Sočioji Pyragų diena

Praėjusį trečiadienį su mylimiausia sese Egle sugalvojom paversti Pyragų diena. Bet tiesiog išsikepti porą pyragų ir dviese prisivalgyti pasirodė kažkaip nepadoru, todėl nusprendėm pakviesti prie mūsų prisijungti dar keletą žmonių. Štai taip staiga gimusi mintis pavirto labai netgi solidžia proga su visai neprastu rezultatu.

Kadangi šiuo metu atostogauju (taip, kurgi ne, tikros atostogos!), susimąsčiau, kur galėtumėm keliauti su visais tais savo pyragais. Ir tuomet pagalvojau, kad senokai lankiausi darbe, o ir kolektyvas labai mėgstantis skanų maistą ir smagius pokalbius, chi chi. (Turiu pridurti, kad dirbau šeimos medicinos klinikoje, kurią yra įkūrę mano tėvai.)

Kai buvo sutarta dėl vietos ir laiko, liko tik vienas klausimas: ar tiesiog susirenkam ir skaniai prikemšam pilvus ar nuveikiam ir ką nors naudingo visuomenei? Taigi vienbalsiai buvo nutarta, kad ragaudami pyragus rinksim ir aukosim pinigus nūdien tikrai aktualiam reikalui. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia.

Pyragų gavosi apsčiai, patikėkit...

Pradėsiu nuo to, kurį ragavom pirmą.

Štai tokį paprastą, bet visiškai neprastą pyragą sumeisravo mano labai mylima ir pasiilgta kolegė - slaugytoja Nijolė. Vis prisimenu, kaip mudvi svajodavom apie sūrio pyragą... Žinot, kaip kartais būna: imi, iš niekur nieko pagalvoji apie konkretų skanų patiekalą ir - viskas! - nebegali daugiau apie nieką galvoti? Tai štai sūrio pyragas dažnai šitaip okupuodavo mudviejų mintis. Ir, žiūrėk, penktadienį, be jokios progos jau vaišinamės naminiu, nuostabiu kurios nors iš mūsų gamintu, keptu arba nekeptu sūrio pyragu... Nuostabūs tie penktadieniai!

Jis visam tam pyragų būryje buvo pats paprasčiausias, bet man pasirodė pats skaniausias: drėgnas, pilnas skonių ir sotus. Sluoksniuota tešla, paprikos, svogūnai ir grybai - išties puikus derinys!

Antrųjų ragavom gydytojos Gintarės keptų plikytų pyragėlių su lašiša ir krapais.

Tokie fainuoliai, dviejų kąsnių, puikiai tiktų prie alaus ar vyno. Tikrai mėginsiu kepti!

Trečiasis į trasą žengė mano sesės Eglės jau ne vieną kartą keptas - vadinasi, išbandytas, patikrintas, nenuvylęs - trapios tešlos pyragas su tunu ir žalumynais:

Labai sotus, labai skanus, tikras pietų patiekalas. Šį įrašą pažadu papildyti tuno pyrago receptu šiek tiek vėliau.

Tuomet atėjo eilė mano keptam kišui su pelėsiniu sūriu, moliūgais ir kriaušėmis:

Tešlai naudojau:

300 gramų miltų,

150 gramų labai šalto sviesto,

80 mililitrų labai šalto vandens,

žiupsnelį druskos.

Tešlą gaminau šiuo būdu. Turiu pridurti, kad pirmą kartą gyvenime man pavyko iškepti trapios tešlos pagrindą lygiai tokį, kokio ir norėjau (pastaroji nuotrauka to tikrai nebyloja, bet realybėje pagrindas tikrai atrodė idealus, sakau Jums!).

Įdarui naudojau:

maždaug 150 gramų orkaitėje kepto moliūgo,

150 gramų sūrio su mėlynuoju pelėsiu,

2 vidutinio dydžio kriaušes,

200 mililitrų pieno,

2 kiaušinius,

žiupsnelį druskos.

Į iškeptą pyrago pagrindą sudėjau gabalėliais pjaustytą moliūgą, peiliu sutrupintą pelėsinį sūrį ir plonais griežinėliais pjaustytas jau nuluptas kriaušes (lupti jas ar ne - Jūsų reikalas). Viską užpyliau pieno, kiaušinių ir druskos plakiniu. 

Kepame pyragą 170°C karšumo orkaitėje 30-40 minučių, kol kiaušinių plakinys užsitrauks, o pyrago paviršius ims rusvėti.

Pyragą prieš valgant atvėsinkit, toks jis žymiai skanesnis.

Dar reikia paminėti, kad šis pyragas tikrai ne kiekvienam skoniui. Tiesa, nė vienas jį ragavęs nesiraukė, bet nusprendėm, kad jį geriausia valgyti ne po prieš tai jau paragautų trijų rūšių pyragų, o tiesiog vieną, su taure putojančio vyno. Rekomenduoju jį suvartoti per parą.

Paskutinį skanavom vienintelį tąkart saldų pyragą - mano mamos keptą su dviejų rūšių slyvomis ir varške, puoštą plaktais baltymais:

Šiaip aš ne slyvų mėgėja, bet čia man viskas tiko ir patiko: gaivus ir pilnas skonių, maloniai saldžiarūgštis. Skanus!

Na, ir paskutinis Pyragų dienos dalyvis - nors ir virtualus - mano brangiausios svainės Agnės kitame Lietuvos gale keptas, ragautas ir fotografuotas pyragas su chalva:

Cituoju receptą:

1 stiklinė miltų,

1 stiklinė cukraus,

3 kiaušiniai,

100g žemės riešutų chalvos,

1 kaupinas arbatinis šaukštelis kepimo miltelių.

Cukrų ir kiaušinius gerai išplakit, tada įmaišykit miltus su kepimo milteliais (aš dar persijojau). Tada į kepimo skardą supilkit 2/3 tešlos kiekio, susmulkinkit ~80g chalvos, supilkit likusią tešlą ir viršų apibarstykit likusia chalva (tiesa, skardą pabarstykit kokiais džiūvėsiais ar išklokit kepimo popierium, kad neprikeptų; aš naudojau silikoninę formą). Kepti kol iškeps (juokiasi). Man prireikė ~40min, bet manau per mažą temperatūrą nustačiau, nes plutelė gan stora gavosi. Tai geriausia apie 190°C temperatūroje, kol šiek tiek pagels, iškils ir įdūrus pagaliuką šis išlips sausas iš pyrago (šypsosi).

Tai štai taip pirmą kartą atšventėm Pyragų dieną. Dabar planuojam kokį ledų festivalį susiorganizuoti, cha cha.

Labai ačiū visoms dalyvavusioms!

Kaip matot, net ir rudenį pyragas - nebūtinai su obuoliais, o ir nebūtinai saldus turi būti!

Bandykit, ragaukit, geru žodžiu minėkit!