jogurtą sumaišykite su žiupsneliu druskos, skiltele česnako ir keliomis petražolių ir/arba kalendrų šakelėmis) bei dviejų rūšių citrinos griežinėliais.

Patys vieni - sausoki, bet su jogurto padažu ir šviežiai užspaustomis citrinų sultimis - išties maloniai valgomi ir netikėtų skonių bei aromatų atveriantys falafeliai - puikus užkandis!

Nors itin nemėgstu kumino, petražolių ir kalendrų - visi kartu šie skoniai tikrai sukūrė malonų, gaivų ir dar niekad neragautą patyrimą, kurį mielai ragaučiau dar ir dar kartą.

Štai tokia trumpa, greita ir pigi šįkart buvo mano kelionė į Egiptą, nuostabią mano svajonių šalį, kuri, tikiu, kada nors tikrai manęs sulauks.

Dar kartą sakau - išdrįkit ragauti nemėgiamų dalykų, nes galit likti labai maloniai nustebę!

Moliūgų sriuba X 4

Jau tie moliūgai... Jie tokie visokie, kad trūksta žodžių. Spalvingi, įvairiaformiai, skirtingai kvepiantys, nuostabūs!

Bet vaikystėje ne itin juos mėgau. Su metais, žinoma, atėjau į protą, todėl dabar vis dairausi, kaip būtų galima įdomiau juos panaudoti.

Šįkart pasiūlysiu Jums tradicinį dalyką - trintą moliūgų sriubą. Tik... net keturis jos variantus.

Visų pirma, išsivirkite pačią elementariausią moliūgų sriubą, o paskui, naudodami skirtingus priedus, pasigaminkit visiškai kitokio skonio sriubos. Ir viskas tik tam, kad gyventumėm nenuobodžiai!

 Moliūgų sriubai turėkit:

1 kilogramą moliūgo,
3 valgomus šaukštus alyvuogių aliejaus,
1 vidutinio dydžio svogūną,
3 skilteles česnako,
450 mililitrų sultinio,
druskos,
šviežiai maltų juodųjų pipirų,
gabalėlį sviesto (jeigu norisi, bet šiaip nebūtina).

Moliūgą supjaustykite maždaug kumščio dydžio gabalais. Sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą. Apšlakstykite moliūgo gabalus alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Moliūgo gabalus išdėliokite žieve į viršų/minkštimu į apačią - taip moliūgo minkštimas išliks tikrai drėgnas ir sultingas. Kepkite 210°C karštumo orkaitėje 45 minutes arba kol moliūgai tikrai suminkštės. Iškepusius moliūgus palikite šiek tiek atvėsti, maždaug 10 minučių.

Kol aušta moliūgas, keptuvėje įkaitinkit šaukštą alyvuogių aliejaus ir jame ant mažos ugnies pakepinkit smulkiai pjaustytą svogūną. Kai svogūno gabalėliai ims skaidrėti, į tą pačią keptuvę suberkit ir smulkintą česnaką. Kepinkit viską dar apie minutę.

Atvėsusio moliūgo minkštimą šaukštu nugramdykit nuo žievės. Ant moliūgo minkštimo sukrėskite kepintus svogūnus ir česnakus. Viską trinkite blenderiu po truputį pildami sultinį (jo viso gali ir neprireikti) stebėdami sriubos konsistenciją. Kai bus tinkama, įmeskit gabalėlį sviesto ir išmaišykit. Paragaukit ir, jeigu trūksta, įberkit dar druskos ir/ar pipirų. 

Viskas, moliūgų sriuba paruošta! 1,2 litro, jeigu tiksliau.

Trintai moliūgų sriubai su trijų rūšių paprikomis turėkit:

1,2 litro trintos moliūgų sriubos,

4-5 puseles marinuotų paprikų,

1 dosnų valgomą šaukštą maltų rūkytų saldžiųjų paprikų,

norimo dydžio gabalėlį čili pipiro,

1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus.

Marinuotas paprikas ir čili pipirą susmulkinkit ir apkepkit aliejuje. Sukrėskite į moliūgų sriubos masę, suberkite maltas rūkytas saldžiąsias paprikas ir viską sutrinkite blenderiu iki vientisumo. Jeigu reikia, pašildykit ir patiekit.

Trintai moliūgų sriubai su pomidorais ir pėlėsiniu sūriu turėkit:

1,2 litro trintos molūgų sriubos,
10-12 vidutinio dydžio konservuotų pomidorų be odelių,
dosnios saujos mėlynojo pelėsinio sūrio.

Konservuotus pomidorus gerai nusunkite, kad juose liktų kuo mažiau sulčių. Susmulkinkite ir pakaitinkite keptuvėje, kad išgaruotų dar daugiau drėgmės. Pomidorų masę sukrėskite į trintą moliūgų sriubą ir viską dar kartą sutrinkite blenderiu. Pašildykite, jeigu reikia ir, pabarstę mėlynojo pelėsio sūriu, patiekite.

Trinta moliūgų sriuba su obuoliais ir cinamonu:

1,2 litro trintos moliūgų sriubos,
8 nedidelių obuolių,
cinamono.

Obuolius perpjaukit pusiau, išimkit sėklytes, sudėkit į kepimo popieriumi išklotą skadrą minkštimu į apačią/odele į viršų ir kepkit 210°C karštumo orkaitėje (kepiau kartu su moliūgais) apie pusvalandį.

Iškepusių obuolių minkšimą šaukštu atskirkit nuo odelės, sukrėskit į moliūgų sriubą, pagardinkit cinamonu ir sutrinkit blenderiu iki vientisumo. Jeigu reikia, pašildykit, pagardinkit žiužsneliu cinamono ar šaukšteliu grietinės ir skanaukit.

Trintai moliūgų ir imbiero sriubai turėkit:

1,2 litro trintos moliūgų sriubos,
maždaug nykščio didumo imbiero šaknies,
3-4 česnako skilteles,
alyvuogių aliejaus.

Imbiero šaknį ir česnako skilteles nulupkit ir susmulkinkit. Apkepinkit aliejuje, kol ims skleistis aromatai. Sukrėskite į moliūgų sriubą kartu su visu aliejumi ir sutrinkite blenderiu iki vientisumo. Pašildykit, jeigu reikia ir... viskas, sriuba paruošta!

Man asmeniškai labiausiai patiko dvi pastarosios: su obuoliais - gaivi ir saldžiarūgštė bei su imbieru - aromatinga ir šildanti.

Išbandykit, paeksperimentuokit ir Jūs!

Įvairovės visur ir visada!

Pyragų dienos kąsniai ir trupiniai

Užpraeitą penktadienį išaušo visiems gerai žinoma pyragų diena. Ši puiki šventė neaplenkė ir mūsų kolektyvo. Gamina mūsų tarpe absoliučiai visi, todėl derinant meniu teko nusibrėžti griežtas pyragų diametro ribas, kurių, kaip visuomet, niekas net negalvojo laikytis. Žodžiu, pietų stalas atrodė beveik kaip Kūčioms skirtas, vos užteko vietos lėkštėms, iš kurių valgysim.

Pirmąjį ragavom Gintarės gamintą sūrių pyragą su tortilijomis. Labai išraiškingo skonio, netikėtos tekstūros ir toks... na, labiau tortas nei pyragas. Puikiai tiktų lengvai vakarienei arba kaip šaltas užkandis Jūsų svečiams.

Pyrago padažui turėkit:
1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus,
1 nedidelį svogūną,
5 česnako skilteles,
700 gramų konservuotų pomidorų (smulkintų arba sutrintų iki tyrės),
1/2 arbatinio šaukštelio džiovintų bazilikų,
1/2 arbatinio šaukštelio džiovintų raudonėlių,
po žiupsnelį druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų ir cukraus.

Įdarui reikės:
360 gramų varškės,
80 gramų fetos sūrio,
100 gramų mocarelos sūrio,
100 gramų fermentinio sūrio,
2 česnako skiltelių,
1/2 arbatinio šauštelio džiovinto raudonėlio,
šviežiai maltų juodųjų pipirų.

"Pyrago" sluoksniams:
8 20 centimetrų skermens tortilijų paplotėlių.

Keptuvėje škaitinkite aliejų. Suberkite smulkintus svogūną ir česnaką. Kepinkit keletą minučių. Į keptuvę sukrėskit pomidorus, suberkite prieskonius. Kaitinkite viską uždengtoje keptuvėje ant mažos ugnies apie 15 minučių arba kol padažas sutirštės. Paragaukite, ar netrūksta prieskonių. Jeigu padažas rūgštokas - įberkite šiek tiek cukraus. Palikite padažą atvėsti.

Dubenyje trindami išmaišykite varškę, trupintą fetą, tarkuotą mocarelą bei fermentinį sūrį. Sudėkite trintą arba smulkiai kapotą česnaką, įberkite prieskonių. Viską išmaišykite.

Apvalią kepimo formą išklokite popieriumi. Ant jos dugno dėkite vieną tortilijos paplotėlį. Jį aptepkite sūrių įdaru. Užklokite kitu tortilijos paplotėliu. Taip sluoksniuokit iki paskutinio paplotėlio. Pastarojo viršų aptepkite atvėsusiu pomidorų padažu.

Kepkite viską 180°C karštumo orkaitėje maždaug 30 minučių.

Geriausia patiekti dar šiltą, bet labai skanus ir atvėsęs.

Antrasis buvo prapjautas Nijolės pyragas (kišas, jeigu jau visai tiksliai) su lašiša ir brokoliais. Labai švelnaus skonio ir konsistencijos, spalvingas ir lengvas. Nuostabus pietų arba vakarienės patiekalas.

Tešlai imkit:

170 gramų sviesto,
1 mažą kiaušinį,
1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių,
miltų.

Įdarui turėkit:

pusę didelio brokolio,
200 gramų žalios lašišos,
1 nedidelę raudonąją papriką,
3 kiaušinius,
200 mililitrų grietinėlės,
80 gramų tarkuoto kietojo Džiugo sūrio,
1 valgomą šaukštą krakmolo.

Smulkiai pjaustytą arba tarkuotą sviestą sumaišykite su lengvai išplaktu kiaušiniu. Suberkite kepimo miltelius. Po truputį berkit miltus ir maišykit. kai tešla taps pernelyg tiršta, kad ją būtų galima maišyti, pradėkit minkyti ją rankomis. Miltų berkit tiek, kad tešla nebeliptų prie rankų. Iš tešlos suformuokite rutulį ir palikite jį atvėsti.

Paruoškite įdarą. Brokolį išskirstykite žiedynėliais. Papriką supjaustykite juostelėmis. Abi daržoves dėkite į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite keletą minučių, kol imš šiek tiek minkštėti. Nukoškite ir palikite atvėsti.

Dubenyje išplakite kiaušinius ir grietinėlę. Įberkite krakmolo ir tarkuotą sūrį. Viską išmaišykite. Šviežią lašišą supjaustykite kąsnio dydžio gabaliukais.

Ant kepimo indo dugno ir kraštų pirštais tolygiai paskirstykit tešlą. Ant tešlos išdėliokit lašišos bei apvirtų daržovių gabalėlius. Viską užpilkite kiaušinių plakiniu.

Kepkite 180°C karštumo orkaitėje apie 30 minučių arba kol pyrago įdaras sutvirtės, o tešlos kraštai apskrus. Galite patiekti iškart arba jau atvėsusį - vienodai skanus, sakau Jums! 

Mano mama šįkart paruošė trapios tešlos pyragą su troškintų kopūstų ir rūkytų dešrelių įdaru. Puikus, sotus, daržovingas, sultingas... Kopūstai nėra labai jau dažnas pyragų įdaro variantas, bet čia jie tiko tiesiog idealiai!

Pyrago tešlai turėkit:

200 gramų šalto sviesto,
350 gramų miltų,
žiupsnelį druskos,
1 kiaušinį (+ dar vieną pyrago aptepimui, jeigu norisi),
160 mililitrų 30% riebumo grietinės.

Pyrago įdarui reikės:

1 kilogramo šviežio kopūsto,
2-3 vidutinio dydžio morkų,
parūkytų kiaulienos dešrelių,
10 vidutinio dydžio pievagrybių,
keleto valgomų šaukštų lydyto sūrelio be priedų,
keleto vyšninių pomidoriukų (nebūtina).

Šaltą sviestą sutarkuokite. Suberkite miltus ir druską ir viską trindami tarp pirštų paruoškite trupinius. Atskirame dubenėlyje išplakite kiaušinį ir grietinę. Plakinį supilkit į paruoštus trupinius ir rankomis išminkykit vientisą tešlą. Suformuokit rutulį ir dėkit jį į šaldytuvą.

Įdarui susmulkinkit kopūstą, sutarkuokit morkas ir stambiais griežinėliais supjaustykit dešreles. Viską patroškinkite keptuvėje, kol daržovės suminkštės.

Atskiroje keptuvėje pakepinkit griežinėliais pjaustytus pievagrybius, kol iš jų ims skirtis sultys. Iš keptuvės išimkite tik grybus, skysčio mums nereikės.

Atšaldytą tešlą iškočiokite. Padalinkite į dvi ne visai lygias dalis. Didesniąja dalimi išklokite atsegamą tortinę kepimo formą ir jos kraštus. Tešlos paviršių patepkite lydytu sūreliu. Sudėkite keptus pievagrybius. Ant viršaus sudėkite paruoštą daržovių ir dešrelių įdarą. Paviršiuje išdėliokite vyšninių pomidoriukų puseles (odele į viršų). Iš likusios mažesnės tešlos dalies iškočiokite kepimo formos skersmens skritulį. Juo apklokite paruoštą pyragą. Kruopščiai užspauskite tešlos kraštus.

Paruoštą pyragą aptepkite lengvai išplaktu kiaušiniu ir kepkite 190°C karštumo orkaitėje apie pusvalandį arba kol tešla gražiai paruduos.

Aš šiemet gaminau sūrio pyragą su obuoliais ir sūdytos karamelės padažu. Apie karamelę šįkart nekalbėsiu, nes ji gavosi ne visai tokia, kokia turėjo, šiam klausimui labai greitai paskirsiu atskirą blogo įrašą. Kalbant apie sūrio pyragą - šis minkštas, kremiškas, dėl obuolių šiek tiek gaivesnis nei įprasta. Ir, deja, ne itin fotogeniškas... Kita vertus, modelis juk nekaltas, kad fotografas nekoks.

Pyrago pagrindui turėkit:

90 gramų lydyto sviesto,
170 gramų trupintų nesaldžių sausainių,
3 valgomus šaukštus cukraus,
1/2 arbatinio šaukštelio cinamono.

Sūrio įdarui prireiks:

450 gramų kreminio kambario temperatūros sūrio (naudojau Philadelphia),
3 kiaušinių,
50 gramų cukraus,
žiupsnelio druskos.

Obuolių įdarui:

2 didelių obuolių,
3 valgomų šaukštų cukraus,
1/2 arbatinio šaukštelio cinamono.

Dubenyje sumaišukite lydytą sviestą, cukrų, cinamoną ir sausainių trupinius. Gautą masę sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą formą. Spausdami pirštais arba stiklinės dugnu, suformuokit tvirtą ir tolygų pagrindą. Kepimo formą dėkite į 175°C karštumo orkaitę ir kepkit 10 minučių. Palikite atvėsti.

Kitame dubenyje iki vientisumo išplakite kreminį sūrį, kiaušinius, cukrų ir druską.

Trečiame dubenuje atsargiai sumaišykite plonomis skiltelėmis supjaustytus luptus obuolius, cukrų ir cinamoną. (Kitą kartą taip sumaišytus obuolius dar iršiek tiek pakaitinčiau keptuvėje, kad būtų minkštesni ir vėliau paruoštas pyragas patogiau pjaustytųsi.)

Paruoštus obuolius sukrėskite į dubenį su kreminiu sūriu ir švelniai išmaišykite mentele. Gautą įdarą sukrėskite ant atvėsusio sausainių pagrindo. Paviršių išlyginkit mentele.

Kepkite pyragą 175°C kartšumo orkaitėje apie valandą arba kol pyrago įdaras sutvirtės, o centras bus visdar labai liūlantis. Iškepusį pyragą palikite atvėsti, o paskui statykit į šaldytuvą bent keletui valandų. Patiekit vieną arba apšlakstytą sūdyta karamele.

Paskutinį ragavom Jūratės keptą pyragą su varške. Trapus pagrindas, baltutėlė varškė - tikra pyragų klasika! O jeigu dar netoliese turit šviežių, trintų uogų arba skystesnės saldžiarūgštės uogienės - pasaulis išgelbėtas!

Tešlai turėkit:

100 gramų cukraus,
1 kiaušinį,
250 gramų miltų,
150 gramų sviesto,
2 arbatinius šaukštelius kepimo miltelių,
2 arbatinus šaukštelius vanilinio cukraus.

Įdaryžui prireiks:
100 gramų cukraus,
100 gramų krakmolo,
4 kiaušinių,
600 gramų varškės.

Kambario temperatūros sviestą ištrinkite su vaniliniu ir paprastu cukrumi. Įmaišykite kiaušinį. Suberkite miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Užminkykite tešlą.

Į 26 centimetrų skersmens kepimo formą įtieskit popieriaus. Pirštais išklokit kelimo formos dugną ir kraštus tešla.

Įdarui skirtų kiaušinių trynius atskirkit nuo baltymų. 

Trynius išplakit su cukrumi ir įmaišykite į varškę. Suberkite krakmolą.

Baltymus ir žiupsnelį druskos išplakite iki beveik standžių putų. Atsargiai įmaišykit juos į varškės masę.

Sukrėskite varškę ant paruoštos tešlos. Kepimo formą uždenkite folija ir kepkit 1 valandą 180°C karštumo orkaitėje.

Buvo nuostabūs pietūs! Visi pyragai tokie skirtingi ir tokie mmm... Tikra laimė dirbti tarp tokių išradingų žmonių. Visgi pasaulyje apstu ir tokių, kuriems pasisekė kurkas mažiau. Tai vieniši, artimųjų ir draugų neturintys, dažnai ligų ir liūdesio slegiami senukai. Šiemet mūsų kolektyvo aukos ir geriausi linkėjimai keliauja būtent jiems. Paaukoti karšto maisto ir švelnaus savanorių dėmesio skambučio ar pavedimo pavidalu, galite užtrukdami vos porą minučių. Labai kviečiu ir Jus prisidėti prie gražaus ir labai prasmingo darbo. Detaliau - štai čia.

Linkiu, kad visuomet būtų, kas sušildo kūną ir sielą.

Šlovinamasis tekstas pomidorams ir truputį aštrus pomidorų džemas

Pomidorai. Jie yra nuostabūs! Ryškūs, aromatingi, tikri gražuoliai! Kvepia dar neužėjus į šiltnamį, tiesiog kviečia - ateik ir nuskink mus!

Mama man pasakojo, kad būdama mažytė labai juos mėgau ir kąsdavau tiesiog iš cielo. Bet šiaip, kiek save prisimenu, pomidorais niekad pernelyg nesižavėjau ir, jeigu būdavo galimybė, jų vengdavau. Tiesa, mano mama jų ir dabar nevalgo, todėl namuose jokių problemų dėl to nekildavo. Bet prisimenu vieną atvejį, kai atėjus į mylimos draugės Justės dvyliktą ar tryliktą gimtadienį, buvau pavaišinta įdarytais pomidorais. Buvau gerai išauklėta (!) ir nedrįsau atsisakyti ar rodyti kažkokius kaprizus, todėl pernelyg neatkreipdama dėmesio į save nuėmiau tą pomidoro dangtelį, išvalgiau pomidore buvusią kažkokią labai skanią mišrainę, uždengiau ir palikau. Dabar taip gėda tai prisiminus... Tikiuosi, Justės mama neįsižeidė.

Ilgą laiką pomidorus nurinkdavau ir nuo picos, ir nuo visur kitur, bet štai, apsigyvenau su Martynu ir, susižavėjusi jo meile pomidorams, pati įsimylėjau! Martynui šviežias pomidoras su grietine, svogūnais ir trupučiu druskos bei pipirų yra vienas skaniausių dalykų ever - Jums reiktų pamatyt jo veido išraišką, kai toks bliiūdas patenka jam į rankas...

Dabar pomidoras mano gyvenime yra visavertė daržovė (vaisius, jeigu jau visai tiksliai), kurią naudoju su didžiausiu malonumu ir visais įmanomais pavidalais. Sunaudotus padažui (apie tėčio jau daug metų verdamą naminį pomidorų padažą rašiau dar pernai), pagardinančius sumuštinius ar picas, konservuotus ar saulėje džiovintus - mėgstu juos visokius!

Žinoma, tais minkštais, kvepiančiais pomidorais - mano atveju, užaugintais anytos - galim džiaugtis ne taip jau ilgai, bet esu girdėjusi vieno garsaus sveikatos mokslininko ir dietologo išvadą, kad geriau plastmasinės daržovės iš prekybos centrų žiemą nei jokių daržovių išvis. Todėl siūlau nenusiminti ir nenuleisti rankų tuos, kurie neturi savo šiltnamio ar nuostabios anytos. Be to, pomidorus galima uždaryti kaip kokį džiną stebuklingoje lempoje ir gėrėtis jais net tada, kai aplinkui nebebūna nieko raudono ar ryškaus.

Pristatau Jums nuostabųjį, netikėtąjį pomidorų džemą! Mano gamintas jau keletą kartų, bet taip ir neatėjęs iki blogo. Pirmą kartą gaminau jį Ugnės vardynoms, kurios buvo visai neseniai... prieš dvejus metus! Siaubas! Apsileidimas!

Skubu taisyti šią klaidą.

Tąkart dovanojom šio nuostabaus dalyko stiklainėlius visiems vardynų svečiams, o šiemet tiesiog anytos virtuvėje išviriau, šiltnamyje prifotografavau ir dovanoju Jums.

Maždaug 300 mililitrų talpos stiklainėliui turėkit:

1 kilogramą prinokusių pomidorų,
300 gramų cukraus,
50 mililitrų vandens,
1 citrinos sultis ir smulkiai tarkuotą žievelę,
1 nedidelis čili pipiras (nebūtinai).

Visų pirma, aštraus peilio galiuku kryžmai įpjaukit kiekvieno pomidoro viršūnę. Pomidorus maždaug pusei minutės panardinkit į verdantį vandenį.

Ištraukite, akimirkai įmeskit į šaltą vandenį ir nulupkite žievelę - kuo labiau prinokęs pomidoras, tuo lengviau ji lupsis.

Nuluptus pomidorus supjaustykit ketvirčiais arba smulkiau. Pirštais išimkit visas sėklytes ir viską, kas skysta. Turit pasilikti tik standžiąją pomidoro dalį.

Nusausintus pomidorus smulkiai supjaustykit.

Į puodą, kuriame virsite džemą, suberkite cukrų ir supilkit vandenį bei citrinos sultis, sumeskit tarkuotą citrinos žievelę. Kaitinkit, kol masė užvirs, o cukrus ištirps. Į gautą sirupą sukrėskit smulkintus pomidorus ir įmeskit šiek tiek įpjautą, bet nesmulkintą čili pipirą - jis tik paleis savo skonį, virimo pabaigoje galėsite jį lengvai išimti. Virkit ant vidutinės ugnies dažnai pamaišydami. Virimo laikas priklauso turbūt ir nuo horoskopų, ir nuo mėnulio fazės (paskutinį kartą man prireikė dviejų valandų), bet kad žinotumėt, jog džemas jau yra tinkamas, užlašinkit jo ant šaltos lėkštutės ir pavertę ją stebėkit - kai džemas laikysis savo vietoje ir niekur nečiuoš - viskas, darbas baigtas.

Belieka sudėti jį į švarų stiklainėlį ir vaišintis kaskart, kai tik norėsis mėgiamo sūrio arba kai tiesiog užsimanysit nustebinti visus savo nuostabumu.

Atia atia, mažuliai! Ilsėkitės, o kitą vasarą sugrįžkit pas mus dar didesni, raudonesni ir minkštesni...

Gerų pomidorų dar yra - paskubėkit!

Lengvas šventinės vakarienės meniu

Šįvakar trumpai papasakosiu apie mūsų su Martynu ketvirtųjų - dar vadinamų vaisinėmis - vestuvių metinių šventinę vakarienę, kurią ruošiau prieš trejetą dienų. Norėjosi kažko lengvo ir gaivaus - visgi dar vasara, todėl meniu sudarė du labai lengvi (visomis prasmėmis) patiekalai: cukinijų spaghetti su krevetėmis ir arbūzo tortas.

Pastarasis pavyko puikiai! Lyg tyčia nusipirkti arbūzai buvo labai skanūs, puikiai laikantys formą ir gražiai nuaugę. Todėl beliko tiesiog juos supjaustyti norimo dydžio ratais, papuošti gėlėmis bei uogomis ir štai, prašom, dviejų aukštų vaisinis tortas paruoštas. Tiesa, iš pradžių ieškojau besėklių arba skirtingų spalvų (tarkim, geltonų ir raudonų) arbūzų, bet kai apvažiavusi net keletą didelių prekybos centrų radau tik įprastinius, nusprendžiau nesinervinti ir pasidžiaugti tuo, ką rasti pavyko - dviem skirtingo dydžio arbūzais raudonu minkštimu ir sėklytėmis. Ir viskas pavyko tiesiog nuostabiai! Vakarienė nuo stalo dingo akimirksniu!

Puikiai 2-3 asmenų vakarienei turėkit:

2 nedideles cukinijas (iš viso apie pusę kilogramo),

pusę valgomo šaukšto sviesto,

2 arbatinius šaukštelius alyvuogių aliejaus,

4 skilteles česnako,

12-16 didelių krevečių (atšildytų arba šviežių),

druskos,

šviežiai maltų juodųjų pipirų,

žiupsnelį tarkuotos citrinos žievelės,

pusės citrinos sultis.

Cukinijas supjaustykit pjaustykle arba mandolina plonais ilgais šiaudeliais, kuo panašesniais į spaghetti makaronus.

Keptuvėje įkaitinkite pusę sviesto ir pusę alyvuogių aliejaus. Suberkite pusę smulkiai supjaustyto česnako. Apkepkite jį ant vidutinės ugnies maždaug porą minučių. Tuomet į keptuvę sumeskite krevetes, pabarstykit druska ir maltais juodaisiais pipirais ir kepkite vis pamaišydami keletą minučių. Krevetes ir česnakus išimkite iš keptuvės ir padėkite netoliese.

Į tą pačią keptuvę sudėkite likusį sviestą, supilkite likusį aliejų. Kai ji įkais, į keptuvę sumeskite cukinijų šiaudelius. Vis vartydami cukinijas kepkite porą minučių, tuomet suberkite likusį česnaką, tarkuotą citrinos žievelę ir supilkite citrinos sultis, įberkit šiek tiek druskos maltų juodųjų pipirų., sudėkite apkeltas krevetes. Viską dar kartą greitai pamaišykit. Nukelkit keptuvę nuo ugnies.

Svarbiausia gaminant šį patiekalą, labai greitai suktis prie keptuvės, nes taip, kaip krevetėms nesveika pernelyg ilgai kepti, nes jos tampa kietos, taip cukinijoms nesveika, nes jos ima leisti lauk savo sultis ir nemaloniai minkštėti.

Nuostabus, lengvas, beveik vegetariškas patiekalas, kuris nustebins savo skoniu ir išvaizda. Būtinai išbandykit. Būtinai.

P.S. vienintelis šio puikaus patiekalo minusas yra tai, kad jo negali paruošti iš anksto arba kitą dieną neštis į darbą - taip paruoštos cukinijos visgi pernelyg lepios, bet kai norisi greitai arba greitai ir kitaip nei kasdien pavakarieniauti - šis sprendimas tikrai fantastiškas!

Skanių ir Jums šventinių vakarienių!

Pica su gervuogėmis ir ricotta

Tęsdama puikią gervuogių temą, siūlau Jums gražuolės picos, puoštos  šiomis uogomis ir skanintos net trimis sūriais receptą.

2 normalaus dydžio picom turėkit:

tešlos picų pagrindams*

pusę stiklinės šakute sutrintų gervuogių,

100 gramų smulkiai tarkuoto kietojo sūrio (naudojau Džiugą),

100 gramų tarkuoto mozzarella arba kitokio minkšto sūrio,

150 gramų ricota sūrio arba švelnios naminės varškės,

pusę stiklinės šviežių gervuogių,

saują smulkintų svogūno laiškų (kitą kartą naudočiau laiškinius česnakus).

* galit naudoti savo mėgiamą ir išbandytą picos tešlos receptą. Aš naudojau šį).

Įkaitinkite orkaitę iki 220°C.

Paruoštų picos pagrindų pakraščius patepkit alyvuogių aliejumi, kad jie skaniai apskrustų.

Kepkite picos pagrindus apie 10 minučių, kol jie ims gražiai ruduoti.

Išimkite pagrindus iš orkaitės. Ištepkite juos trintomis gervuogėmis tarsi tai būtų pomidorų padažas.

Ant picos pagrindų berkit kietąjį ir minkštajį sūrius, išdėliokit ricotą nedideliais žiupsneliais. Išbarstykit šviežias gervuoges. Pabarstykit smulkintais svogūno laiškais.

Kepkit paruoštas picas apie 10 minučių, kol sūris išsilydys ir ims burbuliuoti.

Viskas! Pjaustykit kol karštos ir skanaukit! Švelnaus skonio, maloniai gaivi, kontrastingai graži. Puiki ir tikrai privaloma visiems vegetarams ir ne tik jiems.

Dar tikrai spėtumėt pasimėgauti nuostabiosiomis gervuogėmis, todėl pirmyn!

Braškių užpilas salotoms su aguonomis

Tęsiu kitokių braškių temą ir pristatau Jums praėjusį savaitgalį išbandytą ir tikrai maloniai nustebinusį padažą, skirtą salotoms.

Tikrai labai skaniam ir kažkodėl net šiek tiek egzotiškam braškių užpilui salotoms Jums reikės:

didelės saujos šviežių pjaustytų braškių,

4 valgomų šaukštų balzamiko acto,

4 valgomų šaukštų tyro alyvuogių aliejaus,

2 valgomų šaukštų medaus,

2 arbatinių šaukštelių Dijon garstyčių,

1 arbatinio šaukštelio sojų padažo,

1 didelės česnako skiltelės,

druskos ir pipirų jeigu norisi*,

1 valgomo šaukšto aguonų.

Visus užpilo ingredientus (išskyrus aguonas) sudėkite į indą ir sutrinkite blenderiu. Paragaukit, ar nieko netrūksta. Suberkit aguonas iš išmaišykit.

* druskos berkit atsargiai, vis ragaudami, nes sojų padažas yra gana sūrus. Jeigu mėgstat ir norisi, galima įlašinti šiek tiek aštraus padažo (sriracha, chilli, tabasco ar panašaus).

Viskas, salotų užpilas paruoštas!

Visi ragavę labai gyrė, todėl labai kviečiu ir Jus - kol dar braškės nepasibaigė - išbandyti ir palaistyti juo savo mėgiamas salotas. Manau, kad dar ne kartą jį gaminsiu, naudodama vis kitas (o šaltuoju sezonu - gal net ir šaldytas) uogas.

Tegyvuoja braškės!

Pamiršta rizika ir Trinta žiedinių kopūstų ir kokosų pieno sriuba

Aš, kaip ir dažnas iš mūsų, esu tikra savo įpročių auka: dažniausiai užsisakau vis tą pačią picą, vos porą mėnesių pavairavusi automobilį nebenoriu iki darbo keliauti kitaip, net įprastą šuns vedžiojimo maršrutą sunku pakeisti. Nes gi atrodo, kad vos tik surizikuosi, tai iškart ir norėsis sakyti: reikėjo kaip visad imt tą su paprikom, o ne šitą neskanią su saliamiu, reikėjo važiuot su mašina, o tai dabar lietus nuplovė pusę blakstienų tušo ir aš atrodau kaip kokia panda, reikėjo su Bartu vaikštinėti įprastu takeliu, o tai dabar sutikau tą trenktą kaimyną, kuriam pusvalandis pokalbio apie nieką yra norma...

Taip nesinori rizikuoti ir sugriauti begalę savo įsivaizdavimų, savo kasdienių rutinų rutinėlių, nes gi pasaulis nustos suktis iškart kai tik žengsim žingsnį ne ten.

Tai noriu Jums pasakyt, kad nė velnio. Geriausi, labiausiai jaudinantys dalykai nutinka tuomet, kai pernelyg ilgai nesvarstydami drąsiai žengiam nežinion.

Tokių žingsnių esu žengusi ne vieną, bet jų vistiek yra žengta per mažai, o augant darosi vis sunkiau ir nedrąsiau jiems ryžtis.

Todėl ir primenu sau ir Jums, kad rastumėt būdų išklysti iš kelio. Kad ir mažų, visai nereikšmingų.

Pasakykit, ką iš tiesų galvojat, net jeigu bijot, kad aplinkiniams nuo to bus nejauku. Išbandykit tą sodriai raudoną lūpdažį, net jeigu manot, kad jis matysis ryškiau nei visi gatvės šviesoforai. Pasižiūrėkit bent vieną to keisto fantastinio serialo seriją, net jeigu tikitės, kad užmigsit jau po pirmųjų kadrų. Kandidatuokit į savo svajonių darbą, net jeigu neatitinkat pusės nurodytų reikalavimų. Prisipažinkit, kad mylit, net jeigu tai bus paskutiniai kitam žmogui ištarti Jūsų žodžiai.

Arba tiesiog išsivirkit keistai skambančios sriubos.

Sriubai turėkit:

ne mažiau nei 800 gramų žiedinio kopūsto,

1 litrą daržovių sultinio (šįkart naudojau vištienos),

200 gramų kokosų pieno,

2 valgomus šaukštus aliejaus,

žiupsnelį druskos,

šlakelį citrinos sulčių.

Žiedinį kopūstą supjaustykite nedideliais gabalėliais.

Puode, kuriame virsite sriubą, įkaitinkite aliejų. Suberkite smulkintus žiedinius kopūstus ir kaitinkit juos ant vidutinės ugnies vis pamaišydami apie keletą minučių, kol gabalėliai ims skrusti.

Į puodą supilkite sultinį ir palaukit, kol jis užvirs. Virkite apie 10 minučių, kol žiediniai kopūstai suminkštės. Įberkit šiek tiek druskos.

Viską sutrinkit blenderiu. Supilkit kokosų pieną ir citrinų sultis ir gerai išmaišykit. Porai minučių grąžinkit puodą ant ugnies.

Viskas - sriuba paruošta!

Tarsi paprasta ir žemiška, bet kartu ir egzotiška. Švelnios tarsi šilkas tekstūros, soti ir nekasdieniška.

Iki paskutinės minutės dvejojau, kaip gi čia derės tie du - žiedinių kopūstų ir kokosų pieno - skoniai, o jie suderėjo ir suskambėjo išties puikiai! Net Martynas sakė, kad mielai dar kartą valgytų tokią sriubą. Tai čia jau didis dalykas, žinokit.

Kartais iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje, regis, nieko bendro neturinti pora gyvena ilgai ir laimingai, todėl nebijokit rizikuoti. Nei gyvendami, nei gamindami. Štai kokia aš gili, pasirodo.

Linkiu Jums atradimų kupino laisvadienio!

Kaip dar vienas fu fu fu tapo niam niam ir Kruvinoji Meri vakarienei

Yra tokių skonių, kurių nemėgstu nuo vaikystės: petražolės, anyžiai, salieras...

Kad ir kaip vengčiau šių produktų, retkarčiais susiklosto situacijos, kai nebėra kur trauktis ir tenka jų ragauti. Paskutinis toks atvejis buvo darbe sugalvoti eiliniai teminiai pietūs, skirti vegetariškam maistui. Mano kolegė gydytoja Gintarė, gabi ir išradinga gamintoja ir ragautoja, vaišino mus trinta sriuba, kurios pagrindinis ingredintas buvo... salierai. Sužinojusi tai pagalvojau, kad šįkart liksiu alkana, bet, tiesą sakant, praleisti vienus kitus pietus man išties nepakenktų. Ir kas antrą vakarienę. Bet ne apie mane pasikalbėti susirinkom.

Tai štai visa išbadėjusi lipu į viršų tikėdamasi tiesiog pasižiūrėti, kaip pietaus visi kiti ir staiga vidury laiptų mano nosį pasiekia nuostabus kvapas, intensyvus, bet itin viliojantis... Taip kvepėjo žadėtoji salierų ir pomidorų sriuba!

Nuo pirmo šaukšto supratau, kad ją ne tik kad įmanoma valgyti, ji išties labai skani! Ir aš būtinai ją gaminsiu. 

Nors paties saliero kvapas bei skonis man visdar nėra labai malonus, jis tampa puikus susimaišęs su pomidorais ir prieskoniais. Avinžirniai suteikia sriubai sotumo, o aštrus padažas - ugnies. Labai greita, lengva ir itin gardi sriuba, kurią išties rekomenduoju.

Čia viskas taip panašu į legendinį bloody Mary kokteilį, kad būtų keista nepasigaminti ir neparagauti. Žinot, po sunkios darbo dienos ar tiesiog savaitgalį...

2-4 žmonių pietums arba vakarienei turėkit:

2-4 saliero stiebus,
1 vidutinį arba pusę didelio svogūno,
1 mažą skardinę konservuotų pomidorų,
1 mažą skardinę avinžirnių,
100 mililitrų vandens,
2-3 valgomus šaukštus balzaminio acto,
2-3 valgomus šaukštus vorčesterio padažo,
druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį,
tabasco ar kito aštraus padažo pagal skonį.

Puode, kuriame gaminsite sriubą, įkaitinkite truputį aliejaus. Suberkite smulkintą svogūną. Palaukit, kol svogūnas pasidarys skaidrus ir suberkite smulkiai pjaustytus saliero stiebus. Keletą minučių pakepinkit. Sukrėskit konservuotus pomidorus ir avinžirnius su visomis sultimis. Įpilkit maždaug 100 mililitrų vandens. Kaitinkit, kol viskas ims kunkuliuoti. Virkit 5-7 minutes.

Nukelkit puodą nuo ugnies ir sutrinkit viską blenderiu, kol masė taps vientisa. Supilkite actą ir padažus, įberkit druskos ir šviežiai maltų pipirų. Prieskonius, actą ir padažus rekomenduoju dėti po truputį, vis maišant ir ragaujant, kol sriuba taps Jums tinkamo skonio ir aštrumo.

Patiekit su žalia saliero šakele ir skrudinta duona.

Dabar mąstau, kaip čia savo mėgiamus kokteilius pavertus vakariene...

Nenustokit ragauti, nes kartais po įprastu fu slepiasi nuostabus niaaam!

Trinta žirnelių sriuba ir kiti pavasarizmai

Sekmadienį su brangiais saviškiais sutikom pavasarį. Norėjosi ko nors lengvo, spalvingo, pavasariško ir gaivaus. Užkandžiams gaminau bruschetta, desertui - nuostabųjį citrininį tiramisu, o karštąja pietų dalimi tapo puikiai debiutavusi trinta žirnelių sriuba. Ji tokia lengva ir gaivi, bet tokia maistinga ir soti, kad tiesiog neįtikėtina! Jokių bulvių tirštumui, tik gražuoliai žalieji žirneliai ir vienas itin slaptas ingredientas... Sudominau?

Turėkit:

500 gramų šviežių arba šaldytų žirnelių,

3 vidutinio dydžio obuolius (tai ir yra slaptasis ingredientas!),

1 litrą sultinio,

pusę vidutinio svogūno,

2-3 skilteles česnako,

šaukštą sviesto,

druskos,

šviežiai maltų pipirų.

Smulkiai supjaustykite svogūną ir česnaką. Į puodą, kuriame virsite sriubą, įdėkite šaukštą sviesto. Į įkaitusį sviestą suberkite pjaustytą svogūną. Apkepkit, kol svogūnas įgaus gražią auksinę spalvą, tuomet suberkite česnaką ir dar truputį viską pakepkit.

Į puodą su svogūnais sir česnakais sumeskite nuluptus ir nedideliais gabalėliais supjaustytus obuolius. Viską užpilkite sultiniu. Kaitinkite, kol užvirs, o tuomet virkite dar keletą minučių, kol obuoliai ims minkštėti.

Suberkit žirnelius ir dar viską pavirkit kokias 7 minutes, įberkit druskos ir šviežiai maltų pipirų. Viską sutrinkit blenderiu, paragaukit, ar nieko netrūksta. Viskas, sriuba pasiruošusi būti valgoma ir giriama!

O kalbant apie pavasarišką orą, atsirandančias spalvas ir tokią sunkiai nupasakojamą įkvėpimo viskam nuotaiką, pačiu laiku tas mano vardadienis! Gavau nuostabių gėlių ir, beveik nė piršto nepajudinusi, turiu išpuoštus ir kvepiančius namus!

Kvapų ir spalvų visiems!

Tortilla su batatais, pupelėmis ir avokadų bei rukolos padažu

Dar vienas labai paprastas, bet itin harmoningo skonio vegetariškas patiekalas, kurį nuoširdžiai rekomenduoju. Nepaprastai skaniai jame susijungia saldus, sūrus ir aštrus skoniai, vienas kitą papildydami ir išryškindami.

Saldžiosios bulvės arba batatai - pagaliau mano paragautas produktas - nustebino pačia geriausia prasme. Ji saldūs kaip morkos, gražūs kaip moliūgai, o savo konsistencija primena paprasčiausias bulves. Tikrai dar ne kartą ką nors iš jų gaminsiu! Avokadų ir rukolos padažas aštrus ir pilnas skonio, labai švelnios tekstūros. Pupelės... Na, jos čia tarnavo ne tik skonio, bet ir sotumo labui ir buvo tikrai labai vietoje.

 4 tortilla suktinukams (2-4 žmonių sočiam pavalgymui) turėkit:

pusę kilogramo kubeliais pjaustytų batatų (saldžiųjų bulvių),
1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus,
žiupsnelį maltų čili pipirų,
žiupsnelį druskos,

1 skardinę konservuotų raudonųjų pupelių (nukoštų ir nusausintų),
pusę mažo svogūno (smulkiai supjaustytą),
1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus,
žiupsnelį maltų čili pipirų,
80 mililitrų vandens,
1 arbatinį šaukštelį šviežių laimo sulčių,
druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį,

1 prinokusį avokadą,
didelę saują rukolos salotų,
2 valgomus šaukštus lukštentų moliūgo sėklų,
1 didelę skiltelę česnako,
1 valgomą šaukštą šviežių laimo sulčių,
1 valgomą šaukštą vandens,
žiupsnį jūros druskos,
šviežiai maltų pipirų pagal skonį,

4 vidutines kukurūzų miltų tortilla paplotėlius,
trupinto fetos sūrio.

Supjaustytus batatus apšlakstykit aliejumis, pabarstykit čili pipirais ir druska. Išmaišykit, kad gabalėliai tolygiai pasidenbgtų aliejumi ir prieskoniais. Vienu sluoksniu paskleiskite juos kepimo formoje. Kepkite 210°C karštumo orkaitėje apie 40 minučių, vidury kepimo laiko išimkite ir pamaišykite saldžiųjų bulvių gabalėlius.

Paruoškite pupeles. Keptuvėje įkaitinkite aliejų. Į keptuvę suberkite smulkiai pjaustytą svogūna, pabarstykite druska. Kaitinkite keletą minučių arba kol svogūno gabalėliai taps beveik skaidrūs. Suberkite čili pipirą ir maišydami pakaitinkite dar pusę minutės. Sudėkite nusausintas pupeles ir supilkite vandenį. Kaitinkite, kol ims virti, tuomet sumažinkit ugnį iki visai mažos ir vis pamaišydami kaitinkite viską dar keletą minučių. 

Nukelkite keptuvę su pupelėmis nuo ugnies, šakute sutrinkite maždaug pusę visų pupelių. Supilkite laimo sultis, pabarstykite druska bei pipirus, išmaišykite ir palikite uždengtą keptuvę kol patieksite.

Avokadų padažui pakepinkite moliūgo sėklas sausoje keptuvėje. Į nedidelį indą sudėkite išskobtą avokado minkštimą, rukolos salotas, laimo sultis, vandenį, česnaką ir druską. Viską sutrinkit blenderiu, kol masė taps vientisa. Suberkit skrudintas moliūgo sėklas ir dar šiek tiek viską patrinkit, kad sėklos susmulkėtų, bet liktų mažų gabaliukų.

Sausoje keptuvėje arba orkaitėje pašildykite tortilla paplotėlius. Dėkite juos į lėktę. Ant kiekvieno paplotėlio kraukit šaukštą keptų batatų, šaukštą pupelių ir šaukštą avokadų ir rukolos padažo, viską apibarstykit fetos sūrio trupiniais, susukti į paplotėlį ir valgyti.

Iš visų keturių šį mėnesį gamintų vegetariškų patiekalų, šis man pasirodė paaats skaniausias. Mėsos jame ne tik kad nepritrūko, ji čia būtų tiesiog netikusi. 

Šios vegetariškos tortilijos gali kiekvieną mūsų įkvėpti dažniau fantazuoti ir gaminti maistą be mėsos, nes jų gerumas yra tiesiog ne tas žodis koks! Net jeigu esat didžiausi pasaulio mėsėdžiai, būtinai pamėginkit: skalsus, drėgnas, minkštas, sotus, lengvas - fantastiškas patiekalas, sakau Jums!

Nebijokit patirti naujų pojūčių ir išbandyti netikėtų skonių!

Tailandietiški kepti ryžiai su ananasais ir paprikomis

Ryžius su daržovėmis labai mėgstu, todėl gaminu gan dažnai. Čia gi nei recepto, nei proto didelio nereikia, o rezultatas visada būna lengvas ir skanus. Vis dėlto, pasirodo, ir aš turėjau progą šio to išmokti. Paragavusi šių ryžių supratau, kad atskirai apkepti prieš sumaišant juos su daržovėmis, jie įgauna visai kitokio skonio. Būtent todėl dalinuosi su Jumis šiuo, iš pažiūros labai paprastu ir kasdienišku receptu.

Maždaug 3 žmonių pamaitinimui turėkit:

2 valgomus šaukštus aliejaus,
2 lengvai išplaktus kiaušinius (su trupučiu druskos),
pusės kilogramo šviežio arba konservuoto ananaso, gabaliukais,
1 didelės raudonosios paprikos (smulkiai pjaustytos)
3 smulkintų česnako skiltelių,
2 puodelių virtų basmati ryžių (tinka ir kitokie, tarkim, rudieji, reikės maždaug 200 gramų sausų ryžių),
1-2 valgomų šaukštų sojų padažo,
1 valgomo šaukšto saldaus čili padažo (arba kito aštraus padažo pagal skonį),
1 nedidelio laimo,
druskos pagal skonį,
žalumynų (svogūno laiškų, smulkintų petražolių) papuošimui (paskutinę minutę susivokiau, kad jų neturiu...).

Į didelę įkaitusią keptuvę įpilkite šaukštelį aliejaus. Jam įkaitus, supilkite kiaušinius. Kai nuo karščio kiaušinių plakinys ims trauktis, pamaišykite juos mentele - mums reikia kuo daugiau tokių kiaušinių draiskanų. Iškepusius kiaušinius sudėkite į dubenėlį.

Į tą pačią keptuvę įpilkite dar šaukštelį aliejaus. Kai jis įkais, sudėkite ananaso gabalėlius ir smulkintą papriką. Kepkite vis pamaišydami, kol ananasai ims karamelizuotis, maždaug 3-5 minutes. Tuomet suberkite smulkintą česnaką (jeigu naudosit, dabar reikėtų suberti ir saują smulkintų svogūno laiškų) ir viską maišydami pakepinkit dar pusę minutės. Daržovių mišinį sudėkite į dubenėlį su kiaušiniais.

Į tuščią keptuvę supilkite likusį šaukštą aliejaus. Į įkaitusį aliejų sukrėskite virtus ryžius ir maišydami kepinkite, kol ryžiai taps karšti ir ims po truputį skrusti, maždaug 3 minutes.

Į keptuvę su ryžiais sukrėskite dubenėlyje esančias daržoves ir kiaušinius. Maišydami apkepkit, kol viskas kaip reikiant sušils. Nukelkit keptuvę nuo ugnies. Supilkit sojos ir saldų čili padažus. Išspauskit pusę laimo. Išmaišykit, įberkit druskos, paragaukit, jeigu ko nors trūksta - papildykit.

Puoškit smulkintomis petražolėmis ir laimo skiltelėmis ir patiekite.

Jeigu rinksitės baltus ryžius, iš visos širdies rekomenduoju basmati. Jie nuostabūs! Labai ilgą laiką galvojau, kad ryžiai yra ryžiai ir nėra čia ką svarstyti. Bet paragavusi basmati supratau, kad skirtumas yra didžiulis! Pastarieji dar sausi būdami turi tokį švelnų aromatą, kurį užuodę, atpažinsit visur ir visada. Paragavau, užmerkiau akis ir atsidūriau kažkokioj egzotiškoj, tolimoj ir niekad nematytoj vietoj. Puikus - beveik nieko nekainuojantis - pojūtis!

Anksčiau, iš beveik identiškų ingredientų gamindama ryžius su daržovėmis, ką tik išvirusius ryžius suversdavau į keptuvę su ką tik apkeptomis daržovėmis ir dar šiek tiek patroškindavau. Ryžiai nespėdavo apkepti (priešingai, nei šįkart) ir prisigerdavo ananasų bei paprikos skonio. Tai nėra blogai, dievaži, bet skonis skiriasi visiškai! Šįkart labiau jautėsi atskirų ingredientų skonis ir, kas svarbiausia, visiškai netrūko jokios mėsos. Sotus, bet kartu labai lengvas patiekalas, puikiai tinkantis ir pietums darbe, ir vakarienei namuose.

Laukdami pavasario, pasigaminkit ko nors išties spalvingo!