2015-05-14

Ilgoji Mamyčių diena ir šokolado suflė

Mamyčių diena yra tokia šventė, kuri yra puiki pati savaime, nes ją gali švęsti visi, nepaisant to, kokioj šaly gyvena, kokią religiją išpažįsta. Visi mes ir/arba turim (turėjom) mamytę, ir/arba patys esam mamytės (čia tai bent sakinį sugalvojau!). Vadinasi, tai visų mūsų šventė! 
Mano pačios Mamytės diena prasidėjo gerokai iš anksto. O ir trūko toli gražu ne vieną dieną.

Pirmadienio rytą stovėjau stotelėje ir stebėjau tokią situaciją: berniukas, koks ketvirtokas ar penktokas, gražiai ir atsargiai (todėl ir susižavėjau) nusiskynė keletą baltai žydinčių kažkokio krūmo šakelių ir, visas paskendęs savo sumanyme žiūrėdamas į rankose laikomą puokštę, sušnabždėjo "Mamai.". Netrukus prie jo priėjo klasiokė ir paklausė, ką jis čia daro. Jis atsakė, kad ruošia dovaną savo mamai ir kad ji irgi TURI tą patį padaryti. "Leisk, aš tau padėsiu", - pasakė berniukas pamatęs, kad draugė nepasiekia gan aukštai esančių šakų. Tikra tyra stebuklinga situacija.

Tuomet maždaug antradienį suvokiau, kad dar nepasinaudojau per praėjusią Mamyčių dieną gauta dovana - masažu. Tai beveik paskutinę dovanų čekio galiojimo dieną spėjau užsirašyti procedūrai.

Atvykau į masažo saloną visa pikta, nes teko skubėti per didžiausią lietų. Bet vos tik įžengiau pro duris, apėmė tokia maloni ramybė... Visų pirma, masažuotoja atliko man viso kūno odos šveitimą skaniai kvepiančiu aliejumi su cukrumi (arba druska), tuomet liepė eiti po dušu ir grįžus vėl gultis ant stalo. Grįžus, visą kūną įtrynė labai švelniu moliu, suvyniojo į plėvelę, apklojo šimtu rankšluosčių ir išeidama pasiūlė ramiai pagulėti arba pasnausti, tai jau patikėkit, šitokios progos aš tikrai nepraleidau! Po dar vieno dušo man ir vėl buvo pasiūlyta atsigulti. Štai tada ir prasidėjo viso kūno masažas, kurio metu ypatingas dėmesys buvo skirtas nugarai... Nors procedūra visą laiką balansavo ant skausmo ribos, po visko aš jaučiausi tiesiog nepaprastai! Išeinu į gatvę, o ten - šviečia saulė! Supratau (ir Martynui leidau suprasti), kad jeigu dažniau mėgaučiausi tokiu masažu, tikrai tapčiau geru žmogumi. Ir maždaug 5 centimetrais aukštesnė. Ir kvepėčiau kokosais. It's your choise, honey.

Ketvirtadienį, prieš pat ilgąjį savaitgalį, manęs laukė Mamyčių diena Ugnės darželyje. Iki tol, žinoma, buvo stress overload  diena, su ėjimu į darbą, padangų keitimu, pasiruošimu draugų vestuvėms, daugybe vairavimo ir, be abejo, anksčiaubaigiudarbąirvažiuojuišVilniaus lygio kamščiais.

Taigi atlekiu į darželį beveik paskutinę minutę, iškart bėgu į aktų salę, kur jau sėdi nemažai mamyčių. Įsipatoginu (kiek tai įmanoma ant mažulytės dvimečiams skirtos kėdutės) ir laukiu, kada gi čia pasirodys mano pupulė ir prasidės koncertas. Staiga ateina darželio direktorė ir praneša, kad vaikučių kolkas nebus. Dabar visas dėmesys bus skirtas mamytėms, nes tai jų šventė, o joms labai būdinga save pamiršti ir daugiau galvoti apie kitus.

Tai štai mūsų laukė ne tik paskaitėlė apie įvairius aliejus, mankštą ir kitokius malonumus, bet ir dvi masažo (!) žinovės, kurios visoms norinčioms masažavo galvą arba pečius tiesiog čia ir dabar. Paskui degėm žvakeles ir iš rožių žiedlapių dėliojom mandalą, kiekviena garsiai pasakydama, ko šiandieną sau linkim. Aš, kaip kvailė (nu rimtai, visai nepasinaudojau proga ir savo fantazija) palinkėjau sau kantrybės, nes žinojau, kad dar laukia ne visai ramus vakaras. Bet kai viena iš mamyčių palinkėjo sau saldaus miego, pasigirdo ne tik plojimai, bet ir apgailestavimo dejonės "aaa, kodėl aš sau nepalinkėjau miego?!". Po beveik pusantros valandos pokalbių, masažų ir kitokių mamytiškų reikalų, pasirodė ir mūsų mažuliai su gėlėmis rankose. Toliau jau šventė tęsėsi grupėse, su šokiais, dainom, pyragu ir dovanėlėmis. Buvo puiki, tiesiog fantastiška diena!

Bet net ir šitokios puikios savaitės man pasirodė negana, todėl kai nugirdau, kad mano sesė Eglė, jos Julius ir jųdviejų draugų pora planuoja praleisti savaitgalį Aukštuojuose, nusprendžiau prisiplakti prie chebros ir tiesiog išsimiegoti, paskaityti knygą ir pabūti niekieno nejudinama. Todėl, kaip tikra metų motina, palikau visus namus, vaikus ir šunis Martynui ir išvažiavau į mišką. Svajojau dvi dienas nelipti iš lovos, bet planas neišdegė, nes mane pernelyg domino pokalbiai, mėsainių kepimas ir pasivaikščiojimai miške. Išsimiegojau, visą savaitgalį praleidau nieko ypatingo neveikdama, bet supratau seniai man žinomą tiesą: geriausiai aš pailsiu... bendraudama.

Grįžusi gavau geriausią dovaną, kokios tik gali norėti mama. Ugnė, išgirdusi, kad grįžau, metė visus savo pietus ir atbėgo manęs pasitikti. Apsikabino rankom ir kojom kaip mažytė koala, džiaugėsi, šypsojosi neužsičiaupdama, spygavo, rėkavo, bučiavo mane... Beveik apsiverkiau, sakau Jums. Taip retai suteikiu jai progą iš tikrųjų manęs pasiilgti, kad toks sutikimas tiesiog atima žadą...

Žodžiu, mano Mamyčių diena užtruko beveik dvi savaites ir tai buvo nuostabių nuostabiausias laikas!
O šiai ir visoms kitoms puikioms progoms siūlau Jums desertą. Klasikinį, paprastą, bet tikrai labai vertą nuodėmės. Šokolado suflė, Jūsų dėmesiui.
6 žmonių desertui turėkit:

2 valgomus šaukštus kambario temperatūros sviesto,
60 gramų cukraus (+ šiek tiek kepimo indeliams pabarstyti),
3 didelius kambario temperatūros kiaušinius (atskirkit trynius nuo baltymų),
1/8 arbatinį šaukštelį obuolių arba baltojo vyno acto,
160 gramų tirpinto juodojo šokolado (ne mažiau 70% kakavos masės),
160 mililitrų riebaus pieno,
1 valgomąjį šaukštą + 1 1/2 arbatinį šaukštelį kukurūzų krakmolo,
mažą žiupsnelį druskos,
3 valgomus šaukštus grietinės.

Kepimo indelius dosniai ištepkit sviestu ir pabarstykit cukrumi.

Dubenyje išplakit baltymus. Išpradžių plakit,kol susidarys šiek tiek burbuliukų. Įpilkite acto. Plakite, kol ims formuotis lengvos putos. Suberkite cukrų ir plakit tol,kol masė taps išties standi, apie 5 minutes.
Nedideliame puode sumaišykit pieną, kukurūzų krakmolą ir druską. Kaitinkit viską iki užvirimo. Virkit pamaišydami apie 1-2 minutes, kol masė sutirštės. Nukelkit puodą nuo ugnies. Į dar karštą pieną sudėkite tirpintą šokoladą. Viską išmaišykit šluotele. Sukrėskit kiaušinių trynius ir grietinę. Viską maišykit šluotele, kol masė taps vientisa.

Mentele atsargiai įmaišykit išplaktus kiaušinio baltymus.

Gautą masę po lygiai išdalinkit į kepimo indelius (man gavosi 6).

Indelius statykit į kepimo skardą ir kepkit 200°C orkaitėje apie 14 minučių arba kol suflė išties smarkiai pakils, bet pats vidurys liks judantis, tarsi būtų neiškepęs. Praėjus pusei kepimo laiko apsukit kepimo formą, kad suflė keptų kaip įmanoma tolygiau.
Galite patiekti iškart, dar karštą su trupučiu ledų ar uogų. Arba valgyti tiesiog patį vieną. Šaltą. Ar net kitą dieną.

Šokolado ir klasikinių desertų mėgėjams. Ir visiems jų draugams. Vaikučiams ir jų mamytėms. Mamytėms.

Nuostabaus likusio pavasario visiems!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą