Vėluodama visgi tesiu pažadą. Šiandien - apie šližikus, inteligentiškai vadinamus kūčiukais. Jau turbūt trečius metus iš eilės kepiau dideliausią kalną šito gėrio, naudodamasi kažkada rastu puikiu, paprastu ir labai patikusiu receptu. Kaip ir imbierinių sausainių, šių šližikų visuomet kepu iškart dvigubą kiekį - kitaip net neverta terliotis rankų, chi chi.
450 gramų persijotų miltų,
180-200 mililitrų vandens,
2 valgomų šaukštų aguonų,
6 valgomų šaukštų cukraus,
10 gramų šviežių arba 3-4 gramų sausų mielių,
žiupsnelio druskos,
2 valgomų šaukštų aliejaus.
Mieles ištrinti (jeigu šviežios) arba sumaišyti (jeigu sausos) su cukrumi. Supilti šiltą (ne karštą) vandenį ir pusę nurodyto miltų kiekio. Viską gerai išplakti šakute arba šluotele. Gautą skystoką masę pabarstyti saujele miltų, indą uždengti rankšluosčiu ir pastatyti šiltai, kad pakiltų. Tešlai pakilus, suberkite likusius miltus, cukrų, aguonas, druską ir supilkite aliejų. Minkykite puikią, prie rankų nelimpančią mielinę tešlą. Indą su tešla dar kartą pridenkite rankšluosčiu ir palikite šiltai pakilti.
Iš pakilusios tešlos rankomis formuokite maždaug piršto storumo volelius, juos pjaustykit norimo dydžio gabalėliais (patarimas - pernelyg nenusistambinkit - kepdami šližikai gerokai pasipučia), dėkit į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite apie 20 minučių 180°C karštumo orkaitėje. Šližikai gaunasi traškūs, todėl, jeigu labiau mėgstate minkštus ir ne tokius krimst krimst, kepkit karštesnėje orkaitėje, bet trumpiau.
Šiemet pagaliau pati sau pripažinau, kad tam, jog Kūčios būtų tikros, man tereikia dviejų dalykų: šližikų ir kisieliaus. Net silkė ar auselės nėra taip svarbu, kaip spanguolių kisielius ir traškūs, tarsi geros saulėgrąžos įtraukiantys šližikai.
O Jums turiu prisipažinti dar vieną gėdingą dalyką... Šių šližikų šįkart kepiau keturis kartus. Kaskart pagal dvigubą receptą... Pradėjau kepti likus savaitei ir vos ne kasdien pastebėdavau, kad tame medžiaginiame maišelyje jų ir vėl pastebimai sumažėjo... Kitaip tariant, šližikų iškepiau ir suvalgiauėm aštuonias dozes!!! Ir baisu, ir smagu. Bet labiausiai tai gėda. Na gerai, šiek tiek ir į svečius nusinešėm... Nesmerkit labai...
P.S. gėdingasis mano prisipažinimas tik įrodo, kad receptas išties labai paprastas, greitas ir bais skanus, todėl tikrai nuoširdžiai siūlau šiemet jį išbandyti. Žinoma, jeigu dar neturite seno gero, kelių kartų patikrinto.
Tiek šį kartą.
Rytojaus (tikiuosi) įraše - paskutinė valgoma kalėdinė idėja. Tuo tarpu - šilto ir jaukaus vakaro namuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą