Pirmadienio septynetas

1. Vakar kepiau duoną. Receptas, kuriuo - kaip ir kepimui skirtu raugu - su manimi pasidalino mylima anyta, labai paprastas. Nereikalauja jokio minkymo ar duonkepės krosnies. O ir išskirtinio proto tikrai nereikia, kad viskas pavyktų kuo puikiausiai.

Taigi Jums reikės:

1 stiklinės sėmenų
1 stiklinės sėlenų
1 stiklinės saulėgrąžų sėklų
1 stiklinės cukraus
1 litro vandens
1 stiklinės 3 grūdų dribsnių
1 kilogramo miltų
2 arbatinių šaukštelių druskos
raugo*

Reikia iškart pasakyti, kad receptas - labiau atspirties taškas, nei privalomas produktų sąrašas. Esu kepusi ir tiksliai pagal jį - buvo labai skanu, tik gal kiek saldoka, todėl kepdama kitą kartą cukraus pyliau vos pusę stiklinės.

Šįkart nusprendžiau įprastus kvietinius miltus maišyti perpus su rupaus malimo ruginiais, nedėjau sėlenų ir dribsnių. Rezultatas - šiek tiek rūgštoko skonio, traškios plutelės ir minkšto bei drėgno vidaus duona. Skanu, bet tą gan intensyvų rugių suteikiamą rūgštumą būtų puikiai kompensavęs didesnis nei 8 valgomų šaukštų cukraus kiekis. Tiesą sakant, šiuo atveju gal ir visa originaliame recepte nurodoma stiklinė nebūtų pamaišiusi.

Kaip supratote, būtini kepant šią duoną yra tik miltai, vanduo, cukrus, druska ir raugas, visa kita - Jūsų pomėgių ir skonio bei virtuvės spintelių turinio reikalas. Aš labai mėgstu kiek įmanoma gausiau grūdėtą duoną, todėl saulėgrąžų pilu tikrai daugiau nei stiklinę. Dar, mano galva, čia labai tinka moliūgų sėklos, be to, planuoju ateityje išbandyti ir daigintus grūdus. O ir visiškai ruginę duoną norėtųsi išmėginti. Žodžiu, vaizduotei vietos - per akis, kad tik noro būtų.

Gaminimas labai paprastas: viską išmaišykite, sudėkite raugą ir vėl išmaišykite. Indą su tešla uždenkite maistine plėvele ir palikite kambario temperatūroje 12 valandų. Pakilusią tešlą dar kartą pamaišykite ir sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą kepimo indą ar skardą** (šįkart pamėginau kepti ir silikoninėje formoje - kepaliukas gavosi idealus!). 1-2 valgomus šaukštus tešlos atsidėkite kitam kartui (į plastikinį ar stiklinį indą) - tai ir bus Jūsų raugas. Įkaitinkite orkaitę iki 200°C ir kepkite duoną 1 valandą. Iškepusią duoną palikite atvėsti. Atvėsusią laikykite maišelyje arba suvyniotą į medvilninį rankšluostėlį, kad išliktų minkšta ir skani.

* Kaip jau minėjau, raugo man davė anyta. Jiegu jo neturite, rekomenduočiau pasiklausinėti pažįstamų ir artimųjų - beveik neabejoju, kad šiais duonos kepimo namuose laikais kas nors vistiek jo turės ir mielai su Jumis pasidalins (jeigu ką, galite kreiptis ir į mane). Atidėtas raugas šaldytuve gali būti beveik neribotą laiką - štai maniškis savo eilės laukė nuo pat Velykų...).

** Kadangi tešlos gaunasi išties nemažai, patarčiau kepti padalinus į dvi atskiras dalis - taip bus patogiau pjaustyti ir saugoti, kol suvalgysit.

2. Neseniai atradau nuostabią dainininkę Sara Bareilles. Susipažinimui tinka nepaprasta ir užburianti jos daina - Once Upon Another Time.

3. Savaitgalį prisivertėm pažiūrėti vienu geriausiu visų laikų filmu vadinamą "The Good, The Bad and The Ugly". Nors jis labai senas ir labai ilgas, bet žiūrėjosi smagiai. Kartais verta peržengti savo nuostatas tam, kad atrastum nebandytų ir nematytų dalykų.

4. Šiandien su Martynu lekiam į kiną žiūrėti naujojo "Ledynmečio 4". Tikiuosi smagių juokelių ir dosniai apsikaramelinusių pop corn'ų.

5. Nuostabus ir jau prieš kurį laiką atrastas paprastas būdas balerinos kuodeliui susukti naudojant paprasčiausią nebereikalingą kojinę arba specialiai tam skirtą spurgą (girdėjau, kad jų jau galima rasti ir Lietuvoje. Manąją iš Londono parvežė sesė.). Puikus dalykas!

6. Nors sklinda gandas, kad ši savaitė nebebus tokia karšta, kaip praėjęs ilgasis savaitgalis, aš visgi norėčiau apsidrausti ir pasirūpinti, kad namuose būtų šviežių uogų šaltsriubei, apie kurią svajoju jau geras porą savaičių...

7. Vakar žiūrėjau Moksleivių dainų šventės uždarymo koncertą. Prieš prasidedant tiesioginei transliacijai, rodė tokią trumpą laidelę apie šventės organizavimą, tikslus ir panašiai. Ne paslaptis, kad dainuojantys ir šokantys vaikai visada suvirpina širdį, bet kai žurnalistas provokatorius būrio paauglių paklausė: "Kodėl Jūs čia važiavot? Gal Jums pažymį pažadėjo pakelti, jeigu važiuosit?", o jie, pažvelgę į klausiantįjį su didžiule nuostaba, kaip į visišką atsilupėlį, atsakė: "Ne, taigi dėl savęs, dėl savo malonumo.", dar kartą supratau, kad ne veltui taip didžiuojuosi savo šalimi. Milžiniškas akmuo į mūsų daržą - už nesugebėjimą sudalyvauti šioje šventėje gyvai. Na, kitą kartą.


Gaivios ir vasariškos savaitės, brangieji!