Tęsiu kalėdinių sumanymų ir reikaliukų temą. Šiandien - apie imbierinius sausainius. Imbieras ir kiti panašūs prieskoniai - labai skonio reikalas. Ne visi, toli gražu ne visi juos mėgsta. Šis gi receptas, jau ne kartą išbandytas ir, bent man asmeniškai, skaniausias. Prieskoniškumą recepte galima drąsiai reguliuoti pagal savo bei artimųjų skonį. Kaip ir dera tikriems imbieriniams sausainiams, jie iškepa plonyčiai ir traškūs. Be to - tikri ilgaamžiai, todėl juos galima drąsiai kepti gerokai iš anksto, o pabaigti skanauti - šventėms pasibaigus ir iš jų likus tik prisiminimui.
Šiek tiek nuraudusi iš gėdos turiu prisipažinti, kad net nepradedu kepti neturėdama dvigubo reikiamų produktų kiekio... Sausainių išeina devynios galybės, tačiau mes juos ne tik patys ragaujam, bet ir dovanojam artimiesiems bei draugams, o šiemet, net ir savo įstabaus grožio eglutę jais puošėm (nepamirškit prieš kepdami sausainyje pradurti skylutę, kad vėliau turėtumėt už ko pakabinti).
Žinoma, turint tokią briedžio formelę, kokia parodyta originaliame recepte, sausainiui nieko daugiau nereikia, tačiau mūsų namuose šiemet dominavo snaigės ir žvaigždės, todėl vieną vakarą paskyrėm kruopščiam dekoravimui (taip, po geros valandos paišymo beveik apėmė neviltis, kad tas milijonas sausainių niekada nepasibaigs...). Rezultatas - visas kalnas rankų darbo grožybių ir puikiai praleistas laikas.
Imbieriniai sausainiai jau prieš keletą metų tapo neatsiejama Kalėdų dalimi ir skoniu. Sutinku, ne tokie jau jie ir lietuviški, tačiau tradicijos pamažu keičiasi - vienos prigyja, kitos - ne. Be to, mandarinai Lietuvoje irgi neauga, kai geriau pagalvoji...
Atsipalaiduokim, gaminkim, ragaukim!
P.S. rytoj - įrašas apie šližikus.
Puikios visiems dienos!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą