Apie rugsėjo pavasariškumą

Visai neseniai perskaičiau mintį, jog "rugsėjis - tai mano pavasaris". Taikliau apibūdinti mano jausmų rudens atžvilgiu neįmanoma! Išties, rugsėjis visada atneša ne tik kalnus nepaaiškinamo įkvėpimo ir nuojautos, kad tuoj tuoj viskas iš esmės pasikeis. Jis taip pat sugrąžina norą kurti planus, svajoti, žadėti ir... tesėti. Galbūt šie pojūčiai likę dar nuo mokyklos laikų, kai be proto laukdavau rugsėjo pirmosios. Aišku, tai skonio reikalas, bet ruduo atneša ne tik vidinių pokyčių, bet ir visą tą spalvų grožį... Atrodo, surinkčiau kiekvieną nukritusį lapą ir įlipčiau į kiekvieną balą! Tiesa, niekas juk ir nedraudžia to daryti... Chi chi.

Taigi, trumpiau tariant, rudens pradžia man - tarsi kokie naujieji metai. Šiųmetis ruduo, panašu, atneš visokių gerų pokyčių - belieka tik atmerkt akis, ištiest rankas ir čiupt viską kuo greičiau!

Prisipažinsiu, su visais tais maistų gaminimais šiek tiek nuklydau nuo tikrosios šio tinklaraščio minties. Todėl su malonumu prie jos grįžtu ir pasižadu (!) dalintis savo įkvėpimo šaltiniais bei semtis jo iš Jūsų. Kaip? Skaitydama komentarus. Taip taip, labai jų laukiu. Blogų irgi.
Paskutinėmis dienomis jaučiuosi labai įkvėpta:

puikaus lietuviško blog'o apie daugybę įkvepiančių ir mąstyti verčiančių dalykų The Pursuit of Happiness;

puikaus filmuko apie tai, kaip pasigaminti tradicinio amerikietiško pyrago tešlą per 60 sekundžių (jau išbandyta su obuolių įdaru - stačiai nuostabu!);

puikaus filmo Mirusių poetų draugija apie tai, koks svarbus žmogui yra palaikymas ir galimybė veikti tai, apie ką svajoji;

puikaus fotografo Ado Vasiliausko asmenybės ir darbų;

puikaus (patikėkit, man - tikrai puikaus) pirmojo pasirodymo Vilniaus maratone 2011;
puikiojo puikiosios Beyoncé albumo '4';

puikios naujosios savo pavardės (dar ne oficialios, bet moraline prasme, jau tikrai naujosios).

Įkvepiančio ir naują pradžią žadančio rugsėjo!