Pomidorai. Jie yra nuostabūs! Ryškūs, aromatingi, tikri gražuoliai! Kvepia dar neužėjus į šiltnamį, tiesiog kviečia - ateik ir nuskink mus!
Mama man pasakojo, kad būdama mažytė labai juos mėgau ir kąsdavau tiesiog iš cielo. Bet šiaip, kiek save prisimenu, pomidorais niekad pernelyg nesižavėjau ir, jeigu būdavo galimybė, jų vengdavau. Tiesa, mano mama jų ir dabar nevalgo, todėl namuose jokių problemų dėl to nekildavo. Bet prisimenu vieną atvejį, kai atėjus į mylimos draugės Justės dvyliktą ar tryliktą gimtadienį, buvau pavaišinta įdarytais pomidorais. Buvau gerai išauklėta (!) ir nedrįsau atsisakyti ar rodyti kažkokius kaprizus, todėl pernelyg neatkreipdama dėmesio į save nuėmiau tą pomidoro dangtelį, išvalgiau pomidore buvusią kažkokią labai skanią mišrainę, uždengiau ir palikau. Dabar taip gėda tai prisiminus... Tikiuosi, Justės mama neįsižeidė.
Ilgą laiką pomidorus nurinkdavau ir nuo picos, ir nuo visur kitur, bet štai, apsigyvenau su Martynu ir, susižavėjusi jo meile pomidorams, pati įsimylėjau! Martynui šviežias pomidoras su grietine, svogūnais ir trupučiu druskos bei pipirų yra vienas skaniausių dalykų ever - Jums reiktų pamatyt jo veido išraišką, kai toks bliiūdas patenka jam į rankas...
Dabar pomidoras mano gyvenime yra visavertė daržovė (vaisius, jeigu jau visai tiksliai), kurią naudoju su didžiausiu malonumu ir visais įmanomais pavidalais. Sunaudotus padažui (apie tėčio jau daug metų verdamą naminį pomidorų padažą rašiau dar pernai), pagardinančius sumuštinius ar picas, konservuotus ar saulėje džiovintus - mėgstu juos visokius!
Žinoma, tais minkštais, kvepiančiais pomidorais - mano atveju, užaugintais anytos - galim džiaugtis ne taip jau ilgai, bet esu girdėjusi vieno garsaus sveikatos mokslininko ir dietologo išvadą, kad geriau plastmasinės daržovės iš prekybos centrų žiemą nei jokių daržovių išvis. Todėl siūlau nenusiminti ir nenuleisti rankų tuos, kurie neturi savo šiltnamio ar nuostabios anytos. Be to, pomidorus galima uždaryti kaip kokį džiną stebuklingoje lempoje ir gėrėtis jais net tada, kai aplinkui nebebūna nieko raudono ar ryškaus.
Pristatau Jums nuostabųjį, netikėtąjį pomidorų džemą! Mano gamintas jau keletą kartų, bet taip ir neatėjęs iki blogo. Pirmą kartą gaminau jį Ugnės vardynoms, kurios buvo visai neseniai... prieš dvejus metus! Siaubas! Apsileidimas!
Skubu taisyti šią klaidą.
Tąkart dovanojom šio nuostabaus dalyko stiklainėlius visiems vardynų svečiams, o šiemet tiesiog anytos virtuvėje išviriau, šiltnamyje prifotografavau ir dovanoju Jums.
Maždaug 300 mililitrų talpos stiklainėliui turėkit:
1 kilogramą prinokusių pomidorų,
300 gramų cukraus,
50 mililitrų vandens,
1 citrinos sultis ir smulkiai tarkuotą žievelę,
1 nedidelis čili pipiras (nebūtinai).
Visų pirma, aštraus peilio galiuku kryžmai įpjaukit kiekvieno pomidoro viršūnę. Pomidorus maždaug pusei minutės panardinkit į verdantį vandenį.
Ištraukite, akimirkai įmeskit į šaltą vandenį ir nulupkite žievelę - kuo labiau prinokęs pomidoras, tuo lengviau ji lupsis.
Nuluptus pomidorus supjaustykit ketvirčiais arba smulkiau. Pirštais išimkit visas sėklytes ir viską, kas skysta. Turit pasilikti tik standžiąją pomidoro dalį.
Nusausintus pomidorus smulkiai supjaustykit.
Į puodą, kuriame virsite džemą, suberkite cukrų ir supilkit vandenį bei citrinos sultis, sumeskit tarkuotą citrinos žievelę. Kaitinkit, kol masė užvirs, o cukrus ištirps. Į gautą sirupą sukrėskit smulkintus pomidorus ir įmeskit šiek tiek įpjautą, bet nesmulkintą čili pipirą - jis tik paleis savo skonį, virimo pabaigoje galėsite jį lengvai išimti. Virkit ant vidutinės ugnies dažnai pamaišydami. Virimo laikas priklauso turbūt ir nuo horoskopų, ir nuo mėnulio fazės (paskutinį kartą man prireikė dviejų valandų), bet kad žinotumėt, jog džemas jau yra tinkamas, užlašinkit jo ant šaltos lėkštutės ir pavertę ją stebėkit - kai džemas laikysis savo vietoje ir niekur nečiuoš - viskas, darbas baigtas.
Belieka sudėti jį į švarų stiklainėlį ir vaišintis kaskart, kai tik norėsis mėgiamo sūrio arba kai tiesiog užsimanysit nustebinti visus savo nuostabumu.
Dabar pomidoras mano gyvenime yra visavertė daržovė (vaisius, jeigu jau visai tiksliai), kurią naudoju su didžiausiu malonumu ir visais įmanomais pavidalais. Sunaudotus padažui (apie tėčio jau daug metų verdamą naminį pomidorų padažą rašiau dar pernai), pagardinančius sumuštinius ar picas, konservuotus ar saulėje džiovintus - mėgstu juos visokius!
Žinoma, tais minkštais, kvepiančiais pomidorais - mano atveju, užaugintais anytos - galim džiaugtis ne taip jau ilgai, bet esu girdėjusi vieno garsaus sveikatos mokslininko ir dietologo išvadą, kad geriau plastmasinės daržovės iš prekybos centrų žiemą nei jokių daržovių išvis. Todėl siūlau nenusiminti ir nenuleisti rankų tuos, kurie neturi savo šiltnamio ar nuostabios anytos. Be to, pomidorus galima uždaryti kaip kokį džiną stebuklingoje lempoje ir gėrėtis jais net tada, kai aplinkui nebebūna nieko raudono ar ryškaus.
Pristatau Jums nuostabųjį, netikėtąjį pomidorų džemą! Mano gamintas jau keletą kartų, bet taip ir neatėjęs iki blogo. Pirmą kartą gaminau jį Ugnės vardynoms, kurios buvo visai neseniai... prieš dvejus metus! Siaubas! Apsileidimas!
Skubu taisyti šią klaidą.
Tąkart dovanojom šio nuostabaus dalyko stiklainėlius visiems vardynų svečiams, o šiemet tiesiog anytos virtuvėje išviriau, šiltnamyje prifotografavau ir dovanoju Jums.
Maždaug 300 mililitrų talpos stiklainėliui turėkit:
1 kilogramą prinokusių pomidorų,
300 gramų cukraus,
50 mililitrų vandens,
1 citrinos sultis ir smulkiai tarkuotą žievelę,
1 nedidelis čili pipiras (nebūtinai).
Visų pirma, aštraus peilio galiuku kryžmai įpjaukit kiekvieno pomidoro viršūnę. Pomidorus maždaug pusei minutės panardinkit į verdantį vandenį.
Ištraukite, akimirkai įmeskit į šaltą vandenį ir nulupkite žievelę - kuo labiau prinokęs pomidoras, tuo lengviau ji lupsis.
Nuluptus pomidorus supjaustykit ketvirčiais arba smulkiau. Pirštais išimkit visas sėklytes ir viską, kas skysta. Turit pasilikti tik standžiąją pomidoro dalį.
Nusausintus pomidorus smulkiai supjaustykit.
Į puodą, kuriame virsite džemą, suberkite cukrų ir supilkit vandenį bei citrinos sultis, sumeskit tarkuotą citrinos žievelę. Kaitinkit, kol masė užvirs, o cukrus ištirps. Į gautą sirupą sukrėskit smulkintus pomidorus ir įmeskit šiek tiek įpjautą, bet nesmulkintą čili pipirą - jis tik paleis savo skonį, virimo pabaigoje galėsite jį lengvai išimti. Virkit ant vidutinės ugnies dažnai pamaišydami. Virimo laikas priklauso turbūt ir nuo horoskopų, ir nuo mėnulio fazės (paskutinį kartą man prireikė dviejų valandų), bet kad žinotumėt, jog džemas jau yra tinkamas, užlašinkit jo ant šaltos lėkštutės ir pavertę ją stebėkit - kai džemas laikysis savo vietoje ir niekur nečiuoš - viskas, darbas baigtas.
Belieka sudėti jį į švarų stiklainėlį ir vaišintis kaskart, kai tik norėsis mėgiamo sūrio arba kai tiesiog užsimanysit nustebinti visus savo nuostabumu.
Atia atia, mažuliai! Ilsėkitės, o kitą vasarą sugrįžkit pas mus dar didesni, raudonesni ir minkštesni...
Gerų pomidorų dar yra - paskubėkit!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą