Tas trumputis vasaris pralėkė kaip vėjas. Gal todėl, kad toks trumpas, gal todėl, kad pilnas veiklos, baigiasi šis mėnuo įvykdžius ne visus planus, bet užtat su krūva naujų.
Puikųjį maisto fotografijos vadovėlį pradėjau ir sėkmingai tęsiu. Deja, kadangi šiuo metu skaitau dar ir šią, o savo eilės labai laukia dar dvi ar trys, skaitosi viskas gal ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Bet baigiu jau ketvirtą knygą šiais metais, o tai nemažai, todėl pernelyg savęs negraužiu ir nebaudžiu. Labai džiaugiuosi, kad turiu šią patarimų pilną knygą šalia, tai tarsi kokie patogūs konspektai. Pasižadėjau sau perskaityti bent po skyrių per dieną.
Kalbant apie šio mėnesio šventes, jos, tarsi koks maratonas, užgriuvo vienu metu. Ugnės vardadienis su fondiu liko neatšvęstas, bet, žinot ką? Kažkaip visoj toj krūvoj iš eilės ėjusių švenčių dar vienos papildomos beveik ir nepritrūko. Smagiai ir iškilmingai paminėjom vasario 16-ąją, skaniai ir sočiai - Užgavėnes (deja, jokių naujų blynų receptų neišmėginau - banalu, bet tiesiog fiziškai pritrūko laiko). Visgi švento Valentino diena pasiūlė bajerį, leidusį dar kartą suprasti, kad kai šeimoje atsiranda vaikų, net dėl elementarios romantikos reikia pasistengti.
Tai štai labai iš anksto sugalvojau ir nupirkau Martynui dovanų kvepalus (tokius, kokių, tikrai žinau, norėjo). Ramia širdim laukiau Valentino dienos (šeštadienio), tik patingėjau tą gražią dėžutę supakuoti iš vakaro. Pamaniau, kad padarysiu tai prieš įteikdama. Galit suprast, kaip nustebau, kai prabudusi pamačiau minėtą kvepalų dėžutę jau praplėštą ir sau ramiai stovinčią ant spintelės šalia lovos Martyno pusėje.
Kadangi Ugnė prabudo ir atsikėlė anksčiau už mus, turėjo užtektinai laiko surasti viskam, kas ne jai skirta. Martynas, dar miegodamas, viena ausim išgirdęs, kad čia šalia kažkas šnara, automatu (mane supras visi mažų vaikų tėvai) ir per daug nesigilindamas paėmė iš Ugnės tą kažką ir padėjo aukščiau, kad ji nepasiektų.
Kaip jau minėjau, dėl romantikos reikia pasistengti. Kitaip netyčia gali likti antra eilėje, tikėdamasi pasveikti savo nuosavą vyrą.
Su brangiais draugais smagiai aplankėm intymų ir visai kitokį Liūdnų slibinų koncertą ir tik dar kartą įsitikinom, kad jie yra multi talentų žmonės, kuriuos matant ir girdint ne tik smagu ir gera, bet ir ima šioks toks pavydas.
Nemenku iššūkiu man tapęs pažadas pagaminti keturis visiškai vegetariškus patiekalus, pavyko kuo puikiausiai. Vienintelis viso reikalo trūkumas - nuotraukų kokybė, kuria esu nelabai patenkinta. Kartais teko fotografuoti gaudant paskutinius saulės spindulius, nes, kaip žinia, maisto fotografija naudojant dirbtinį apšvietimą man visdar juodas juodas miškas. Visgi, jeigu galvočiau paprastai, ne nuotraukos šiuo atveju svarbiausios, o tie keturi puikūs skoniai, kuriuos išdrįsau pagaminti, paragauti ir atrasti. Dabar sakau kaip labai patyrusi: vegetariškas maistas gali būti ne tik valgomas, bet ir neįtikėtinai skanus! Ir tam, kad juo pasimėgautumėt, visai nebūtina tapti vegetaru. Iš visos širdies siūlau ir Jums pabandyti, neabejoju, kad liksit labai nustebę ir sužavėti.
Trumpiausias metų mėnuo baigtas. Tegyvuoja kovas!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą