Ir liepa jau baigta. Sumuojam reziumuojam.
Atostogos kaime buvo ilgesnės, nei tikėtasi ir tikrai labai smagios! Galvojau, kad vyks Ugnės gaudymas po namus, bet klydau. Reikėjo ją ganyt braškių lysvėse, aviečių, serbentų bei agrastų krūmuose... Skalbimo mašina sukosi kone kiaurą parą. Iki šiol laukiu, kol anyta atsiųs sąskaitą už elektrą. Tiesa, ilgos atostogos kaime turi vieną minusą. Priaugtą svorį. Bet šiaip viskas buvo nuostabu!
Mindaugo karūnavimo dieną atšventėm kaip turi būt, tautišką giesmę irgi sugiedojom ranką ant širdies padėję - tai toks fantastiškas dalykas, kaskart vis neatsidžiaugiu, kad kažkam į galvą šovė ši puiki mintis!
Kitas puikiau nei tikėjausi pavykęs šventinis reikalas - trispalviai ledai ir tiesiog nepaprastai pavykusi jų nuotrauka:
Po ilgo ir karšto laukimo, Martyno sesei Agnei buvo įteiktas mokyklos baigimo atestatas. Po visko pasifotografavom su kaltininke ir važiavom šventinės vakarienės. Didžiuojuosi šita mūsų mažąja! Ji tikra šaunuolė, įstojusi visur, kur norėjo. Ir dar. Ji pasirinko studijuoti Vilniuje! Mano džiaugsmui nėra ribų!
Praėjusį savaitgalį įvyko mano brolio dukrytės Liepos vardynos. Buvo labai graži ir labai įdomi šventė: su pagoniškomis apeigomis po ąžuolu, aukuru, dainomis ir sutartinėmis, kurios, beje, dar iki dabar man neina iš galvos... O jau vaišių stalas! Trijų rūšių balti sūriai, močiutės kepta naminė duona, šviežias medus ir agurkai, virtos bulvės su lupyna, kastiniu ir spirgute (keptomis ir maltomis kanapių sėklomis, jeigu ką)... Turiu pasakyti, kad jau seniai nebuvau taip skaniai ir sočiai valgiusi. Mes Liepai (kuri gavo antrą - Jogailės - vardą) dovanojom medinę bačkutę liepų medaus ir prie jos pririštą raudoną balionėlį - kad medus pasaldintų, o balionėlis pradžiugintų, kaip sakė Martynas. Kadangi visos šventės akcentas buvo pasiūlymas dalintis, tai ir patys buvom apdovanoti: kiekvienas svečias dovanų gavo po drobinį maišelį ir liepų žiedų puokštelę bei receptą, kaip tuos liepžiedžius panaudoti. Buvo labai graži šventė. Labai.
Kaip ir žadėjau, barbeque viščiukas buvo pagamintas. Net du kartus. Kaip sekėsi aprašiau štai čia.
Na, ir žinoma, nuostabiausias liepos mėnesio patyrimas - labai trumpos, bet labai geros atostogos prie jūros. Įsitikinau, kad reikia garsiai pasakot apie savo svajones, tada tie, kam reikia, išgirsta ir padeda jas išpildyti. Nukeliauti iki jūros aš, tiesą sakant, nelabai tikėjausi, bet tikrai labai norėjau. Ir štai vieną savo atostogų kaime dieną palikę savo mažulę ir Bartą seneliams, mudu su Martynu (tik dviese!) sėdom į mašiną ir nuostabiais Žemaitijos keliais patraukėm pajūrin. Buvo nuostabi diena! Vaikščiojom, maudėmės (pirmą kartą tai dariau nuoga moterų pliaže! gal čia nieko įspūdingo, bet man - įveiktas iššūkis), ramiai porą valandų pietavom (ir negalėjom prisiminti, kada paskutinį kartą taip yra buvę, kad dviese tiesiog sėdėtumėm niekur neskubėdami...). Gavosi labai karšta, bet nepaprastai gera diena!
O praėjus dienai, grįžom į pajūrį jau visi kartu: kaitom kepėm, maudėm Ugnę jūroj ir stebėjom dar neregėtas jos veido išraiškas kai šaltas Baltijos vanduo paliesdavo jos padukus, statėm pilis, o grįžę dar savaitę purtėm iš visur smėlį. Ech, ta romantika...
Ai, tiesa, tas pažadas nesikeikti. Jis nuėjo velniop, nes omfg koks buvo tas liepos mėnuo!
Liepa buvo labai turininga. Pasitinkam rugpjūtį!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą