Kaip dar vienas fu fu fu tapo niam niam ir Kruvinoji Meri vakarienei

Yra tokių skonių, kurių nemėgstu nuo vaikystės: petražolės, anyžiai, salieras...

Kad ir kaip vengčiau šių produktų, retkarčiais susiklosto situacijos, kai nebėra kur trauktis ir tenka jų ragauti. Paskutinis toks atvejis buvo darbe sugalvoti eiliniai teminiai pietūs, skirti vegetariškam maistui. Mano kolegė gydytoja Gintarė, gabi ir išradinga gamintoja ir ragautoja, vaišino mus trinta sriuba, kurios pagrindinis ingredintas buvo... salierai. Sužinojusi tai pagalvojau, kad šįkart liksiu alkana, bet, tiesą sakant, praleisti vienus kitus pietus man išties nepakenktų. Ir kas antrą vakarienę. Bet ne apie mane pasikalbėti susirinkom.

Tai štai visa išbadėjusi lipu į viršų tikėdamasi tiesiog pasižiūrėti, kaip pietaus visi kiti ir staiga vidury laiptų mano nosį pasiekia nuostabus kvapas, intensyvus, bet itin viliojantis... Taip kvepėjo žadėtoji salierų ir pomidorų sriuba!

Nuo pirmo šaukšto supratau, kad ją ne tik kad įmanoma valgyti, ji išties labai skani! Ir aš būtinai ją gaminsiu. 

Nors paties saliero kvapas bei skonis man visdar nėra labai malonus, jis tampa puikus susimaišęs su pomidorais ir prieskoniais. Avinžirniai suteikia sriubai sotumo, o aštrus padažas - ugnies. Labai greita, lengva ir itin gardi sriuba, kurią išties rekomenduoju.

Čia viskas taip panašu į legendinį bloody Mary kokteilį, kad būtų keista nepasigaminti ir neparagauti. Žinot, po sunkios darbo dienos ar tiesiog savaitgalį...

2-4 žmonių pietums arba vakarienei turėkit:

2-4 saliero stiebus,
1 vidutinį arba pusę didelio svogūno,
1 mažą skardinę konservuotų pomidorų,
1 mažą skardinę avinžirnių,
100 mililitrų vandens,
2-3 valgomus šaukštus balzaminio acto,
2-3 valgomus šaukštus vorčesterio padažo,
druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį,
tabasco ar kito aštraus padažo pagal skonį.

Puode, kuriame gaminsite sriubą, įkaitinkite truputį aliejaus. Suberkite smulkintą svogūną. Palaukit, kol svogūnas pasidarys skaidrus ir suberkite smulkiai pjaustytus saliero stiebus. Keletą minučių pakepinkit. Sukrėskit konservuotus pomidorus ir avinžirnius su visomis sultimis. Įpilkit maždaug 100 mililitrų vandens. Kaitinkit, kol viskas ims kunkuliuoti. Virkit 5-7 minutes.

Nukelkit puodą nuo ugnies ir sutrinkit viską blenderiu, kol masė taps vientisa. Supilkite actą ir padažus, įberkit druskos ir šviežiai maltų pipirų. Prieskonius, actą ir padažus rekomenduoju dėti po truputį, vis maišant ir ragaujant, kol sriuba taps Jums tinkamo skonio ir aštrumo.

Patiekit su žalia saliero šakele ir skrudinta duona.

Dabar mąstau, kaip čia savo mėgiamus kokteilius pavertus vakariene...

Nenustokit ragauti, nes kartais po įprastu fu slepiasi nuostabus niaaam!

Apelsininis pyragas su kmynais (!)

Šįvakar aš trumpai drūtai. 

Puikus pyragas, netradicinis skonių derinys, nuostabi spalva! Nepaisant visų vėjų, pavasaris jau tikrai čia!

Turėkit:

250 gramų miltų,

150 gramų minkšto kambario temperatūros sviesto,

200 gramų cukraus,

150 gramų grietinės, 

3 kiaušinius,

1 didelį arba 2 mažus apelsinus,

pusę arbatinio šaukštelio druskos,

3/4 arbatinio šaukštelio sodos,

1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,

2 arbatinius šaukštelius kmynų.

Sausoje keptuvėje pakaitinkit kmynus - jie taps traškūs ir labai skaniai kvepės.

Viename dubenyje sumaišykite miltus, druską, kepimo miltelius ir kmynus.

Kitame dubenyje iki purumo išplakit minkštą sviestą su cukrumi. Vis plakdami po vieną įmuškit kiaušinius. Plakit, kol gausit vientisą masę.

Suberkit miltų ir prieskonių mišinį ir išplakit.

Suberkit nutarkuotą apelsino žievelę ir išspaustas sultis.

Sodą sumaišykit su grietine (tai padės nugesinti sodos skonį). Plakit, kol tešla taps vientisa.

Gautą tešlą sukrėskit į kepimo popieriumi išklotą arba sviestu pateptą kepimo formą.

Kepkit 180°C karštumo orkaitėje apie 50 minučių arba kol pyrago paviršius dailiai apskrus, o į vidų įkištas ir ištrauktas medinis pagaliukas bus sausas.

Jeigu norisi, atvėsusį pyragą galite papuošti glajumi iš cukraus pudros ir citrinos arba apelsino sulčių.

Minkštas, drėgnas, malonaus aromato, su kur ne kur netikėtai traškančiais kmynais. Lietingam vakarui namuose ar priimant svečius. 

Ramaus ir šilto vakaro!

Žaibiškas naminis majonezas per 60 sekundžių

Majonezas, nors jį ir mėgstu, yra labai retas svečias mano lėkštėje. Bet Velykoms taikau skanią ir nuodėmingą išimtį: tądien ne tik valgau majonezą, bet ir pati jį pagaminu.

Apie tai, iš ko gaminamas majonezas (ir naminis, ir pirktinis), man dar ankstyvoje vaikystėje papasakojo mama. Baisiausiai nustebau sužinojusi, kad į jo sudėtį įeina... garstyčios!

Prieš kelerius metus mano dėmesį patraukė reto paprastumo ir greitumo receptas, kurį išmėginti siūlau visiems, mėgstantiems majonezą ir ieškantiems dirbtinėmis medžiagomis nepraturtinto varianto (beje, parduotuvių lentynose galima rasti išties kokybiško majonezo).

Recepte skelbiama, kad šį majonezą pasigaminsite per 60 sekundžių ir tai yra tikra tiesa! Na, gerai, dar tiek pat užtruksit pasiruošdami ingredientus, bet tai vistiek žaibiškas rezultatas!

1 dideliam indeliui majonezo turėkit:

1 didelį šviežią kruopščiai nuplautą kiaušinį,

250 mililitrų kuo švelnesnio skonio aliejaus (NE itin tyro alyvuogių, rapsų arba saulėgrąžų),

1/6 citrinos sulčių,

1 arbatinio šaukštelio Dižono garstyčių,

druskos,

šviežiai maltų pipirų,

blenderį (trintuvą).

Pasiruoškite švarų, sandariai užsidarantį stiklainėlį, kuriame planuojate laikyti majonezą.

PASTABA: prieš supildami ingredientus įsitikinkite, kad stiklainėlio kaklelio pločio užteks pralįsti blenderiui.

Į stiklainėlį įmuškite kiaušinį, įdėkite garstyčių, supilkite citrinos sultis, suberkite druską ir pipirus ir supilkie aliejų.

Blenderiu plakite viską ne ilgiau nei 1 minutę, kol masė taps balta ir vientisa. Paragaukit, ar ko nors netrūksta.

PASTABA: iš pradžių laikykite blenderį statmenai stalui ir nejudinkite. Kai pamatysit, kad jau ima formuotis balta majonezo masė, plakite ramiai sukinėdami blenderį į šalis, tarsi maišytumėt, kad visos sudedamosios dalys tolygiai išsimaišytų. Būkite atsargūs ir neperplakit, nes majonezas gali įgauti netolygią konsistenciją. 

Viskas, Jūsų naminis rankų darbo majonezas paruoštas! Jis puikiai tiks su virtu kiaušiniu, sumuštiniams ar salotoms gardinti.

Labai skanus, švelnios tekstūros, tikras Velykų karūnos brangakmenis!

Mėginkit nedvejodami!

Balandžio reikalai

Šviesus ir visada labai laukiamas balandis jau prasidėjo, o aš nekantrauju dalintis norais ir planais su Jumis! Štai ir balandžio mėnesio TOP 5:

1. Visų pirma, be abejo, viso pavasario ašis - Velykos. Kaip ir praėjusiais metais, jų organizavimu užsiimam mudvi su sese. Esam beveik iki tobulybės įvaldžiusios darbų paskirstymo meną, chi chi. Kaip ir praėjusiais metais planuojam skirti daug dėmesio ne tik maistui ir dekorui, bet ir įvairioms veikloms, kad atsistojus nuo stalo netektų ridentis kaip margučiams nuo kalno. Labai laukiu Velykų! Iki jų pasidalinsiu su Jumis dar bent dviem labai velykiškais receptais.

2. Balandžio gale mano mažajam broliukui stuktels 25-eri. Tam nekalto veido baltapūkiui?! Ne, tam vešliabarzdžiui  Liepos tėčiui! Tikiuosi, kad orai tą savaitgalį mūsų nenuvils...

3. Noriu nepamesti jau beveik tradicija tapusio sekmadieninio pasivaikščiojimo gamtoje, lankant parkus ar istorinius objektus. Ir, žinoma, pietaujant arba vakarieniaujant vis kitoje vietoje. Pabandykit ir Jūs - gi pavasaris!

4. Neseniai teko paragauti labai skanaus šokolado suflė. Tai toks sodraus skonio desertas, užburiantis savo karščiu ir tekstūra. Būtinai gaminsiu ir būtinai su Jumis dalinsiuosi!

5. Pavasaris, manau, labai tinkamas laikas naujiems kokteiliams išbandyti. Alkoholiniams ir ne tik. Dar tik rašau, o burnoje jau jaučiu tą malonią gaivią kokteilių vėsą, nepaprastas spalvas ir skonius...

Marš džiaugtis pavasariu!