Seni metai jau beveik baigti. Nauji jau beveik čia!

Jeigu kalbėčiau apie šiuos, besibaigiančius metus, pasakyčiau trumpai: man jie buvo labai sudėtingi. Ir nors nenutiko nieko baisaus, tragiško ar negero, negalėčiau jų pavadinti nei lengvais, nei maloniais. Visgi sudėtingumas išėjo į gera. Išdrįsau žengti vieną labai svarbų žingsnį, po kurio viskas vėl pradėjo atrodyti įmanoma.

Ir nepaisant visko, šiemet didžiuojuosi savimi net dėl kelių dalykų:

- vėl pradėjau vairuoti, po beveik 10 metų pertraukos! Ir tai toks nesveikas malonumas, tokia laisvė! Vairuodama aš esu viena, nes net jeigu šalia yra keleivių, sprendimus visada priimu pati. Su didžiausiu džiaugsmu vairuoju kasdien ir stengiuos negalvoti apie tai, kad dėl visiškai kvailų priežasčių nedariau to šitiek metų! 

- metų pabaigoje radau naują darbą. Nors... Gal labiau darbas surado mane. Kolkas labai daug iššūkių ir nemažai įtampos, bet kasdien darosi vis įdomiau ir drąsiau.

- šiemet sutikau arba tiesiog atradau net keletą fantastiškų žmonių. Kartais reikia tiesiog nusiimti nuo galvos karūną, kartais - išdrįsti nusišypsoti pirmam ir gali sutikti arba pagaliau pamatyti tokių deimantų, apie kurių egzistavimą negalėjai net pasvajoti.

Tiek daug dalykų dar norisi pakeisti arba atrasti. Tiek daug situacijų, kuriose reikės perlipti per save. Žodžiu, prieš akis - visas gyvenimas kasdienio darbo su savimi. Tai ir gąsdina, ir vilioja. Nes geriausi dalykai laukia mūsų nuolat. Reikia tik atsimerkti.

Būkit laimingi. Būdami šeimoje. Būdami vieni. Būdami žmonių minioje. Būkit laimingi tiesiog.

Ramių, bet labai įdomių metų!

Gruodžio reikalai

Gruodžio TOP 5 jau pasirodė!

1. Metai bėga, o tradicijos nesikeičia...  Tai, ką mano brolis pradėjo būdamas aštuntokas, labai gyva ir šiandien. Šiemet Advento kalendoriais keičiamės kaip ir kasmet, tik aš esu ta, kuri vėluoja... Gėda ir nesmagu, tačiau jau ryt planuoju turėti savąjį kalendorių, kuris keliaus į brolio rankas.  Būtiniausiai pasidalinsiu nuotraukomis ir mintimis.

2. Labai mėgstu žiemą ir tą nuostabų laukimą. Ir tą norą sušilti, pabūti jaukiai ir ramiai. Ir dar labai mėgstu arbatą. Tikrai nesu kokia šio gėrimo gurmanė ar žinovė, bet retkarčiais imu ir paragauju ko nors neįprasto ar net keisto. Tai štai šiam mėnesiui susigalvoja tikslą: pagaminti ir paragauti kokios ypatingos, žiemiškos arbatos. Su sausainiu. Arba be jo. Tiesiog šildantis rankas ir širdį.

3. Kalėdos... Tai, ko laukiu visus metus. Tarsi koks metų orientyras. Aš tiesiog dievinu laukti šios nepaprastos šventės, o dabar, kai mūsų Ugnė jau užtektinai sąmoninga, kad žavėtųsi stebuklais, Kalėdos vėl įgauna paskutiniu metu kiek prislopusią prasmę. Mintyse jau sukasi pavienės dovanų ir meniu idėjos. 

4. Prieššventinis laikotrapis senovėje buvo skirtas nusiraminimui ir apsivalymui. Tiesa, aš didžiai abejoju, kad Advento pasninkas buvo taip jau stipriai dvasingas. Manau, jį nulėmė tiesiog sunkios gyvenimo sąlygos ir sudėtingas metų laikas. Bet šiais laikais dažnam tikrai praverstų nurimti, pagalvoti, pagyventi lengviau tas keletą savaičių. Noriu ir aš išbandyti ką nors dietinio, pasninkiško, neragauto. 

5. Naujieji kaip visad atšuoliuos akimirksniu, todėl jau dabar renku mintis ir bandau nuspręsti jų šventimo būdus ir vietas... Darbas ne iš lengvųjų, ypač turint vaikų, bet misija tikrai įmanoma!

Linkiu fantastiškai užbaigti šiuos metus!

Moliūgų sriuba X 4

Jau tie moliūgai... Jie tokie visokie, kad trūksta žodžių. Spalvingi, įvairiaformiai, skirtingai kvepiantys, nuostabūs!

Bet vaikystėje ne itin juos mėgau. Su metais, žinoma, atėjau į protą, todėl dabar vis dairausi, kaip būtų galima įdomiau juos panaudoti.

Šįkart pasiūlysiu Jums tradicinį dalyką - trintą moliūgų sriubą. Tik... net keturis jos variantus.

Visų pirma, išsivirkite pačią elementariausią moliūgų sriubą, o paskui, naudodami skirtingus priedus, pasigaminkit visiškai kitokio skonio sriubos. Ir viskas tik tam, kad gyventumėm nenuobodžiai!

 Moliūgų sriubai turėkit:

1 kilogramą moliūgo,
3 valgomus šaukštus alyvuogių aliejaus,
1 vidutinio dydžio svogūną,
3 skilteles česnako,
450 mililitrų sultinio,
druskos,
šviežiai maltų juodųjų pipirų,
gabalėlį sviesto (jeigu norisi, bet šiaip nebūtina).

Moliūgą supjaustykite maždaug kumščio dydžio gabalais. Sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą. Apšlakstykite moliūgo gabalus alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Moliūgo gabalus išdėliokite žieve į viršų/minkštimu į apačią - taip moliūgo minkštimas išliks tikrai drėgnas ir sultingas. Kepkite 210°C karštumo orkaitėje 45 minutes arba kol moliūgai tikrai suminkštės. Iškepusius moliūgus palikite šiek tiek atvėsti, maždaug 10 minučių.

Kol aušta moliūgas, keptuvėje įkaitinkit šaukštą alyvuogių aliejaus ir jame ant mažos ugnies pakepinkit smulkiai pjaustytą svogūną. Kai svogūno gabalėliai ims skaidrėti, į tą pačią keptuvę suberkit ir smulkintą česnaką. Kepinkit viską dar apie minutę.

Atvėsusio moliūgo minkštimą šaukštu nugramdykit nuo žievės. Ant moliūgo minkštimo sukrėskite kepintus svogūnus ir česnakus. Viską trinkite blenderiu po truputį pildami sultinį (jo viso gali ir neprireikti) stebėdami sriubos konsistenciją. Kai bus tinkama, įmeskit gabalėlį sviesto ir išmaišykit. Paragaukit ir, jeigu trūksta, įberkit dar druskos ir/ar pipirų. 

Viskas, moliūgų sriuba paruošta! 1,2 litro, jeigu tiksliau.

Trintai moliūgų sriubai su trijų rūšių paprikomis turėkit:

1,2 litro trintos moliūgų sriubos,

4-5 puseles marinuotų paprikų,

1 dosnų valgomą šaukštą maltų rūkytų saldžiųjų paprikų,

norimo dydžio gabalėlį čili pipiro,

1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus.

Marinuotas paprikas ir čili pipirą susmulkinkit ir apkepkit aliejuje. Sukrėskite į moliūgų sriubos masę, suberkite maltas rūkytas saldžiąsias paprikas ir viską sutrinkite blenderiu iki vientisumo. Jeigu reikia, pašildykit ir patiekit.

Trintai moliūgų sriubai su pomidorais ir pėlėsiniu sūriu turėkit:

1,2 litro trintos molūgų sriubos,
10-12 vidutinio dydžio konservuotų pomidorų be odelių,
dosnios saujos mėlynojo pelėsinio sūrio.

Konservuotus pomidorus gerai nusunkite, kad juose liktų kuo mažiau sulčių. Susmulkinkite ir pakaitinkite keptuvėje, kad išgaruotų dar daugiau drėgmės. Pomidorų masę sukrėskite į trintą moliūgų sriubą ir viską dar kartą sutrinkite blenderiu. Pašildykite, jeigu reikia ir, pabarstę mėlynojo pelėsio sūriu, patiekite.

Trinta moliūgų sriuba su obuoliais ir cinamonu:

1,2 litro trintos moliūgų sriubos,
8 nedidelių obuolių,
cinamono.

Obuolius perpjaukit pusiau, išimkit sėklytes, sudėkit į kepimo popieriumi išklotą skadrą minkštimu į apačią/odele į viršų ir kepkit 210°C karštumo orkaitėje (kepiau kartu su moliūgais) apie pusvalandį.

Iškepusių obuolių minkšimą šaukštu atskirkit nuo odelės, sukrėskit į moliūgų sriubą, pagardinkit cinamonu ir sutrinkit blenderiu iki vientisumo. Jeigu reikia, pašildykit, pagardinkit žiužsneliu cinamono ar šaukšteliu grietinės ir skanaukit.

Trintai moliūgų ir imbiero sriubai turėkit:

1,2 litro trintos moliūgų sriubos,
maždaug nykščio didumo imbiero šaknies,
3-4 česnako skilteles,
alyvuogių aliejaus.

Imbiero šaknį ir česnako skilteles nulupkit ir susmulkinkit. Apkepinkit aliejuje, kol ims skleistis aromatai. Sukrėskite į moliūgų sriubą kartu su visu aliejumi ir sutrinkite blenderiu iki vientisumo. Pašildykit, jeigu reikia ir... viskas, sriuba paruošta!

Man asmeniškai labiausiai patiko dvi pastarosios: su obuoliais - gaivi ir saldžiarūgštė bei su imbieru - aromatinga ir šildanti.

Išbandykit, paeksperimentuokit ir Jūs!

Įvairovės visur ir visada!

Pyragų dienos kąsniai ir trupiniai

Užpraeitą penktadienį išaušo visiems gerai žinoma pyragų diena. Ši puiki šventė neaplenkė ir mūsų kolektyvo. Gamina mūsų tarpe absoliučiai visi, todėl derinant meniu teko nusibrėžti griežtas pyragų diametro ribas, kurių, kaip visuomet, niekas net negalvojo laikytis. Žodžiu, pietų stalas atrodė beveik kaip Kūčioms skirtas, vos užteko vietos lėkštėms, iš kurių valgysim.

Pirmąjį ragavom Gintarės gamintą sūrių pyragą su tortilijomis. Labai išraiškingo skonio, netikėtos tekstūros ir toks... na, labiau tortas nei pyragas. Puikiai tiktų lengvai vakarienei arba kaip šaltas užkandis Jūsų svečiams.

Pyrago padažui turėkit:
1 valgomą šaukštą alyvuogių aliejaus,
1 nedidelį svogūną,
5 česnako skilteles,
700 gramų konservuotų pomidorų (smulkintų arba sutrintų iki tyrės),
1/2 arbatinio šaukštelio džiovintų bazilikų,
1/2 arbatinio šaukštelio džiovintų raudonėlių,
po žiupsnelį druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų ir cukraus.

Įdarui reikės:
360 gramų varškės,
80 gramų fetos sūrio,
100 gramų mocarelos sūrio,
100 gramų fermentinio sūrio,
2 česnako skiltelių,
1/2 arbatinio šauštelio džiovinto raudonėlio,
šviežiai maltų juodųjų pipirų.

"Pyrago" sluoksniams:
8 20 centimetrų skermens tortilijų paplotėlių.

Keptuvėje škaitinkite aliejų. Suberkite smulkintus svogūną ir česnaką. Kepinkit keletą minučių. Į keptuvę sukrėskit pomidorus, suberkite prieskonius. Kaitinkite viską uždengtoje keptuvėje ant mažos ugnies apie 15 minučių arba kol padažas sutirštės. Paragaukite, ar netrūksta prieskonių. Jeigu padažas rūgštokas - įberkite šiek tiek cukraus. Palikite padažą atvėsti.

Dubenyje trindami išmaišykite varškę, trupintą fetą, tarkuotą mocarelą bei fermentinį sūrį. Sudėkite trintą arba smulkiai kapotą česnaką, įberkite prieskonių. Viską išmaišykite.

Apvalią kepimo formą išklokite popieriumi. Ant jos dugno dėkite vieną tortilijos paplotėlį. Jį aptepkite sūrių įdaru. Užklokite kitu tortilijos paplotėliu. Taip sluoksniuokit iki paskutinio paplotėlio. Pastarojo viršų aptepkite atvėsusiu pomidorų padažu.

Kepkite viską 180°C karštumo orkaitėje maždaug 30 minučių.

Geriausia patiekti dar šiltą, bet labai skanus ir atvėsęs.

Antrasis buvo prapjautas Nijolės pyragas (kišas, jeigu jau visai tiksliai) su lašiša ir brokoliais. Labai švelnaus skonio ir konsistencijos, spalvingas ir lengvas. Nuostabus pietų arba vakarienės patiekalas.

Tešlai imkit:

170 gramų sviesto,
1 mažą kiaušinį,
1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių,
miltų.

Įdarui turėkit:

pusę didelio brokolio,
200 gramų žalios lašišos,
1 nedidelę raudonąją papriką,
3 kiaušinius,
200 mililitrų grietinėlės,
80 gramų tarkuoto kietojo Džiugo sūrio,
1 valgomą šaukštą krakmolo.

Smulkiai pjaustytą arba tarkuotą sviestą sumaišykite su lengvai išplaktu kiaušiniu. Suberkite kepimo miltelius. Po truputį berkit miltus ir maišykit. kai tešla taps pernelyg tiršta, kad ją būtų galima maišyti, pradėkit minkyti ją rankomis. Miltų berkit tiek, kad tešla nebeliptų prie rankų. Iš tešlos suformuokite rutulį ir palikite jį atvėsti.

Paruoškite įdarą. Brokolį išskirstykite žiedynėliais. Papriką supjaustykite juostelėmis. Abi daržoves dėkite į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite keletą minučių, kol imš šiek tiek minkštėti. Nukoškite ir palikite atvėsti.

Dubenyje išplakite kiaušinius ir grietinėlę. Įberkite krakmolo ir tarkuotą sūrį. Viską išmaišykite. Šviežią lašišą supjaustykite kąsnio dydžio gabaliukais.

Ant kepimo indo dugno ir kraštų pirštais tolygiai paskirstykit tešlą. Ant tešlos išdėliokit lašišos bei apvirtų daržovių gabalėlius. Viską užpilkite kiaušinių plakiniu.

Kepkite 180°C karštumo orkaitėje apie 30 minučių arba kol pyrago įdaras sutvirtės, o tešlos kraštai apskrus. Galite patiekti iškart arba jau atvėsusį - vienodai skanus, sakau Jums! 

Mano mama šįkart paruošė trapios tešlos pyragą su troškintų kopūstų ir rūkytų dešrelių įdaru. Puikus, sotus, daržovingas, sultingas... Kopūstai nėra labai jau dažnas pyragų įdaro variantas, bet čia jie tiko tiesiog idealiai!

Pyrago tešlai turėkit:

200 gramų šalto sviesto,
350 gramų miltų,
žiupsnelį druskos,
1 kiaušinį (+ dar vieną pyrago aptepimui, jeigu norisi),
160 mililitrų 30% riebumo grietinės.

Pyrago įdarui reikės:

1 kilogramo šviežio kopūsto,
2-3 vidutinio dydžio morkų,
parūkytų kiaulienos dešrelių,
10 vidutinio dydžio pievagrybių,
keleto valgomų šaukštų lydyto sūrelio be priedų,
keleto vyšninių pomidoriukų (nebūtina).

Šaltą sviestą sutarkuokite. Suberkite miltus ir druską ir viską trindami tarp pirštų paruoškite trupinius. Atskirame dubenėlyje išplakite kiaušinį ir grietinę. Plakinį supilkit į paruoštus trupinius ir rankomis išminkykit vientisą tešlą. Suformuokit rutulį ir dėkit jį į šaldytuvą.

Įdarui susmulkinkit kopūstą, sutarkuokit morkas ir stambiais griežinėliais supjaustykit dešreles. Viską patroškinkite keptuvėje, kol daržovės suminkštės.

Atskiroje keptuvėje pakepinkit griežinėliais pjaustytus pievagrybius, kol iš jų ims skirtis sultys. Iš keptuvės išimkite tik grybus, skysčio mums nereikės.

Atšaldytą tešlą iškočiokite. Padalinkite į dvi ne visai lygias dalis. Didesniąja dalimi išklokite atsegamą tortinę kepimo formą ir jos kraštus. Tešlos paviršių patepkite lydytu sūreliu. Sudėkite keptus pievagrybius. Ant viršaus sudėkite paruoštą daržovių ir dešrelių įdarą. Paviršiuje išdėliokite vyšninių pomidoriukų puseles (odele į viršų). Iš likusios mažesnės tešlos dalies iškočiokite kepimo formos skersmens skritulį. Juo apklokite paruoštą pyragą. Kruopščiai užspauskite tešlos kraštus.

Paruoštą pyragą aptepkite lengvai išplaktu kiaušiniu ir kepkite 190°C karštumo orkaitėje apie pusvalandį arba kol tešla gražiai paruduos.

Aš šiemet gaminau sūrio pyragą su obuoliais ir sūdytos karamelės padažu. Apie karamelę šįkart nekalbėsiu, nes ji gavosi ne visai tokia, kokia turėjo, šiam klausimui labai greitai paskirsiu atskirą blogo įrašą. Kalbant apie sūrio pyragą - šis minkštas, kremiškas, dėl obuolių šiek tiek gaivesnis nei įprasta. Ir, deja, ne itin fotogeniškas... Kita vertus, modelis juk nekaltas, kad fotografas nekoks.

Pyrago pagrindui turėkit:

90 gramų lydyto sviesto,
170 gramų trupintų nesaldžių sausainių,
3 valgomus šaukštus cukraus,
1/2 arbatinio šaukštelio cinamono.

Sūrio įdarui prireiks:

450 gramų kreminio kambario temperatūros sūrio (naudojau Philadelphia),
3 kiaušinių,
50 gramų cukraus,
žiupsnelio druskos.

Obuolių įdarui:

2 didelių obuolių,
3 valgomų šaukštų cukraus,
1/2 arbatinio šaukštelio cinamono.

Dubenyje sumaišukite lydytą sviestą, cukrų, cinamoną ir sausainių trupinius. Gautą masę sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą formą. Spausdami pirštais arba stiklinės dugnu, suformuokit tvirtą ir tolygų pagrindą. Kepimo formą dėkite į 175°C karštumo orkaitę ir kepkit 10 minučių. Palikite atvėsti.

Kitame dubenyje iki vientisumo išplakite kreminį sūrį, kiaušinius, cukrų ir druską.

Trečiame dubenuje atsargiai sumaišykite plonomis skiltelėmis supjaustytus luptus obuolius, cukrų ir cinamoną. (Kitą kartą taip sumaišytus obuolius dar iršiek tiek pakaitinčiau keptuvėje, kad būtų minkštesni ir vėliau paruoštas pyragas patogiau pjaustytųsi.)

Paruoštus obuolius sukrėskite į dubenį su kreminiu sūriu ir švelniai išmaišykite mentele. Gautą įdarą sukrėskite ant atvėsusio sausainių pagrindo. Paviršių išlyginkit mentele.

Kepkite pyragą 175°C kartšumo orkaitėje apie valandą arba kol pyrago įdaras sutvirtės, o centras bus visdar labai liūlantis. Iškepusį pyragą palikite atvėsti, o paskui statykit į šaldytuvą bent keletui valandų. Patiekit vieną arba apšlakstytą sūdyta karamele.

Paskutinį ragavom Jūratės keptą pyragą su varške. Trapus pagrindas, baltutėlė varškė - tikra pyragų klasika! O jeigu dar netoliese turit šviežių, trintų uogų arba skystesnės saldžiarūgštės uogienės - pasaulis išgelbėtas!

Tešlai turėkit:

100 gramų cukraus,
1 kiaušinį,
250 gramų miltų,
150 gramų sviesto,
2 arbatinius šaukštelius kepimo miltelių,
2 arbatinus šaukštelius vanilinio cukraus.

Įdaryžui prireiks:
100 gramų cukraus,
100 gramų krakmolo,
4 kiaušinių,
600 gramų varškės.

Kambario temperatūros sviestą ištrinkite su vaniliniu ir paprastu cukrumi. Įmaišykite kiaušinį. Suberkite miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Užminkykite tešlą.

Į 26 centimetrų skersmens kepimo formą įtieskit popieriaus. Pirštais išklokit kelimo formos dugną ir kraštus tešla.

Įdarui skirtų kiaušinių trynius atskirkit nuo baltymų. 

Trynius išplakit su cukrumi ir įmaišykite į varškę. Suberkite krakmolą.

Baltymus ir žiupsnelį druskos išplakite iki beveik standžių putų. Atsargiai įmaišykit juos į varškės masę.

Sukrėskite varškę ant paruoštos tešlos. Kepimo formą uždenkite folija ir kepkit 1 valandą 180°C karštumo orkaitėje.

Buvo nuostabūs pietūs! Visi pyragai tokie skirtingi ir tokie mmm... Tikra laimė dirbti tarp tokių išradingų žmonių. Visgi pasaulyje apstu ir tokių, kuriems pasisekė kurkas mažiau. Tai vieniši, artimųjų ir draugų neturintys, dažnai ligų ir liūdesio slegiami senukai. Šiemet mūsų kolektyvo aukos ir geriausi linkėjimai keliauja būtent jiems. Paaukoti karšto maisto ir švelnaus savanorių dėmesio skambučio ar pavedimo pavidalu, galite užtrukdami vos porą minučių. Labai kviečiu ir Jus prisidėti prie gražaus ir labai prasmingo darbo. Detaliau - štai čia.

Linkiu, kad visuomet būtų, kas sušildo kūną ir sielą.

Lapkričio reikalai

Po labai ilgos ir niekaip nepateisinamos pertraukos (spalis buvo tikrai labai intensyvus visokiom prasmėm...) grįžtu į blogą su lapkričio mėnesio TOP 5:

1. Jau šį penktadienį darbe švęsim Pyragų dieną. Šiemet pasižadėjau pasirūpinti saldžiu pyragu, todėl dabar šluostau dulkes nuo savo to do sąrašų ir bandau išsirinkti, kuo galėčiau nustebinti savo mylimas koleges. Išvis, kai pagalvoju, kaip man pasisekė su turimu kolektyvu... Tiek mėgstančių gaminti, ragauti ir švęsti (o paskui lieknėti kartu), kad tiesiog džiaugiasi širdis!

2. Šis lapkritis bus jau devintas skaičiuojant nuo mūsų su Martynu pirmojo pasimatymo. Ši data pati savaime labai svarbi ir graži, bet tikrai reikės ir kaip nors specialiai ją paminėti.

3. Lapkričio gale man sueis trisdešimtvieneri. Daug tai ar mažai - kolkas nežinau. O gal nei žinoti, nei galvoti apie tai visai nebūtina? Platesnės išvados ir detalesni pamąstymai jau greit.

4. Kol dar yra moliūgų, norėčiau ne tik ką nors iš jų pagaminti, bet ir pafotografuoti, nes tai yra reto fotogeniškumo daržovė, vadinasi - mano džiaugsmas.

5. Na, ir žinoma, obuoliai. Nors jų šiais laikais būna visus metus, visgi tikrasis obuolių laikas - ruduo. Pažadu Jums bent viena obuolinį receptą!

Lapkriti, Tu nuostabus!

Paskutiniai saulės blyksniai ir persikų bei putojančio vyno šerbetas

Persikai ir nektarinai yra mano vaisinių meilių topo viršūnėje. Dievinu juos! Bet kai jau atsibosta žiaumoti juos tarsi kokiam alkanam arkliui, ieškau būdų praplėsti šių gražuolių skonių ribas. Šįkart tai - šerbetas. Bet ne šiaip koks nors ten paprastutis, o ištaigingas, skonio pilnas ir labai gaivinantis. Todėl - dėmesio.

Dideliam kiekiui persikų ir putojančio vyno šerbeto turėkit:

800 gramų nuluptų ir susmulkintų persikų/nektarinų,

200 gramų vandens,

200 gramų cukraus,

keletą šviežių mėtų šakelių,

100 mililitrų balto putojančio vyno,

šlakelio citrinos sulčių.

Nedideliame puode sumaišykit vandenį, cukrų ir keletą mėtų lapelių. Puodą statykit ant vidutinės ugnies ir maišydami šluotele kaitinkit, kol ims virti ir visas cukrus bus ištirpęs.

Nukelkit nuo ugnies, išimkit mėtų lapelius.

Į puodą su gautu sirupu sukrėskit smulkintus persikus/nektarinus. Supilkit citrinos sultis ir putojantį vyną. Viską sutrinkit blenderiu iki vientisos masės. Statykit puodą į šaldytuvą, kad masė visiškai atšaltų.

Atšalusią šerbeto masę sukrėskite į ledų gaminimo mašinos indą ir maišykit 30 minučių (arba tiek, kiek nurodo prietaiso gamintojas).

Viskas. Minkštas, kvapnus, šaltutėlis šerbetas paruoštas!

Puoškit mėtų lapeliais ir skanaukit.

Labai moteriškas, šiek tiek šventiškas ir tikrai labai skanus desertas dar vis šiltiems rudens savaitgaliams ar kokiai kitai elegantiškai progai.

Likusį (nesuvalgytą) šerbetą laikykit šaldiklyje, o prieš valgydami palikite kambario temperatūroje bent 20 minučių, kad ledai susigrąžintų tą nuostabią minkštą, tik šerbetui būdingą konsistenciją.

Gaivios ir saulėtos ateinančios savaitės!

Šlovinamasis tekstas pomidorams ir truputį aštrus pomidorų džemas

Pomidorai. Jie yra nuostabūs! Ryškūs, aromatingi, tikri gražuoliai! Kvepia dar neužėjus į šiltnamį, tiesiog kviečia - ateik ir nuskink mus!

Mama man pasakojo, kad būdama mažytė labai juos mėgau ir kąsdavau tiesiog iš cielo. Bet šiaip, kiek save prisimenu, pomidorais niekad pernelyg nesižavėjau ir, jeigu būdavo galimybė, jų vengdavau. Tiesa, mano mama jų ir dabar nevalgo, todėl namuose jokių problemų dėl to nekildavo. Bet prisimenu vieną atvejį, kai atėjus į mylimos draugės Justės dvyliktą ar tryliktą gimtadienį, buvau pavaišinta įdarytais pomidorais. Buvau gerai išauklėta (!) ir nedrįsau atsisakyti ar rodyti kažkokius kaprizus, todėl pernelyg neatkreipdama dėmesio į save nuėmiau tą pomidoro dangtelį, išvalgiau pomidore buvusią kažkokią labai skanią mišrainę, uždengiau ir palikau. Dabar taip gėda tai prisiminus... Tikiuosi, Justės mama neįsižeidė.

Ilgą laiką pomidorus nurinkdavau ir nuo picos, ir nuo visur kitur, bet štai, apsigyvenau su Martynu ir, susižavėjusi jo meile pomidorams, pati įsimylėjau! Martynui šviežias pomidoras su grietine, svogūnais ir trupučiu druskos bei pipirų yra vienas skaniausių dalykų ever - Jums reiktų pamatyt jo veido išraišką, kai toks bliiūdas patenka jam į rankas...

Dabar pomidoras mano gyvenime yra visavertė daržovė (vaisius, jeigu jau visai tiksliai), kurią naudoju su didžiausiu malonumu ir visais įmanomais pavidalais. Sunaudotus padažui (apie tėčio jau daug metų verdamą naminį pomidorų padažą rašiau dar pernai), pagardinančius sumuštinius ar picas, konservuotus ar saulėje džiovintus - mėgstu juos visokius!

Žinoma, tais minkštais, kvepiančiais pomidorais - mano atveju, užaugintais anytos - galim džiaugtis ne taip jau ilgai, bet esu girdėjusi vieno garsaus sveikatos mokslininko ir dietologo išvadą, kad geriau plastmasinės daržovės iš prekybos centrų žiemą nei jokių daržovių išvis. Todėl siūlau nenusiminti ir nenuleisti rankų tuos, kurie neturi savo šiltnamio ar nuostabios anytos. Be to, pomidorus galima uždaryti kaip kokį džiną stebuklingoje lempoje ir gėrėtis jais net tada, kai aplinkui nebebūna nieko raudono ar ryškaus.

Pristatau Jums nuostabųjį, netikėtąjį pomidorų džemą! Mano gamintas jau keletą kartų, bet taip ir neatėjęs iki blogo. Pirmą kartą gaminau jį Ugnės vardynoms, kurios buvo visai neseniai... prieš dvejus metus! Siaubas! Apsileidimas!

Skubu taisyti šią klaidą.

Tąkart dovanojom šio nuostabaus dalyko stiklainėlius visiems vardynų svečiams, o šiemet tiesiog anytos virtuvėje išviriau, šiltnamyje prifotografavau ir dovanoju Jums.

Maždaug 300 mililitrų talpos stiklainėliui turėkit:

1 kilogramą prinokusių pomidorų,
300 gramų cukraus,
50 mililitrų vandens,
1 citrinos sultis ir smulkiai tarkuotą žievelę,
1 nedidelis čili pipiras (nebūtinai).

Visų pirma, aštraus peilio galiuku kryžmai įpjaukit kiekvieno pomidoro viršūnę. Pomidorus maždaug pusei minutės panardinkit į verdantį vandenį.

Ištraukite, akimirkai įmeskit į šaltą vandenį ir nulupkite žievelę - kuo labiau prinokęs pomidoras, tuo lengviau ji lupsis.

Nuluptus pomidorus supjaustykit ketvirčiais arba smulkiau. Pirštais išimkit visas sėklytes ir viską, kas skysta. Turit pasilikti tik standžiąją pomidoro dalį.

Nusausintus pomidorus smulkiai supjaustykit.

Į puodą, kuriame virsite džemą, suberkite cukrų ir supilkit vandenį bei citrinos sultis, sumeskit tarkuotą citrinos žievelę. Kaitinkit, kol masė užvirs, o cukrus ištirps. Į gautą sirupą sukrėskit smulkintus pomidorus ir įmeskit šiek tiek įpjautą, bet nesmulkintą čili pipirą - jis tik paleis savo skonį, virimo pabaigoje galėsite jį lengvai išimti. Virkit ant vidutinės ugnies dažnai pamaišydami. Virimo laikas priklauso turbūt ir nuo horoskopų, ir nuo mėnulio fazės (paskutinį kartą man prireikė dviejų valandų), bet kad žinotumėt, jog džemas jau yra tinkamas, užlašinkit jo ant šaltos lėkštutės ir pavertę ją stebėkit - kai džemas laikysis savo vietoje ir niekur nečiuoš - viskas, darbas baigtas.

Belieka sudėti jį į švarų stiklainėlį ir vaišintis kaskart, kai tik norėsis mėgiamo sūrio arba kai tiesiog užsimanysit nustebinti visus savo nuostabumu.

Atia atia, mažuliai! Ilsėkitės, o kitą vasarą sugrįžkit pas mus dar didesni, raudonesni ir minkštesni...

Gerų pomidorų dar yra - paskubėkit!

Rugsėjiškas pyragas su slyvomis

Mūsų atostogos Smilgiuose visai netikėtai iš trumpų tapo padoriomis, beveik dviejų savaičių trukmės. Ir aš skubu fotografuoti ir gaminti, gaminti ir fotografuoti, nes čia viskas taip gražu, taip prinokę, kad mano fotoaparatas baigia nusprogt.

Pradėsiu nuo slyvų. Tiksliau, nuo slyvų pyrago.

Slyva - bet kokiu pavidalu - niekada nebuvo mano uoga. Nei pati viena, nei uogienėje, nei dar kur nors. Bet atvažiavusi pas savo mylimą anytą ir pamačiusi gražuolį slyvos medį, kurio viena šaka beveik siekia žemę, nes yra aplipusi mažomis raudonomis slyvutėmis, iškart užsimaniau kepti pyragą. Slyvų pyragą. Ir viskas pavyko puikiai!

Kol Ugnė su močiute maitina triušius, aš skubu rašyti ir dalintis.

Vienam įprasto dydžio pyragui turėkit:

280 gramų miltų,
1 valgomą šaukštą cukraus,
1 arbatinį šaukštelį druskos,
170 gramų labai šalto sviesto (jį keletą valandų palaikykit šaldiklyje),
160 mililitrų labai šalto vandens.

Slyvų įdarui:

750 gramų slyvų,
200-400 gramų cukraus (priklauso nuo to, kokio rūgštumo Jūsų naudojamos slyvos),
40 gramų krakmolo,
1/4 arbatinio šaukštelio druskos.

Pyrago tešlai, dideliame dubenyje sumaišykit miltus, cukrų ir druską. Į juos burokine tarka įtarkuokit labai šaltą sviestą. Tarkuotą sviestą pirštais įtrinkit į miltus, kol viskas pavirs smulkiais trupiniais. Stenkitės darbuotis greitai, nes sviestas negali pernelyg sušilti.

Į gautus trupinius po truputį pilkite šaltą vandenį (gali ir neprireikti viso jo kiekio) ir greitai rankomis minkykit tešlą, kol ji sušoks į vientisą rutulį.

Gautą tešlą padalinkit į dvi dalis, rankomis suformuokit du kamuolius ir, suvynioję į maistinę plėvelę dėkit į šaldytuvą maždaug valandai.

Kol tešlą vėsinasi, paruoškit slyvų įdarą.

Slyvas supjaustykit pusiau, išimkit kauliukus, dalį slyvų supjaustykit dar smulkiau - ketvirčiais ar net į šešias dalis, jeigu naudosit didesnes.

Ant supjaustytų slyvų berkit cukrų, druską ir krakmolą. Viską gerai išmaišykit.

Vieną atšalusios tešlos rutulį dėkite ant miltais pabarstyto paviršiaus ir iškočiokite šiek tiek didesnio skersmens nei kepimo indas skritulį. Jį įklokite į kepimo indą taip, kad padengtumėt ir indo kraštus (gausis toks indas inde). Ant paruošto pagrindo sukrėskite slyvų įdarą. Antrąjį tešlos rutulį taip pat iškočiokite ir juo užklokit paruoštą pyragą, kruopščiai suklijuodami abiejų  tešlos sluoksnių kraštus (kuo sandariau suklijuosit, tuo mažesnė tikimybė, kad kepdamas įdaras ims tekėti per kraštus - taip, kaip nutiko man...). Viršutiniame tešlos sluoksnyje peiliu pradurkit keletą nedidelių skylučių karštiems garams išeiti.

Kepkit pyragą 175°C karštumo orkaitėje 65-75 minutes arba kol jo paviršius gražiai apskrus. Iškepusį pyragą palikit atvėsti, tai leis įdarui šiek tiek sustingti. O tada pjaustykit ir ragaukit. 

Nuostabiai trapus viršus, pilnas skonių saldžiarūgštis minkštų slyvų įdaras, kvapai, garsai ir spalvos - tikras dėdė rudenėlis Jūsų akims ir burnai. Skubėkit, kol slyvos dar čia!

Ačiū anytai už kantrybę. Ir už slyvas. Ir už kavą.

Skanaus rugsėjo ir gero krepšinio!

Rudeniškas šokoladinis pyragas su kriaušėmis

Kriaušes labai mėgstu nuo vaikystės. Prisimenu, kaip senelis dideliu savadarbiu įrankiu nuskindavo mums pačią didžiausią ir labiausiai prinokusią kriaušę, kabančią pačioj medžio viršūnėj ir jeigu kriaušė būdavo tik viena - dalindavomės ją visi. Ir užtekdavo. Ir būdavo nuostabu!

Mėgstu jų formą, jų spalvas ir skonius - man nebūna neskanių kriaušių!

Todėl kai senelis atnešė maišą nedidelių, nuostabiai kvepiančių ir gražių kriaušyčių, suskubau šį bei tą iš jų pagaminti, nes man būtų užtekę vos pusdienio ir būčiau jas tiesiog suvalgiusi. Pati viena. Didžiausią kalną.

Šis gražuolis šokoladinis pyragas su kriaušėmis jau seniai buvo mano planuose, todėl ėmiausi darbo.

Vienam įprastinio dydžio stačiakampio formos pyragui turėkit:

3 didelius kiaušinius,

160 gramų minkšto kambario temperatūros sviesto,

130 gramų šviesaus rudojo cukraus,

180 gramų miltų,

2-3 valgomus šaukštus kokybiškos kakavos,

1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių,

90 mililitrų neriebios grietinėlės,

3 nedideles kriaušes.

Visų pirma, atskirkit kiaušinių trynius nuo baltymų.

Baltymus išplakit iki standžių putų.

Į sviestą suberkit pusę cukraus kiekio ir išplakit iki purumo. Likusį cukrų berkit į kiaušinio trynius ir plakit, kol ims šviesėti. Sviesto masę sumaišykit su trynių mase.

Miltus sumaišykit su kepimo milteliais ir kakava. Suberkit į sviesto ir trynių masę. Imaišykit iki vientisumo. Tuomet mentele atsargiai įmaišykit išplaktus kiaušinio baltymus.

Dalį gautos tešlos sukrėskit į pailgą kepimo formą. Išlyginkit tešlos paviršių. Į ją įstatykit švarias ir sausas kriaušes. Ant visršaus tolygiai paskirstykit likusią tešlą.

Kepkit 175°C karštumo orkaitėje apie valandą arba kol į pyrago vidurį įsmeigtas medinis pagaliukas jį ištraukus bus sausas.

Viskas. Belieka bent šiek tiek atvėsinti, pabarstyti (arba ne) cukraus pudra, supjaustyti ir skanauti. 

Pyragas ne itin saldus, todėl prinokusios ir skonio pilnos kriaušės čia - labai vietoje. Ir - kas mane ypač nustebino - kriaušių odelė visiškai minkšta, todėl jos beveik nesijaučia. 

Skanus, gražus ir labai rudeniškas pyragas - skubėkit, kol nevėlu!

Rugsėjo reikalai

Pagaliau naktį norisi apsikloti miegant prie plačiai atverto lango.

Pagaliau rūkas rytais virš upės, virš medžių, virš miesto.

Pagaliau tikroji romantika ir jaukumas.

Pagaliau ne plonesnės nei 80 denų pėdkelnės.

Pagaliau šildančios sriubos ir kvepiančios arbatos.

Pagaliau be proto fotogeniškas kiekvienas centimetras aplinkui.

Pagaliau visa apimantis įkvėpimas.

Pagaliau nauja pradžia.

Pagaliau ruduo!

Rugsėjo TOP 5:

1. Kol dar nepasibaigė persikų ir nektarinų sezonas, skubėsiu juos kaip nors įdomiau panaudoti virtuvėje. Kad ir kaip sunku susivaldyti tiesiog nesužiaumojus jų vienų... 

2. Vėsta orai ir tai reiškia, kad pradeda išties norėtis karštų sriubų. Šiaip jau nesu dažna sriubos mėgėja ir virėja (noriu už tai labai atsiprašyti savo šeimos), bet vistiek reguliariai ieškau tų sau pačiai skanių variantų. Neįmanoma rasti tinkamesnio laiko šiam reikalui, nei ruduo. Neįmanoma. Pasinaudosiu tuo.

3. Širdis tiesiog netveria džiaugsmu! Vidury mėnesio mūsų laukia beveik savaitės trukmės atostogos Smilgiuose! Neturiu joms jokio plano, bet laukiu jų taip, tarsi turėčiau...

4. Ponai pomidorai, nors vadinami daržove, visgi yra vaisiai, o vaisius aš mėgstu, todėl planuoju su jais ir pasielgti kaip su vaisiais. Kaip? Palieku intrigą ir kviečiu nepraleisti artimiausių blogo įrašų.

5. Kartu su rudeniu tradiciškai grįžta ir noras būriuotis, susitikti, sėdėti, kalbėtis, gurkšnoti ir, be abejo, užkandžiauti. Kadangi paskutiniu metu mano gomurį palepino itin skanūs tokio  maisto pavyzdžiai, pasidalinsiu mintimis bei receptais ir su Jumis. Pažadu, Jums tikrai patiks šios paprastumo ir skanumo viršūnės.

Rugsėji, atnešk man naujienų!

Rugpjūčio buhalterija

Viskas - trečiasis vasaras mėnuo baigtas. Trumpai apie jį.

Pirmiausiai, apie uogas. Džiaugiuosi, kad savo mylimos kolegės Nijolės dėka šiemet tikrai nepritrūkau gervuogių. Dar džiaugiuosi, kad šias iš pažiūros tik gražias uogas man pavyko panaudoti išties skaniems dalykams - ledams ir picai. Minėtieji gervuogių ledai - skaniausi iš visų šią vasarą gamintų: švelnūs, kreminiai, tiesiog tobuli! Tiesa, idėjų, ką dar nuveikti su gervuogėmis - galybė, todėl jeigu spėsiu bent vieną jų įgyvendinti nepasibaigus pačioms gervuogėms - būtinai apie tai parašysiu.  

Su avietėmis pasisekė kiek kukliau, bet bent vieną avietėmis pagardintą receptą įkelsiu ryt poryt.

Antriausiai, brangios sesės Eglės gimtadienis praėjo sklandžiai, skaniai ir... labai karštai. Buvo išties karšta popietė, bet mes vistiek susirinkom, vistiek pasivaišinom, sesę vistiek pasveikinom. Mano didysis sumanymas taip ir liko neįgyvendintas, bet... Dar ne pabaiga, kaip sakoma.

Trečiausiai, cukinijos. Jomis džiaugiuosi visada, bet kol jos šviežios, nedidelės, ryškios - džiaugiuosi labiausiai. Nepaprastas, beveik stebuklingas patiekalas - cukinijų spaghetti - buvo išbandytas ir puikiai įvertintas, todėl be jokios abejonės bus kartojamas. Kitas gi - cukinijų traškučiai - išbandytas, bet nepavykęs, todėl dar bus testuojamas ir, sulaukus tinkamo rezultato - paviešintas. Stay tuned.

Ketvirčiausiai, ketvirtos vestuvių metinės paminėtos kukliai, bet gražiai. Laukiam kitų.

Penkčiausiai, pataliukai Ugnei taip ir nebuvo pradėti siūti, nes nei madam idėjos autorė sesė Eglė, nei pameistrė Akvilė nesurado tam laiko. Arba įkvėpimo. Žinot, kaip būna. Bet ta diena būtinai išauš ir Jūs dar tikrai išgirsit apie mūsų siūles.

Apibendrindama galiu pasakyti, kad rugpūtis buvo puikus - galėjo būti vėsesnis, bet šiaip tikrai buvo vykęs. 

Atia atia, vasara.

Labas, rugsėji!

Lengvas šventinės vakarienės meniu

Šįvakar trumpai papasakosiu apie mūsų su Martynu ketvirtųjų - dar vadinamų vaisinėmis - vestuvių metinių šventinę vakarienę, kurią ruošiau prieš trejetą dienų. Norėjosi kažko lengvo ir gaivaus - visgi dar vasara, todėl meniu sudarė du labai lengvi (visomis prasmėmis) patiekalai: cukinijų spaghetti su krevetėmis ir arbūzo tortas.

Pastarasis pavyko puikiai! Lyg tyčia nusipirkti arbūzai buvo labai skanūs, puikiai laikantys formą ir gražiai nuaugę. Todėl beliko tiesiog juos supjaustyti norimo dydžio ratais, papuošti gėlėmis bei uogomis ir štai, prašom, dviejų aukštų vaisinis tortas paruoštas. Tiesa, iš pradžių ieškojau besėklių arba skirtingų spalvų (tarkim, geltonų ir raudonų) arbūzų, bet kai apvažiavusi net keletą didelių prekybos centrų radau tik įprastinius, nusprendžiau nesinervinti ir pasidžiaugti tuo, ką rasti pavyko - dviem skirtingo dydžio arbūzais raudonu minkštimu ir sėklytėmis. Ir viskas pavyko tiesiog nuostabiai! Vakarienė nuo stalo dingo akimirksniu!

Puikiai 2-3 asmenų vakarienei turėkit:

2 nedideles cukinijas (iš viso apie pusę kilogramo),

pusę valgomo šaukšto sviesto,

2 arbatinius šaukštelius alyvuogių aliejaus,

4 skilteles česnako,

12-16 didelių krevečių (atšildytų arba šviežių),

druskos,

šviežiai maltų juodųjų pipirų,

žiupsnelį tarkuotos citrinos žievelės,

pusės citrinos sultis.

Cukinijas supjaustykit pjaustykle arba mandolina plonais ilgais šiaudeliais, kuo panašesniais į spaghetti makaronus.

Keptuvėje įkaitinkite pusę sviesto ir pusę alyvuogių aliejaus. Suberkite pusę smulkiai supjaustyto česnako. Apkepkite jį ant vidutinės ugnies maždaug porą minučių. Tuomet į keptuvę sumeskite krevetes, pabarstykit druska ir maltais juodaisiais pipirais ir kepkite vis pamaišydami keletą minučių. Krevetes ir česnakus išimkite iš keptuvės ir padėkite netoliese.

Į tą pačią keptuvę sudėkite likusį sviestą, supilkite likusį aliejų. Kai ji įkais, į keptuvę sumeskite cukinijų šiaudelius. Vis vartydami cukinijas kepkite porą minučių, tuomet suberkite likusį česnaką, tarkuotą citrinos žievelę ir supilkite citrinos sultis, įberkit šiek tiek druskos maltų juodųjų pipirų., sudėkite apkeltas krevetes. Viską dar kartą greitai pamaišykit. Nukelkit keptuvę nuo ugnies.

Svarbiausia gaminant šį patiekalą, labai greitai suktis prie keptuvės, nes taip, kaip krevetėms nesveika pernelyg ilgai kepti, nes jos tampa kietos, taip cukinijoms nesveika, nes jos ima leisti lauk savo sultis ir nemaloniai minkštėti.

Nuostabus, lengvas, beveik vegetariškas patiekalas, kuris nustebins savo skoniu ir išvaizda. Būtinai išbandykit. Būtinai.

P.S. vienintelis šio puikaus patiekalo minusas yra tai, kad jo negali paruošti iš anksto arba kitą dieną neštis į darbą - taip paruoštos cukinijos visgi pernelyg lepios, bet kai norisi greitai arba greitai ir kitaip nei kasdien pavakarieniauti - šis sprendimas tikrai fantastiškas!

Skanių ir Jums šventinių vakarienių!

Pica su gervuogėmis ir ricotta

Tęsdama puikią gervuogių temą, siūlau Jums gražuolės picos, puoštos  šiomis uogomis ir skanintos net trimis sūriais receptą.

2 normalaus dydžio picom turėkit:

tešlos picų pagrindams*

pusę stiklinės šakute sutrintų gervuogių,

100 gramų smulkiai tarkuoto kietojo sūrio (naudojau Džiugą),

100 gramų tarkuoto mozzarella arba kitokio minkšto sūrio,

150 gramų ricota sūrio arba švelnios naminės varškės,

pusę stiklinės šviežių gervuogių,

saują smulkintų svogūno laiškų (kitą kartą naudočiau laiškinius česnakus).

* galit naudoti savo mėgiamą ir išbandytą picos tešlos receptą. Aš naudojau šį).

Įkaitinkite orkaitę iki 220°C.

Paruoštų picos pagrindų pakraščius patepkit alyvuogių aliejumi, kad jie skaniai apskrustų.

Kepkite picos pagrindus apie 10 minučių, kol jie ims gražiai ruduoti.

Išimkite pagrindus iš orkaitės. Ištepkite juos trintomis gervuogėmis tarsi tai būtų pomidorų padažas.

Ant picos pagrindų berkit kietąjį ir minkštajį sūrius, išdėliokit ricotą nedideliais žiupsneliais. Išbarstykit šviežias gervuoges. Pabarstykit smulkintais svogūno laiškais.

Kepkit paruoštas picas apie 10 minučių, kol sūris išsilydys ir ims burbuliuoti.

Viskas! Pjaustykit kol karštos ir skanaukit! Švelnaus skonio, maloniai gaivi, kontrastingai graži. Puiki ir tikrai privaloma visiems vegetarams ir ne tik jiems.

Dar tikrai spėtumėt pasimėgauti nuostabiosiomis gervuogėmis, todėl pirmyn!

Suteiktas antras šansas arba puikūs gervuogių ledai

Mano mylima kolegė Nijolė, galima sakyti, bando atsikratyti itin gausiu gervuogių derliumi, nes jos tokios ypatingos uogos: nors išvaizdžios, bet nepasižymi stipriu skoniu ar aromatu, todėl vienos pačios nelabai tinka uogienėms ar kitokiam konservavimui. 

Visgi aš nusprendžiau priimti savo pačios sugalvotą iššūkį ir panaudoti šias nepaprasto grožio uogas kam nors ypač skaniam. Šįvakar pristatau Jums labai skanų ir - kaip bebūtų keista - nuostabiai kvepiantį desertą - gervuogių ledus.

Švelnios tekstūros, minkšti, gražios pastelinės spalvos - tikri ledų karaliai!

 Ledams turėkit:

250 gramų gervuogių,
2 valgomus šaukštus citrinos sulčių,
250 mililitrų riebios (35-36%) grietinėlės,
1 indelį saldaus kondensuoto pieno.

Gervuoges sutrinkite blenderiu. Supilkite citrinos sultis. Gautą masę pertrinkit per sietelį, kad neliktų uogų sėklyčių. Gautą tyrę palikite atvėsti šaldytuve.

Grietinėlę išplakite iki standžių putų. Įmaišykite kondensuotą pieną ir uogų tyrę.

Gautą ledų masę supilkite į atšaldytą ledų gaminimo mašinos indą ir maišykite vadovaudamiesi gamintojo instrukcijomis (man, kaip visuomet, užteko 30 minučių). Tinkamai sumaišytus ledus sukrėskite į indą ir siųskite į šaldiklį keletui valandų arba visai nakčiai.

Tinkamai atšalusius ledus puoškit šviežiomis gervuogėmis ir skanaukit. Nors ne, pirmiau tiesiog pasigrožėkit. O tada kabinkit didžiausiu šaukštu.

Tarsi ir neįsimintino skonio gervuogės tiesiog pražydo šiuose leduose. Būtinai - būtinai! - suteikit šioms elegantiškoms uogoms dar vieną šansą ir liksit labai maloniai nustebinti...

Gražaus laisvadienio rytoj!

Rugpjūčio reikalai

Karštis mane gerokai pristabdė, todėl ir pažadai truputį vėluoja. Bet rugpjūčio mėnesio TOP 5 jau čia:

1. Šį mėnesį noriu kaip reikiant išnaudoti avietes ir gervuoges. Nesu tikra, kaip labai originaliai pavyks tai padaryti, bet vieno patiekalo su avietėmis jau tiesiog laukiu nesulaukiu!

2. Rugpjūčio 12 dieną - mano sesės Eglės gimtadienis, o ją nustebinti tikrai nėra paprasta, todėl aš jau turbūt nuo pernai metų rezgu vieną tokį planą... Pirštai sukryžiuoti, tikiuosi, pavyks.

3. Taip jau nutiko, kad šiemet savo namuose suteikiau prieglobstį kelioms įvairaus kalibro cukinijoms, todėl esu maloniai priversta kažką iš jų prifantazuoti. Ir tai tikrai nebus blynai ar sriuba, pažadu Jums.

4. Šio mėnesio pabaioje - ketvirtosios mūsų su Martynu vestuvių metinės. Nuskambės nelabai kaip, bet jausmas toks, kad pačios vestuvės tikrai buvo žymiai seniau, nei prieš ketverius metus. Daugiau pamąstymų šia tema - mėnesio pabaigoje.

5. Nors visiems žinoma, kad aš su rankdarbiais itin nedraugauju, šį mėnesį nusimato bent jau mandagus teorinis sudalyvavimas siuvimo procese. Mano sesė Eglė, kuri, priešingai nei aš, yra ypač gabi šiuose reikaluose, sugalvojo mano Ugnytei pasiūti gražius pataliukus. Labai graži medžiaga jau nupirkta, dabar beliko tik prisiverst paliesti siuvimo mašiną...

Neišsilydykim!

Liepos buhalterija

Liepos 6-oji buvo puiki. Ir giesmės giedojimas buvo kvapą gniaužiantis. Su Algirdu Kaušpėdu priešaky, su pajūrio vėjyje besiplaikstančiomis vėliavomis ir su Ugne šalia, kuri visą laiką stovėjo rami ir lengvai apstulbusi. Kai pagalvoju, kad kitąmet ji jau mokės mūsų himno žodžius...

Vyšnių ir trešnių šiemet tikrai nepritrūko, todėl ne tik valgiau jų kiek norėjosi, bet ir pagaminau net dviejų rūšių ledų. Kalbant apie ledus, šį mėnesį išbandžiau ne tik vyšninius, bet ir labai subtiliai mėtinius. Neslėpsiu, didžiuojuosi, kad nepatingėjau.

Na ir žinoma, liepos mėnesio fail'ai... Balkonai liko nepapuošti, žuvies burgeris liko nepagamintas. Tai mano gėdų gėda. Ir guodžiuosi tik tuo, kad šių planų neatsisakau, o vasara dar nesibaigė ir jeigu tik norėsiu - suspėsiu viską.

Neblizgantis buvo mėnuo. Sublizgėsiu rugpjūty!

Puikaus rugpjūčio!

Tirpsta liepa ir vyšnių šerbetas

Prieš grįždama prie savo darbų noriu trumpai papasakoti Jums apie nuostabiai pavykusį dalyką - vyšnių šerbetą. Nebuvau šerbeto mėgėja kol nepasigaminau jo pati. Toooks gaivumas, toooks ryškumas, toooks skonis! Tirpsta liepa...

Turėkit:

600 gramų vyšnių (be kauliukų),

300 mililitrų vandens,

200-250 gramų cukraus (priklauso nuo to, kokio rūgštumo yra vyšnios),

pusės laimo sulčių.

Visus ingredientus sudėkite į nedidelį puodą ir kaitinkit ant vidutinės ugnies apie 15 minučių, kol vyšnios suminkštės.

Nukelkit puodą nuo ugnies. Palikit atvėsti. Viską sutrinkit blenderiu. Gautą masę perkoškit per sietelį.

Gautas sultis dėkit į šaldytuvą, kad gerokai atšaltų.

Atšalusią masę supilkit į ledų gaminimo mašiną. Toliau gaminkit ledus vadovaudamiesi gamintojo instrukcija (man ir šįkart užteko pusvalandžio).

Pagamintus ledus laikykite šaldymo kameroje.

Ypač sodrios spalvos ir skonio, visiškai vyšniniai, minkštučiai, tobuli!

Sakau Jums, ledų gaminimo mašina yra puiki investicija į... save!

Nuostabaus visiems ketvirtadienio!