Galbūt vertėtų neskubinti įvykių ir ramiai laukti pirmos naujo mėnesio dienos, tačiau nesu tikra, jog rytoj turėsiu noro ir galimybių naudotis internetu, todėl tarararamtaram! - lapkritis jau čia!
Neslėpsiu, mėgstu šį mėnesį. Nors ir žinau, kad jis tamsus, niūrus, šventėmis nedosnus. Bet! Prasideda jis nuo Visų šventųjų progos, minimos visame pasaulyje. Ir kaip mums, lietuviams, bebūtų keista, lapkričio pirmoji išties yra šventė, o ne beveik juodojo kaspino diena. Rimties ir susikaupimo gi reikalauja visai ne pirma, o antra lapkričio diena, dar vadinama Vėlinėmis, kai mūsų dėmesys ir mintys skiriami tarp mūsų nebesantiems. Galbūt liksiu nesuprasta, bet man nuo pat mažumės patikdavo važiuoti lankyti kapus: apžiūrinėti senus antkapius, stebėti tamsoje tyvuliuojančią degančių žvakių jūrą, o senose ir mažulytėse kaimo kapinėse ieškoti giminystės ryšių tarp tokias pačias ar panašias pavardes turinčių žmonių. Visa tai man atrodo labai romantiška. Visgi su laiku atėjo suvokimas, kad tam, jog prisimintum brangų, bet jau iškeliavusį žmogų, visai nebūtina laukti lapkričio pradžios. Geroms mintims ir geriems darbams laikas ir taip visada tinkamas.
Lapkričio devynioliktąją mūsų šeimynoje yra net dvi svarbios progos, apie kurias papasakosiu kai ateis laikas, chi chi.
Paskutinę lapkričio savaitę kasmet miniu savo gimimo dieną (hmm, gal todėl ir mėnuo taip patinka?..).
Dar gi, kasmet vis pasvajoju apie Padėkos dieną. Nors ši šventė visiškai nemūsiška, neturim jai nei tradicijos, nei istorinių priežasčių (indėnai mūsų tikrai nemokė gaudyti ungurių ar auginti kukurūzų), tačiau Padėkos diena kildinama ir iš paprasčiausių bei lietuviams puikiai pažįstamų derliaus nuėmimo pabaigtuvių (tik jau nesakykit, kad bulviakasis ar rugiapjūtė Jūsų gyvenime niekada nesibaigė dainomis šokiais estrada). O filmų bei serialų suformuotas šios šventės vaizdas man visada atrodė labai patrauklus: prie didelio, išradingai padengto stalo susėda patys artimiausi ir širdžiai ypač mieli žmonės, kepamas normalios avies dydžio kalakutas, visi dėkoja už patirtus gerus dalykus ir maloniai leidžia laiką. Manau, kad nepaisant viso Padėkos dienos nelietuviškumo, mums tokia proga tikrai nepakenktų: pripažinkim, kad nesam pratę dėkoti ir beveik viską, kas mūsų gyvenime nutinka gero, esam linkę matyti kaip savaime suprantama.
Taigi, ar mėnuo bus šviesus ir šiltas - priklauso tik nuo mūsų pačių.
Linkiu po kojomis traškančių lapų, šviesių rytų, daug gryno oro, kelionių ir puikių įspūdžių!
P.S. lapkričio mėnesio desktop'o kalendorius jau savo vietoj - dešinėje blog'o pusėje, o mes baigiam darbus ir pradedam ilgąąąjį savaitgalį - važiuojam į Smilgius, woohoo!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą