Ilgasis kovas jau baigtas. Buvo toks pavasariškas ir daug žadantis, bet pabaigoje vistiek sugebėjo kaip reikiant pasišiukšlinti... Visgi aš pernelyg dėl to nesijaudinu, nes jau rytoj prasidės balandis - vienas gražiausių dalykų metuose.
Ir nors ne visi kovo tikslai įgyvendinti, mano širdis rami: gi pavasaris, reikia atsipalaiduoti ir žygiuot pirmyn su plačiausia šypsena!
Kaip ir minėjau, šiemet kovo 11-oji buvo ypatinga. Ne tik todėl, kad jubiliejinė, bet ir todėl, kad šią dieną šaulio priesaiką davė mano tėtis. Mano brangus Martynas tapo šauliu dar praėjusį rugsėjį ir, manau, savo poelgiu įkvėpė ir savo uošvį.
Buvo tokia graži ir iškilminga diena, tiek daug širdį pripildančio pasididžiavimo visais jausmo, tiek gumulų gerklėj ir šiurpų ant nugaros... Giedant valstybės himną man pradėjo tvenktis ašaros - taip fantastiškai jaučiausi! Tikri šaunuoliai tie mano vyrai!
Knyga "Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis" jau beveik beveik baigta. Dar pora vakarų ir bus viskas. Labai rekomenduoju dėl išties logiškai ir sistemingai aprašytų ir paaiškintų sveikos mitybos ir gyvensenos principų. Labai įkvepianti knyga!
Apie tai, kaip atšvenčiau vardadienį ir tuo pačiu papuošiau namus rašiau štai čia.
Saldainiai... Jie taip ir liko nepagaminti, bet formelės guli pasiruošusios, ingredientų pilnos lentynos, dabar dar netingėti ir užsinorėti ko nors išties saldaus reikia... Bet kai ta diena išauš, Jūs, pažadu, sužinosite apie tai pirmieji!
Kovas baigtas. Tegyvuoja balandis!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą