1. Jau šį sekmadienį - Mamyčių diena. Kai sesė anądien manęs paklausė, ko norėčiau šia proga, kurį laiką nesupratau prie ko čia aš? Ir nors tai bus jau antroji mano Mamyčių diena, aš iki šiol neapsiprantu su šiuo statusu ir jaučiuosi pernelyg nerimta ir nesuaugusi, kad priklausyčiau mamų luomui... Kaip ten bebūtų, planuojam visos šeimos pasibuvimą ir pasivaikščiojimą parke, o paskui - pietus mano tėvų namuose. Man nuo šios datos visuomet prasideda tas tikrasis, šiltas ir žydintis pavasaris, todėl labai jos laukiu.
2. Artimiausiuose planuose (galbūt net rytojaus) yra kelionė į zoologijos sodą (tikriausiai Kauno, bet girdėjau, kad ir Rygos yra labai vertas dėmesio). Apie apsilankymą gyvūnų pasaulyjeeeee Martynas svajoja ir kalba turbūt nuo tada, kai namo parsivežėm Ugnę. Tačiau praėjusią vasarą ji dar buvo per maža, o šiemet jau galės pati lakstyti ir džiūgauti (jai dabar itin paūmėjusi meilė Bartui ir susidomėjimas visais knygos puslapiuose, televizoriaus ar kompo ekrane matomais gyvūnais).
P.S. pirmasis mano prisiminimas iš zoologijos sodo siekia maždaug penktus mano gyvenimo metus, kai su tėčiu lankėmės Kauno zoologijos sode. Tada man neišdildomą įspūdį paliko begemotas, kuris, atėjus jo pietų metui išnėrė iš tokio nemenko baseino ir vienu kąsniu (!) surijo visą prižiūrėtojo jam paduotą Palangos duonos kepalą. Paskui jis iškart surijo dar du ar tris tokius pačius kepalus, o mane stačiai ištiko šokas kaip šitaip įmanoma?! ir šį savo patyrimą dar ilgai pasakojau visiems, ką tik sutikdavau.
3. Šiemet tikra trisdešimtmečių epidemija! Supratau, kad visi artimiausi mano (o ir Martyno) draugai yra mūsų vienmečiai, todėl vienas balius veja kitą, o idėjos tai pamažu senka... Tikiuosi, kas nors liks galvoj iki mano pačios jubiliejaus lapkričio pabaigoj... Gegužės gale minėsim (o gal švęsim?) mano (nors reiktų sakyt mūsų) brangios, nuostabios draugės Vitalijos gimtadienį, todėl aš ir nekantrauju, ir nerimauju: keista ir neįprasta būti tiesiog viešnia, negalvoti apie jokius tortus, svečių suguldymą ar linksmybes. Tikiuosi ir linkiu, kad ši šventė būtų tik apie Vitaliją, kad ji tądien būtų pati svarbiausia visame pasaulyje, chi chi.
4. Po ketvirtuoju numeriu paslėpiau labai laukiamą dalyką, kurio kolkas negaliu išduoti, nes nenoriu, kad kai kas perskaitęs šį įrašą susigadintų staigmeną. Pažadu Jums daug šviežių įspūdžių, o pati siaubingai laukiu šio reikalo!
5. Vis dažniau sulaukiu klausimų, kada mano blog'e atsiras mėsos. Pasakysiu atvirai, mėsą aš gaminu ir esu įgudusi žymiai labiau, nei gaminant saldumynus, tik... Nuo mėsos patiekalų viešinimo mane vis sulaiko baimė, kad nepavyks jos skaniai nufotografuoti, nes, pripažinkim, mėsa Jums ne koks tortas, o matyti tiesiog rudą gabalą (arba dar blogiau, daug mažų rudų gabaliukų plaukiojančių kažkame rudame) ne visuomet yra patrauklu. Tai štai vienas iš šio mėnesio pasiryžimų: pagaminti ir nufotografuoti mėsos patiekalą. Fingers crossed.
Gegužės mėnesio pažadas:
susitvarkyti savo drabužių spintą. Skamba paprastai, bet realybė visiškai kitokia. Tikiu, mane supras ne viena skaitytoja. Ir tikiu (aš tikrai tikiu!), kad šį savo pažadą įvykdysiu. Aš galiu! Tikrai galiu!
Šiltos, kvepiančios, linksmos gegužės visiems!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą