Gali nugyventi visą amžių ir nežinoti kitiems tokių įprastų ir paprastų dalykų.
Būtent taip nutiko man, kai perskaičiusi šio pyrago receptą pagalvojau: "koks keistas". Tada perskaičiau skaitytojų komentarus ir sužinojau, jog pagal šį receptą pyragus kepė beveik kiekviena tarybiniais laikais gyvenusi mama ar močiutė, jeigu tik jai į rankas pakliūdavo skardinė kondensuoto pieno. Regis, aš ir pati dar spėjau šiek tiek pagyventi tais laikais, bet tokio pyrago nei ragavusi, nei mačiusi ar girdėjusi nebuvau.
Fantastiška, kad sulaukusi tokių metų dar šitiek visko nežinau!
Deja, nors tarybiniai laikai jau seniai praeity, kondensuotas pienas mūsų namuose visdar yra deficitas. Esu priversta jo nepirkti (na, nebent prireikia kokiam desertui gaminti), nes vien mintis, kad kažkur spintelėje arba šaldytuve yra kokia vieniša skardinė gali išvaryti iš proto. Ir ne mane vieną, tiesą sakant. Todėl šiaip sau niekad šio pieno neperku. Kaip ten sakoma? "Kai akys nemato ir širdies neskauda"?
Pyragas ši yra daugiau nei paprastas. Greitas taip pat. Ir labai skanus!
Jam turėkit:
1 skardinę kondensuoto pieno,
1 kiaušinį,
1 arbatinį šaukštelį sodos,
1 valgomą šaukštą grietinės (sodai nugesinti),
7 valgomus šaukštus miltų,
8 vidutinio dydžio obuolius.
Stiklinėje sumaišykit grietinę ir sodą, tegul sau šniokščia. Į dubenį, kuriame gaminsite tešlą, supilkit kondensuotą pieną, įmuškit kiaušinį, viską išmaišykit. Sukrėskit grietinės ir sodos mišinį. Vėl išmaišykit. Suberkit miltus ir maišykit, kol masė taps vientisa.
Nuplaukit ir nulupkit obuolius. Supjaustykit juos nemažais gabalais. Sakyčiau, tokiais kąsnio dydžio.
Sumeskit obuolius į tešlą ir išmaišykit, kad neliktų netešluotų obuolių gabalėlių.
Į sviestu pateptą arba kepimo popieriumi išklotą formą sukrėskit paruoštą tešlą. Kepkit iki 175-180°C karščio orkaitėje 45-60 minučių. Tikrinkit mediniu pagaliuku: ištrauktas iš bet kurios pyrago vietos jis turi būti sausas.
Iškeptą pyragą palikit atvėsti, nes pajudintas dar būdamas karštas gali prarasti savo formą - yra išties minkštas.
Tradiciškai: valgykit vieną, su ledais ar plakta grietinėle. Aš kitą kartą tikrai dar jį paskaninsiu - visgi negalima išskirti geriausių draugų: obuolio ir cinamono...
Dabar toks metas: mes visi norim būti išskirtiniai, nepakartojami ir tai labai labai gerai. Tik, jeigu geriau įsižiūtumėm, visi mes siekiam tų pačių dalykų: meilės, šilumos, įvertinimo, palaikymo ir... pripažinimo, chi chi.
Nebijokit kartais pasiduoti banalybės įtakai - galit likti maloniai nustebinti!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą